Byla 2A-2183-577/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Luvel transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Kvadera“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, ieškinį atsakovui UAB ,,Luvel transportas“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas BUAB „Kvadera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ priteisti 7 500 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad 2009-12-07 tarp užsakovo (atsakovo) UAB „Luvel transportas“ ir vežėjo UAB „Kvadera“ (ieškovo) buvo sudaryta Krovinio gabenimo sutartis (pateiktas užsakymas), kuria buvo susitarta, jog ieškovas savo transportu pergabens krovinį iš Kazachstano Respublikos, Ust Kamenogorsk miesto į Lietuvos Respubliką, Druskininkų miestą iki 2009-12-15, o atsakovas už šią paslaugą sumokės ieškovui 7 500 Lt per 30 darbo dienų po sąskaitos faktūros pateikimo-gavimo. 2009-12-15 sutartis buvo įvykdyta, t.y. krovinys buvo pristatytas gavėjui. Gavėjas tai patvirtino Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. 6LA 0480423; nei gavėjas, nei atsakovas jokių pretenzijų dėl krovinio pervežimo paslaugų kokybės neturėjo ir pripažino, jog 2009-12-07 Krovinio gabenimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai. 2010-02-04 ieškovas išrašė sąskaitą-faktūrą Serija KVD10 Nr. 0000182 ir ją pateikė atsakovui apmokėti, tačiau atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo. 2012-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2654-275/2012 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto byla UAB „Kvadera“, administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrovita“. 2012-03-19 įsiteisėjo 2012-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Pagal BUAB „Kvadera“ bankroto administratoriui perduotus įmonės dokumentus, atsakovas skolingas ieškovui 7 500 Lt. 2012 08-24 Bankroto administratorius registruotu laišku išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti 7 500 Lt skolą pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą Serija KVD10 Nr. 0000182. Reikalavimas buvo išsiųstas 2009-12-07 tarp šalių sudarytoje Krovinio gabenimo sutartyje nurodytu adresu, t.y. ( - ). Kadangi registruota pašto siunta negrįžo, laikytina, jog ji buvo įteikta. Atsakovas per nustatytą terminą į reikalavimą sumokėti skolą nereagavo, todėl 2013-02-07 bankroto administratorius registruotu laišku išsiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą, registruota pašto siunta negrįžo, todėl ieškovas laikė, jog ji buvo įteikta atsakovui. Atsakovas ir į pakartotinį reikalavimą sumokėti skolą nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog prievolę atsakovas turėjo įvykdyti iki 2010-03-18, o papildomi terminai buvo suteikti 2012-08-24 reikalavimu ir 2013-02-07 pakartotiniu reikalavimu iki 2013-02-20 - laikytina, jog atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, o prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas pagal CK 6.256 str. yra pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti.

5Atsakovas UAB „Luvel transportas“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo faktines krovinio, už kurio pervežimą reikalaujama sumokėti 7 500 Lt skolos, pervežimo ir sutarties dėl šio krovinio pervežimo sudarymo aplinkybes. Iš tiesų atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl minėto krovinio pervežimo, nusiųsdamas Krovinio gabenimo užsakymą-sutartį, tačiau ieškovas šio Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties nepasirašė. Taigi, ieškovui neakceptavus atsakovo ofertos sudaryti Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties minėta sutartis nebuvo sudaryta, o nesant sudarytos Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties nei ieškovui, nei atsakovui negali atsirasti jokių teisių ir pareigų iš šios nesudarytos Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. 6LA 0480423 matyti, jog krovinio pervežimo paslaugą atliko ne atsakovas - UAB „Luvel transportas“, o šioje byloje nedalyvaujanti šiuo metu bankrutavusi Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „Luvel“ (j.a.k. 110801182). Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovui 2012-03-06 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2012-03-19, todėl nuo šios dienos ieškovas laikomas bankrutuojančiu bei bankroto administratorius įgavo visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo jam suteiktas teises. Atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas reikalavimas dėl skolos priteisimo, patenka į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. reguliavimo sritį, todėl laikytina, kad bankroto administratorius yra praleidęs terminą šiam reikalavimui pareikšti. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Reikalavimą grąžinti debitorinę skolą Nr. 3700 ieškovas išsiuntė atsakovui 2012-08-24, todėl 2012-08-24 administratorius neabejotinai turėjo dokumentus, iš kurių žinojo apie šios skolos egzistavimą. Be to, ieškovas 2013-02-07 išsiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą grąžinti skolą, tačiau į teismą buvo kreiptasi tik 2013-07-08. Atsižvelgiant į tai, šio reikalavimo pareiškimui yra suėjusi ieškinio senatis, todėl jis negali būti tenkinamas net ir pakeitus netinkamą atsakovą tinkamu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutarė priteisti iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ ieškovo BUAB „Kvadera“ naudai 7500 Lt ir 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl senaties taikymo, nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl skolos už suteiktas paslaugas, o ne dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais ir išanalizavęs ieškovo ir atsakovo santykius, buvusią realią padėtį dėl krovinio pervežimo, sutarties tekstą, remdamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas siekė, jog krovinys būtų pristatytas krovinio gavėjui numatytu terminu, kas ir buvo padaryta, bet tuo pačiu ir įsipareigojo sumokėti 7 500 litų už vežimą ieškovui, bet oficialaus apmokėjimo nepadarė, t.y. neįvykdė susitarimo. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 7500 Lt už krovinio pervežimą 2009-12-08 - 2009-12-15 iš Kazachstano į Druskininkus.

8III.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas UAB „Luvel transportas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir ieškinio tenkinimo, pakeisti priimtą sprendimą, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo sutarties, kurios pagrindu buvo vykdomas užsakymas šalis, todėl jam negali atsirasti jokių teisių ir pareigų iš jo nepasirašytos sutarties. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas savo išvados dėl to, jog užsakymas-sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir jo, nes neva dar iki krovinio gabenimo užsakymo-sutarties pasirašymo ji jau buvo vykdoma, yra paremtos spėlionėmis. Nurodo, kad vien faktas, kad ieškovas važiavo sudaręs sutartį beveik 5 000 km neveždamas jokio krovinio yra nelogiškas, nes toks krovinio pervežimas būtų nuostolingas, tokio maršruto vien kuro sąnaudos pirmyn ir atgal sudarytų apie 9 114 Lt, neskaitant kitų būtinų išlaidų. Taip pat, pasak apelianto, yra nepagrįsta ir pirmos instancijos teismo išvada, kad be jo vadovo žinios negalėjo vykti BUAB „Luvel“ vykdomi pervežimai, kadangi apelianto vadovas dirbo minėtoje įmonėje. Apeliantas nurodo, kad jo vadovas buvo susijęs su BUAB „Luvel“ iki 2007-03-01, o pervežimas vyko 2009-12-08. Taip pat šią aplinkybę paneigia ir tos aplinkybės, kad ieškovą ir BUAB „Luvel“ siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu automobiliai tik formaliai buvo registruojami BUAB „Luvel“ vardu, siekiant gauti TIR knygeles ir vežti krovinius taikant TIR sistemą. Apelianto teigimu, realiai visus vežimus atliko pats ieškovas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad viena ta aplinkybė, kad ieškovas iki šio ieškinio pateikimo nesikreipė į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, o šis klausimas buvo iškeltas tik bankroto administratoriaus, patvirtina tai, kad krovinio pervežimas įvyko realiai nedalyvaujant atsakovui. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Taip pat apeliantas pažymi, kad jis nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje pirmos instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl netaikė senaties. Atsakovas tvirtina, kad vadovaujantis CMR Konvencijos 32 str. 1 p. nuo 2011 m. kovo 8 d. yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikšti pretenzijoms dėl Sutarties nevykdymo, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Nesant įrodymų, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, atsakovo nuomone, apskritai negali būti nagrinėjamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas. Be to, apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, priteisė nepagrįstai dideles advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas ieškovo naudai. Pasak apelianto, šios išlaidos neturėtų viršyti 1 000 Lt.

11Ieškovas BUAB „Kvadera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tvirtina, kadangi akivaizdu, jog sutartis buvo įvykdyta, tai klausimas, ar atsakovas išreiškė valią sudaryti sutartį, nebeturėtų būti keliamas. Ieškovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimą motyvavo remdamasis į bylą pateiktų įrodymų visuma, o apelianto pateikiami argumentai yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pasak ieškovo, atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas neišdėstė motyvų dėl senaties termino netaikymo. Pažymi, kad apeliantas nei viename dokumente bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo išreiškęs reikalavimo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį kildina iš CMR konvencijos. Be to, pasak ieškovo, atsakovas klaidingai interpretuoja CMK 32 str. 1 d. normą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Ieškovas į bylą pateikė užsakovo UAB „Luvel transportas“ 2009-12-07 Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties kopiją su užsakymu vežėjui UAB „Kvadera“ transporto priemone, kurios valst. Nr. ( - ) ir puspriekabe, kurios valst. Nr. ( - ), pergabenti krovinį iš Kazachstano (pasikrovimo data 209-12-08 8 val.) į Lietuvą (pristatymo laikas – 2009-12-15, išmuitinimo vieta – Druskininkai), nurodyta kaina: 7500 Lt po sąskaitos faktūros gavimo per 30 darbo dienų (b.l. 9). Taip pat į bylą buvo pateikta tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. 6L 0480423 kopija (b.l. 10). Užsakymas-sutartis buvo įvykdytas UAB „Kvadera“ sutartyje numatytu terminu, t.y. krovinys pristatytas 2009-12-15. Ieškovas teigia 2010-02-04 išrašęs atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija KVD10 Nr. 0000182 7500 Lt sumai (b.l. 11) ir ją pateikęs atsakovui UAB „Luvel transportas“, tačiau atsakovas jos nėra apmokėjęs iki šiol. 2012 08-24 Bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ registruotu laišku išsiuntė atsakovui UAB „Luvel transportas“ reikalavimą per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo momento sumokėti 7 500 Lt skolą pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą į BUAB „Kvadera“ banko sąskaitą arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog atsakovas neprivalo įvykdyti šios prievolės (b.l. 12-13). Reikalavimas buvo išsiųstas 2009-12-07 tarp šalių sudarytoje Krovinio gabenimo sutartyje nurodytu atsakovo adresu, t.y. Žirnių g. 10, Vilnius (b.l. 14). Atsakovas per nustatytą terminą 7500 Lt sumos ieškovui nepervedė, todėl 2013-02-07 bankroto administratorius registruotu laišku išsiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo momento sumokėti 7 500 Lt skolą pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą į BUAB „Kvadera“ banko sąskaitą arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog atsakovas neprivalo įvykdyti šios prievolės (b.l.15-17). Šios registruotos pašto siuntos ieškovui nebuvo grąžintos, todėl laikytinos įteiktomis, reikalavimų gavimą patvirtino ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais ir išanalizavęs ieškovo ir atsakovo santykius, buvusią realią padėtį dėl krovinio pervežimo, sutarties tekstą, remdamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais, padarė išvadą, kad atsakovas siekė, jog krovinys būtų pristatytas krovinio gavėjui numatytu terminu, kas ir buvo padaryta, bet tuo pačiu ir įsipareigojo sumokėti 7 500 litų už vežimą ieškovui, tačiau šio savo susitarimo neįvykdė. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, jo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėjo prie neteisingos išvados, kad jis ieškovui yra skolingas, be to, pasak atsakovo, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl senaties taikymo pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d. ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Dėl ieškinio senaties taikymo

