Byla 2-1793-577/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. V., jo atstovui adv. Arūnui Aleknai, atsakovo BAB banko SNORAS atstovui O. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3ieškovas D. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-07-28 obligacijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją – ieškovo už obligacijas sumokėtas lėšas 13 611,91 Eur grąžinti į ieškovo sąskaitą BAB banke SNORAS, kaip lėšas banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos ( indėlio) sutartį, kurioms taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad 2011 m. liepos mėn. atvykus į banką pratęsti terminuoti indėlio sutartį, banko darbuotojai primygtinai siūlant, buvo sudaryta Obligacijų sutartis. Apie obligacijų investavimo riziką banko darbuotoja ieškovą neinformavo; su sutartimi pateikė pasirašyti kitą dokumentą- 2011-07-28 Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. U9944666, kur nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovas buvo patikintas, kad Obligacijų sutartis yra analogiška terminuotojo indėlio sutarčiai. Su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, kurie minimi Obligacijų sutartyje ieškovas supažindintas nebuvo. Ieškovo teigimu, banko darbuotoja ieškovui suteikė klaidingą informaciją apie esmines sutarčių sąlygas, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs sandorio. Ieškovo atveju suklaidinimas pasireiškė sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikšmingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu. Ieškovui, kaip silpnesnei sandorio šaliai, susidarė klaidingas įspūdis, jog įsigyjamos obligacijos yra apdraustos, t.y. joms galioja tokia pati draudimo apsauga pagal IĮIDĮ, kaip terminuotam indėliui. Ieškovas dirba gaisrininku, turi spec. vidurinį išsilavinimą, neturi nei praktinių, nei teorinių žinių apie vertybinius popierius, bankui patikėjo visas santaupas, obligacijų draudimas ir valstybės garantijos jam buvo esminė sutarties sudarymo sąlyga, priešingu atveju, pinigus būtų laikęs kaip terminuotą indėlį. Pažymėjo, jog atsakovas neįvykdė FPRĮ 22 str. numatytos pareigos dėl tinkamo kliento informavimo apie siūlomai finansinei priemonei (obligacijoms) būdingą riziką ir tai lėmė ieškovo apsisprendimą sudarant ginčijamą sandorį.

4Atsakovas BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Iš esmės visas ieškovo ieškinys grindžiamas jo deklaratyviais teiginiais neva atsakovas jam pateikė neteisingą informaciją apie obligacijas, įskaitant ir indėlių draudimo apsaugos joms taikymą, nepateikė ginčijamą sandorį lydinčių dokumentų, nesupažindino jo su ginčijamo sandorio sudarymo rizikomis ir pan. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. ginčijamo sandorio 1.22 punkte, prieš pat šalies parašą, aiškiai matomoje vietoje yra nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, išsamiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1. punkte. Prospektas buvo viešai paskelbtas banko interneto puslapyje. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija įteikiama klientui, jeigu jis to prašo. Būtent dėl to ginčijamoje sutartyje pateiktas investuotojo patvirtinimas, kad jis susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, o ne juos gavo. Nors ieškovas neigia, kad atsakovas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą, nustatytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieškovo pasirašytų ginčijamo sandorio ir Aptarnavimo sutarties nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ne atsakovas, bet ieškovas, t. y. būtent ieškovas, įgyvendindamas CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatytus reikalavimus, privalo įrodyti, kad jis nesusipažino su šiose sutartyse minimais dokumentais, o jo patvirtinimai neatitinka tikrovės. Ieškovas šių prezumpcijų nepaneigė. Aptarnavimo sutarties 3 punkto nuostata, numatanti, kad siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, t. y. negali būti vertinama kaip teiginys, jog absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui (nepriklausomai nuo jų dydžio bei pobūdžio) yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos, ir ieškovas nesuklydo. Akcentavo, jog pagal Taisyklių 58 punktą, obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios FPRĮ 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos investicinės paslaugos gali būti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar ši finansinė priemonė yra tinkama klientui. Tai reiškia, kad fiksuotų palūkanų obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Ieškovo klaidingas įsivaizdavimas dėl jo įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra išimtinai ieškovo neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmė. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu šios sutarties elementu. Ginčijamos sutarties teisėtumą ieškovas pradėjo ginčyti praėjus daugiau kaip trejiems metams po sutarties sudarymo ir tik po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Todėl pats ieškovas turi pareigą įrodyti, kad aplinkybė dėl investuotų lėšų draudžiamumo jam buvo esminė ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne iškilo vėliau, pripažinus atsakovą nemokiu. Ieškovo aiškinimas, kad jeigu būtų žinojęs, jog obligacijos nėra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka, šio sandorio nebūtų sudaręs, yra nesąžiningas, nes ieškovas vertina sutartį iš įvykusio po jos sudarymo banko bankroto situacijos, o ne jos sudarymo dienos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovą vykdžius agresyvią rinkodarą, taip pat įrodymų, kad atsakovo darbuotojas primygtinai siūlė ieškovui sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, aiškino, kad obligacijos yra draustos indėlių draudimu, neinformavo apie obligacijų investavimo riziką ir pan. Atsakovas neturėjo jokio tikslo klaidinti ieškovo, juo labiau teikti jam melagingą informaciją.

5Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesiniuose dokumentuos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovas negali teigti suklydęs. Tvirtina, jog ieškovas įsigydamas obligacijų savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jam priklausiusias lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas, ši situacija nepatenka į investuotojų direktyvos 2 str. 2 d.. Be to ieškovas sutartyje pasirašytinai patvirtino, kad sutinka su sutarties sąlygomis, kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad jis nebuvo informuotas apie rizikas. Tvirtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovui turėjo būti aišku, kad obligacija nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikos laipsniu.

6Vilniaus apygardos teismo 2015-07-07 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

7Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m. liepos 28 d. pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728U990017, pagal kurią ieškovas už 46 999,20 Lt įsigijo 470 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų, kurių metinė palūkanų norma 5 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. 2011 m. liepos 28 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9944666. 2011 m. liepos 28 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovą, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punkte įvirtinta, jog ieškovas, pasirašydamas sutartį patvirtina, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas) bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – Santrauka). Aprašymo 8 p. nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovas patvirtino, kad jis susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos).

10Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

11Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu – sudarytą dėl esminio suklydimo. Ieškovas įrodinėja, jog, pasirašydamas ginčijamą sutartį, jis suprato ir pagrįstai tikėjosi, kad obligacijoms taikomas toks pat draudimas, kaip indėliams. Ieškovas tikėjosi, jog pinigai bus tinkamai tvarkomi, investuojami, o pareikalavus bus grąžinti, už naudojimąsi pinigais gaunant iš atsakovo papildomą naudą. Tačiau atsakovo darbuotojai, reklamuodami savo produktą ir konsultuodami, neatskleidė ieškovui esminių sutarties sąlygų, priešingai, pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, patikino, jog sudaromas sandoris yra analogiškas terminuoto indėlio sandoriui.

12Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka.

13CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) 1 str. 1d. nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 str. 4 d. sąlygas. Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Be to nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovui vertybinių popierių – jie tebėra ieškovo sąskaitoje ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas finansinis ieškovo reikalavimas (ieškovas šių aplinkybių nepaneigė).

14Ieškovo teigimu, atsakovas jį esminiai suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamas klaidingą informaciją, kad obligacijos yra draudimo objektas; jei atsakovas nebūtų garantavęs ir jis nebūtų įsitikinęs, jog investuotos lėšos bus saugios, jis niekada nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas nustatyta tvarka. Taigi, ieškovas prašo pripažinti jo sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu – sudarytą dėl esminio suklydimo.

15Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; kt.).

17Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t.y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir kt.).

18Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

19Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad jis neturėjo finansinės patirties, tačiau vertintina tai, kad jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, jis dirba ugniagesiu – gelbėtoju, ginčo sutarties sudarymo metu jam buvo 38 metai; duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovas nurodė, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui, vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis, įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui. Šios aplinkybės leidžia ieškovą vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovo nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Nepaisant to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

21Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį jis sudarė pasiūlius atsakovo vadybininkei, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotą indėlį, patikinus, kad tai Saugus taupymo būdas. Ieškovui buvo paaiškinta, jog jis niekuo nerizikuoja, obligacijų pasirašymo sutartis yra tokia pat saugi ir apdrausta įstatymų nustatyta tvarka kaip indėlio sutartis. Tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo tokius ieškovo argumentus pripažinti pagrįstais, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės ieškovo pozicijos nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimų, faktiškai obligacijų pasirašymo sutarties sudarymą lėmė tai, kad buvo pasiūlytos žymiai didesnės palūkanos nei pagal indėlio sutartį. Nors ieškovas teigia, kad atsakovo vadybininkė, jam nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas praėjęs nuo ginčo sutarties iki atsakovo veiklos apribojimo ir jo nemokumo konstatavimo buvo pakankamas, kad ieškovas visapusiškai įvertintų sudarytos sutarties sąlygas, obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pareikšti ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovo apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos.

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5 str.), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamą obligacijų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, todėl ieškinys atmestinas.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas D. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 4. Atsakovas BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei jo atstovas bylos... 5. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“... 6. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-07 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo... 7. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m.... 10. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui... 11. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo... 12. Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 13. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 14. Ieškovo teigimu, atsakovas jį esminiai suklaidino aktyviais veiksmais,... 15. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas... 17. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 18. Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 19. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad jis... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 21. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...