Byla 1A-61-380/2017
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei, išteisintajai R. G. ir jos gynėjui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui, civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotajam atstovui Rimantui Gedrimui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vidos Skalauskienės ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo aktų kontrolės ir vertinimo poskyrio vedėjos Nijolės Šliogerienės apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos.

3Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5R. G. buvo kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu, o būtent: R. G., kuri nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Palangos mieste, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 9 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <....> naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 9.2. sąskaitą – faktūrą, 9.3. PVM sąskaitą – faktūrą, 9.4. kasos aparato kvitą, 9.5. kitus apskaitos dokumentus“, 14 punkto reikalavimą, „jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 9.1 arba 9.2 punkte nurodytu dokumentu“, būdama atlikusi nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir už atliktas tarpininkavimo paslaugas būdama iš klientų į bankų sąskaitas gavusi apmokėjimus bei disponuodama šiais pinigais, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, laikotarpiais nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentais nepagrindė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo 7 piliečiams iš viso už 74 192 Lt (8000 + 15 500 + 16 692 + 1000 + 13 000 + 15 000 + 5000), iš jų:

61) V. A., 2007 metais perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - )) paslaugų suteikimo už 8000 Lt,

72) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,1116 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) – už 15 500 Lt,

83) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,0642 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) – už 16 692 Lt,

94) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamąsias patalpas Palangoje) – už 1000 Lt,

105) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą (butą, kurio unikalus Nr. ( - ) adresu ( - )) – už 13 000 Lt,

116) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (butą adresu ( - )) – už 15 000 Lt,

127) V. G., 2011 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas adresu ( - )) – už 5000 Lt.

13R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040(2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas <....> privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą“, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo – turtinės prievolės valstybei, apskaitos registruose neužregistravo individualios veiklos paslaugų suteikimo ir mokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso už 95 895,75 Lt (74 192 + 3600 + 18 103,75), iš jų:

147 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo anksčiau minėtiems fiziniams asmenims ir mokėjimų už jas gavimo iš viso 74 192 Lt,

15patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ 3600 Lt pagal 2008 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10 ir mokėjimų už jas gavimo,

16draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos filialui ir apmokėjimų gavimo iš viso 18 103,75 Lt (4212,20 + 13 776,95 + 114,60), iš jų: 2010 metais 2 atvejais – 4212,20 Lt ir 2011 metais 7 atvejais – 13 776,95 Lt, 2012 metais 1 atveju – 114,60 Lt.

17Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė savo individualios veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto.

18Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), Palangos mieste, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė savo individualios veiklos dokumentus ir teikė duomenis valstybės įgaliotai institucijai apie savo veiklą ir pajamas, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į Metines pajamų mokesčio (forma GPM305) ir Metines pajamų mokesčių deklaracijas (forma GPM308) aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip apgaule savo naudai pasikėsino išvengti turtinės prievolės, tai yra, pažeisdama: 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio reikalavimą, jog „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“ 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnio reikalavimą, jog: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“, ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį ....“, tyčia į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą ir patalpų nuomos) pajamas:

19- 2007 metais – 16 100 Lt,

20- 2008 metais – 13 392 Lt.

21R. G. tyčia į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo paslaugų perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą) pajamas:

22- 2009 metais – 28 700 Lt,

23- 2011 metais – 5000 Lt.

24Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305), į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) R. G. įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir elektroniniu būdu šias deklaracijas: 2008 m. balandžio 30 d. už 2007 m., 2009 m. balandžio 30 d. už 2008 m., 2010 m. balandžio 28 d. už 2009 m., 2012 m. balandžio 26 d. už 2011 m. pateikė valstybės įgaliotai institucijai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi aiškiai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo individualios veiklos pajamas, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. apgaule pasikėsino savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei – pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų iš viso 8319 Lt mokėjimo, tai yra: 2007 m. – 3230 Lt, 2008 m. – 1711 Lt, 2009 m. – 3128 Lt, 2011 m. – 250 Lt, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes jos nusikalstamas veikas išaiškino teisėsaugos institucijos.

25Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo R. G. vykdytos individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: R. G., kuri nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Palangos mieste, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo savo individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto, tai yra, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „... apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų,“ Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 8 punkto reikalavimo, jog „gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, <...> teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, 2) <...> išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų apskaitos dokumentų saugumą, ir neišsaugojo:

262007 m. kovo 7 d. piliečio V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji pagrindė 8000 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB banke „Snoras“,

272008 m. sausio 23 d. piliečio V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė 16 692 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB SEB banke.

28Taip R. G., būdama atsakinga už savo individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, padarydama išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo pažeidimus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo savo vykdytos individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti R. G. individualios veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. sausio 24 d.

29Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu R. G. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, jog R. G. nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog R. G. neturėjo patirties tvarkant buhalterinę apskaitą, turi sveikatos problemų bei sergančią dukrą, tai galbūt turėjo įtakos tam, kad tvarkant buhalterinę apskaitą atsirado neatitikimų, kuriuos ji bandė taisyti pateikdama patikslintą deklaraciją; nepateikta jokių įrodymų, kad R. G. būtų paslėpusi, sunaikinusi ar sugadinusi buhalterinės apskaitos dokumentus; R. G. nepateikė Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo ir kitų dokumentų, tačiau bankiniuose pavedimuose užfiksuotos visos suteiktos paslaugos ir gautos lėšos; nepateikta pakankamai neginčytinų argumentų, jog R. G. sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus; jos veikoje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą nenustatytas esminis šio nusikaltimo požymis – kaltė; teismas sutiko, kad ne visos tarpininkavimo paslaugos buvo įtrauktos į deklaraciją jų pateikimo metu, tačiau pažymėjo, kad R. G. turėjo teisę patikslinti deklaraciją už penkerius praėjusius metus, kurią ji pateikė 2013-06-06; konstatavo, jog nepateikta pakankamai neginčytinų argumentų, kad R. G. sąmoningai siekė išvengti mokesčių ir įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis.

30Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. buvo išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį: R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. G.. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Dokumentus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, grąžinti R. G..

31Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, išteisinant R. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, yra nepakankami.

32Specialisto išvada teisminio nagrinėjimo metu nėra nuginčyta ir paneigta. Teismo padaryta išvada, jog nepaneigta, kad iš bankinių pavedimų nebūtų galima iš dalies nustatyti R. G. veiklos, gautų piniginių lėšų ir kt., yra nepagrįsta, ji prieštarauja baudžiamojoje byloje pateiktai specialisto išvadai ir vertintina kritiškai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. G. veikoje nėra visų būtinų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ir ją dėl šios Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos išteisino. Skundžiamame nuosprendyje vienas iš motyvų, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nurodytas, kad iš bankinių pavedimų galima iš dalies nustatyti R. G. veiklą, gautas pinigines lėšas ir kitą, tačiau konkrečiai kitų kriterijų neįvardija, todėl nuosprendis yra neaiškus. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad tik iš dalies galima nustatyti R. G. veiklą, gautas pinigines lėšas ir kt., tai yra, teismas pripažįsta nusikalstamas pasekmes, kurios yra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau R. G. išteisina, motyvuodamas, jog jos veikoje nėra visų būtinų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tokia teismo pozicija yra prieštaringa, o kartu ir nuosprendžio argumentai yra prieštaringi. Specialisto išvada paneigia teismo išvadą, jog R. G. veikoje nėra visų būtinų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. R. G., vykdžiusios individualią veiklą, apskaitos informacija nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo išsami, o kartu nebuvo naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes joje neatsispindėjo visos įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. R. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nevedė jokių registrų, nors žinojo, kad pagal įstatymą turėjo pildyti Gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Tai rodo jos tyčinius, apgaulingus veiksmus, nevykdant buhalterinės apskaitos reikalavimų, realiai įvykusias ūkines operacijas nuslepiant ir taip siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, juos nuslepiant, gautas pajamas nefiksuojant ir neįtraukiant į apskaitą norminių aktų nustatyta tvarka. R. G. apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo ne tik gautų individualios veiklos pajamų, bet ir išlaidų. R. G. realiai buvo gavusi mokėjimus už atliktas tarpininkavimo paslaugas, vykdydama individualią veiklą, ir realiai disponavo iš individualios veiklos gautais pinigais, apgaulingai tvarkė norminių aktų reikalaujamą savo vykdytos individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad R. G. pateiktuose dokumentuose neatsispindi išlaidos, apie kurias ji davė parodymus teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismo teiginys, jog R. G. pateiktuose bankiniuose pavedimuose užfiksuotos visos suteiktos paslaugos ir gautos lėšos, vertintinas kritiškai, nes jis prieštarauja specialisto išvadoje nurodytiems buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimams ir baudžiamojoje byloje esantiems parodymams. Nors teismas nurodė, kad nepateikta pakankamai neginčytinų argumentų, jog kaltinamoji R. G. sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, ir atsižvelgdamas į tai padarė išvadą, kad nenustatytas esminis nusikaltimo požymis – kaltė, tačiau ši teismo išvada neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių ir ji vertintina kritiškai. Šiuo atveju, esant tokiai neišsamiai ir apgaulingai R. G. vykdytos individualios veiklos apskaitai, kuri atsirado pastarajai nevykdant norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, iš dalies, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, negalima nustatyti R. G. vykdytos individualios veiklos (jos apimties prasme) ir turto. Todėl tokia R. G. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ji išteisinta nepagrįstai.

33Teismo motyvai, jog R. G. neturėjo patirties tvarkydama buhalterinę apskaitą, turėjo sveikatos problemų bei sergančią dukrą, kaip nurodyta nuosprendyje, tai galbūt turėjo įtakos, kad R. G. tvarkant buhalterinę apskaitą atsirado neatitikimų, yra nepagrįsti. Į šias aplinkybes paprastai atsižvelgiama skiriant bausmę, o ne sprendžiant klausimą, ar asmens padarytoje veikoje yra nusikaltimo požymiai. R. G. teisingai deklaravo visas pajamas, gautas iš draudimo bendrovės, todėl galima daryti prielaidą, jog ji suprato, kad šių pajamų negali nedeklaruoti, nes šios pajamos gali paaiškėti VMI atliekant minėtos draudimo kompanijos patikrinimus, jos mokestinę veiklą tikrinant priešpriešiniu būdu. Tačiau R. G. deklaravo nevisas gautas individualios veiklos pajamas, susijusias su tarpininkavimu fiziniams asmenims, šiems perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą, nes daugeliu atveju rašytinės tarpininkavimo sutartys nebuvo sudaromos. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, R. G. prašydavo, pervedant jai pinigus, neįvardyti tikrosios pinigų paskirties, jog būtent už tarpininkavimo paslaugas prašydavo nurodyti, kad tai skola ar sąskaitos papildymas, tai pastarieji liudytojai, nesuprasdami nusikalstamų R. G. veiksmų, padarydavo, nurodydami, kad tai sąskaitos papildymas, skola ar kt. Tai rodo tyčinius R. G. veiksmus bei jos daromą tyčinę nusikalstamą veiką. Tai, kad R. G., už jos individualios veiklos suteiktas paslaugas gavusi pinigus ir jais disponuodama, į deklaracijas įrašydama ir jas pateikdama VMI, nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie individualios veiklos pajamas, rodo, kad ji veikė tyčia, taip siekdama išvengti pajamų mokesčio mokėjimų.

34Išteisindamas R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, teismas rėmėsi R. G. parodymais, jog ji žinojo, kad turi teisę tikslinti deklaraciją. Apeliantas teigia, kad R. G., turėdama pateikti teisingus duomenis, tyčia nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie vykdytos individualios veiklos pajamas, taip siekdama išvengti pajamų mokesčio mokėjimo. R. G., pasinaudodama norminių aktų suteikta deklaracijų patikslinimo galimybe, jau patikslintoje deklaracijoje už 2009 metus, nors ji ir nebuvo priimta, papildomai deklaravo 16 500 Lt pajamų, bet ir šiuos duomenis ji pateikė neteisingus, nes, kaip matyti iš pateiktų duomenų, pirminėje deklaracijoje už 2009 m. ji buvo nedeklaravusi 28 700 Lt. Taigi ir pateikdama patikslintą deklaraciją už 2009 metus, ji nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie jos individualios veiklos pajamas. Todėl darytina išvada, kad R. G. sąmoningai, siekdama išvengti pajamų mokesčio mokėjimo, deklaruodavo mažesnes pajamas, nei buvo gavusi mokėjimų pavedimais į savo banko sąskaitas. Kaip minėta anksčiau, būtina atsižvelgti ir įvertinti mokėjimų pavedimuose jos klientų, pastarosios prašymu, nurodytą neteisingą pinigų pervedimo paskirtį, taip iškraipant atliktų ūkinių operacijų turinį ir jį kitaip įvardijant mokėjimo pavedimuose, siekiant, kad nebūtų nustatyti reali jos vykdyta individuali veikla ir iš jos gautos pajamos. R. G. paaiškinimai, kad ji tikslindavo, nes žmogui perkant žemę turėdavo pakeisti žemės paskirtį, o tai užtrunka, jei tai nepasiteisina, avansas yra grąžinamas, vertintinas kritiškai, kaip siekis parodyti, jog ji tai atlikdavo sąžiningai, pasinaudodama norminių aktų suteikta galimybe, o ne aplinkybių, susijusių su atitinkamų institucijų įsikišimu į jos veiklą ir tikrinimu, verčiama. Įstatymas nenumato mokesčių mokėtojui teisės savo nuožiūra rinktis, ką ir kiek, kada mokėti. R. G., kuri vertėsi individualia veikla, buvo atsakinga už tinkamą savo individualios veiklos pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos jos pajamos iš individualios veiklos atspindinčios deklaracijos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl R. G. tyčinių veiksmų, nuslepiant gaunamas pajamas iš individualios veiklos, valstybės institucijai buvo teikiamos neteisingos deklaracijos. Tokiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad R. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, mokesčių už gautas individualios veiklos pajamas po jų gavimo nemokėjo, yra pagrindas pripažinti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti ir taip jų išvengti. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

35Pirmosios instancijos teismas, R. G. išteisindamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad R. G. turėjo teisę ir pateikė patikslintą deklaraciją, nesitikėjo lengvabūdiškai išvengti padarinių. Konstatavo, jog R. G. veikoje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą nenustatytas esminis šio nusikaltimo požymis – kaltė. Apeliantas nesutinka su šiais teismo motyvais ir išvadomis, juos vertina kritiškai. Tai, kad R. G. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžia baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kyla tik tada, jei dėl minėtų veikų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi padariniai yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Dokumentų neišsaugojimas BK 223 straipsnio prasme padaromas ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nežinojo arba nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, kas ir buvo nagrinėjamu atveju, ir nenumatė, kad dėl to kils nusikalstamos pasekmės, tačiau pagal einamas pareigas ar darbo specifiką privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl ji išteisinta nepagrįstai.

36Be to, teismas neteisingai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išteisinęs R. G., teismo nuomone, jai nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

37Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo aktų kontrolės ir vertinimo poskyrio vedėja prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir tenkinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant procesines bei materialines teisės normas. Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka. Teismas, atmesdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, užkirto kelią pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojoje byloje pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada dėl R. G. ūkinės finansinės veiklos, dėl kurios pagrįstumo nagrinėjant bylą teismui abejonių nekilo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo plėtojama pabrėžiant tai, kad šiam teisės šaltiniui negalima teikti per daug reikšmės, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Palangos miesto apylinkės teismo pateiktos apeliacinių teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos kaip analogija nagrinėjamai baudžiamajai bylai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo plėtojamos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos.

38Teismo posėdyje prokurorė ir civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

39Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

40Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados išteisintosios R. G. kaltės / nekaltumo klausimu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas įrašymą į deklaracijas bei pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti mokesčių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

41Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklausti liudytojai B. Š., R. Š. ir V. G., perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos B. Š. duoti parodymai (t. 3, b. l. 132–135), liudytojo R. Š. duoti parodymai (t. 3, b. l. 143–144), liudytojo V. G. duoti parodymai (t. 3, b. l. 175), paskelbta bylos medžiaga: preliminarios sutarties Nr. 10 kopija su įrašais (t. 3, b. l. 136–140), nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 151–157), bankų sąskaitų išrašų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 145–147), taip pat papildomai išklausyti išteisintosios R. G. parodymai.

42Išteisintoji R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 194–195) parodė, kad viską ji deklaravo, pirminės deklaracijos pateiktos laiku, patikslintos deklaracijos taip pat pateiktos. Ji mokesčių neslėpė, dvigubos buhalterijos nevedė, visi pavedimai buvo daromi per banką į jos sąskaitą, bet kada buvo galima tai patikrinti. Deklaracijas už nekilnojamąjį turtą teikė 2007–2009 metais, vėliau išsiaiškino, kad deklaracijose neteisingai nurodyta, kokios buvo gautos bendros pajamos, deklaracijose buvo parodyta tik apmokestinamoji suma, nesimatė bendros pajamų sumos ir 30 proc. leidžiamų atskaitymų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ji labai daug sumų neįtraukė į deklaracijas, tačiau visos jos yra įtrauktos, atskaičius 30 proc. leidžiamų atskaitymų. Ji pasinaudojo atskaitymo alternatyva, kur nereikia teikti išlaidų, pateikė Mokesčių inspekcijai tik apmokestinamą sumą. Ji pati nedeklaravo, jai deklaravo Mokesčių inspekcija. Ji nelabai supranta, kaip pildyti deklaracijas, jų niekada rankose neturėjo. Buvo tvarkoma elektroniniu būdu Mokesčių inspekcijoje. Kai pasitikrino vienoje audito firmoje, jai buvo pasakyta, kad yra blogai užpildytos deklaracijos, apmokestinamos sumos buvo gerai pateiktos, tik nebuvo nurodytos bendros sumos, kiek ji gavo už sandorius, ir nebuvo parodytas 30 proc. leidžiamas atskaitymas. Dar kaltinamajame akte yra nurodytos sumos, kurios neįeina į apmokestinamas pajamas, t. y. 16 000 Lt, dėl A. I.. Be to, teismo metu pateikė duomenis dėl P., jis buvo pažįstamas iš Maskvos. Jis atsiuntė jai pinigų, kad ji jam vasaros laikotarpiui surastų butą. Pinigus perdavė J. N.. Pastaroji iš jos pinigus paėmė, tačiau A. B. pas ją neapsigyveno. Kaltinamajame akte teigiama, kad ji minėtus pinigus turi deklaruoti, tačiau ji jais nepasinaudojo. Kaltinamajame akte nurodytos visos sumos yra įtrauktos į išlaidas. Iš sumų atskaityti 30 proc. yra išlaidos ir dar yra sugrąžinti 25 000 Lt A. B., kuris iš jos nuomojosi patalpas, nors jis neigia tą faktą, tačiau pats pasirašė, kad gavo ir jais disponavo. Žodiniu susitarimu buvo sutarę, kad minėtus pinigus ji jam grąžins dalimis kiekvienais metais, t. y. 2016 m. – 5000 Lt, 2009 m. – 18 300 Lt. Šios sumos ji nedeklaravo, nes pirminiai 25 000 Lt buvo deklaruoti ir visi mokesčiai buvo sumokėti.

43Liudytoja B. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 174–175) parodė, kad su išteisintąja kelis kartus bendravo parduodant jos draugės V. R. žemės sklypą. Jos buvo susitikusios pas kitą žemės sklypo bendraturtį namuose, kuris jau yra miręs. Jie suderėjo dėl kainos, ji taip pat viską suderino su V. R., o vėliau susitiko notarų kontoroje. Kiek ji suprato, R. G. buvo tarpininkė tarp pirkėjo ir pardavėjo. Kažkokie atlygiai buvo, viską derino su žemės sklypo savininke, o kaip viskas baigėsi, šiuo metu negali pasakyti, nes tai vyko seniai. Ar buvo mokėta už tarpininkavimą R. G., neprisimena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi, preliminarios sutarties kopiją rado ir nusiuntė tyrimui.

44Išteisintoji R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 175) parodė, jog prisimena B. Š., kuri atstovavo pardavimo sandoryje su šiuo metu jau mirusiu K. T.. K. T. jos buvo prašęs pakalbėti su B. Š.. K. T. neturėjo banke savo sąskaitos, tai žinojo ir pirkėjas, todėl paprašė pasinaudoti jos sąskaita, kad galėtų pervesti pinigus. Apie tai yra kalbėjęs pirkėjas V. K.. Vėliau iš sąskaitos ji paėmė grynuosius pinigus ir atidavė K. T.. Nepamena, ar jai buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis. Ta suma, kuri yra įrašyta – 16 692 Lt, atskaičius 30 proc., buvo deklaruota, nepaisant to, gavo ji ją ar negavo. B. Š. jai nieko nemokėjo.

45Liudytojas R. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 185–186) parodė, kad laikraštyje „Lietuvos rytas“ rado skelbimą, buvo nurodytas telefonas, jog yra parduodamas butas Palangoje. Pasiskambino, tiksliai neprisimena, tačiau atrodo, kad atsiliepusioji prisistatė vardu R., sutarė susitikti. Susitiko, apžiūrėjo butą. Juos tenkino sąlygos, tada jie buvo suvesti su savininku. Kiek pamena, po įvykusio sandorio teko sumokėti 1000 Lt bankiniu pavedimu. Jam buvo atsiųsta SMS žinutė ir pinigai už tarpininkavimą (padėjimą susirasti butą) buvo pervesti į tarpininkės sąskaitą. Jam atrodo, kad mokėjimo paskirties pavadinimas nebuvo derintas su tarpininke. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta Palangoje notarų biure. Su turto pardavėju buvo atsiskaityta tiesiogiai notarų kontoroje.

46Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 193–194) parodė, kad Palangoje turėjo nekilnojamojo turto. Dalį turto pardavė pats, vieną vienetą padėjo parduoti R.. Buvo susitarę, jei R. ir A. parduos jo nekilnojamąjį turtą, jis sumokės 5000 Lt. Jie surado klientą. Už tarpininkavimą jis sumokėjo pavedimu per banką. Sumokėjo R., bet tai buvo atsiskaitymas ir A., ir R.. Kadangi A. jam nepateikė banko sąskaitos, pinigus pervedė į R. sąskaitą. Mokėjimo paskirties tiksliai nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi.

47Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

48Išteisintoji R. G., be kita ko, buvo kaltinama tuo, kad ji, versdamasi individualia veikla (nekilnojamojo turto operacijomis ir gyvybės draudimu), pažeisdama teisės aktų reikalavimus, būdama atlikusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir už atliktas tarpininkavimo paslaugas būdama iš klientų į bankų sąskaitas gavusi apmokėjimus bei disponuodama šiais pinigais, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentais nepagrindė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo 7 piliečiams iš viso už 74 192 Lt (t. y. V. A. paslaugų suteikimo už 8000 Lt, E. K. – už 15 500 Lt, V. K. – už 16 692 Lt, R. Š. – už 1000 Lt, D. Ž. – už 13 000 Lt, G. J. – už 15 000 Lt, V. G. – už 5000 Lt); pažeisdama teisės aktų reikalavimus, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo, apskaitos registruose neužregistravo individualios veiklos paslaugų suteikimo ir mokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso už 95 895,75 Lt (t. y. 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo anksčiau minėtiems fiziniams asmenims ir mokėjimų už jas gavimo iš viso 74 192 Lt, patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ 3600 Lt ir mokėjimų už jas gavimo bei draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos filialui ir apmokėjimų gavimo iš viso 18 103,75 Lt). Taip R. G. apgaulingai, padarydama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė savo individualios veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto.

49Apylinkės teismas dėl šio kaltinimo R. G. išteisino, be kita ko, pažymėdamas, jog teismas sutinka, kad ne visos tarpininkavimo paslaugos buvo įtrauktos į deklaraciją jų atlikimo metu, tačiau R. G. turėjo teisę patikslinti deklaraciją už penkerius praėjusius metus, kurią ji pateikė 2013-06-06; be to, R. G. neturėjo patirties tvarkant buhalterinę apskaitą, turi sveikatos problemų bei sergančią dukrą, tai galbūt turėjo įtakos tam, kad tvarkant buhalterinę apskaitą atsirado neatitikimų, kuriuos ji bandė taisyti pateikdama patikslintą deklaraciją; be to, nepateikta jokių įrodymų, kad R. G. būtų paslėpusi, sunaikinusi ar sugadinusi buhalterinės apskaitos dokumentus; nepateikta pakankamai neginčytinų argumentų, jog R. G. sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, jos veikoje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą nenustatytas esminis šio nusikaltimo požymis – kaltė; teismas sutiko, jog R. G. nepateikė Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo ir kitų dokumentų, tačiau bankiniuose pavedimuose užfiksuotos visos suteiktos paslaugos ir gautos lėšos, o prokurorė nepaneigė, kad iš bankinių pavedimų nebuvo galima iš dalies nustatyti R. G. veiklos, gautų piniginių lėšų ir kt.

50Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, išteisinant R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra prieštaringi, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma pastebėtina, jog R. G. nebuvo kaltinama paslėpusi, sunaikinusi ar sugadinusi buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra alternatyvios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, ji kaltinama apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Be to, BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija neapima kaltininko nusikalstamų veikų įrašant neteisingus duomenis į deklaracijas ir jas pateikiant valstybės įgaliotai institucijai, tai yra BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, dėl to apylinkės teismas R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino iš dalies parinkdamas motyvus, kurie visiškai nesusiję su kaltinimu.

51Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą <...>, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-26-788/2017 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017 ir kt.).

52Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė, jog žinojo, kad pagal ministro įsakymą ji privalėjo pildyti gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, pradžioje jį pildė, tačiau jis jai nepasiteisino, Mokesčių inspekcijoje šio žurnalo niekas neprašė. Visada būdavo žodiniai susitarimai, jokio dokumento ji negaudavo, pinigai būdavo pervedami jai į sąskaitą. Visos jos gautos pajamos matosi jos banko sąskaitų išrašuose. Tai yra vienintelis dokumentas, kurį ji turėjo. Išlaidų jokių nefiksavo. Jai vykdant gyvybės draudimo veiklą, buhalterijos jai vesti nereikėjo, viską tvarkė draudimo įmonės centrinis biuras. Buhalteriją tvarkė taip, kaip suprato, buhalterinio išsilavinimo neturi, jokių tyčinių veiksmų, kad tyčia neužfiksuotų išlaidų ar pajamų, ji nedarė. Iš UAB „J.“ gavo pinigus už nuomą, su sąskaita faktūra, ją išsaugojo, pateikė ikiteisminiam tyrimui. Taip pat parodė, jog kadangi sandoriai kartais nepavykdavo, nes pirkėjui nepavykdavo pakeisti žemės paskirties, ji turėdavo grąžinti avansą. Nors sutartyse dėl tarpininkavimo paslaugų tai neaptarta, mano, kad visiems žinoma, jei neįvyksta sandoris, avansą reikią grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 194–195) išteisintoji R. G. laikėsi savo pozicijos, jog mokesčių ji nevengė, dvigubos buhalterijos nevedė, visi pavedimai buvo daromi per banką į jos sąskaitą, bet kada buvo galima tai patikrinti.

53Kaip matyti, išteisintoji R. G. neigia, vykdydama individualią veiklą, apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, nurodo, jog ji jos iš viso nevedė, kadangi visos ūkinės operacijos atsispindėjo jos banko sąskaitose, bankines sąskaitas išteisintoji laiko tinkama buhalterine apskaita. Tačiau, remiantis kaltinime nurodytais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 9 punktu („Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <....> naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 9.2. sąskaitą faktūrą, 9.3. PVM sąskaitą faktūrą, 9.4. kasos aparato kvitą, 9.5. kitus apskaitos dokumentus“), 14 punktu („jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 9.1 arba 9.2 punkte nurodytu dokumentu”), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6 punktu („Gyventojas <....> privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą“), išteisintoji R. G., vykdydama individualią veiklą, privalėjo tvarkyti savo individualios veikos buhalterinę apskaitą taip, kaip to reikalauja minėti teisės aktai. Pateisinti savo neveikimo – buhalterinės apskaitos netvarkymo – R. G. negali teisės aktų neišmanymu, tinkamo išsilavinimo neturėjimu, įstatymų suvokimu ir interpretavimu savaip.

54Kaip anksčiau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas – gali pasireikšti ir neveikimu, sąmoningu buhalterinės apskaitos netvarkymu, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose, tai šiuo atveju ir nustatyta, t. y. išteisintoji R. G., suteikdama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tarpininkavimo paslaugas bei gaudama pajamas už tarpininkavimo paslaugų suteikimą, suteikdama patalpų nuomos paslaugas UAB „J.“ ir gaudama už tai apmokėjimą bei suteikdama draudimo paslaugas bei gaudama mokėjimą už jas, šių ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos dokumentuose neužregistravo, Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo nepildė.

55Kad tokie išteisintosios R. G. veiksmai / neveikimas (buhalterinės apskaitos netvarkymas, nevedimas) buvo sąmoningas, tyčinis (padarytas tiesiogine tyčia), turint nusikalstamą tikslą – išvengti mokesčių mokėjimo, įrodo byloje apklaustų liudytojų parodymai.

56Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123), kad pirko butą, o R. G. buvo tarpininkė. Už tarpininkavimą jis jai pervedė 8000 Lt pagal susitarimą. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 26–29) liudytojas V. A., be kita ko, parodė, kad su pardavėjais buvo visiškai atsiskaityta, todėl už tarpininkavimą pervestų 8000 Lt R. G. niekam neturėjo atiduoti. Kodėl darydamas pavedimą parašė „sąskaitos papildymas“, neprisimena.

57Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123), jog kadangi draugas ieškojo sklypo Palangoje, jis susitiko su R. G., kuri pasiūlė pirkti vieną sklypą ir siūlėsi tarpininkauti. 2007 m. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, R. G. už tarpininkavimą sumokėjo 15 000 Lt.

58Liudytojas V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 100–106, 116, parodymai perskaityti pirmosios instancijos teisme; bylos duomenimis, liudytojas V. K. yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją, todėl nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jo apklausti nepavyko) parodė, kad R. G. padėjo jam įsigyti sklypą Palangoje. Už tarpininkavimą R. G. turėjo sumokėti 16 692 Lt. Sutarties sudarymo metu su R. G. nebuvo atsiskaitęs už tarpininkavimą, todėl vekseliu buvo įpareigotas atsiskaityti iki 2008-01-21. 2008-01-23 16 692 Lt buvo pervesti R. G. kaip mokestis už tarpininkavimą. Dar 10 000 Lt buvo pervedęs į R. G. sąskaitą, jie buvo skirti vienam iš sklypo pardavėjų – K. T., nes K. T. tuo metu neturėjo sąskaitos banke, tai buvo 2007-11-30. Liudytoja B. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė (t. 7, b. l. 174–175), kad R. G. tarpininkavo parduodant jos draugės V. R. žemės sklypą. R. G. buvo tarpininkė tarp pirkėjo ir pardavėjo. Ar buvo mokėta už tarpininkavimą R. G., neprisimena. Iš preliminarios sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp būsimo pirkėjo V. K. ir būsimo pardavėjo K. T. įgaliotos atstovės B. Š., tarpininkaujant R. G.. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas, taip pat pardavėjas moka agentūrai už tarpininkavimą 16 692 Lt (t. 3, b. l. 137–139).

59Liudytojas R. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė (t. 7, b. l. 185–186), kad R. G. už tarpininkavimą sumokėjo 1000 Lt bankiniu pavedimu. Su turto pardavėju buvo atsiskaityta tiesiogiai notarų kontoroje. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 143–144) jis parodė, kad įforminus pastato pirkimo–pardavimo sutartį, jis su R. G. daugiau jokių reikalų neturėjo. Po kurio laiko ji paskambino ir priminė, kad su ja jis yra neatsiskaitęs. Pastaroji SMS žinute atsiuntė savo duomenis ir sąskaitos numerį. Į jos nurodytą sąskaitą jis pervedė sutartą pinigų sumą už tarpininkavimą. Iš R. G. banko sąskaitos ( - ) „Swedbank“, AB, išrašo (t. 3, b. 147) ir jo apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 145–146) matyti, kad 2009-04-30 R. Š. į minėtą sąskaitą pervedė 1000 Lt. Mokėjimo paskirtis – avansas už 24 m² butą cokoliniame aukšte ( - ).

60Liudytoja D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123–124), kad buvo parduodamas jos mamos butas, o R. G. buvo tarpininkė, jai susitarė sumokėti 13 000 Lt, buvo sudarę ir sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 41–45) liudytoja D. Ž. taip pat buvo nurodžiusi, kad už tarpininkavimą R. G. sumokėjo 13 000 Lt, pervesdama pinigus jai į banko sąskaitą. Iš 2009-09-25 mokėjimo nurodymo (t. 3, b. l. 42) matyti, kad D. Ž. gavėjai R. G. pervedė 13 000 Lt, mokėjimo paskirtis – pagal sutartį Palanga 2009-08-17, R. G., a. k. (nurodytas), už tarpininkavimą.

61Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 58–59, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu; minėtos liudytojos nepavyko apklausti teismo posėdžiuose dėl itin prastos šios liudytojos sveikatos; prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog telefoninio pokalbio metu liudytoja G. J. jai pasakė, kad apklausiama Palangoje, policijoje, pasakė viską, ką žinojo) parodė, kad, pardavusi butą, 2009-10-12 pavedimu į R. G. banko sąskaitą pervedė 15 000 Lt už tarpininkavimą. Pamena, kad pavedime nurodė paskirtį – skola, nes taip nurodyti buvo prašiusi R. G.. Ji tokio prašymo nesureikšmino, tokią paskirtį nurodyti sutiko.

62Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė (t. 7, b. l. 193–194), kad R. G. ir A. B. už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą sumokėjo 5000 Lt. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, jis buvo nurodęs (t. 3, b. l. 175), kad jis susitarė su R. G. dėl tarpininkavimo sąlygų bei kad už parduodamą pastatą nori gauti 120 000 Lt, o pardavęs pastatą R. G. sumokės 5 000 Lt. Už tarpininkavimo paslaugas R. G. sumokėjo 5 000 Lt, šiuos pinigus pervesdamas į pastarosios nurodytą sąskaitą.

63Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 7, b. l. 90–91), kad dirba UAB „J.“ komercijos direktoriumi. Iš R. G. jų darbuotojai nuomojo butą. Už nuomą su R. G. buvo atsiskaityta grynaisiais 3600 Lt pagal sąskaitą faktūrą bei 400 Lt už tarpininkavimą.

64Iš anksčiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog jie išteisintajai R. G. už tarpininkavimo paslaugas mokėjo sutarto dydžio tarpininkavimo užmokestį, o atlikdami bankinį pavedimą, pagal pastarosios prašymą, pavedimo mokėjimo paskirtį nurodydavo „avansas“, „skola“, „sąskaitos papildymas“, tam neteikdami didelės reikšmės. Kolegija konstatuoja, jog išteisintoji R. G. sąmoningai prašydavo klientų tarpininkavimo paslaugas įvardyti kaip „avansas“, „skola“, „sąskaitos papildymas“, siekdama nuslėpti, kokiu pagrindu ji gauna pinigines sumas iš kitų asmenų. Tokiu būdu užmaskuojant tikrąją piniginių sumų paskirtį ir įvardijant jas taip, lyg tai ne R. G. pajamos iš individualios veiklos, buvo siekiama paslėpti tikrąjį individualios veiklos pajamų dydį, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, ir tokiu būdu išvengti pajamų mokesčio.

65Nors išteisintoji R. G. nurodo, kad dalis jos gautų pajamų buvo avansas, kurį, nepavykus sandoriui, ji turėdavo grąžinti pirkėjui, todėl tokių pajamų neįtraukė į apskaitą, tačiau ir aptartų liudytojų parodymų matyti, jog jie R. G. pervesdavo ne avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą, o tarpininkavimo užmokestį. Jie taip pat nurodė, kad su pardavėjais būdavo atsiskaitoma atskirai, ne per R. G.. Todėl jos versija apie nepavykusius sandorius ir grąžintinus avansus, kuo R. G. teisina buhalterinės apskaitos netvarkymą, atmetama. Kartu pažymėtina, jog vienu atveju, liudytojui V. K. perkant iš K. T. sklypą, V. K. pervedė 2007-11-30 10 000 Lt avansą į R. G. sąskaitą, nes pardavėjas K. T. neturėjo savo banko sąskaitos, tačiau V. K. už tarpininkavimą su R. G. atsiskaitė atskirai, 2008-01-23 pervesdamas jai 16 692 Lt į banko sąskaitą. Dėl 10 000 Lt avanso, kuris buvo ne R. G. pajamos už tarpininkavimą, o skirtas K. T. už parduotą sklypą, R. G. nėra kaltinama.

66Specialisto išvadoje (t. 4, b. l. 109–124), be kita ko, konstatuota, jog R. G. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo iš viso už 90 192 Lt (8000 + 15 500 + 16 692 + 1000 + 13 000 + 15 000 + 16 000 + 5000), iš jų: 1) V. A. – 8000 Lt, 2) E. K. – 15 500 Lt, 3) V. K. – 16 692 Lt, 4) R. Š. – 1000 Lt, 5) D. Ž. – 13 000 Lt, 6) G. J. (buvusiai G. S. N.) – 15 000 Lt, 7) A. I. – 16 000 Lt, 8) V. G. – 5000 Lt .

67R. G. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neužregistravo apskaitos registruose individualios veiklos paslaugų suteikimo ir mokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso už 111 895,75 Lt (90192 + 3600 + 18 103,75), iš jų:

68- 8 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo fiziniams asmenims: 1) V. A., 2) E. K., 3) V. K., 4) R. Š., 5) D. Ž., 6) G. S. N., 7) A. I., 8) V. G. ir mokėjimų už jas gavimo iš viso 90 192 Lt,

69- patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ pagal 2008-07-24 sąskaitą faktūrą Nr. 10 ir mokėjimų už jas gavimo – 3600 Lt,

70- draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos filialui ir apmokėjimų gavimo iš viso 18 103,75 Lt (4212,20 + 13 776,95 + 114,60), iš jų: 2010 metais 2 atvejais – 4212,20 Lt, 2011 metais 7 atvejais – 13 776,95 Lt, 2012 metais 1 atveju – 114,60 Lt .

71Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. G. apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojos, kuri vertėsi individualia veikla, R. G. veiklos ir turto.

72Specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 110–115), kuri buvo pateikta atlikus papildomą R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir kurioje buvo įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl A. I. skolos R. G., be kita ko, konstatuota, jog R. G., besiverčianti individualia veikla, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. R. G., besiverčianti individualia veikla, nesilaikė:

73- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo: “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

74- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 9 punkto reikalavimo: „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <....> naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitą, 9.2. sąskaitą faktūrą, 9.3. PVM sąskaitą faktūrą, 9.4. kasos aparato kvitą, 9.5. kitus apskaitos dokumentus“, 14 punkto reikalavimo: „Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 9.1 arba 9.2 punkte nurodytu dokumentu“.

75R. G., besiverčianti individualia veikla, laikotarpiais nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo iš viso 74 192 Lt (8000 + 15 500 + 16 692 + 1000 + 13 000 + 15 000 + 5000) 7 asmenims.

76R. G., besiverčianti individualia veikla, nesilaikė:

77- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

78- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 6 punkto reikalavimo: „Gyventojas <....> privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą“.

79R. G., besiverčianti individualia veikla, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neužregistravo apskaitos registruose individualios veiklos paslaugų suteikimo ir mokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso 95 895,75 Lt (74192 + 3600 + 18 103,75), iš jų: nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo 7 piliečiams iš viso 74 192 Lt ir mokėjimų už jas gavimo.

80Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus gyventojos R. G. apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojos R. G., besiverčiančios individualia veikla, veiklos ir turto.

81Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė. Specialistė, atlikdama R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikdama specialisto išvadą, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti specialistės pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog specialisto išvada nėra paneigta, todėl ja vadovaujasi.

82Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, konstatuoja, jog išteisintoji R. G., netvarkydama buhalterinės apskaitos, apskaitos dokumentuose neužregistruodama savo individualios veiklos pajamų, tokiu būdu siekė nuslėpti gaunamų pajamų už suteiktas paslaugas vykdant individualią veiklą tikrąjį dydį, nuo kurių vėliau turėjo būti apskaičiuojamas ir sumokamas pajamų mokestis į valstybės biudžetą. Nevesdama buhalterinės apskaitos, nefiksuodama suteiktų tarpininkavimo paslaugų ir gaunamų pajamų buhalterinės apskaitos registruose, taip pat nefiksuodama patalpų nuomos paslaugų ir gautų pajamų, suteiktų draudimo paslaugų ir gaunamų pajamų, R. G. sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto. Dėl nusikalstamo R. G. neveikimo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (t. y. jos nevedant ir netvarkant), kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti R. G., besiverčiančios individualia veikla, veiklos ir turto. Kaip anksčiau minėta, asmens veiklą, jo turtą, vykdant individualią veiklą, turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Todėl, priešingai negu konstatavo apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. G. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

83Kartu pastebėtina, jog kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. G. buvo inkriminuota aplinkybė (paskutinėje pastraipoje) – „įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų“. Tai yra viena iš BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų aplaidžiai tvarkant apskaitą. Kadangi BK 222 straipsnio 1 dalis neapima tokios nusikalstamos veikos, be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu R. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta pagrįstai (motyvai pateikiami toliau), ši aplinkybė iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalinama.

84Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad R. G. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: R. G., kuri nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Palangos mieste, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto, tai yra, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 9 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <....> naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 9.2. sąskaitą faktūrą, 9.3. PVM sąskaitą faktūrą, 9.4. kasos aparato kvitą, 9.5. kitus apskaitos dokumentus“, 14 punkto reikalavimą, „jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 9.1 arba 9.2 punkte nurodytu dokumentu“, būdama atlikusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir už atliktas tarpininkavimo paslaugas būdama iš klientų į bankų sąskaitas gavusi apmokėjimus bei disponuodama šiais pinigais, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, laikotarpiais nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentais nepagrindė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo 7 piliečiams iš viso už 74 192 Lt, t. y. 21 487,49 Eur (8000+ 15500+ 16692+ 1000+ 13000+ 15000+ 5000), iš jų:

851) V. A., 2007 metais perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - )) paslaugų suteikimo už 8000 Lt (t. y. 2316,96 Eur),

862) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,1116 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) – už 15 500 Lt (t. y. 4489,11 Eur),

873) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,0642 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) – už 16692 Lt (t. y. 4834,34 Eur),

884) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamas patalpas Palangoje) – už 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur),

895) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą (butą, kurio unikalus Nr. ( - ) adresu ( - )) – už 13 000 Lt (t. y. 3765,06 Eur),

906) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (butą adresu ( - )) – už 15 000 Lt (t. y. 4344,30 Eur),

917) V. G., 2011 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas, adresu ( - )) – už 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur).

92R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040(2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas <....> privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą“, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo – turtinės prievolės valstybei, apskaitos registruose neužregistravo individualios veiklos paslaugų suteikimo ir apmokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso už 95 895,75 Lt, t. y. 27 773,33 Eur (74192 + 3600 + 18103,75), iš jų:

93- 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo anksčiau minėtiems fiziniams asmenims ir mokėjimų už jas gavimo iš viso 74 192 Lt (t. y. 21 487,49 Eur),

94- patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ 3 600 Lt (t. y. 1042,63 Eur) pagal 2008 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10 ir apmokėjimų už jas gavimo,

95- draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos filialui ir apmokėjimų gavimo iš viso 18 103,75 Lt, t. y. 5243,21 Eur (4212,20 + 13776,95+ 114,60) iš jų: 2010 metais 2 atvejais – 4212,20 Lt (t. y. 1219,94 Eur ir 2011 metais 7 atvejais – 13 776,95 Lt (t. y. 3990,08 Eur), 2012 metais 1 atveju – 114,60 Lt (t. y. 33,19 Eur).

96Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė savo individualios veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto.

97Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

98Dėl neteisingų duomenų apie pajamas įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01)

99R. G., taip pat, buvo kaltinama tuo, kad ji, versdamasi individualia veikla, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, siekdama išvengti mokesčių, tyčia į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą ir patalpų nuomos) pajamas (2007 metais – 16 100 Lt, 2008 metais – 13 392 Lt); tyčia į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo paslaugų perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą) pajamas (2009 metais – 28 700 Lt, 2011 metais – 5 000 Lt); tokiu būdu įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir elektroniniu būdu šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

100Pastebėtina, jog prokurorė neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl R. G. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio kaltinimo nepasisako.

101Apylinkės teismas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. G. išteisino motyvuodamas tuo, jog jeigu įstatymas numato mokesčių mokėtojui teisę patikslinti deklaraciją, tai R. G. atveju, jai pateikus patikslintą deklaraciją, galimas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo būdas – suvesti pateiktus duomenis. Be to, R. G. teisme paaiškino, kodėl ne visada laiku įrašydavo duomenis apie savo individualios veiklos – tarpininkavimo pajamas, t. y. nurodė, kad pirkimo–pardavimo procedūros užsitęsdavo, nes, pavyzdžiui, žemės sklypo pirkimo–pardavimo atveju reikėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį, gauti statybos leidimus ir atlikti kitus veiksmus. Teismas sutinka, kad ne visos tarpininkavimo paslaugos buvo įtrauktos į deklaraciją jų atlikimo metu, ko neginčijo teisme ir pati R. G., tačiau teismas, atsižvelgdamas į įstatymo normą, jog mokesčių mokėtojui leidžiama tikslinti deklaraciją „ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus“, daro išvadą, kad R. G. turėjo teisę patikslinti deklaraciją už penkerius praėjusius metus, tai R. G. padarė 2013-06-06. Nepateikta pakankamai neginčytinų argumentų, jog R. G. sąmoningai siekė išvengti mokesčių ir įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis. Tačiau su tokiais apylinkės teismo argumentais ir R. G. išteisinimu nepadarius jai veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija nesutinka.

102Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą aiškiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo aiškiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

103Specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 110–115) konstatuota, kad R. G., besiverčianti individualia veikla, nesilaikė:

104- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio reikalavimo: „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“

105- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, priimto 2002-07-02, 3 straipsnio reikalavimo: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas,“ ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį ...“

106R. G., besiverčianti individualia veikla, į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) ir 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos pajamas iš viso 63 192 Lt (16100+ 13392+ 28700+ 5000), iš jų: 2007 metais – 16 100 Lt, 2008 metais – 13 392 Lt, 2009 metais – 28 700 Lt, 2011 metais – 5 000 Lt.

107R. G., besiverčianti individualia veikla, į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) ir į 2009 ir 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) įrašė ir elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, sumažino mokėtiną pajamų mokestį, nesumokėjo minėto mokesčio ir padarė iš viso valstybės biudžetui nuostolį – 10 144 Lt (5055+ 1711+ 3128+ 250; 8319+ 1825), iš jų:

108- 2007 metais 5 055 Lt, 2008 metais 1 711 Lt, 2009 metais 3 128 Lt, 2011 metais 250 Lt,

109- nuo individualios veiklos pajamų 2007, 2008, 2009, 2011 metais iš viso 8 319 Lt (3230+ 1711+ 3128+ 250),

110- nuo pajamų natūra 2007 metais 1 825 Lt.

111Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė, jog remdamasi Mokesčių administravimo įstatymu, ji viską deklaravo teisingai. Ji turi teisę 5 metus tikslinti deklaracijas, tad 2013 m. birželio mėn. patikslino deklaracijas. Deklaracijas tikslindavo kiekvienais metais, kadangi pirkėjui perkant žemę, jie turėdavo pasikeisti žemės paskirtį, tai užtrukdavo, ir jei tai nepasiteisindavo, ji turėdavo grąžinti avansą. Nors sutartyje dėl tarpininkavimo paslaugų tai neaptarta, mano, kad visiems žinoma, jei neįvyksta sandoris, avansą reikią grąžinti, tokios sąlygos nereikia įrašyti ar pasakyti. Mokesčių inspekcijoje visada skaičiuodavo išlaidas, jai nieko nebereikėdavo pateikti. Su A. B. buvo sudariusi nuomos sutartį, gavo iš jo 25 000 Lt, tačiau kadangi sutartis buvo nutraukta, ji jam dalimis grąžino pinigus. Tie 25 000 Lt buvo anksčiau deklaruoti, o kadangi ji patyrė išlaidų, tai iš gautų pajamų ji išminusuodavo sumą, kurią grąžindavo A. B., todėl deklaracijose nurodydavo sumažintas sumas. Manė, kad tokios sumos, kurią grąžindavo A. B., gali nedeklaruoti. Galbūt suklydo. Mokesčių nuo valstybės neslėpė. Kadangi užmokestį už suteiktas paslaugas gaudavo ne iš karto, tai užtrukdavo, neskubėdavo jų deklaruoti. Buvo atvejis, kai dalį sumos deklaravo, o kitą dalį perkėlė į kitus metus. Neturėjo kėslų nedeklaruoti išlaidų ar pajamų. Deklaruoti eidavo į Mokesčių inspekciją. Ką ji gavo, viską deklaravo. Už 2009 m. deklaraciją ji patikslino 2013 m. birželio mėn. Ji buvo deklaravusi tik 300 Lt, kadangi 18 200 Lt buvo atidavusi A. B.. Tačiau prasidėjus tyrimui jos patikslintos deklaracijos neužskaitė, nes kai ji kreipėsi į Mokesčių inspekciją, tyrimas jau buvo prasidėjęs. Viską deklaracijose nurodė taip, kaip ji suprato. Sutinka, jog yra skolinga valstybei, tačiau kiek, neapskaičiavo. Anot jos, A. B. ją apkalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 194–195) išteisintoji R. G. laikėsi savo pozicijos, parodė, kad viską ji deklaravo, pirminės deklaracijos pateiktos laiku, patikslintos deklaracijos taip pat pateiktos. Ji mokesčių neslėpė. Deklaracijas už nekilnojamąjį turtą teikė 2007–2009 metais, vėliau išsiaiškino, kad deklaracijose neteisingai nurodyta, kokios buvo gautos bendros pajamos, deklaracijose buvo parodyta tik apmokestinamoji suma, nesimatė bendros pajamų sumos ir 30 proc. leidžiamų atskaitymų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ji labai daug sumų neįtraukė į deklaracijas, tačiau visos jos yra įtrauktos, atskaičius 30 proc. leidžiamų atskaitymų. Ji pasinaudojo atskaitymo alternatyva, kur nereikia teikti išlaidų, pateikė Mokesčių inspekcijai tik apmokestinamą sumą. Ji pati nedeklaravo, jai deklaravo Mokesčių inspekcija. Ji nelabai supranta, kaip pildyti deklaracijas, jų niekada rankose neturėjo. Buvo tvarkoma elektroniniu būdu Mokesčių inspekcijoje. Kai pasitikrino vienoje audito firmoje, jai buvo pasakyta, kad yra blogai užpildytos deklaracijos, apmokestinamos sumos buvo gerai pateiktos, tik nebuvo nurodytos bendros sumos, kiek ji gavo už sandorius, ir nebuvo parodytas 30 proc. leidžiamas atskaitymas. Dar kaltinamajame akte yra nurodytos sumos, kurios neįeina į apmokestinamas pajamas, t. y. 16 000 Lt dėl A. I.. Be to, teismo metu pateikė duomenis dėl P., jis buvo pažįstamas iš Maskvos. Jis atsiuntė jai pinigų, kad ji jam vasaros laikotarpiui surastų butą. Pinigus perdavė J. N.. Pastaroji iš jos pinigus paėmė, tačiau A. B. pas ją neapsigyveno. Kaltinamajame akte teigiama, kad ji minėtus pinigus turi deklaruoti, tačiau ji jais nepasinaudojo. Kaltinamajame akte nurodytos visos sumos yra įtrauktos į išlaidas. Iš sumų atskaityti 30 proc. yra išlaidos ir dar yra sugrąžinti 25 000 Lt A. B., kuris iš jos nuomojosi patalpas, nors jis neigia tą faktą, tačiau pats pasirašė, kad gavo ir jais disponavo. Žodiniu susitarimu buvo sutarę, kad minėtus pinigus ji jam grąžins dalimis kiekvienais metais, t. y. 2016 m. – 5000 Lt, 2009 m. – 18 300 Lt. Šios sumos ji nedeklaravo, nes pirminiai 25 000 Lt buvo deklaruoti ir visi mokesčiai buvo sumokėti.

112Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 124), kad su R. G. buvo daugiau nei draugai. Ji į jo sąskaitą pervesdavo pinigus, o jis pinigus jai atiduodavo. Pats nieko už tai negavo, nieko blogo neįtarė. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 46–47, 48–49, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) liudytojas A. B. parodė, kad su R. G. buvo geri draugai, kartu veiklos nevykdė, bet pastarosios prašymu jai padėdavo. Šios prašymu yra davęs sutikimą, kad į jo asmeninę sąskaitą keletą kartų būtų pervesti pinigai už kažkokius jos sudarytus sandorius. Gautus pinigus jis paimdavo iš sąskaitos ir grąžindavo R. G.. Pirmą kartą apklausos metu išgirdo, kad jis iš R. G. nuomojo kažkokias patalpas ir kad jis pastarajai sumokėjo 25 000 Lt už nuomą. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. jis neužsiėmė jokia veikla, kad jam būtų reikalingos patalpos. Tuo laikotarpiu jis dirbo įmonėse samdomu darbuotoju. Be to, jis neturėjo tokių pinigų, kad būtų galėjęs R. G. sumokėti 25 000 Lt. Taip pat tvirtina, kad iš R. G. nėra gavęs tokios pinigų sumos (25 000 Lt) nei iš karto, nei dalimis. Ji jam nebuvo skolinga. R. G. buvo sugalvojusi, kad jis pasirašytų kažkokią nuomos sutartį. Ji buvo sugalvojusi, kad jis nuomotų iš jos kažkokias patalpas. Kokiu tikslu ji tai norėjo padaryti, nepamena. Jo supratimu, R. G. norėjo taip parodyti, kad ji turi pajamų, ar tokiu būdu išgryninti pinigus. Neprisimena, ar pasirašė tokią sutartį ar ne, nes praėjo daug laiko. Jeigu ir yra kokia sutartis dėl nuomos jo pasirašyta, tai ji neatitinka tikrovės.

113Akistatos su R. G. metu (t. 6, b. l. 23–24) A. B. laikėsi savo pozicijos, kad jis iš R. G. jokių patalpų nesinuomojo ir jai nemokėjo jokių pinigų, nes tokios pinigų sumos neturėjo. Į jo sąskaitą R. G. pervesdavo pinigus, kuriuos jis paimdavo ir jai atiduodavo grynaisiais pinigais. Toks buvo R. G. prašymas. Pastaroji jam skolinga nebuvo, todėl šie pinigai nėra skolos grąžinimas. Akistatos metu R. G. parodė, kad patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta, sutartį pasirašė A. B., kuriam tikslui jis nuomojo patalpas, ji nežino, pajamos – 25 000 Lt – gautos į jos asmeninę sąskaitą, gautas pajamas deklaravo, pateikdama deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

114Iš aptartų išteisintosios R. G. parodymų matyti, jog ji neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymą teisina įstatymų neišmanymu, jų suvokimu savaip, manė, kad į deklaracijas gali įrašyti tik apmokestinamą sumą, atskirai nenurodant pajamų ir išlaidų, be to, galvojo, kad per 5 metus jas galės patikslinti. Taip pat nurodo, jog sumų neatitikimai deklaracijose atsirado dėl A. B. grąžintos 25 000 Lt sumos už nutrauktą nuomos sutartį. Tačiau tokius išteisintosios motyvus apeliacinės instancijos teismas atmeta.

115Anksčiau aptartoje specialisto išvadoje, kuria nesivadovauti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, konstatuota, kad R. G. į Metines pajamų deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas. Teikiantysis deklaraciją asmuo atsako už jose nurodytų duomenų teisingumą. R. G., vykdydama individualią veiklą, privalėjo domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais deklaracijų pildymą ir pateikimą, todėl negali savo klaidų pateisinti įstatymų neišmanymu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neteisingus duomenis R. G. įrašė į deklaracijas ne dėl teisės aktų nežinojimo, o tyčia, turėdama tikslą išvengti mokesčių. Tai patvirtina civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotosios atstovės G. V. teismo posėdyje duoti parodymai (t. 7, b. l. 93–94), kad R. G. veiksmų negalima priskirti suklydimui, kadangi tai buvo daroma sistemingai, nuolat, daug metų. Liudytojo A. B. nuoseklūs parodymai, kad realiai jokios nuomos sutarties su R. G. jis nebuvo sudaręs ir vėliau nutraukęs, buvo sudaryta fiktyvi sutartis, o R. G. pervedamus pinigus neva už skolą jis išgrynindavo ir atiduodavo atgal jai. Nors išteisintoji R. G. teigia, kad liudytojas A. B. ją apkalba, meluoja, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti liudytojo A. B. parodymais, kadangi jo parodymai atitinka kitas byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, o R. G. parodymai byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieštarauja. R. G. tikslą išvengti mokesčių, deklaracijose pateikiant neteisingus duomenis, įrodo ir jos pačios parodymai apie tai, kad deklaracijas tikslindavo kiekvienais metais, kadangi pirkėjas pirkdamas žemę turėdavo pasikeisti jos paskirtį, ir jei tai nepasiteisindavo, ji turėdavo grąžinti avansą. Tokie jos parodymai apie neva grąžinamus avansus anksčiau aptartais motyvais visiškai paneigti, nustatyta, kad R. G. gaudavo užmokestį už tarpininkavimo paslaugas, tai buvo jos individualios veiklos pajamos ir ji jas visas privalėjo deklaruoti, tačiau ji, siekdama išvengti mokesčių, tyčia neįtraukė į Metines pajamų deklaracijas duomenų apie individualios veiklos pajamas. Be to, ji nevedė jokios savo individualios veiklos išlaidų apskaitos, deklaracijose nurodydavo savo nuožiūra apskaičiuotą apmokestinamą dydį (savo nuožiūra iš pajamų atimdavo išlaidas, kurių dydis visiškai neaiškus). Deklaracijos už 2009 m patikslinimą ji pateikė tik 2013 m. birželio mėn., t. y. po to, kai jai jau buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Kadangi R. G. veiksmai buvo tyčiniai, nusikalstami, iš anksto suplanuoti, jais buvo siekiama padaryti žalos valstybei, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – nesumokėti pajamų mokesčiai, išteisintoji negali remtis teisės aktų suteikta teise mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti už penkerius praėjusius kalendorinius metus. Byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog R. G. žinojo, kad neteisingus duomenis rašė į pajamų mokesčio deklaracijas bei pateikė jas Mokesčių inspekcijai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. G. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai, ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

116Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, kad R. G., kuri nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), Palangos mieste, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė savo individualios veiklos dokumentus ir teikė duomenis valstybės įgaliotai institucijai apie savo veiklą ir pajamas, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į Metines pajamų mokesčio (forma GPM305) ir Metines pajamų mokesčių deklaracijas (forma GPM308) aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip apgaule savo naudai pasikėsino išvengti turtinės prievolės, tai yra pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio reikalavimą, jog „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“ 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnio reikalavimą, jog: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“, ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį ....“, tyčia į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą ir patalpų nuomos) pajamas:

117- 2007 metais – 16 100 Lt (t. y. 4662,88 Eur),

118- 2008 metais – 13 392 Lt (t. y. 3878,59 Eur).

119R. G. tyčia į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo paslaugų perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą) pajamas:

120- 2009 metais – 28 700 Lt (t. y. 8312,09 Eur),

121- 2011 metais – 5 000 Lt (1448,10 Eur).

122Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305), į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) R. G. įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir elektroniniu būdu šias deklaracijas: 2008 m. balandžio 30 d. už 2007 m., 2009 m. balandžio 30 d. už 2008 m., 2010 m. balandžio 28 d. už 2009 m., 2012 m. balandžio 26 d. už 2011 m., pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi aiškiai neteisingus, tikrovės neatitinkančius, duomenis apie savo individualios veiklos pajamas, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. sumažino nuo individualios veiklos mokėtiną pajamų mokestį iš viso 8 319 Lt (t. y. 2409,35 Eur), tai yra: 2007 m. – 3230 Lt (t. y. 935,47 Eur), 2008 m. – 1711 Lt (t. y. 495,54 Eur), 2009 m. – 3128 Lt (t. y. 905,93 Eur), 2011 m. – 250 Lt (t. y. 72,41 Eur).

123Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

124Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

125R. G. buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo R. G. vykdytos individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: 2007 m. kovo 7 d. piliečio V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji pagrindė 8 000 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB banke „Snoras“, bei 2008 m. sausio 23 d. piliečio V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė 16 692 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB SEB banke, dėl to negalima iš dalies nustatyti R. G. individualios veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. sausio 24 d.

126Dėl šio kaltinimo R. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisinta. Apylinkės teismas šį savo sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, jog R. G. galbūt turėjo numatyti, kad dėl nevisiškai tinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos gali atsirasti BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau teigti, jog ji lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, nėra jokio pagrindo. R. G. 2013-06-06 teikė GPM308 deklaraciją už 2009 metus, tačiau ji bus įvertinta mokestinio patikrinimo metu, todėl atmesta. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. turėjo teisę ir pateikė patikslintą deklaraciją, laikytina, kad kaltinamoji nesitikėjo lengvabūdiškai išvengti padarinių. Iš specialisto išvados matyti, jog R. G., besiverčianti individualia veikla, į 2007, 2008 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) ir 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos pajamas iš viso 63 192 Lt (16100+ 13392+ 28700+ 5000). Teismas sutinka, jog R. G. nepateikė Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo ir kitų dokumentų, tačiau bankiniuose pavedimuose užfiksuotos visos suteiktos paslaugos ir gautos lėšos. Prokurorė teisme nepaneigė, kad iš bankinių pavedimų nebuvo galima iš dalies nustatyti R. G. veiklos, gautų piniginių lėšų ir kt. Konstatuotina, jog R. G. veikoje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą nenustatyta esminis šio nusikaltimo požymis – kaltė. R. G. buvo kaltinama tuo, kad nevedė Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo ir kitų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. G. neturėjo pakankamai patirties buhalterinės apskaitos srityje, be to, visos operacijos vykdavo per banko pavedimus, teismui nepateikta duomenų, kad jai būtų mokami „gryni“ pinigai, o ne per banko pavedimus, be to, ji suteikdavo tik keletą paslaugų per metus, todėl pripažino, kad nors ir nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, bet banko pavedimuose buvo užfiksuotos visos suteiktos paslaugos.

127Prokuroras su R. G. išteisinimu ir teismo motyvais nesutinka, motyvuoja tuo, jog jos kaltę padarius šį nusikaltimą pagrindžia specialisto išvada. Teisėjų kolegija su prokuroro apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ši pirmosios instancijos teismo motyvų dalis yra netinkama, tačiau pripažįsta, kad priimtas teisingas sprendimas R. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti.

128Iš aptartų pirmosios instancijos teismo motyvų dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį matyti, jog apylinkės teismas nieko nepasisakė apie tai, kodėl R. G. veiksmuose neišsaugant 2007 m. kovo 7 d. V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji pagrindė 8000 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB banke „Snoras“ bei neišsaugant 2008 m. sausio 23 d. V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė 16 692 Lt gavimą į sąskaitą ( - ) AB SEB banke, nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas šį apylinkės teismo pažeidimą ištaiso.

129BK 223 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip matyti, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė.

130Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė, jog ji neturėjo jokių dokumentų, išskyrus bankinius pavedimus ir UAB „J.“ sąskaitą faktūrą. V. A. ir V. K. mokėjimai atsispindi banko sąskaitose, kitokių dokumentų ji neturėjo.

131Specialisto išvadoje (t. 4, 109–124) konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. G. apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 60-1-00009-13 medžiagą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 R. G., kuri vertėsi individualia veikla, buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimų:

132R. G. nesilaikė:

133- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „... apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų,“

134- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 8 punkto reikalavimo: „Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, <...> teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų“.

135R. G. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų apskaitos dokumentų saugumą, ir neišsaugojo:

136- 2007-03-07 V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji pagrindė pinigų – 8000 Lt – gavimą į sąskaitą ( - ) AB banke „Snoras“,

137- 2008-01-23 V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė pinigų – 16 692 Lt – gavimą į sąskaitą ( - ) AB SEB banke.

138Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. G. apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojos, kuri vertėsi individualia veikla, R. G. veiklos ir turto.

139Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog tiek V. A., tiek V. K. išteisintajai R. G. pinigus už tarpininkavimo paslaugas pervedė bankiniais pavedimais. Nenustatyta, kad R. G. būtų turėjusi kokius nors mokėjimo nurodymus, kurių nebūtų išsaugojusi. Vieną mokėjimo instrumentą – vekselį – R. G. su V. K. dėl 16 692 Lt tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo buvo pasirašiusi, tačiau šio vekselio kopija byloje pateikta (t. 6, b. l. 18).

140Kaip minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojos, kuri vertėsi individualia veikla, R. G. veiklos ir turto. Tačiau pastebėtina, jog BK numatyti padariniai didesne apimtimi konstatuoti dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo – kaltinime nurodytų dviejų apskaitos dokumentų neišsaugojimo. BK numatytų padarinių atsiradimas siejamas su trijų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių – 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies – reikalavimų nesilaikymu. Atskirai specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad vien dėl dviejų apskaitos dokumentų neišsaugojimo, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo, kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Atsižvelgiant į tai, pritariama apylinkės teismo išvadai, jog R. G. nepadarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

141Todėl ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl R. G. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paliekama nepakeista.

142Dėl civilinio ieškinio

143Tiek prokuroro, tiek civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose prašoma priteisti civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai civilinį ieškinį.

144Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pareiškė 10 144 Lt civilinį ieškinį R. G.. Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotoji atstovė G. V. teismo posėdyje parodė (t. 7, b. l. 93–94), kad buvo pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 2937,91 Eur, t. y. dėl gyventojų pajamų mokesčio.

145Šiuo nuosprendžiu pripažinus įrodyta, kad R. G., pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie pajamas, sumažino mokėtiną pajamų mokestį 8319 Lt (2409,35 Eur), ši suma priteistina civiliniam ieškovui iš R. G..

146Pastebėtina, jog anksčiau aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. <...> sumažino mokėtiną pajamų mokestį, nesumokėjo minėto mokesčio ir padarė iš viso valstybės biudžetui nuostolį – 10 144 Lt, iš jų: <....> - nuo individualios veiklos pajamų 2007, 2008, 2009, 2011 metais iš viso 8319 Lt (3230 + 1711 + 3128 + 250), – nuo pajamų natūra 2007 metais 1825 Lt. Tačiau 1825 Lt suma į kaltinimą nebuvo įtraukta ir R. G. dėl to nebuvo kaltinama bei nuteista, todėl nėra pagrindo civiliniam ieškovui priteisti šios sumos. Ši civilinio ieškinio dalis atmetama.

147Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

148Dėl bausmės

149Šiuo nuosprendžiu R. G. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – nesunkus. Padaryti nusikaltimai tyčiniai, padaryti finansų sistemai. R. G. savo kaltės nepripažino. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. G. anksčiau neteista, teisiama pirmą kartą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teisinga ir pagrįsta bausmė R. G., padariusiai šiuos nusikaltimus, yra bauda.

150Įvertinus tai, kad R. G. niekur nedirba, sunkiai serga, turi neįgalumą, jos darbingumas siekia tik 35 procentus, taip pat įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu įrodyta padaryta žala valstybės biudžetui nebuvo didelė – 8319 Lt (2409,35 Eur), baudos dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 3 punkte.

151Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuota, kad R. G. ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo. Taigi nusikaltimus R. G. padarė turėdama bendrą tyčią ir sumanymą išvengti mokėtinų mokesčių.

152Dėl daiktinių įrodymų

153Priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas neišsprendė prie baudžiamosios bylos pridėtų dokumentų, esančių voke, klausimo. Dokumentus ikiteisminiam tyrimui pateikė R. G., taip pat buvo paimti kratos pas ją metu.

154Apeliaciniu skundu prokuroras prašo dokumentus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, grąžinti R. G..

155Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo.

156Remiantis prokuroro apeliacinio skundo prašymu ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dokumentai, saugomi baudžiamojoje byloje voke, grąžintini R. G..

157Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai nuosprendžiu išspręsto klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

158Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

159Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 7, b. l. 157, 172). Prašoma iš R. G. priteisti 225,81 Eur (11,58 Eur + 214,23 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato P. R. Mickaus dalyvavimo apeliacinėje instancijoje.

160BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, <...>. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

161Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti, gynėjo dalyvavimas apeliacinėje instancijoje yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis išlaidomis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgus į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš šiuo nuosprendžiu nuteistos R. G. nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmetamas.

162Dėl proceso išlaidų

163Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą į teismo posėdį buvo kviečiamas liudytojas V. G., jis patyrė 29 Eur kelionės išlaidų. Šias išlaidas nukentėjusiajam atlygino apygardos teismas. Remiantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl išieškotinos iš šiuo nuosprendžiu nuteistos R. G. valstybei.

164Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

165Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

166R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

167pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

168pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

169Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą, kurią nuteistoji per dvejus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos turi sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

170Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

171Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios R. G. 2409,35 Eur Valstybei, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

172Dokumentus, esančius voke prie baudžiamosios bylos, grąžinti R. G..

173Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

174Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

175Iš nuteistosios R. G. išieškoti 29 Eur proceso išlaidų Valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. R. G. buvo kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu, o būtent: R. G., kuri nuo... 6. 1) V. A., 2007 metais perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - ))... 7. 2) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą... 8. 3) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo... 9. 4) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamąsias patalpas... 10. 5) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį... 11. 6) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 metais parduodant nekilnojamąjį turtą... 12. 7) V. G., 2011 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas adresu ( - ))... 13. R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 14. 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų... 15. patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ 3600 Lt pagal 2008 m. liepos... 16. draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos filialui... 17. Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų,... 18. Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi... 19. - 2007 metais – 16 100 Lt,... 20. - 2008 metais – 13 392 Lt.... 21. R. G. tyčia į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308)... 22. - 2009 metais – 28 700 Lt,... 23. - 2011 metais – 5000 Lt.... 24. Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 metų Metines pajamų... 25. Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo R.... 26. 2007 m. kovo 7 d. piliečio V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji... 27. 2008 m. sausio 23 d. piliečio V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė 16... 28. Taip R. G., būdama atsakinga už savo individualios veiklos buhalterinės... 29. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu R.... 30. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentai,... 32. Specialisto išvada teisminio nagrinėjimo metu nėra nuginčyta ir paneigta.... 33. Teismo motyvai, jog R. G. neturėjo patirties tvarkydama buhalterinę... 34. Išteisindamas R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1... 35. Pirmosios instancijos teismas, R. G. išteisindamas dėl nusikalstamos veikos,... 36. Be to, teismas neteisingai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Pirmosios... 37. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 38. Teismo posėdyje prokurorė ir civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas prašė... 39. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 40. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 41. Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės... 42. Išteisintoji R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.... 43. Liudytoja B. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.... 44. Išteisintoji R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l. 175)... 45. Liudytojas R. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.... 46. Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.... 47. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)... 48. Išteisintoji R. G., be kita ko, buvo kaltinama tuo, kad ji, versdamasi... 49. Apylinkės teismas dėl šio kaltinimo R. G. išteisino, be kita ko,... 50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo... 51. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita... 52. Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė,... 53. Kaip matyti, išteisintoji R. G. neigia, vykdydama individualią veiklą,... 54. Kaip anksčiau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika... 55. Kad tokie išteisintosios R. G. veiksmai / neveikimas (buhalterinės apskaitos... 56. Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123), kad... 57. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123), jog... 58. Liudytojas V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 100–106,... 59. Liudytojas R. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė (t. 7, b.... 60. Liudytoja D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 123–124),... 61. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 58–59, parodymai... 62. Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė (t. 7, b. l.... 63. Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 7, b. l. 90–91), kad... 64. Iš anksčiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog jie išteisintajai R.... 65. Nors išteisintoji R. G. nurodo, kad dalis jos gautų pajamų buvo avansas,... 66. Specialisto išvadoje (t. 4, b. l. 109–124), be kita ko, konstatuota, jog R.... 67. R. G. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neužregistravo apskaitos... 68. - 8 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų... 69. - patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ pagal 2008-07-24 sąskaitą... 70. - draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos... 71. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. G. apskaitos dokumentus... 72. Specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 110–115), kuri buvo pateikta atlikus... 73. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto... 74. - Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040... 75. R. G., besiverčianti individualia veikla, laikotarpiais nuo 2007-01-01 iki... 76. R. G., besiverčianti individualia veikla, nesilaikė:... 77. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto... 78. - Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040... 79. R. G., besiverčianti individualia veikla, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki... 80. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus gyventojos R. G. apskaitos... 81. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos... 82. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, konstatuoja, jog... 83. Kartu pastebėtina, jog kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. G. buvo... 84. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad R. G.... 85. 1) V. A., 2007 metais perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - ))... 86. 2) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą... 87. 3) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo... 88. 4) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamas patalpas... 89. 5) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį... 90. 6) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 metais parduodant nekilnojamąjį turtą... 91. 7) V. G., 2011 metais parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas, adresu ( -... 92. R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 93. - 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų... 94. - patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J.“ 3 600 Lt (t. y. 1042,63 Eur)... 95. - draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 metais ( - ) Lietuvos... 96. Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų,... 97. Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio... 98. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas įrašymą į deklaracijas ir jų... 99. R. G., taip pat, buvo kaltinama tuo, kad ji, versdamasi individualia veikla,... 100. Pastebėtina, jog prokurorė neskundžia pirmosios instancijos teismo... 101. Apylinkės teismas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. G.... 102. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 103. Specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 110–115) konstatuota, kad R. G.,... 104. - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto... 105. - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007,... 106. R. G., besiverčianti individualia veikla, į 2007, 2008 metų Metines pajamų... 107. R. G., besiverčianti individualia veikla, į 2007, 2008 metų Metines pajamų... 108. - 2007 metais 5 055 Lt, 2008 metais 1 711 Lt, 2009 metais 3 128 Lt, 2011 metais... 109. - nuo individualios veiklos pajamų 2007, 2008, 2009, 2011 metais iš viso 8... 110. - nuo pajamų natūra 2007 metais 1 825 Lt.... 111. Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė,... 112. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. 6, b. l. 124), kad su... 113. Akistatos su R. G. metu (t. 6, b. l. 23–24) A. B. laikėsi savo pozicijos,... 114. Iš aptartų išteisintosios R. G. parodymų matyti, jog ji neteisingų... 115. Anksčiau aptartoje specialisto išvadoje, kuria nesivadovauti apeliacinės... 116. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, kad R. G., kuri nuo... 117. - 2007 metais – 16 100 Lt (t. y. 4662,88 Eur),... 118. - 2008 metais – 13 392 Lt (t. y. 3878,59 Eur).... 119. R. G. tyčia į 2009, 2011 metų Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308)... 120. - 2009 metais – 28 700 Lt (t. y. 8312,09 Eur),... 121. - 2011 metais – 5 000 Lt (1448,10 Eur).... 122. Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 metų Metines pajamų... 123. Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio... 124. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo (BK 223 straipsnio 1... 125. R. G. buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus,... 126. Dėl šio kaltinimo R. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisinta.... 127. Prokuroras su R. G. išteisinimu ir teismo motyvais nesutinka, motyvuoja tuo,... 128. Iš aptartų pirmosios instancijos teismo motyvų dėl kaltinimo pagal BK 223... 129. BK 223 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už... 130. Išteisintoji R. G. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 127–137) parodė,... 131. Specialisto išvadoje (t. 4, 109–124) konstatuota, jog pagal ūkinės... 132. R. G. nesilaikė:... 133. - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto... 134. - Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.... 135. R. G. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų... 136. - 2007-03-07 V. A. mokėjimo nurodymo Nr. 122529, kuriuo ji pagrindė pinigų... 137. - 2008-01-23 V. K. mokėjimo nurodymo, kuriuo ji pagrindė pinigų – 16 692... 138. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. G. apskaitos dokumentus... 139. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog tiek V. A., tiek V. K.... 140. Kaip minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 141. Todėl ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d.... 142. Dėl civilinio ieškinio... 143. Tiek prokuroro, tiek civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose prašoma... 144. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių... 145. Šiuo nuosprendžiu pripažinus įrodyta, kad R. G., pateikdama Klaipėdos... 146. Pastebėtina, jog anksčiau aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad R.... 147. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016... 148. Dėl bausmės... 149. Šiuo nuosprendžiu R. G. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir... 150. Įvertinus tai, kad R. G. niekur nedirba, sunkiai serga, turi neįgalumą, jos... 151. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5... 152. Dėl daiktinių įrodymų ... 153. Priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas neišsprendė prie... 154. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo dokumentus, paimtus ikiteisminio tyrimo... 155. Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dokumentai, turintys šio... 156. Remiantis prokuroro apeliacinio skundo prašymu ir vadovaujantis BPK 94... 157. Ši Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio... 158. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų... 159. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos... 160. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar... 161. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka,... 162. Dėl proceso išlaidų ... 163. Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą į teismo posėdį buvo... 164. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 165. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį... 166. R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1... 167. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;... 168. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.... 169. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 170. Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio... 171. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 172. Dokumentus, esančius voke prie baudžiamosios bylos, grąžinti R. G..... 173. Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio... 174. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 175. Iš nuteistosios R. G. išieškoti 29 Eur proceso išlaidų Valstybei....