Byla e2-1267-433/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei D. S., G. L., atsakovo atstovams V. B., V. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energetikos tinklų institutas“ ieškinį atsakovui AB „LITGRID“, trečiajam asmeniui UAB „Enerteka“ dėl skolos priteisimo

Nustatė

3ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija AB „LITGRID“ įvykdė supaprastintą atvirą konkursą „110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“, pirkimo Nr. 158855 (toliau – Konkursas). 2015-04-23 tarp Konkurso laimėtojo – 2015-01-21 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių AB „Energetikos institutas“ su UAB „Enerteka“ bei užsakovo AB „LITGRID“ buvo pasirašyta 110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo (Inv.projekt.Nr.PDPRV10072) projektavimo ir statybos darbų sutartis (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartis numatė, kad per I etapą yra parengiamas techninis projektas, bei atliekami visi darbai susiję su statybą leidžiančio dokumento gavimu, o II etape parengiamas darbo projektas, atliekami visi darbai, organizuojama statybos užbaigimo procedūra. Visų darbų atlikimui buvo numatytas 22 mėnesių terminas nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017-02-23 buvo galutinis sutarties įvykdymo terminas. II etape numatytas 110KV šynų Š1-110 sekcijos įrenginių įjungimas bandomajai eksploatacijai turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos. Praleidus nors vieną, II etapo numatytą terminą, buvo numatyti delspinigiai – Rangovas moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo Darbų kainos už kiekvieną praleistą dieną. Darbų kaina, numatyta Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punkte yra 707 000,00 Eur, taigi, už termino pažeidimą Rangovas kiekvieną dieną turėtų mokėti 282,8 Eur. 2015-12-15 raštu Nr. SD-4965 AB „LITGRID“ pranešė apie paskaičiuotus 2 262,40 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo. 2015-12-22 raštu Nr. 25-73/668 ieškovas nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nes vėlavimas vyko dėl to, kad atsakovo atsakingi darbuotojai nesilaikė numatytų projekto suderinimo terminų – viso 68 d. 2016-04-07 raštu Nr. SD-1474 AB „LITGRID“ pranešė AB „Energetikos tinklų institutas“ apie tai, kad nemažina paskaičiuotų netesybų ir tai, kad 1 000 Eur yra įskaityta iš mokėtinų sumų pagal 2016-01-15 ETI PVM sąskaitą faktūrą Nr.02130, o likusi dalis – 1 262,40 Eur įskaitoma iš mokėtinų sumų pagal 2016-03-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02196. 2016-09-14 raštu Nr. SD-4191 AB „LITGRID“ pranešė apie paskaičiuotus 9 615,20 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2016-07-24 iki 2016-08-26. 2016-09-22 raštu Nr. 25-89/606 ieškovas nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nes vėlavimas vyko dėl to, kad AB ESO vėlavo su savo atliekamais darbais, o be jų atlikimo ieškovas neturėjo galimybių vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Nors atsakovas nurodė, kad paskaičiavo delspinigius, tačiau įskaitymo šiai sumai netaikė. 2017-04-18 raštu Nr. SD-1736 AB „LITGRID“ pranešė apie paskaičiuotus 13 574,40 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2017-04-12. 2017-04-19 raštu Nr. 25-104/254 ieškovas nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nes vėlavimas vyko dėl to, kad visus privalomus dokumentus statybų užbaigimui iš atsakovo gavo tik 2017-03-20, nors visi darbai atlikti, įtampa įjungta ir įrenginiai eksploatacijai perduoti 2017-02-03, t. y. 20 d. iki numatomo sutarties įvykdymo termino. 2017-06-02 raštu Nr. SD-2622 AB „LITGRID“ pranešė AB „Energetikos tinklų institutas“ apie tai, kad mažina paskaičiuotas netesybas iki 11 594,80 Eur ir tai, kad ši suma yra įskaityta iš mokėtinų sumų pagal 2017-02-28 ETI PVM sąskaitą faktūrą Nr.02465. Ieškinio pareiškimo metu ieškovas yra atlikęs darbų viso už 707 000,00 Eur sumai, o gavęs apmokėjimą 693 142,80 Eur sumai, t. y. atsakovas liko skolingas ieškovui 13 857,20 Eur. Pagal 2015-01-21 Jungtinės veiklos sutarties tarp AB „Energetikos tinklų institutas“ ir UAB „Enerteka“ nuostatas, visi mokėjimai gautini vykdant Rangos sutartį turi būti atliekami į tarp AB „Energetikos tinklų institutas“ sąskaitą iš kurios vadovaujantis partneris paskirsto mokėjimus sutarties šalims. AB „Energetikos tinklų institutas“ reiškia ieškinį dėl 13 857,20 Eur (2 262,40 Eur plius 11 594,80 Eur) skolos priteisimo, nes rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimų duomenys vykdant Rangos sutartį yra šie:

Dokumento pavadinimasApmokėta, EurSuma, EurDataPastaba
Mokėjimo nurodymas42773,50 2015.05.29Gautas avansas pagal sutartį
PVM sąskaita-faktūra ETI01942 8000,002015.07.22 
PVM sąskaita-faktūra ETI02029 4000,002015.09.30 
PVM sąskaita-faktūra ETI02046 1000,002015.10.20 
PVM sąskaita-faktūra ETI02130 1000,002016.01.15 
PVM sąskaita-faktūra ETI02196 16250,002016.03.30 
PVM sąskaita-faktūra ETI02213 28350,002016.04.29 
PVM sąskaita-faktūra ETI02235 54925,002016.05.31 
Mokėjimo nurodymas28350,00 2016.06.20 
PVM sąskaita-faktūra ETI02272 110200,002016.06.30 
Mokėjimo nurodymas54925,00 2016.07.21 
PVM sąskaita-faktūra ETI02288 116350,002016.07.29 
Mokėjimo nurodymas110200,00 2016.08.19 
PVM sąskaita-faktūra ETI02313 93160,002016.08.31 
Mokėjimo nurodymas101564,10 2016.09.19 
PVM sąskaita-faktūra ETI02351 38465,002016.09.30 
Mokėjimo nurodymas93160,00 2016.10.21 
Mokėjimo nurodymas38465,00 2016.11.18 
PVM sąskaita-faktūra ETI02385 169370,002016.11.30 
PVM sąskaita-faktūra ETI02428 36850,002016.12.23 
Mokėjimo nurodymas164600,00 2017.01.20 
PVM sąskaita-faktūra ETI02465 29080,002017.02.15 
Mokėjimo nurodymas59105,20 2017.06.12 
  VISO:693142,80707000,00  
  SKOLA   13857,20