16Pabrėžtina, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pažymėtina, kad CK 1.126 str. 2 d. įtvirtinta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Taigi, ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį CK 1.131 str. 1 d. numatytus teisinius padarinius sukelia tik tada, jeigu jis pateikiamas teismui. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. 2 d. 2 ir 3 punktai), paruošiamuosiuose dokumentuose (CPK 112 str., 227 str. 2 d.) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos turinio, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir dublike ieškinio senatį prašė taikyti remdamasis tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., kuriame nurodoma, kad ne mažiau nei per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pateikia ieškinius teismui. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovas savo papildomai teiktuose teismui paaiškinimuose išreiškė nuomonę, kad ieškinio senaties terminas galėtų būti taikomas ne tik pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., bet ir pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d., tokią savo nuomonę palaikė ir baigiamojoje kalboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo, kuris buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė ir samprotavimai negali būti vertinami kaip atsakovo suformuluotas savarankiškas prašymas ieškinio senatį taikyti ir pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl senaties taikymo CMR 32 str. 1 d. pagrindu, o vertino tik atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11str. 3 d. 8 p. įtvirtintas 6 mėnesių terminas yra skirtas paduoti ieškiniams dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra reiškiamas ieškinys dėl skolos už suteiktas transportavimo paslaugas, kuriam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nėra praleistas.

17Dėl įrodymų vertinimo

18Kadangi nagrinėjamoje byloje iškilo ir įrodymų vertinimo klausimas, tai teisėjų kolegija pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

19Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su aiškiai argumentuota pirmos instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų visetas patvirtina, jog atsakovas siekė, kad krovinys būtų pristatytas krovinio gavėjui numatytu terminu, kas ir buvo padaryta, tačiau taip ir neatsiskaitė su ieškovu už jam suteiktas paslaugas, dėl kurių jokių pretenzijų nereiškė. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

21Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde kelia ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone, ieškovo naudai buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme (3 000 Lt už ieškinio paruošimą ir 1 000 Lt už dubliko paruošimą). Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų nesudėtingą pobūdį, nedidelę bylos apimtį, bei pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovui iš atsakovo gali būti priteista ne didesnė kaip 2000 Lt suma advokato išlaidoms atlyginti.

22Dėl apeliacinio skundo papildymo

23Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl apeliacinio skundo papildymo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato proceso dalyviams galimybės teikti apeliacinio skundo papildymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas dėl apeliacinio skundo papildymo grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tačiau netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas; sumažintina priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nurodant, kad iš atsakovo ieškovo BUAB „Kvadera“ naudai priteistina 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ (į.k. 226209920) ieškovo BUAB „Kvadera“ (į.k.301141601) naudai priteisti 2 000 Lt ( du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

27Atsakovo prašymą dėl apeliacinio skundo papildymo grąžinti atsakovui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas BUAB „Kvadera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 5. Atsakovas UAB „Luvel transportas“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį... 8. III.... 9. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas UAB „Luvel transportas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 11. Ieškovas BUAB „Kvadera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Ieškovas į bylą pateikė užsakovo UAB „Luvel transportas“ 2009-12-07... 15. Dėl ieškinio senaties taikymo... 16. Pabrėžtina, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali... 17. Dėl įrodymų vertinimo... 18. Kadangi nagrinėjamoje byloje iškilo ir įrodymų vertinimo klausimas, tai... 19. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme... 21. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde kelia ir klausimą dėl bylinėjimosi... 22. Dėl apeliacinio skundo papildymo... 23. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl apeliacinio... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą iš esmės... 27. Atsakovo prašymą dėl apeliacinio skundo papildymo grąžinti atsakovui....