Byla 2S-463-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Marijonas Greičius,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Patria Domi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Patria Domi“ dėl skolos už negyvenamojo pastato nuomą priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui turtinio pobūdžio reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 249,31 Lt įsiskolinimą bei 8,28 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė areštuoti atsakovo turtą reikalavimo sumai.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-08-23 nutartimi patenkino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą. Areštavo atsakovo UAB „Patria Domi“ turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas iš viso už 4 249,31 Lt. Teismas nurodė, kad dėl pareikšto reikalavimo pobūdžio nustatyta, jog netaikius laikinos apsaugos priemonės galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti, todėl pagal CPK 144 str. yra pagrindas byloje taikyti laikiną apsaugos priemonę.

10III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Atsakovas UAB „Patria Domi“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-08-23 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Patria Domi“ atžvilgiu išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Patria Domi“ atžvilgiu. Nurodo, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t.y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant skolininko turtą, turi būti siekiama skolininkui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau nutartyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis, t.y. turto areštas 4 249,31 Lt sumai, nenurodant, koks turtas (nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės ar kt.) ir kokia seka turėtų būti areštuotas, gali sudaryti prielaidas skolininko veiklos sutrikdymui, o to pasėkoje būtų nutrauktos sutartys, prarasti užsakymai darbams, reiktų nutraukti sutartis su darbuotojais neišgalint jiems mokėti sutarto atlyginimo ir suteikti sutarto darbo. Kadangi nutartyje nebuvo nurodyti išsamūs duomenys apie areštuojamą atsakovo turtą, nuo to momento, kai Turto arešto aktų registre yra laikinai įregistruojamas turto arešto aktas, iki tol, kol ieškovo prašymu, jo pasirinktas antstolis nesukonkretins atsakovui priklausančio turto sudėties, buvimo vietos, yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo teises į visą jam priklausantį turtą, darant žalą atsakovo finansinei bei ūkinei veiklai, kadangi bendrovė negali be apribojimų disponuoti jai priklausančiu turtu, sudaryti sandorių ir kitaip juo be apribojimų naudotis. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiasi tik dviem prielaidomis: pirma, uždelsimo atsiskaityti pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį faktu, antra, reikalaujama priteisti suma - 4 249,31 Lt, ieškovo teigimu, yra didelė. Atsakovo įsitikinimu, nei vienos iš nurodytų aplinkybių, nei teismas, nei ieškovas tinkamai ir iš esmės nepagrindė. Pažymėtina, jog 4 249,31 Lt dydžio reikalavimo suma nėra didelė, vertinant ją tiek pagal objektyvumo kriterijus, tiek atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net nevertino reikalavimo sumos dydžio aspektu. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje negalėjo ignoruoti tų faktų, jog tarp šalių jau nuo 2007 metų vyksta ginčai dėl negyvenamųjų patalpų, adresu Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje, rūsio privatizavimo bei į tai, jog UAB „Patria Domi“ su ieškovės leidimu atliko restauravimo-atstatymo darbus ieškovui priklausančiose nuomojamose patalpose pagal su ieškovu suderintą sąmatą už 473 132,80 Lt privačių lėšų. Taigi atsakovo investuotos privačios lėšos į nuomojamą objektą ieškovo reikalavimo sumą viršija net šimtą kartų. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, tokių priemonių nepritaikius, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio rimto pagrindo tenkinti ieškovo prašymą. Be to, skundžiama nutartis yra iš esmės nemotyvuota bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso normas.

12Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-08-23 nutartį palikti nepakeistą, atsakovo UAB „Patria Domi“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo UAB „Patria Domi“ įsiskolinimas ieškovui nuolat didėja, atsakovas ne tik nesumoka susidariusio įsiskolinimo, bet taip pat nemoka ir nuomos mokesčio už einamuosius mėnesius. Remiantis tuo, yra pakankamas pagrindas manyti, jog yra realus pavojus, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo bus patenkintas ieškovo ieškinys, atsakovas toliau gali vengti pervesti reikiamą pinigų sumą ieškovui, be to, gali sąmoningai mažinti įmonės sąskaitos įplaukas ar didinti išlaidas, kad sąskaitoje neliktų pinigų sumos, prilygstančios priteistajai. Be to, iš nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką visiškai nemoka jam pagal sudarytą nuomos sutartį priklausančio mokėti nuomos mokesčio, galima spręsti, jog atsakovas galimai turi finansinės veiklos sunkumų. Šiuo atveju ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra bendrovė savo veiklą vykdanti nekilnojamojo turto ir statybų srityje, tuo tarpu visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, daugelis šioje ūkio šakoje veikiančių subjektų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais (didėja nekilnojamojo turto ir statybų bendrovių bankrotų ir restruktūrizavimo procesų skaičius, auga įsiskolinimai kreditoriams ir kt.). Dėl šios priežasties siekiant užtikrinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Ieškovas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nemotyvuota. Teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą taikyti atsakovui priklausančio turto areštą, nustatydamas, kad pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdis ir bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra galima situacija, kurioje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, bei nurodydamas, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CPK 144 straipsniu. Būtent minėtų sprendimo įvykdymą galinčių apsunkinti aplinkybių atsiradimo galimybės nustatymas ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuo atveju tokie teismo nutarties motyvai yra visiškai pakankami.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl ji paliktina nepakeista.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

17Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma nėra didelė, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, kad atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo, kad bus nepajėgus teismo sprendimą įvykdyti. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl pareikšto turtinio reikalavimo ir neaiškaus atsakovo mokumo yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas atskirajame nurodo, jog ieškovo reikalavimo suma – 4 249,31 Lt jam, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė, be to, tokia suma nėra laikytina ir negali būti laikoma didelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad 4 249,31 Lt suma ūkinę-komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo turto dydį nėra didelė. Tačiau atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, duomenų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

18Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodžius konkretaus turto, kuris turi būti areštuojamas, buvo pažeistos atsakovo teisės ir suteikta ieškovui teisė piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, prašant areštuoti atsakovo pinigines lėšas. CPK 148 str. 4 d. nustatyta, kad jei teismui nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Taigi šiuo atveju klausimą koks konkretus atsakovo turtas turi būti areštuojamas sprendžia nutartį vykdantis antstolis. Be to, teismui nutartyje nenurodžius konkretaus areštuotino turto, atsakovas bet kuriuo metu turi teisę kreiptis į nutartį vykdantį antstolį prašydamas areštuotą turtą pakeisti kitu turtu. Tokiu būdu, atsakovui yra suteikiama teisė pačiam inicijuoti areštuoto turto pakeitimą, todėl konkretaus areštuojamo turto nenurodymas teismo nutartyje, atsakovo teisių nepažeidžia.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovui neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.

20Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

21Dėl atsakovo UAB „Patria Domi“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Patria Domi“ (į.k. 123918666, Šv.Ignoto g. 5, Vilnius) 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,... 3. kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Marijonas Greičius,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui turtinio pobūdžio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-08-23 nutartimi patenkino... 10. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 11. Atsakovas UAB „Patria Domi“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą... 13. Teisėjų kolegija... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 17. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo... 18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti... 20. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo... 21. Dėl atsakovo UAB „Patria Domi“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329,... 23. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį... 24. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...