4Ieškovas 2017-06-12 raštu Nr.01-02/392 pareikalavo iš atsakovo apmokėti priklausančią sumą ir delspinigius už praleistas dienas nuo 2017-05-28 iki 2017-06-11. Delspinigiai buvo paskaičiuoti pagal Rangos sutarties 5.4.1 ir 7.3.1 punktų nuostatas po 0,04 proc. nuo pradelstos apmokėti sumos 70 700,00 Eur, viso 424,20 Eur. Kaip matyti iš ieškovo teikiamų duomenų, atsakovas gavęs raginimą, sumokėjo dalį skolos 2017-06-12 pavedimu (59 105,20 Eur), tačiau visiškai su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas 2017-06-12 raštu Nr. 01-02/396 taip pat pareikalavo iš atsakovo apmokėti priklausančią sumą ir delspinigius, atitinkančius pradelstą mokėjimo terminą, tačiau iki ieškinio pareiškimo dienos ieškovas jokio atsakovo atsakymo ar pozicijos dėl skolos ir delspinigių mokėjimo negavo. Šiuo metu atsakovas viso skolingas ieškovui 656,10 Eur delspinigių (424,20 Eur plius 231,90 Eur.). Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Rangos sutarties 5.4.1. bei 7.3.1 punktų nuostatomis. Ieškovas neneigia dar prieš ieškinio pateikimą gavęs atsakovo 2016-04-07; 2017-06-02 pranešimus apie neva atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Visgi, ieškovas su atsakovo atliktu įskaitymu nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, atliktu nesant tam teisinio pagrindo, todėl teismui ir reiškia ieškinį dėl skolos (pilna apimtimi) priteisimo. Pažymi, kad atsakovas yra patvirtinęs ieškovo teisę į užmokestį už atliktus darbus, t. y. atsakovas pripažįsta savo prievolę ieškovui, nes nesant priešpriešinių prievolių atsakovas būtų negalėjęs atlikti įskaitymo. Ieškovas pažymi, jog tokiais atvejais, kaip šis, t. y. kai kreditorius nesutinka su skolininko atliktu įskaitymu ir reikalauja priteisti įsiskolinimą, o skolininkas ginasi įskaitymu, kaip prievolės pabaigos rūšimi, būtent skolininkas (atsakovas) privalo įrodinėti įskaitymo teisėtumą. Būtent tokį išaiškinimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – „Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Negana to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kreditorius (ieškovas) neprivalo pareikšti savarankiško reikalavimo dėl įskaitymo ginčijimo – kreditoriaus (ieškovo) nesutikimą su įskaitymu patvirtina ir atitinkamą atsakovo pareigą įrodinėti įskaitymo teisėtumą nulemia pats ieškovo reikalavimas priteisti skolininko (atsakovo) neva įskaitytą skolą: „Atsakovui atlikus apskaičiuotos baudos dydžio įskaitymą į būsimus mokėjimus, ieškovas, nesutikdamas su šiuo įskaitymu, kreipėsi į teismą, prašydamas įskaitymo sumą priteisti iš atsakovo. Taigi akivaizdu, kad ieškovas ginčijo įskaitymą“. Toks aiškinimas yra visiškai logiškas. Teisine prasme įskaitymas, kaip viena iš prievolės pabaigos rūšių, prilygsta bet kuriam kitam CK 6 knygos IX skyriuje numatytų prievolių pabaigos pagrindui. Tais atvejais, kai, pvz., kreditorius reikalauja skolos priteisimo, o skolininkas ginasi tuo, kad skolą jau sumokėjo (CK 6.123 str. – prievolės pabaiga įvykdymu), klausimo, kas turi įrodinėti prievolės pabaigą, nekyla: akivaizdu, kad būtent skolininkas įrodinėja atlikęs skolos apmokėjimą (o ne kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad mokėjimo nebuvo). Nėra jokių priežasčių manyti, kad įskaitymo, kaip alternatyvios prievolių pabaigos rūšies, atveju, įrodinėjimo pareiga turėtų būti paskirstyta kitaip. Taigi, ieškovui nesutinkant su atsakovo atliktu įskaitymu bei pareiškus ieškinį dėl pilnos skolos priteisimo, ieškovas papildomai neprivalo ginčyti atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo – būtent jei įskaitymu ginsis atsakovas, jis ir turės procesinę pareigą įrodyti įskaitymą atlikus teisėtai. Atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktika dėl įskaitymo atlikimo sąlygų ir nuosekli ir aiški. Įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Pažymi, kad nei viename gautame pranešime iš perkančiosios organizacijos nebuvo analizuojamos terminų praleidimo priežastys bei nekonstatuoti ieškovo jokie kalti veiksmai, o ieškovui pateikus paaiškinimus, buvo vienu atveju atsisakyta reikalauti delspinigių, o kitu atveju sumažinti paskaičiuoti delspinigiai pripažįstant paties atsakovo netinkamą veikimą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neturėjo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo skaičiuoti 2 262,40 Eur sutartines netesybas, kurios nurodytos 2016-04-07 rašte Nr. SD-1474 ir padaryti įskaitymą. Taip pat ieškovo įsitikinimu, atsakovas neturėjo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo skaičiuoti 2017-06-02 rašte Nr. SD-2622 nurodytas 11 594,80 Eur dydžio sutartines netesybas ir padaryti įskaitymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, kurie nustatomi ir pagal šalių veiksmus, turi reikšmės šalių susirašinėjimas, vienų pasiūlymai kitiems, pasiekti susitarimai, arba tai, kad dėl pasiūlymų nebuvo atsakymų ir nepasiekta susitarimo. Taip pat turi būti įvertinti kiekvienos šalies atstovų, specialistų, techninės priežiūros ekspertų ar kitų jos naudai dirbančių asmenų atlikti veiksmai. Kaip jau nurodėme, Rangos sutartis buvo įvykdyta laiku ir darbų rezultatu atsakovas galėjo naudotis nuo 2017-02-03 ir tik dėl atsakovo atstovų veiksmų statybos užbaigimo procedūros buvo baigtos 2017-04-12. Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį sutarčių šalys įpareigojamos bendradarbiauti, kai atsiranda kliūčių tinkamai įvykdyti rangos sutartį. Iš teikiamų šalių tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo bendradarbiavimo pareigą ir ieškovas ne kartą buvo priverstas iš atsakovo atsakingų darbuotojų daugkartinio susirašinėjimo keliu gauti būtinus duomenis ar dokumentus savo įsipareigojimų įvykdymui. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi netesybos, yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį,– viena civilinės atsakomybės formų. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje: netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas jokių nuostolių nepatyrė. Pažymi, kad ieškovas vykdydamas sutartį neatliko jokių veiksmų, kurių pasėkoje atsakovas būtų galėjęs vertinti kaip įtakojančius termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei prievolė mokėti procesines palūkanas kyla 2017 m. antrąjį pusmetį, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos, apskaičiuojant procesines palūkanas turėtų būti taikoma šių metų liepos 1 dieną galiojusi norma – 0 proc. (Įstatymo 3 str. 2 d.), padidinta 8 procentais. Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 5 d. yra pagrindas iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš aukščiau išdėstyto daro išvadą, kad perkančioji organizacija nepagrįstai taikė netesybas rangovo atžvilgiu, todėl turi būti priteistina 13 857,20 Eur (2 262,40 Eur plius 11 594,80 Eur) skola, 656,10 Eur delspinigiai ir 8 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB „Energetikos tinklų institutas“ naudai. Prašo priteisti iš atsakovo AB „LITGRID“ 13 857,20 Eur skolos, 656,10 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. 2015 m. balandžio 23 d. tarp jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių AB „Energetikos tinklų institutas“ ir UAB „Enerteka“ bei atsakovo buvo pasirašyta 110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projektavimo ir statybos darbų sutartis Nr. SUT-78-15 (toliau – Sutartis). Sutartyje numatyta, kad darbai bus vykdomi dviem etapais: I etapą ieškovas įsipareigojo užbaigti per 7 mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos, II etapą įsipareigojo užbaigti per 22 mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos, tačiau H etape numatytas 110 kV šynų Š1-110 sekcijos įrenginių įjungimas bandomajai eksploatacijai turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos. I etapo darbus, kurių pabaiga siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.3.1 p.) atsakovo vardu, ieškovas įsipareigojo užbaigti iki 2015-11-23. Ieškovui vėluojant vykdyti aukščiau minėtus įsipareigojimus, atsakovas informavo ieškovą, kad jam paskaičiuoti 2 262,40 Eur dydžio delspinigiai už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2015-12-09 (2015-12-15 raštas Nr. SD-4965). 2015-12-22 gauti ieškovo prieštaravimai, kuriais prašoma netaikyti apskaičiuotų netesybų. Išanalizavus aplinkybes bei nenustačius ieškovo atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindų, ieškovui apskaičiuotos 2 262,40 Eur dydžio netesybos buvo įskaitytos (2016-02-02 raštas Nr. SD-458 ir 2016-04-07 raštas Nr. SD-1474). 2016-09-14 ieškovas buvo informuotas, kad iki 2016-07-23 neįjungus bandomajai eksploatacijai 110 kV šynų Š1-110 sekcijos įrenginių, jam paskaičiuoti 9 612,15 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį 2016-07-24 – 2016-08-26. Įvertinus gautus ieškovo prieštaravimus ir nustačius kitas faktines aplinkybes, ieškovas atleistas nuo sutartinės atsakomybės ir 9 612,15 Eur dydžio delspinigiai nebuvo įskaitomi. Iki 2017-02-23 turėjo būti įvykdytas II darbų etapas, tačiau jis buvo užbaigtas tik 2017-04-12. Atitinkamai atsakovas informavo ieškovą apie jam už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus apskaičiuotas netesybas – 13 574,40 Eur dydžio delspinigius. Ieškovui pateikus argumentus, atsakovas į dalį jų atsižvelgė ir netesybų dydį sumažino iki 11 594,80 Eur, kurios buvo įskaitytos 2017-06-02. 2017-06-12 Sutartis baigė galioti. Ieškovui už visus atliktus darbus sumokėta. Nors ieškovas ieškinį teikia dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tarsi taip suponuodamas, kad atsakovas neatliko savo pareigos atsiskaityti su ieškovu, tačiau iš esmės ginčas kilo dėl atsakovo atliktų įskaitymų. Ieškinyje nepateikta jokių argumentų ar kitaip nemotyvuota, kodėl atsakovo atlikti įskaitymai yra neteisėti. Visi ieškovo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, vis pažymint, kad atsakovui ginčijant skolos apmokėjimą įskaitymu, ieškovas pateiks savo detalią poziciją šiuo klausimu. Ieškovas nurodo, kad ieškovui nesutinkant su atsakovo atliktu įskaitymu bei pareiškus ieškinį dėl pilnos skolos pritesimo, ieškovas papildomai neprivalo ginčyti atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo – būtent jei įskaitymu ginsis atsakovas, jis turės procesinę pareigą įrodyti įskaitymą atlikus teisėtai. Nurodo, kad šiuo metu su ieškovu yra pilnai atsiskaityta pagal Sutartį, o visi atlikti įskaitymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas šiomis netesybomis: Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte įtvirtinta, kad ieškovas įsipareigoja I Etapą užbaigti per 7 mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos. Praleidus šį terminą, ieškovas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną pradelstą dieną; Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte numatyta, kad ieškovas įsipareigoja II etapą užbaigti per 22 mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos. II Etape numatytas 110 kV šynų Š1-110 sekcijos įrenginių įjungimas bandomajai eksploatacijai turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos. Praleidus nors vieną, II etapo numatytą terminą, ieškovas moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovui 3 kartus buvo skaičiuotos netesybos už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą: 2 kartus apskaičiuotos netesybos buvo įskaitytos ir 1 kartą Ieškovas, išanalizavus pateiktas aplinkybes, atleistas nuo atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Pirmosios netesybos (2 262,40 Eur dydžio delspinigiai) ieškovui paskaičiuotos dėl laiku (iki 2015-11-23) neužbaigtų I etapo darbų, kurių pabaiga siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu atsakovo vardu (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.3.1 p.). Pažymi, kad delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai, išanalizavus visas pateiktas aplinkybes bei pagrindžiančius duomenis bei nenustačius jokių ieškovo atsakomybę šalinančių ar mažinančių aplinkybių. Vertinant šių netesybų skyrimo klausimą, buvo nagrinėjami šie ieškovo pateikti prieštaravimai dėl apskaičiuotų netesybų: 1) Techninio projekto (toliau – Projektas) derinimas su atsakovu ir statybos leidimo gavimas atliekami pagal detalų Trakų TP rekonstravimo vykdymo grafiką, pagal kurį pateikto Projekto peržiūra ir motyvuotų pastabų pateikimas iš atsakovo pusės numatytas 2015-07-06, o faktiškai tai padaryta 2015-07-23; 2) Pagal grafiką projekto bylų peržiūra ir pastabų pateikimas numatytas 2 kartus, o neesminės pastabos RAA, E1 .TS, TIS.TS, R IR R.TS Projekto byloms buvo teikiamos ir trečią, ir ketvirtą kartus; 3) Sprendimas dėl Projekto sklypo plano dalies turėjo būti priimtas 2015-09-04, o faktiškai priimtas 2015-10-12; 4) Neženklus pirmo etapo vėlavimas neturi jokios įtakos Trakų TP rekonstravimo eigai. Nagrinėjant pirmąjį ieškovo argumentą, nustatyta, kad visas techninio projekto sudedamąsias dalis (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 p.) pagal šalių 2015-08-21 suderintą projektavimo ir statybos darbų vykdymo grafiką ieškovas atsakovui turėjo pateikti 2015-06-22, o faktiškai pateikė tik 2015-07-17 (vėluodamas 25 dienas), todėl negali remtis savo paties neveikimu kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.206 straipsnis). Be to, atkreipia dėmesį, kad atsakovas pastabas dėl projekto ieškovui pateikė jau 2015-07-23, nors pagal grafiką projekto peržiūrai ir pastabų pateikimui buvo numatytas 10 dienų terminas (darbų vykdymo grafiko (2 priedas) eilutė „LITGRID AB projekto peržiūra ir pastabų pateikimas“). Pagal grafiką pakartotinai patikslintą projektą ieškovas turėjo pateikti per 11 dienų nuo pastabų iš atsakovo gavimo (konkrečiu atveju atsakovo pastabos pateiktos 2015-07-23, todėl patikslintą Projektą ieškovas turėjo pateikti iki 2015-08-04), tačiau patikslintą projektą ieškovas užsakovui pateikė tik 2015-08-20 (vėluodamas 17 dienų), dėl ko užsitęsė projekto derinimas. Atitinkamai tai, kad pagal grafiką (parengtą paties ieškovo ir pateikto suderinimui atsakovui) pastabų pateikimas buvo numatytas du kartus (antrajame etape įvardijant ne pastabų pateikimu, o projekto suderinimu), neatima atsakovo teisės reikalauti atsižvelgti į ieškovo neįvertintas pagrįstas atsakovo pastabas ir pakartotinai (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.2 p.). Be to, pažymi, kad esminiai projekto sprendiniai, išskyrus privažiavimo dangos įrengimą, šalių buvo suderinti iki 2015-09-24, todėl jie neturėjo įtakos vėlavimui įvykdyti I etapo darbus. Pažymi, kad esminis nesutarimas derinant projektą tarp šalių kilo dėl privažiavimo dangos įrengimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad ši atsakovo pastaba dėl vidaus privažiavimų įrengimo su viensluoksne asfaltbetonio danga (numatyta Projektavimo užduoties „110/10 kV Trakų TP110 kV skirstyklos rekonstravimas“ priede Nr.32 „330-110 kV įtampos transformatorinių pastočių ir atvirų skirstyklų vidaus kelių įrenginių standartiniai techniniai reikalavimai“) ieškovui buvo pateikta dar 2015-07-23, t y. po 4 d. nuo tinkamo techninio projekto pirmojo pateikimo (2015-07-17), o tai, kad ieškovui ilgą laiką vengus koreguoti atitinkamą sklypo plano dalį ir tik 2015 m. spalio 12 d. su tuo sutikus, užsitęsė projekto suderinimas, priskirtina paties ieškovo rizikai (CK 6.206 str.). Tai, jog pirmojo etapo darbai vėlavo nežymiai ir galimai neturės įtakos Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo eigai, neatleidžia ieškovo nuo Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatytų netesybų taikymo ir tokia galimybė Sutartyje nenumatyta. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nenustačius ieškovo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, Ieškovui pritaikytos 2 262,40 Eur dydžio netesybos. Ieškovas visus II etapo darbus privalėjo atlikti iki 2017-02-23. Darbai baigti 2017-04-12. Vėluojant atlikti darbus, ieškovui už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2017-04-12 paskaičiuoti 13 574,40 Eur dydžio delspinigiai. Vertinant ieškovo sutartinės atsakomybės klausimą, buvo nustatyta, kad užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas buvo pasirašytas 2017-03-03, kuriuo patvirtinama, kad pagal Sutartį projektavimo ir statybos darbai buvo atlikti visa apimtimi. Iki nurodyto laikotarpio, t. y. 2017-03-03, ieškovas šalino atsakovo identifikuotus trūkumus ir nesant pasirašyto aukščiau nurodyto darbų perdavimo statytojui akto, negali būti laikoma, kad pastotė buvo sėkmingai eksploatuojama. Sutarties specialiųjų sąlygų 1.3.2. punkte numatyta, kad Ieškovas organizuoja statybos darbų užbaigimo procedūrą bei atlieka kitus sutartyje nurodytus veiksmus, būtinus objekto užbaigimui, Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.2 punkte taip pat įtvirtinta, kad statybos užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ieškovas pagal atsakovo išduotą įgaliojimą. Nors šios nuostatos įpareigoja Ieškovą atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su statybos darbų užbaigimu, tačiau už tam tikrų dokumentų ir informacijos, reikalingos statybos užbaigimo akto gavimui, ieškovui pateikimą atsakingas statytojas, šiuo atveju atsakovas (Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 61 punktas). Pažymi, kad tam tikri ieškovui reikalingi ir prašomi dokumentai (statybos proceso dalyvių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos, statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos) atsakovo atstovų buvo pateikti iškart gavus prašymą, o dėl kitų dokumentų (statytojo pasirašytos laisvos formos pažymos) kilo diskusija ir dokumentas Ieškovui pateiktas tik 2017-03-20. Įvertinus šią aplinkybę, už laikotarpį nuo 2017-03-13 (ieškovas pateikė prašymą išduoti statytojo pasirašytą laisvos formos pažymą) iki 2017-03-20 (ieškovui pateikta atsakovo parengta pažyma) netesybos nebuvo skaičiuojamos. Nenustačius daugiau atsakomybę šalinančių ar mažinančių aplinkybių, ieškovui pritaikyti 11 594,80 Eur dydžio delspinigiai. Ieškovas teigia, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Atsižvelgiant į nepagrįstą reikalavimą įvykdžius prievolę natūra sumokėti ir delspinigius, taip pat ieškovo aiškiai išreikštą nesutikimą su atsakovo ketinimu atlikti vienašalį įskaitymą, patvirtina, jog ne tik šalių turimų reikalavimų pagrįstumas, bet ir dydis, yra neaiškūs bei nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, kas lemia jos dėl reikalavimo pagrįstumo bei jo pagrindu atlikto įskaitymo šalys nesutaria ir atsakovo atliktas vienašalis įskaitymas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų - prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, įskaitymas yra vienašalis sandoris. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Pažymi, kad tai, jog ieškovas nesutiko su apskaičiuotais delspinigiais, savaime nereiškia, kad įskaitymas nėra galimas. Net teismų praktikoje yra akcentuojama, kad priešpriešiniai šalių reikalavimai negali būti laikomi neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu vien dėl to, kad įskaityti vienašališkai, nesuderinus su kita šalimi. Tai, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atlikti įskaitymus įrodo šios faktinės aplinkybės: abi šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų; atsakovas dėl laiku neatliktų darbų, vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 ir 2.4 punktais, iš ieškovo reikalavo delspinigių, ieškovas, vadovaujantis Sutartimi, iš atsakovo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras reikalavo apmokėjimo už atliktus darbus; reikalavimai yra priešpriešiniai - atsakovas ir ieškovas reikalavimus reiškia vienas kitam; reiškiami vienarūšiai piniginiai reikalavimai – atsakovas bendrai paskaičiavo 13 857,20 Eur dydžio delspinigius, ieškovas pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras; abu reikalavimai yra galiojantys ir vykdytini; taip pat reikalavimai yra apibrėžti, t. y. abu kylantys iš sutartinių santykių bei apibrėžti konkrečia pinigų suma; atsakovo siųstame pranešime apie įskaitymą yra aiškiai apibrėžtos sutartinės atsakomybės taikymo aplinkybės ir teisinis pagrindas, pateiktas delspinigių apskaičiavimo aktas, aiškiai įvardinta įskaitoma suma. Daro išvadą, kad atsakovas laikėsi ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, ir teismų praktikoje nustatytų įskaitymo sąlygų, apie atliktą įskaitymą tinkamai informavo ieškovą, todėl atsakovo atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas pažymi, kad nei viename gautame pranešime iš perkančiosios organizacijos nebuvo analizuojamos terminų praleidimo priežastys bei nekonstatuoti ieškovo jokie kalti veiksmai, o Ieškovui pateikus paaiškinimus, buvo vienu atveju atsisakyta reikalauti delspinigių, o kitu atveju sumažinti paskaičiuoti delspinigiai pripažįstant paties atsakovo netinkamą veikimą. Atsakovas pažymi, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų - sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos ieškovui siųstuose pranešimuose apie įskaitymą. Ieškovo pateikiami teiginiai ir teismų praktika dėl Sutarties aiškinimo ar bendradarbiavimo tarp Šalių nebuvimo yra visiškai nesusiję su Ieškinio dalyku, neatskleidžia jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant kilusį ginčą, todėl teismo neturėtų būti vertinamos. Tarp Šalių nėra ginčo, kaip turėtų būti aiškinamos Sutarties nuostatos, o bendradarbiavimo nebuvimas nėra sutartinės atsakomybės kilimo pagrindas. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo UAB „Enerteka“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

8Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

9Ieškinys tenkintinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad perkančioji organizacija AB „LITGRID“ įvykdė supaprastintą atvirą konkursą dėl „110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“, pirkimo Nr. 158855 bei 2015 m. balandžio 23 d. tarp minėto konkurso laimėtojo – 2015 m. sausio 21 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių AB „Energetikos tinkų institutas“ ir UAB „Enerteka“ bei užsakovo AB „LITGRID“ buvo pasirašyta 110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo (Inv. projekt. Nr. PDPRV10072) projektavimo ir statybos darbų sutartis (toliau – Rangos sutartis). Šalys Rangos sutartimi numatė, kad darbai bus vykdomi dviem etapais (sutarties 1.3.1. ir 1.3.2. punktai): per I etapą parengiamas techninis projektas bei atliekami darbai, susiję su statybą leidžiančio dokumento gavimu; II etape parengiamas darbo projektas bei atliekami darbai, organizuojama statybos užbaigimo procedūra. Šalys susitarė, jog visų darbų atlikimui nustatomas 22 mėnesių terminas nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. galutinis sutarties įvykdymo terminas – 2017-02-23. II etape numatytas 110 KV šynų Š1-110 sekcijos įrenginių įjungimas bandomajai eksploatacijai turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos. Praleidus nors vieną, II etapo numatytą terminą, sutarties 2.4 punkte numatyti delspinigiai – Rangovas moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo Darbų kainos už kiekvieną praleistą dieną; darbų kaina – 707 000,00 Eur (be PVM) (Rangos sutarties 3.1 punktas).

11Atsakovas 2015-12-15 raštu Nr. SD-4965 pranešė ieškovui apie paskaičiuotus 2 262,40 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo. Ieškovas 2015-12-22 raštu Nr. 25-73/668 nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nurodydamas, kad vėlavimas vyko dėl to, jog atsakovo atsakingi darbuotojai nesilaikė numatytų projekto suderinimo terminų – viso 68 d. Atsakovas 2016-04-07 raštu Nr. SD-1474 pranešė ieškovui apie tai, kad nemažina paskaičiuotų netesybų ir tai, kad 1 000 Eur yra įskaityta iš mokėtinų sumų pagal 2016-01-15 ETI PVM sąskaitą faktūrą Nr.02130, o likusi dalis – 1 262,40 Eur įskaitoma iš mokėtinų sumų pagal 2016-03-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02196. Atsakovas 2016-09-14 raštu Nr. SD-4191 pranešė apie paskaičiuotus 9 615,20 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2016-07-24 iki 2016-08-26. Ieškovas 2016-09-22 raštu Nr. 25-89/606 nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nurodydamas, kad vėlavimas vyko dėl to, jog AB ESO vėlavo su savo atliekamais darbais, o be jų atlikimo ieškovas neturėjo galimybių vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Nors atsakovas nurodė, kad paskaičiavo delspinigius, tačiau įskaitymo šiai sumai netaikė. Atsakovas 2017-04-18 raštu Nr. SD-1736 pranešė apie paskaičiuotus 13 574,40 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2017-04-12. Ieškovas 2017-04-19 raštu Nr. 25-104/254 nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nurodydamas, kad vėlavimas vyko dėl to, jog visus privalomus dokumentus statybų užbaigimui iš atsakovo gavo tik 2017-03-20, nors visi darbai atlikti, įtampa įjungta ir įrenginiai eksploatacijai perduoti 2017-02-03, t. y. 20 d. iki numatomo sutarties įvykdymo termino. Atsakovas 2017-06-02 raštu Nr. SD-2622 pranešė ieškovui apie tai, kad mažina paskaičiuotas netesybas iki 11 594,80 Eur ir tai, kad ši suma yra įskaityta iš mokėtinų sumų pagal 2017-02-28 ETI PVM sąskaitą faktūrą Nr.02465.

12Taigi, atsakovo teigimu, I etapo darbus, kurių pabaiga siejama su statybą leidžiančio dokumento gavimu (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.3.1 p.) atsakovo vardu, ieškovas įsipareigojo užbaigti iki 2015-11-23, todėl ieškovui vėluojant vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovas informavo, kad jam yra paskaičiuoti 2 262,40 Eur dydžio delspinigiai laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2015-12-09 (2015-12-15 raštas Nr. SD-4965). Atsakovas taip pat teigia, kad nors II darbų etapas turėjo būti įvykdytas iki 2017-02-23, bet jį užbaigus tik 2017-04-12, už tokį vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jis apskaičiavo ieškovui netesybas – 13 574,40 Eur dydžio delspinigius, kuriuos, atsižvelgęs į ieškovo argumentus, sumažino iki 11 594,80 Eur, ir 2017-06-02 šia suma atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

13Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo – sutartinio ar įstatyminio, skaičiuoti 2 262,40 Eur netesybas, kurios nurodytos 2016-04-07 rašte Nr. SD-1474 ir padaryti įskaitymą bei 2017-06-02 rašte Nr. SD-2622 nurodytas 11 594,80 Eur dydžio sutartines netesybas ir padaryti įskaitymą, tai atliko neteisėtai, todėl prašo priteisti iš atsakovo 13 857,20 Eur skolos, 656,10 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14Byloje nėra ginčo dėl tarp šalių 2015 m. balandžio 23 d. pasirašytos 110/10 kV Trakų TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo (Inv. projekt. Nr. PDPRV10072) projektavimo ir statybos darbų sutarties sąlygų turinio. Ir, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylos aplinkybės atitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, todėl pripažįstama, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už tokios sutarties pažeidimą (CK 6.681 – 6.699 straipsniai). Ginčas tarp šalių kilo dėl statybos rangos sutarties pagrindu kilusios atsakovo pareigos tinkamai atsiskaityti už priimtus darbus nevykdymo.

15Teismas visų pirma pažymi, kad byloje esančius įrodymus jis įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

16Antra, pažymėtina, kad pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinusio statybos rangos sutarties sampratą, pirmosios dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartyje. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

17Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; etc.).

18Trečia, taip pat paminėtina, kad sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, jog teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniais santykiais, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu atsižvelgiant į ginčo sutarties 2.3 ir 2.4 punktus, kaip jie suformuluoti, nurodoma, jog tai yra statybos rangos sutarties įvykdymo terminai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2017-03-03 buvo pasirašytas užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas, todėl tik 2017-03-03 buvo baigti II etapo darbai, kurie turėjo būti baigti iki 2017-02-23. Nors atsakovo teigimu, buvo atsižvelgta į laikotarpį, kai ieškovas negalėjo baigti statybos užbaigimo procedūrų dėl atsakovo nepateikiamų duomenų (laisvos formos pažymos), tačiau teismo vertinimu, II etapas neprasidėjo laiku ne dėl ieškovo kaltės ir atsakovas šių esminių aplinkybių visiškai neįvertino. Iš bylos medžiagos matyti, kad tame pačiame objekte vyko dviejų statytojų darbai – t. y. tą pačią pastotę rekonstravo AB ESO ir atsakovas AB „LITGRID“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir, šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra, ieškovas I etapo darbus atliko laiku, tačiau AB ESO rangovas darbų atlikti laiku nespėjo, todėl ieškovas buvo priverstas laukti atsakovo 110 kV elektros įtampos atjungimo II etapo elektros įrenginių rekonstravimui; apie šias aplinkybes atsakovas žinojo bei privalėjo jas įvertinti, todėl šioje vietoje sutiktina su ieškovo nurodytu, jog ieškovas nėra atsakingas, kad nebuvo galima vykdyti darbų dėl kito statytojo, įsiterpusių į sutarties vykdymo eigą, veiksmų. Tuo tarpu 2016-09-14 raštu Nr. SD-4191 atsakovas pranešė apie paskaičiuotus 9 615,20 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2016-07-24 iki 2016-08-26. Ieškovas gi 2016-09-22 rašte Nr. 25-89/606 nurodė, jog nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, nes, kaip minėta, vėlavimas vyko dėl to, kad AB ESO vėlavo su savo atliekamais darbais, o be jų atlikimo ieškovas neturėjo galimybių vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi pats atsakovas neatjungė elektros įtampos savo įrenginiuose ir neleido vykdyti savo dalies elektros įrenginių rekonstravimo darbų. Pagal sutartinį grafiką I etapą ieškovas turėjo baigti 2016-07-23, bet dėl lygiagrečiai vykusio AB ESO dalies rekonstravimo terminai buvo nukelti iki 2016-08-16 ir vėliau iki 2016-08-25 (33 kalendorinių dienų). Po įjungimo, dėl AB ESO darbų su kabelinėmis linijomis, II etapo elektros energijos atjungimas vėlavo 10 kalendorinių dienų, kas taip pat nebuvo numatyta sutartyje ir sutarties grafike; taigi II etapą ieškovas galėjo pradėti 43 kalendorinėmis dienomis vėliau ne dėl savo veiksmų.

20Įvertinant tai, kad abi šalys yra verslininkai ir savo srities profesionalai, nagrinėjamu atveju, šalių bendardarbiavimo stokos neigiamos pasekmės nepagrįstai priskirtos vien ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis iniciatyvos pašalinti kliūtis, trukdžiusias ieškovui atlikti savo darbus laiku, apie kurias žinojo, arba kitu būdu būtų derinęs numatytų darbų atlikimo kitus terminus, nes akivaizdžiai dėl objektyviai ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių darbai negalėjo būti atlikti laiku ir tokiu būdu buvo pažeista užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas taip pat yra verslininkas ir savo srities profesionalas. Konkrečiu atveju atsakovas, sudaręs sutartį su rangovu ir prisiėmęs konkrečius įsipareigojimus, privalėjo būti atidus, rūpestingas ir užtikrinti įsipareigojimų rangovui įvykdymą. Atsakovas teigia, kad ieškovas turėjo galimybę atlikti darbus laiku, tačiau vengė juos atlikti. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo darbų atlikimo vėlavimas nebuvo susijęs su jo veiksmais, bet darė įtaką tam, t. y. – ieškovas negalėjo pradėti vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl II darbų etapo pradėjimo laiku. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su ieškovo nurodytu, jog atsakovas neįvertino, kad ne dėl ieškovo kaltės II etapas negalėjo būti pradėtas laiku, ir nepagrįstai bei formaliai taikė sutartyje numatytas sankcijas. Vertinant, kad minimas etapas vėlavo prasidėti 43 kalendorinių dienų ne dėl ieškovo veiksmų, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo diena būtų 2017-04-07, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino, kad 7 dienas neteikė prašomų ir privalomų dokumentų, sutarties įvykdymo terminas yra 2017-04-14. Taigi, iš išdėstyto darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti sutartyje nustatytas netesybas ir skaičiuoti delspinigius ieškovo atžvilgiu. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2017-04-18 raštu Nr. SD-1736 pranešė ieškovui apie paskaičiuotus 13 574,40 Eur delspinigius dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2017-04-12. Ieškovas gi 2017-04-19 raštu Nr. 25-104/254 nurodė, kad nesutinka su tuo, nurodydamas, kad vėlavimas vyko dėl to, jog visus privalomus dokumentus statybų užbaigimui iš atsakovo gavo tik 2017-03-20, nors visi darbai atlikti, įtampa įjungta ir įrenginiai eksploatacijai perduoti 2017-02-03, t. y. 20 dienų iki numatomo sutarties įvykdymo termino. Atsakovas tuo tarpu nurodo, kad tik 2017-03-03 buvo pasirašytas užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas ir tai rodo, kad tik 2017-03-03 darbai buvo baigti. Tačiau pažymėtina, kad dauguma 2017-01-30 akto pozicijų turėjo būti įvykdytos iki elektros srovės įjungimo, o atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovo darbai buvo atlikti iki 2017-02-03 ir buvo atsakovui nurodyta, kad galima jungti įtampą 2017-02-03, darbų baigimo data yra 2017-02-03, nuo kada atsakovas ir naudojasi darbų rezultatu. Be kita ko, Techninio įvertinimo komisijos 2017-01-30 akte Nr. UKA-15 nurodyta, kad „įrenginių atjungimui likusiems darbams numatytos 23-24 d.“, t. y. po 20 kalendorinių dienų, nors sutarties sąlygos to nenumato. Šioje vietoje sutiktina su ieškovo nurodytu, jog formalus akto pasirašymas neįrodo realaus darbų rezultato perdavimo. Todėl, kaip jau minėta, pripažintina, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti sutartyje numatytas netesybas ir skaičiuoti delspinigius ieškovo atžvilgiu, ir todėl nors ir sumažinęs (nuo 13 574,40 Eur iki 11 594,80 Eur) jas, atsakovas nepagrįstai atliko išskaitymą iš mokėtinų ieškovui sumų (2017-02-28 ETI PVM sąskaitą faktūrą Nr.02465).

21Bylos duomenimis, ieškovas 2017-06-12 raštu Nr. 01-02/392 pareikalavo iš atsakovo apmokėti jam priklausančią sumą ir delspinigius už praleistas dienas nuo 2017-05-28 iki 2017-06-11. Delspinigius ieškovas paskaičiavo pagal Rangos sutarties 5.4.1 ir 7.3.1 punktų nuostatas po 0,04 proc. nuo pradelstos apmokėti sumos 70 700,00 Eur, viso 424,20 Eur. Kaip matyti iš ieškovo teikiamų duomenų, atsakovas gavęs raginimą, sumokėjo dalį skolos 2017-06-12 pavedimu (59 105,20 Eur), tačiau visiškai su ieškovu neatsiskaitė. Todėl ieškovas 2017-06-12 raštu Nr. 01-02/396 dar kartą pareikalavo atsakovo apmokėti priklausančią sumą ir delspinigius, atitinkančius pradelstą mokėjimo terminą, kurių atsakovas nesumokėjo. Ieškinio pateikimo dienai delspinigių suma sudaro 656,10 Eur.

22Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo, jog atsakovas visas pastabas teiktų vienu metu bei, kad ieškovas nepateikė pilnos apimties Techninio projekto ir todėl neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas teiktų pastabas Techninio projekto dalims, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad jis būtų ginčijęs aukščiau minėtus atliktų darbų aktus ar būtų reiškęs kokias nors pretenzijas ieškovui dėl darbų atlikimo fakto ar jų kokybės (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Priešingai, pateikti atliktų darbų aktai yra pasirašyti abiejų šalių atstovų, patvirtinti įmonių spaudais. Todėl, atsakovo argumentai, jog jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, o nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai atmestini visa apimtimi, – vertintini ypač kritiškai, ir yra atmestini. Atsakovas iki šiol ieškovui yra skolingas 13 857,20 Eur už tinkamai atliktus ir perduotus darbus, o tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningas delsimas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir pažeidžiantys imperatyvias CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, 6.189 straipsnio1 dalyje, 6.200 straipsnyje bei 6.205 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

23Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas sudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir abi šalys juos pasirašė bei nesant atsakovo pretenzijų dėl darbų atlikimo fakto, kokybės ar kitų klausimų, o taip pat į tai, kad – pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; – pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais, – darytina išvada, kad rangovas įvykdė savo sutartines pareigas – atliko sutartyje nustatytus darbus ir todėl užsakovui atsirado pareiga sumokėti už darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio reikalavimą dėl 13 857,20 Eur skolos priteisimo iš atsakovo pripažįsta teisėtu ir pagrįstu (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis).

24Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra ūkio subjektai, jų sudarytas sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms priteisti palūkanoms taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes šis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį – tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovo ieškinys teisme gautas ir priimtas 2017-08-04. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo 2017-08-04. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti minimalias palūkanas pagal minėtą specialųjį įstatymą (minimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 procentų dydžio metines procesines palūkanos už priteistą sumą (14 513,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra tenkintinas.

25Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį – 327,00 Eur ir 4 946,48 Eur už advokato pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Tačiau teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių, įvykusių trijų teismo posėdžių trukmę, daro išvadą, jog ieškovo prašoma 4 946,48 Eur suma už advokato paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Civilinė byla išnagrinėta iš esmės teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 27 min., du parengiamieji teismo posėdžiai truko 5 minutes ir 10 minučių. Byloje pateiktas vienas pagrindinis procesinis dokumentas – ieškinys. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos 2500,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

26Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

27Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį patenkinti.

30Priteisti iš atsakovo AB „LITGRID“, juridinio asmens kodas 302564383, ieškovo AB „Energetikos tinklų institutas“, juridinio asmens kodas 132129036, naudai: 13 857,20 Eur (trylika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt septyni eurai 20 ct) skolos, 656,10 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt šeši eurai 10 ct) delspinigių, 8 (aštuoni) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (14 513,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-08-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 327,00 Eur (trys šimtai dvidešimt septyni eurai) žyminį mokestį bei 2500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

31Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB... 3. ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija AB „LITGRID“ įvykdė... 4. Ieškovas 2017-06-12 raštu Nr.01-02/392 pareikalavo iš atsakovo apmokėti... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo UAB „Enerteka“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pilnai palaikė ieškinį ir prašė... 8. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad perkančioji... 11. Atsakovas 2015-12-15 raštu Nr. SD-4965 pranešė ieškovui apie paskaičiuotus... 12. Taigi, atsakovo teigimu, I etapo darbus, kurių pabaiga siejama su statybą... 13. Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo – sutartinio ar... 14. Byloje nėra ginčo dėl tarp šalių 2015 m. balandžio 23 d. pasirašytos... 15. Teismas visų pirma pažymi, kad byloje esančius įrodymus jis įvertina pagal... 16. Antra, pažymėtina, kad pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinusio statybos... 17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad darbų... 18. Trečia, taip pat paminėtina, kad sutarčių laisvės principas taip pat yra... 19. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu atsižvelgiant į ginčo sutarties 2.3 ir... 20. Įvertinant tai, kad abi šalys yra verslininkai ir savo srities profesionalai,... 21. Bylos duomenimis, ieškovas 2017-06-12 raštu Nr. 01-02/392 pareikalavo iš... 22. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas šios bylos... 23. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad... 24. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius... 25. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 98 straipsnio 1 dalimi –... 26. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių... 27. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. ieškinį patenkinti.... 30. Priteisti iš atsakovo AB „LITGRID“, juridinio asmens kodas 302564383,... 31. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...