Byla e2-173-516/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Žemaitijos keliai“ ir „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-626-459/2016 pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Žemaitijos keliai“ ir „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemaitijos keliai“ ir „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą, patikslintame ieškinyje prašydamos priteisti iš atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 820 308,94 Eur skolos, 170 039,82 Eur palūkanų, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių ir 6 % procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovės taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą už 990 348,76 Eur sumą. Ieškovės nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis 2014 metais stipriai padidina riziką, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. 2014 metais atsakovės grynasis pelnas sudarė tik 203 741 Eur, taigi grynojo pelno suma kur kas mažesnė už ieškinio sumą. Ieškovės pažymėjo, kad atsakovė disponuoja ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu, kurio vertės pakaktų ieškinio sumai užtikrinti, tačiau atsakovė vykdo specifinę veiklą, kuriai vykdyti neabejotinai reikalingas nematerialus, materialus ir trumpalaikis turtas, todėl dėl šios specifinės funkcijos atsakovės turimo turto vertė nesumažina grėsmės ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovių įsitikinimu, atsakovės atliekama viešoji funkcija dar labiau sustiprina riziką, kad patenkinus ieškinį, sprendimo įgyvendinimas būtų apsunkintas. Ieškovės akcentavo, kad ieškinyje jos prašo priteisti sumą, kurios pagrindinę dalį sudaro atliekų priėmimo į Durpių sąvartyną mokesčio suma. Atliekų priėmimo į Durpių sąvartyną mokesčio suma vykdymo proceso metu buvo išieškota iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“, taigi arešto taikymas, sustabdant naudojimąsi atsakovės dispozicijoje esančiomis lėšomis, nevaržytų atsakovės teisių labiau nei tai yra būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.

6Atsakovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į ieškovių prašymą nesutiko, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės teigimu, ieškovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra reali grėsmė joms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o byloje pateiktą atsakovės 2014 metų balansą ieškovės interpretuoja norima linkme. Atsakovė pastebėjo, kad jos veikla yra tiesiogiai susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, t. y. atsakovė vykdo (organizuoja) komunalinių ir kitų atliekų tvarkymą Klaipėdos regione, todėl, areštavus atsakovės turtą, gali sutrikti jos veikla. Laiku nevykdant komunalinių ir kitų atliekų surinkimo, būtų pažeistos dalies visuomenės teisės į švarią ir saugią aplinką. Taigi taikius areštą, atsakovės įsitikinimu, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo ir teisingumo principai.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Teismas nurodė, kad ieškovės, atsakovės sunkia turtine padėtimi grįsdamos savo poziciją dėl būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę, remiasi tik atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, tačiau iš pateikto balanso matyti, jog atsakovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė 2014 metais sudarė 85 171 174 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 305 745 Lt. Be to, teismas pastebėjo, kad atsakovei iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ vykdymo procese yra išieškota didelė suma.

10Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nepadidina būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismo vertinimu, atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė, vykdanti viešojo pobūdžio specifinę funkciją, todėl jos ūkinė komercinė veikla neturi būti ribojama be akivaizdaus tam pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, išskyrus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, liudijančių, jog atsakovė gali veikti nesąžiningai, imtis priemonių pabloginti savo turtinę padėtį, nuslėpti ar perleisti turimą turtą, kad išvengtų būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymo. Teismo įsitikinimu, tai, kad atsakovė yra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė, vykdanti specifinę viešojo pobūdžio veiklą, suponuoja didesnį atsakovės veiklos patikimumą, ypač turint omenyje jos stabilią finansinę padėtį.

11Teismas pažymėjo ir tai, kad kadangi ieškovės, pateikdamos prašymą, neįrodė pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, konstatuotina, jog ieškovių prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų neadekvati, neproporcinga, neekonomiška, nepagrįstai suvaržytų atsakovės turtines teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai ribotų jos ūkinės veiklos galimybes.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ir „Šiaulių plentas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir tenkinti ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai siejo atsakovės vykdomą veiklą ir teisinį statusą su atsakovės finansiniu stabilumu ir pajėgumu įvykdyti galbūt ieškovėms palankų teismo sprendimą. Teismas, preziumuodamas, jog atsakovės veikla yra patikima, o finansinė padėtis – stabili, iš esmės vien todėl, kad atsakovė yra bendra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių įmonė, nepagrįstai tapatino atsakovę su savivaldybe, taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje expressis verbis yra nustatyta, jog sprendimo įvykdymo grėsmė kai atsakovas yra savivaldybės įmonė dėl sąsajų su savivaldybe per se neeliminuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1259/2010). Be to, kadangi atsakovė yra ne valstybės ar savivaldybės valdymo institucija, o savivaldybės įmonė, jai be kitų įstatymo nuostatų, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą. Atsakovės teisinis statusas, priešingai nepagrįstiems teismo teiginiams, jokiu būdu nesuponuoja atsakovės finansinio stabilumo ir pajėgumo, kadangi bendru atsakovę valdančių savivaldybių administracijų sprendimu, gali būti tiesiog leista atsakovei bankrutuoti, taip išvengiant susidariusios skolos ieškovėms. Atsakovė gali nevaržoma vykdyti įvairaus pobūdžio ūkinę komercinę veiklą, prisiimti įvairias finansines rizikas, įskaitant riziką dėl iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ išieškotos sumos panaudojimo ir galimo praradimo, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

142.

15Ieškinio sumos dydis, t. y. 990 348,76 Eur, objektyviai didina ieškovėms palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, vertinant ieškinio sumą kartu su atsakovės turtine padėtimi. Teismas apsiribojo tik atsakovės nuosavo kapitalo vertės ir mokėtinų sumų vertės nurodymu, iš esmės visapusiškai neanalizuodamas atsakovės finansinės padėties. Ieškinio suma beveik penkis kartus viršija atsakovės gaunamą pelną. Atsakovė vykdo specifinę komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, todėl, atsiradus poreikiui sumokėti ieškovėms didelę sumą, toks atsiskaitymas būtų apsunkintas, nes atsakovės materialusis turtas yra ir toliau būtų naudojamas specifinei funkcijai atlikti, apsunkinant išieškojimą iš tokio turto. Rizikos nepaneigia ir atsakovės nurodyta aplinkybė dėl vykdomų 9 962 783,83 Eur vertės statybų, nes statybos taip pat vykdomos Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo infrastruktūros kūrimo tikslu ir šis turtas yra skirtas specifinei veiklai vykdyti ir ieškojimas iš šio turto apsunkintų sprendimo vykdymą.

163. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl arešto atsakovei taikymo, taikė neteisingus kriterijus ir nepagrįstai reikalavo iš ieškovių „neabejotinos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui“ įrodymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismų praktikoje nereikalaujama įrodyti, jog atsakovas gali elgtis nesąžiningai. Todėl teismo nurodytas ieškovių prašymo atmetimo motyvas dėl nepateiktų įrodymų apie nesąžiningą atsakovės elgesį yra neteisėtas ir nepagrįstas bei reikalaujantis spekuliacijų apie atsakovės galimų veiksmų sąžiningumą, o tai iš esmės nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus.

174. Atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vien faktas, kad atsakovė, be kitų komercinių funkcijų, vykdo ir viešojo pobūdžio komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, per se nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės turto areštas jokiu būdu nekeltų grėsmės jos vykdomai specifinei veiklai, nes, laikantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principų, iš esmės būtų areštuojama ne didesnė, negu iš UAB „Žemaitijos keliai“ atsakovei išieškota suma, taip užtikrinant ir atsižvelgiant tiek į atsakovės, tiek į ieškovių teisėtus interesus ir nė vienai pusei nesuteikiant nepagrįsto prioriteto.

18Atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovių skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Atsakovė yra pateikusi įsiteisėjusius teismo sprendimus, kurie patvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl sumokėjimo už atliekų pristatymą iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno jau yra išspręstas. Atskirai pradėtoje byloje ieškovės vėl kelia tą patį klausimą, kuris jau buvo išnagrinėtas. Taigi nėra ieškovių pareikštų reikalavimų pagrįstumo prielaidų, todėl laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.
    2. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog joms naudingo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Ieškovės atsakovės 2014 metų balansą interpretuoja joms naudinga linkme, tačiau neatsižvelgdamos į jame esančius duomenis, kad atsakovės turto vertė sudaro 24 667 276 Eur, o mokėtinos sumos, kurių didelė dalis mokėtina tik po vienerių metų, sudaro 7 285 958 Eur. Atsakovė šiuo metu vykdo 9 962 783,83 Eur vertės statybos darbus. Vien šie naujai vykdomi statybos darbai, apie kuriuos nebuvo duomenų byloje, daugiau kaip devynis kartus viršija ieškovių pareikštą reikalavimą atsakovei.
    3. Pagrindinė atsakovės užduotis – sukurti naują, Europos Sąjungos ekologijos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos regione. Svarbiausias naujos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektas – aplinkos neteršiantis regioninis sąvartynas įrengtas 2008 metais Dumpiuose, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė yra šio sąvartyno administratorė. 2008 metais Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės atsakovei pavedė jų teritorijose vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administravimą. Atsakovės surinktos administruojamos vietinės rinkliavos lėšos su banku sudarytų periodinio mokėjimo sutarčių pagrindu yra kasdien nurašomos į savivaldybių biudžetus apmokėti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudoms. Taigi ieškovių atskirąjame skunde akcentuojamas atsakovei priklausančių piniginių lėšų areštas suvaržytų atsakovės veiklą komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Areštavus atsakovės turtą, gali sutrikti jos veikla. Laiku nevykdant komunalinių ir kitų atliekų surinkimo, būtų pažeistos dalies visuomenės (Klaipėdos regiono gyventojų) teisės į švarią ir saugią aplinką. Šių duomenų pagrindu manytina, kad atsakovės turtui taikius areštą būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo ir teisingumo principai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.

22Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovui negalimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-927-381/2015).

23Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino ieškovių ieškinį preliminariai pagrįstu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2016 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-626-459/2016 ieškovių UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui atmetė. Taigi faktiškai pasitvirtino atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės dėl preliminaraus ieškovių ieškinio nepagrįstumo ir atitinkamai pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo.

24Pastebėtina, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1857/2014). Kitaip tariant, esant priimtam ieškovėms nepalankiam teismo sprendimui, nors šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, yra pagrindas spręsti, kad abejonių dėl galimo ieškovėms nepalankaus galutinio teismo sprendimo yra mažiau, negu dėl palankaus, o tai jau savaime pagrindžia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo netaikyti arešto atsakovės turtui (nevaržyti atsakovės veiklos) pagrįstumą ir tokios nutarties teisinio rezultato atitikimą teisingumo bei proporcingumo principams. Priešingu atveju, t. y. esant pagrįstoms prielaidoms, kad nebus priimtas ieškovėms palankus sprendimas, bet taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, būtų nepagrįstai pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

25Tačiau, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo priimtas ieškovėms nepalankus teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

26Ieškovių įsitikinimu, ieškinio suma (990 348,76 Eur) atsakovei, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra itin didelė, o tai objektyviai padidina ieškovėms palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutinka su apeliančių dėstoma pozicija.

27Kaip matyti iš byloje esančios atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 metus, atsakovės grynasis pelnas, palyginus su 2013 metais, išaugo beveik 14 kartų ir 2014 metais sudarė 703 477 Lt. Be to, pardavimo pajamoms išaugus 28 procentais, pardavimo savikaina padidėjo tik 20 procentų. Atsakovės 2014 m. balanso duomenimis, atsakovės turto vertė iš viso sudarė 85 171 174 LT (t. y. 24 667 277 Eur), o ši suma akivaizdžiai viršija ieškovių ieškinio sumą. Be to, vien tik atsakovės turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai bei terminuotų indėlių suma (2 782 136 + 345 275 Lt), beveik sudarė visą ieškovių ieškinio reikalavimo sumą. Iš balanso duomenų taip pat matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 3 305 745 Lt, o tai, įvertinant atsakovės turimo turto vertę ir kitą balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos informaciją, negali būti vertinama, kaip pagrindas pagrįstai abejoti atsakovės finansine padėtimi, jos veiklos stabilumu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo atsakovės finansinę padėtį detalizuojančius dokumentus ir pagrįstai konstatavo nesant tikėtinos grėsmės, kad ieškovėms galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

28Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovės, teigdamos, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, faktiškai nepateikė jokių šiuos teiginius objektyviai patvirtinančių įrodymų, be kita ko ir įrodymų, jog išieškojimas iš absoliučiai viso atsakovės turto būtų apsunkintas vien todėl, kad atsakovė vykdo specifinę veiklą. Faktiškai ieškovės savo poziciją argumentuoja vien tik joms naudinga, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisinga atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų interpretacija, akcentuodamos atsakovės grynojo pelno ir ieškinio sumos skirtumą, kuris, teismo įsitikinimu, pats savaime negali būti vertinamas, kaip pakankamai atspindintis atsakovės finansinę būklę, jos veiklos stabilumą. Be to, akcentuotina ir tai, kad, nors ieškovės teisingai nurodė, jog jos neturi pareigos visais atvejais pateikti teismui įrodymus, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, taip pat duomenų, jog atsakovė veikia ar veiks nesąžiningai ir bandys vengti ieškovėms palankaus sprendimo vykdymo, šis argumentas savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas remiantis vien tik bendro pobūdžio ieškovių pasvarstymais ar deklaratyviomis prielaidomis.

29Kaip jau ne kartą minėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

30Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė yra pelningai ir stabiliai veikianti įmonė ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju netaikytinos ne dėl to, kad atsakovė vykdo specifinę veiklą ar dėl jos teisinio statuso, o būtent dėl geros ir stabilios šios atsakovės turtinės padėties, dėl kurios ieškinio suma šiai atsakovei nelaikytina didele ir prezumpcija, jog dėl reikalavimo sumos objektyviai padidėjo sprendimo neįvykdymo grėsmė, buvo paneigta. Aplinkybė, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra specifinė, užtikrinanti viešąjį interesą (tam tikro regiono asmenų teisę į švarią ir saugią aplinką), tik papildomai patvirtina pagrindo riboti atsakovės veiklą jos turto areštais nebuvimą, tačiau, kaip jau minėta, pačios savaime šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neturi esminės įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliančių atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės teisiniu statusu bei viešuoju interesu.

31Remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemaitijos... 5. Ieškovės taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 6. Atsakovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė... 9. Teismas nurodė, kad ieškovės, atsakovės sunkia turtine padėtimi grįsdamos... 10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nepadidina būsimo... 11. Teismas pažymėjo ir tai, kad kadangi ieškovės, pateikdamos prašymą,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ir „Šiaulių plentas“ atskirajame... 14. 2.... 15. Ieškinio sumos dydis, t. y. 990 348,76 Eur, objektyviai didina ieškovėms... 16. 3. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti... 17. 4. Atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 18. Atsakovė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu preliminariai... 23. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės... 24. Pastebėtina, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta, jog preliminariai... 25. Tačiau, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo priimtas... 26. Ieškovių įsitikinimu, ieškinio suma (990 348,76 Eur) atsakovei,... 27. Kaip matyti iš byloje esančios atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos už... 28. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovės, teigdamos, kad egzistuoja ir... 29. Kaip jau ne kartą minėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių... 30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai,... 31. Remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti...