Byla 2A-475-390/2013
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7663-454/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė ir uždarajai akcinei bendrovei „Klavista“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė UAB „Altitudė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytą tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Klavista“ 2010-05-06 sudarė sutartį pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti tam tikrus gaminius bei atlikti tam tikrus darbus. Atsakovė ieškovei pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, tačiau gaminių nepagamino, darbų neatliko. 2011-05-25 atsakovė UAB „Klavista“ sudarė su atsakove UAB „Vilungė“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę pagal su ieškove pasirašytą sutartį bei dvi PVM sąskaitas faktūras. Ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi atsakovė UAB „Klavista“ nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Klavista“ ir ieškovė UAB „Altitudė“ 2010-05-06 sudarė sutartį Nr. 2010/05-06 pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairius medienos gaminius, apsaugines tvoras bei sumontuoti ir demontuoti pastolius (b.l. 7-8). Kadangi darbų priėmimo tvarkos sutartyje šalys neaptarė, ieškovo argumentus, kad atlikti darbai turėjo būti priimti surašant darbų priėmimo-perdavimo aktus, o ne pateikiant PVM sąskaitas-faktūras, teismas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad atsakovė 2010-06-30 ir 2010-07-16 išrašė PVM sąskaitas faktūras KLA Nr. 0081 ir 0085, kurias įteikė ieškovei, ieškovės atstovas - direktorius šiuos dokumentus priėmė, ant jų pasirašė (b.l. 25, 26). Ieškovė teigė, kad darbai atlikti nebuvo, atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovas priėmė suklydęs. Teismas, sprendė, jog nėra pagrindo tikėti ieškovės argumentu dėl dokumentų pasirašymo suklydimo įtakoje. PVM sąskaitas faktūras priėmė ieškovės direktorius, teismo vertinimu, asmuo, turintis supratimą apie oficialius, buhalterinius dokumentus ir jų reikšmę. PVM sąskaitos faktūros buvo įrašytos į ieškovės gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (b.l. 61, 63), t.y. įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu atsirado debitorinis įsipareigojimas kreditorei, įmonės metiniame balanse nurodoma skola. Taigi, ieškovės direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeltus finansinius padarinius įmonei. Be to, ieškovė pretenzijų dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės nereiškė iki 2012-03-23 (b.l. 53). Visą laikotarpį nuo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo, t.y. nuo 2010 m. birželio – liepos mėnesių, iki 2012-03-23, t.y. prieš pareiškiant ieškinį teisme, ieškovė buvo pasyvi. Ji apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną (b.l. 9), pretenzijų nei dėl reikalavimo perleidimo nei dėl reikalavimo sumokėti skolą atsakovei UAB „Vilungė“ nereiškė (b.l. 27). Vilniaus apygardos teisme, atsakovei UAB „Vilungė“ pradėjus teisminį skolos išieškojimą, ieškovė ginčijo tik prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas (b.l. 34-35). Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą Trakų rajono savivaldybės administracijos raštą ir atliktų darbų aktų kopijas (b.l. 71, 72-74) bei tarp ieškovės ir atsakovės UAB “Klavista“ 2010-05-06 pasirašytą sutartį Nr. 2010/05-06, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Klavista“ pasirašė minėtą sutartį būtent dėl darbų atlikimo Trakų pradinėje mokykloje. Taigi, šių dokumentų analizė, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė UAB „Klavista“ neatliko sutartimi Nr. 2010/05-06 prisiimtų įsipareigojimų ir be teisėto pagrindo pateikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras. Esant šioms aplinkybėms teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Altitudė“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytą tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9Teismas priėmė sprendimą nenustatęs teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Sutartyje Nr. 2010/05-06 nėra apibrėžtas sutarties dalykas, kuris yra viena rangos sutarties esminių sąlygų. Ieškovė teigė ir įrodinėjo, kad sutartyje nenurodyta a) gaminių specifikacija (gaminių aukščio, pločio, ploto, kiekio, spalvos, matmenų ir kitų specifinių tokiems gaminiams elementų: gaminio konstrukcija ir atidarymas, profilių sistema, užraktai ir kt.); b) kiek pačių langų, durų ir įvairių medienos gaminių turi būti pagaminta; kur turi būti atliekami darbai (sumontuoti langai ir durys bei apsauginės tvoros), todėl esant neapibrėžtam sutarties dalykui, tokios sutarties vykdymas yra neįmanomas, nes prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Ši ieškovės nurodyta aplinkybė reikšminga vertinant šalių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindą. Ieškovė nurodė, nors sutartis buvo pasirašyta, ji kaip užsakovė nebuvo pateikusi gamybos užduoties, kurios pagrindu atsakovė būtų galėjusi vykdyti sutartį. Atsakovių atstovas teismo posėdyje nurodęs, kad tokia užduotis buvo pateikta, jokių įrodymu nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, bylos 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-546/2011; 2012-03-06 nutartis, bylos Nr. 3K-3-77/2012.). Atsakovės, savo atsikirtimų pagrindu nurodžiusios, kad prievolės pagal sutartį buvo įvykdytos ir tuo pagrindu įgyta reikalavimo teisė į ieškovę, net ir ne kartą prašomos, nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, o teismas atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė ieškinio neįrodė, nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė pareigą ieškovei įrodyti neegzistuojančias aplinkybes. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir todėl, kad remiantis tiek CK 6.644 str. pateikta rangos sutarties samprata, tiek 6.681 str. nustato, kad rangovo darbai gali būti atliekami tik pagal užsakovo užduotį. Todėl atsakovėms neįrodžius, kad ieškovė tokią užduotį pateikė ir rangos darbai atlikti laikantis užsakovės užduoties nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad rangovas tinkamai vykdė prievoles. Tai, kad nei viena iš šalių nesikreipė dėl sutarties dalyko tikslinimo, įrodo, kad šalys nesiekė sukurti teisnių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė ir nurodytų aplinkybių nenustatė.

10Atsakovės, teigdamos, kad sutartį įvykdė privalėjo įrodyti ir prievolės įvykdymo vietą ir laiką. Kadangi atsakovių prievolės pagal sutartį yra didelės apimties rangos darbų rezultatas (atsakovai nurodo, kad pagamino ir sumontavo 71 kv. m. medinių langų bei pagamino ir sumontavo medines HDF duris 27 vnt. ir filingines duris 10 vnt. o taip pat kiti gaminius), t.y. objektyviai nesudėtingai patikrinamos faktinės aplinkybės jeigu yra žinoma jų vieta, tačiau atsakovės nesugebėjo nurodyti kur ir kada atliko prievolę t.y. rangos darbus, nors ieškovė ne kartą prašė nurodyti tokias aplinkybes. 2012 08 30 d. teismo posėdyje UAB „Klavista“ atstovas nurodė, kad UAB „Altitudė“ pavedimu laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės iki liepos 17 d. pagamino ir sumontavo 71 kv.m medinių langų bei pagamino ir sumontavo medines HDF duris 27 vnt. ir filingines duris 10 vnt. Trakų pradinėje mokykloje, Trakuose, Birutės g. 42., t.y. įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Nors tokiam teiginiui pagrįsti atsakovių atstovas jis nepateikė jokio įrodymo, tačiau dėl atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovės atstovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracija, kuri savo raštu 2012-09-19 Nr. AP3-3807 paneigė UAB „Klavista“ nurodytas aplinkybes. Kadangi atsakovių nurodytos aplinkybės dėl rangos sutarties darbų atlikimo Trakų pradinėje mokykloje buvo paneigtos, o kitų aplinkybių susijusių su rangos darbų atlikimo vieta atsakovės nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė, ieškovės atstovas ne kartą prašė skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį tuo atveju jeigu atsakovai nurodytų kur yra jų atlikti darbai, tačiau teismas nesutiko su tokiu prašymu, nurodydamas, kad ieškovė siūlo „teismui pasivažinėti neaišku kur“.

11Teismas pažeisdamas CK 6.189 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d., 6.655 str. 1 d., 6.694 str. 4 d. normų reikalavimus, nenustatinėjo darbų atlikimo fakto, reikalavimo teisę kylančią iš pirminės sutarties grindė tik PVM sąskaitomis faktūromis ir įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis. Tarp atsakovės ir ieškovės pasirašytoje sutartyje nėra numatyta darbų priėmimo - perdavimo tvarka, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo vadovautis CK 6.662 str. 1 d. kurioje imperatyviai nurodo, jog „atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus“. Analogiška nuostata yra ir CK 6.694 str. 4 d. Atsakovė UAB „Klavista“ niekada nebuvo pateikusi ieškovei darbų priėmimo - perdavimo akto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl perdavimo-priėmimo akto taip pat yra aiški ir nuosekli, pažyminti, kad jog darbų priėmimo - perdavimo akto paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybėms reikalavimams ir pan. (LAT 2012 m. vasario 22 d, nutartis Nr. 3K-3-46/2012). Kitoje byloje šiuo teisės taikymo klausimu Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors įstatyme nenustatyta specialios privalomos atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formos, tačiau iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų išplaukia, kad šis aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinyje turi būti nuoroda apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Civilinė byla Nr. 3K-3-430/2009). CPK 177 str. 3 d. nurodo, jog „bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis“. Kadangi rangos santykiuose ir ypatingai esant statybos rangos santykiams atliktų darbų priėmimas ir perdavimas įforminamas rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2007). Statybos rangos darbų vykdymas privalo atsispindėti statybos procesą reglamentuojančiuose dokumentuose tame tarpe ir Statybos darbų žurnale (toliau - Žurnalas) pildomo vadovaujantis techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nuostatomis, kurių privalo laikytis statybos proceso dalyviai. Prievolės dalyku gali būti tik veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 str. 1 d.). Teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė, ir nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl juos atmetė.

12Atsakovių atstovo samprotavimai, kad PVM sąskaitos pasirašymas automatiškai prilyginamas atliktų darbų priėmimui - perdavimui prieštarauja CK prievolinės teisės ir sutarčių teisės normoms bei teismų praktikai aiškinant rangos santykius: PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir pirmiausia reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus (Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2009). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. civilinėje byloje, Nr. 2A-1784-230/2011, yra konstatavęs, jog „pareiga atsiskaityti atsakovui negali kilti vien tuo pagrindu, kad jis yra pasirašęs PVM sąskaitą - faktūrą, nes teisė į atlyginimą gali kilti tik atlikus darbą“.

13Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl suklydimo. Teismas atmetė ieškovės argumentus apie suklydimą, motyvuodamas tuo, kad „ieškovo direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeltus padarinius įmonei“. Tokiu būdu teismas, nenustatęs jokių prievolės įvykdymo aplinkybių, pripažino, kad teisinės pasekmės ieškovei kyla ne dėl atsakovių įvykdytos prievolės, o dėl priimto reikalavimo apmokėti. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek CK prievolinės teisės ir sutarčių teisės normoms tiek ir teismų praktikai aiškinant prievolių atsiradimo pagrindus. Nesant darbų rezultato, negali atsirasti ir teisės į atlygį, tai reiškia, kad be teisinio pagrindo išrašyta sąskaita, negali sukelti įmonei neigiamų pasekmių, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimantis asmuo jas pasirašo.

14Teismo išvada, jog ieškovas buvo pasyvus, nes nuo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo turėjęs galimybę reikšti pretenzijas dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės, tačiau to nedarė iki prieš pareiškiant ieškinį teisme yra nepagrįsta. Sutarties numatytu terminu gaminiai nebuvo pagaminti ir sumontuoti, dėl nesutartų ir neaptartų esminių sutarties sąlygų t.y. gaminių specifikacijos, kiekio. Iš 2011-05-25 rašto sužinota apie kreditorinio reikalavimo perleidimą bei reikalavimą sumokėti skolą. UAB „Klavista“ pateikus sąskaitas, tarp šalių beveik metus nebuvo jokių su minėta sutartimi susijusių veiksmų ar susirašinėjimų. Kadangi kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas sąskaitomis, kurios UAB „Altitudė“ buvo apskaitytos, įmonė ne iš karto pastebėjo tokio reikalavimo nepagrįstumą. Tačiau pradėjus aiškintis kaip yra užaktuoti minėti darbai ir gaminiai, paaiškėjo, kad UAB Klavista“ pateikė tik sąskaitas, tačiau jokių savo prievolių pagal sutartį neatliko. UAB „Altitudė“ 2012-3-29 pranešimu informavo atsakovę apie UAB „Klavista“ apie sutarties nutraukimą ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atsakovė UAB „Klavista“ per metus nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei jų pasirašymo, t.y. nuo 2010 m. birželio - liepos mėnesių iki 2011-05-25d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nei karto nesikreipė į ieškovę su priminimu ar reikalavimu apmokėti minėtas sąskaitas, ši aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovė UAB „Klavista“ žinodama esančias aplinkybes, nereikalavo mokėti už nesamus darbus, o negaliojančio reikalavimo pagal minėtą sutartį ir PVM sąskaitas perleidimas trečiajam asmeniui, vertintinas, kaip atsakovių nesąžiningumas. Atsakovių sąžiningumu leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad ginčijamą Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ UAB „Vilungė“ vardu pasirašė direktorius A. V., kuris kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovių atstovas buvo ir vienintelis UAB „Klavista“ akcininkas, kuriam negalėjo būti nežinomos sutarties aplinkybės.

15Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas pažeidė CK 6.101 str. 1 ir 5 d., 6.116 str. 1 d. nevertino aplinkybės, kad reikalavimo teisės perleidimas reiškė ir skolos perkėlimą, nes atsakovę UAB „Klavista“ ir ieškovę siejo dvišalė prievolė, t.y kreditorė buvo ir skolininkė, todėl šiam civiliniam teisiniams santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 str. nustatyti reikalavimai. Remiantis šalių sudaryta rangos sutartimi ieškovė turėjo reikalavimo teisę į UAB „Klavista“ dėl sutarto darbo rezultato gavimo, tinkamą darbų kokybę ir pan. UAB „Klavista“ perleisdama reikalavimo teisę kartu buvo ir skolininkė, todėl privalėjo gauti ieškovės sutikimą, o reikalavimo teisė būdama kartu ir skolos perkėlimas galėjo būti perleista tik laikantis CK 6.115-122 str. Nustatytų reikalavimų. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 str. 1, 3 d.). UAB „Altitudė“ nedavė tokio sutikimo, bei nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą sudaryti ginčijamą sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir yra niekinė. Kadangi sandoris tarp atsakovių yra niekinis, vėlesnis ieškovės suklydimas dėl nesamos prievolės negali sukurti jokių prievolinių santykių minėtos sutarties pagrindu.

16Sutartis tarp ieškovės ir UAB „Klavista“ nutraukta tai šalys yra atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221). Ta, aplinkybė, kad ieškovė klaidingai priėmė ir įtraukė be teisinio pagrindo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, negali sukelti ieškovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, kadangi PVM įstatymo 83 str. numato, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą. Įstatymas aiškiai nustato, kaip turi būti išsprendžiamas šis mokestines prievoles reguliuojantis klausimas, todėl atsakovių samprotavimai ir teismo motyvai, kad PVM sąskaita faktūros priėmimas ir apskaitymas prilyginamas skolos pripažinimui ar sukeliantis kažkokias negrįžtamas neigiamas pasekmes įmonei yra visiškai nepagrįstas.

17Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klavista“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

18Tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Altitudė“ 2010 05 06 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2010/05- 06 pagal kurią buvo sutarta, kad UAB „Klavista“ kaip gamintoja pagamina ir sumontuoja langus, duris, įvairių medienos gaminių, apsaugines tvoras, sumontuoja bei demontuoja pastolius. Remiantis sutarties 4.2. punktu sutarties vykdymo terminas 2010 08 01 d. Pati ieškovė iniciavo tokios sutarties (tokio turinio) pasirašymą. UAB „Klavista“ yra medžio perdirbimo ir medžio gaminius gaminanti įmonė. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Altitudė“ nurodo, kad minimoje sutartyje nebuvo aptarti ir numatyti STR keliami reikalavimai, tačiau šiuo atveju ne UAB „Klavista“ , o UAB „Altitudė“ turėjo būti svarbu visas šias aplinkybes numatyti sutartyje. Jeigu UAB „Altitudė“ tiko tokios sutarties sąlygos, šios sutarties neginčijo nuo jos pasirašymo momento, tai šiomis aplinkybėmis negali remtis ir nagrinėjant byla teisme.

19Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikus darbus 2010 06 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0081 36320,54 Lt sumai, 2010 07 16 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0085 38862,78 Lt sumai. Bendra atliktų darbų kaina sudarė 75183,32 Lt. Šiuo atveju tiek sutartį, tiek nurodytas PVM sąskaitas faktūras pasirašė pats įmonės direktorius K. B.. PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos ieškovei tik pateikiant prekes ir atlikus numatytus darbus. Priimdamas išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jas pasirašydamas bendrovės direktorius patvirtino, kad darbai yra atlikti pilnai ir priduoti užsakovui. Atsakovės atstovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kur buvo sumontuoti pagaminti gaminiai, vien tuo pagrindu, jog visi buvę UAB „Klavista“ darbuotojai yra atleisti, šiai dienai įmonė nevykdo veiklos, o yra likęs tik bendrovės akcininkas. LR CK 6.662 str. reglamentuoja, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šiuo atveju pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra pakankamai oficialus ir informatyvus dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą, kadangi priėmus minėtas PVM sąskaitas faktūras, jos yra įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, yra apskaitomas PVM, šiai sumai atsiranda debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, minėta skola atsispindi bendrovės metiniame balanse. Net pati ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. Taigi pati ieškovė patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra išrašoma kad būtų apmokėtas įvykęs prekių teikimas ar už atliktas paslaugas.

20Sutartyje nebuvo aptarta darbų perdavimo tvarka. Šiuo atveju LR CK 6.662 str. 3 d. reglamentuoja „jeigu sutartis nenustato ko kito, užsakovas priėmęs darbą, jo nepatikrinęs netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. UAB „Altitudė“ ginčydama darbų atlikimo faktą ir pateiktas prekes, šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, kadangi laikotarpiu nuo 2010 05 06 d. t.y. nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2012 m. kovo mėnesio 29 d. (ieškinio padavimo diena) niekada nesikreipė į UAB „Klavista“ dėl tariamai neatliktų darbų ar netinkamai atliktų darbų ar jų trūkumų, niekada nuo sutarties pasirašymo momento nebuvo minėta sutartis ginčyta, ar pateikta kokia nors pretenzija, dėl tariamai neatliktų darbų.

21Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo pateikti kokie nors užsakymai, gaminių išmatavimai ir t.t. Tačiau sutartyje nebuvo numatyta, kad užsakovo užsakymai ir gaminių išmatavimai turi būti saugomi, juo labiau tokios pareigos ar prievolės, kad atlikus užsakymus ir pridavus gaminus gamintojas privalo saugoti visus užsakymus, brėžinius nenumato nei STR, nei įstatymai.

22Ieškovė neteisingai nurodo, kad UAB „Klavista“ per visą laikotarpį nuo sutarties Nr. 2010/05-06 iki kreditorinio reikalavimo perleidimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai išieškoti. UAB „Vilungė“ nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pateikė 2011 05 31 d. UAB „Altitudė“ raštą, kuriuo buvo nurodyta „šiuo sunkmečio laikotarpiu daugumai įmonių kilo finansinių sunkumų ir UAB „Altitudė“ ne išimtis. Užsakovai, tame tarpe už objektus finansuojamus iš Lietuvos Verslo paramos agentūros lėšų atsiskaitymus už atliktus darbus praterminuoja iki 6 mėnesių todėl UAB „Altitudė“ geranoriškai siūlė atsiskaityti produkcija (PVC gaminiais). Tačiau UAB ,,Klavista“ ir UAB „Vilungė“ pradžioje sutiko, kodėl pasielgė kitaip visiškai nesuprantama“. Šiuo savo raštu UAB „Altitudė“ ne tik pripažino skolą, bet ir patvirtino, kad tiek su UAB „Klavista“, tiek su UAB „Vilungė“ vedė derybas dėl skolos grąžinimo prekėmis. Minėtas raštas paneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad UAB „Klavista“ metus laiko nesiėmė jokių priemonių dėl galimos skolos susigrąžinimo. Be to tos aplinkybės, kad UAB „Klavista“ nebandė išieškoti savo skolos ieškovė nekėlė nei savo ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovė iškėlė naujas aplinkybes. Atsakovė teismui pateikia siųstą pretenziją UAB „Altitudė“ bei Lietuvos pašto PVM sąskaitą faktūrą. Minėti rašytiniai įrodymai nėra didelės apimties, ir neapsunkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, o padės objektyviai įvertinti bylos aplinkybes.

23UAB „Altitudė“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį, šios sutarties neginčijo iki to momento, kol UAB „Vilungė“ nesikreipė į teismą dėl įsigytos skolos prisiteisimo. Mano, kad šiuo atveju UAB „Altitudė“ elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

24Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilungė“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

25UAB „Vilungė“ įstatymo nustatyta tvarka, t.y. 2011 m. gegužės mėnesio 25 d pranešimu kreipėsi į skolininkę UAB „Altitudė“ , kuriuo informavo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo bei pareikalavo susidariusį įsiskolinimą apmokėti iki 2011 m. birželio mėnesio 01d. Kartu su pranešimu buvo įteikta ir reikalavimo perleidimo sutartis. Minėtą pranešimą UAB „Altitudė“ pateikė teismui su ieškiniu, tuo patvirtindama, kad buvo gavusi pranešimą iš UAB „Vilungė“, kad gavo kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį ir tuo pačiu pripažino skolą. UAB“ Altitudė“ gavus minėtą pranešimą neginčijo nei 2010 05 06 d. sutarties Nr. 2010/05-06, nei 2010 06 30 d. PVM sąskaitos faktūros KLA Nr. 0081, nei 2010 07 16 d. PVM sąskaitos faktūros KLA Nr. 0085, nei 2011 m. gegužės mėn. 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Priešingai UAB „Altitudė“ pripažino esamą skolą ir tai patvirtino 2011 05 31 d. UAB „Altitudė“ raštas. Šiuo raštu UAB „Altitudė“ ne tik pripažino skolą bet ir patvirtino, kad tiek su UAB „Klavista“, tiek su UAB „Vilungė“ vedė derybas dėl skolos grąžinimo prekėmis. Minėtas raštas paneigia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad UAB „Klavista“ metus laiko nesiėmė jokių priemonių dėl galimos skolos susigrąžinimo. Be to tame rašte UAB „Altitudė“ nenurodo jokių aplinkybių apie neatliktus darbus ar netinkamai atliktus darbus.

26Abejotina ieškovės nurodoma aplinkybė, kad bendrovės direktorius K. B. ar UAB „Altitudė“ buvo suklaidinti ir nieko nežinojo apie UAB „Klavista“ atliktus ar neatliktus darbus. Pirmiausiai paties bendrovės direktoriaus K. B. buvo pasirašyta 2010 05 06 d. sutartis Nr. 2010/05-06, 2010 06 30 d. PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0081 bei 2010 07 16 d. PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0085. Minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į PVM apskaitą, iš valstybės atskaitytas PVM, esamas įsiskolinimas įtrauktas į pelno - nuostolių ataskaitą, metinį balansą, kuris visuotiniame akcininkų susirinkime buvo tvirtintas tiek už 2010, tiek už 2011 metus. K. B. yra ne tik direktorius bet ir bendrovės akcininkas, kuris tvirtino minėtus balansus. Be to iki šios bylos nagrinėjimo Kauno m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, pagal UAB „Vilungė“ pareiškimą, o vėliau ieškinį. UAB „Altitudė“ teismui priėmus įsakymą pateikė prieštaravimą, kurio esmė buvo tai, kad iš antstolės R. G. buvo gautas patvarkymas areštuoti lėšas trečiosios eilės išieškotojui bei nesutiko su pareikštų reikalavimų (delspinigių) dydžiu.

27Nagrinėjant bylą teisme UAB „Altitudė“ atstovas neginčijo skolos buvimo, tik nesutiko su delspinigių dydžiu. Be to nagrinėjant šią bylą Vilniaus apygardos teisme UAB „Vilungė“ direktorius A. V. bei advokatas Linas Stanislavas Bagdonas buvo susitikę su UAB „Altitudė“ atstovu advokatu Dainiu Urbonu (UAB „Altitudė“ iniciatyva) dėl galimo susitarimo ir skolos padengimo paslaugomis ir medžiagomis. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti kad UAB „Altitudė“ elgiasi nesąžiningai bei prieštarauja esamiems rašytiniams įrodymams, teismo procesiniams dokumentams, teismo sprendimui.

28Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.107 straipsnis reglamentuoja, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Šiuo atveju jokių atsikirtimų dėl reikalavimo perleidimo UAB „Altitudė“ naujajam kreditoriui nepareiškė, reikalavimo perleidimo neginčijo ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme. Šiuo atveju UAB „Altitudė“ savo veiksmais patvirtino minėtą sandorį ir šiuo atveju, nebūdama sutarties šalimi neteko teisės šio sandorio ginčyti.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

32Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

33Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė ieškinio neįrodė. Teisėjų kolegija su visais apeliantės apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, sudarytą tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Volungė“, kuria naujam kreditoriui UAB „Volungė“ buvo perleistos visos reikalavimo teisės į ieškovės 75183,32 Lt skolą (b. l. 114).

35Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Klavista“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti tam tikrus gaminius ir atlikti darbus. Minėta atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitas - faktūras, tačiau gaminiai nebuvo perduoti ir darbai neatlikti. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Klavista“ perleido reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį ir sąskaitas – faktūras atsakovei UAB „Volungė“. Ieškovė mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes atsakovė „Klavista“ nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturi reikalavimo teisės į ieškovę.

36Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog ieškovė pareikštu pagrindu ieškinio neįrodė ir ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija tokiai teismo padarytai išvadai pritaria.

37Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turintį galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6. 101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1. 137 straipsnis) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 26d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. UAB „Eismo sauga“ v. Vidaus Reikalų Ministerijai ir kt., civilinės bylos Nr. 3K-3-266/2013).

38Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. IĮ v. AB ,,Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Stella Vitae“ v. AB ,,Dirbtinis pluoštas“, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; kt.).

39Be nurodyto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Įstatyme nustatytas objektyvus išieškojimo negalimumas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), kuriam esant draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau paaiškėjus, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas, tam tikrais atvejais kyla civilinė atsakomybė (CK 6.105 straipsnio 1 dalis, 6.107 straipsnio 3 dalis).

40Apeliantės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo išsamiai išsiaiškinti ar atsakovė UAB „Klavista“ atliko darbus pagal rangos sutartį, perdavė prekes ir įvykdė prievolę, iš kurios atsiranda reikalavimo teisė atsakovei UAB „Vilungė“, tačiau šių aplinkybių išsamiai neišsiaiškino ir nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia apeliantės dėstoma pozicija sutikti nėra pagrindo. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nustatė reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012, ieškovės UAB „Klavista“ ieškinį atsakovei UAB „Vilungė“ dėl 75183,32 Lt skolos, kilusios pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, patenkino. Nagrinėjant šią bylą buvo nustatytas skolos faktas ir kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kad šalys faktinių aplinkybių dėl prievolės vykdymo ir apmokėjimo už prekes bei atliktus darbus, neginčijo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovė UAB Klavista“ 2010-06-30 ir 2010- 07-16 išrašė PVM sąskaitas-faktūras K L A Nr. 0081 ir 0085, kurias įteikė ieškovei, ieškovės atstovas – bendrovės vadovas šiuos dokumentus priėmė ir juos pasirašė. Bylos medžiaga nustatyta, kad minėtos sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į ieškovės gaunamų sąskaitų registrą ir į šios bendrovės debitorinius įsipareigojimus, buhalterinės apskaitos duomenyse. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė tik 2012 m. balandžio 3 d. t.y.. jau po ginčo dėl skolos pagal reikalavimo sutartį išnagrinėjimo (b. l. 3). Tokios nustatytos bylos aplinkybės ir ieškovės atlikti veiksmai nerodo, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas ar reikalavimas, kurio kreditorius neturėjo teisės perduoti ir tuo buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos bei ieškovės teisės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingai, kad atsakovė UAB „Klavista“ turėjo ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties metu reikalavimo teisę ieškovei ir turėjo teisę ją perleisti. Šios teisės pagrįstumo ir dydžio klausimas yra ne šio ginčo dalykas, nes pagal CK 6. 107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę pareikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012 dėl skolos priteisimo pagal ginčijamą šioje byloje reikalavimo perleidimo sutartį apeliacine tvarka yra apskųstas ir apeliacinė byla dar neišnagrinėta, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei nagrinėjant bylą neatimama galimybė kelti naujajam kreditoriui atsikirtimus.

41Nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai nurodomi kaip ieškovės direktoriaus suklydimas pasirašant sąskaitas-faktūras. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad tokias sąskaitas-faktūras pasirašė ne bet koks bendrovės darbuotojas, bet pats įmonės vadovas. Įmonės vadovui keliami aukštesni reikalavimai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pasirašydamas dokumentus bendrovės vadovas turėjo žinoti ir suprasti pasirašytų dokumentų teisinę reikšmę ir numatyti jų teisines pasekmes. Pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti aplinkybę, jog buvo suklysta pasirašant sąskaitas-faktūras.

42Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai kartojasi ir galutiniam tarp šalių ginčui išspręsti nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

43Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą. Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

45Apeliacinį skundą atmesti.

46Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė UAB „Altitudė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Altitudė“ prašo panaikinti Kauno miesto... 9. Teismas priėmė sprendimą nenustatęs teisiškai reikšmingų faktinių bylos... 10. Atsakovės, teigdamos, kad sutartį įvykdė privalėjo įrodyti ir prievolės... 11. Teismas pažeisdamas CK 6.189 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d., 6.655 str. 1 d.,... 12. Atsakovių atstovo samprotavimai, kad PVM sąskaitos pasirašymas automatiškai... 13. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl suklydimo. Teismas... 14. Teismo išvada, jog ieškovas buvo pasyvus, nes nuo PVM sąskaitų faktūrų... 15. Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas pažeidė CK 6.101 str.... 16. Sutartis tarp ieškovės ir UAB „Klavista“ nutraukta tai šalys yra... 17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klavista“... 18. Tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Altitudė“ 2010 05 06 d. buvo sudaryta... 19. Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikus darbus 2010 06 30 d. buvo išrašyta... 20. Sutartyje nebuvo aptarta darbų perdavimo tvarka. Šiuo atveju LR CK 6.662 str.... 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo... 22. Ieškovė neteisingai nurodo, kad UAB „Klavista“ per visą laikotarpį nuo... 23. UAB „Altitudė“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį, šios... 24. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilungė“... 25. UAB „Vilungė“ įstatymo nustatyta tvarka, t.y. 2011 m. gegužės mėnesio... 26. Abejotina ieškovės nurodoma aplinkybė, kad bendrovės direktorius K. B. ar... 27. Nagrinėjant bylą teisme UAB „Altitudė“ atstovas neginčijo skolos... 28. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.107 straipsnis reglamentuoja, kad... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 33. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad pirmosios instancijos... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė ginčijamą reikalavimo perleidimo... 35. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė UAB... 36. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog ieškovė... 37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas yra... 38. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo... 39. Be nurodyto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.102 straipsnio 1... 40. Apeliantės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas... 41. Nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai nurodomi... 42. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai kartojasi ir galutiniam tarp... 43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 45. Apeliacinį skundą atmesti.... 46. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti...