Byla e2-1237-294/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovui M. Ž., ieškovo atstovei advokatei Jūratei Matonienei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, atsakovui ir atsakovo atstovui M. S.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovams R. L., M. S., D. P., tretieji asmenys A. S., A. B., antstolis A. B., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

5Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad tik gavęs ieškinį su priedais civilinėje byloje Nr. e2-2054-816/2015 sužinojo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų R. L. ir M. S. bei D. P. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradiniai kreditoriai M. S. ir D. P. perleido naujajam kreditoriui atsakovui R. L. visas pradinių kreditorių reikalavimo teises į skolininkų A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. prievolių, kylančių iš 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009, įvykdymą, įskaitant, tačiau neapsiribojant pagrindine skola bei kitas iš teismo nuosprendžio kylančias teises ir pareigas. Be to, nurodė, kad 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009 buvo nuspręsta solidariai priteisti iš A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. po 24.896,42 Lt turtinei ir po 10.000,00 Lt neturtinei žalai nukentėjusiesiems M. S. ir D. P. atlyginti. 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2010 pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos buvo paliktas nepakeistas, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis V. B. atžvilgiu buvo panaikinta ir byla nutraukta jos atžvilgiu pastarajai mirus. Mano, kad 2014 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio, kaip sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.), taip pat CK 1.86 str. pagrindu. Pažymi, kad jis, solidarus skolininkas, M. Ž. nebuvo informuotas apie ketinamą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį, susijusį su jo asmeniu, atitinkamai nedavė sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo. Jo sutikimas, konkrečiu atveju, pradiniams kreditoriams sudarant reikalavimo perleidimo sutartį būtent dėl žalos atlyginimo ir būtent su atsakovu R. L., jo nuomone, buvo būtinas, kadangi: 1) perleidžiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo susijęs išimtinai su pradinių kreditorių (pripažintų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje) asmenimis, kadangi reikalavimas atlyginti žalą (ypač neturtinę) yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, būtent kuris patiria atitinkamus emocinius išgyvenimus ir kitus asmeninius potyrius, ir būtent kurių neturtinės žalos kompensavimui ekvivalentu yra priteisiama tam tikra piniginė suma; 2) kreditoriaus asmuo, konkrečioje situacijoje, turi esminės reikšmės jam, kaip skolininkui, t. y. atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. L. yra ieškovo velionio tėvo V. V. Ž. sutuoktinės S. Ž. sūnus, su kuriuo jo santykiai yra ypač konfliktiški, akivaizdu, kad situacija, kai kreditoriais yra jokiais ryšiais nesusisaistę ir jokių kitų užslėptų kėslų bei nesąžiningų siekių (vienintelis siekis - gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) neturintys tretieji asmenys (šiuo atveju - pradiniai kreditoriai), o ne kitokių asmeninių interesų turintys asmenys (kaip šiuo atveju, R. L., kuris pasinaudodamas ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi teismine tvarka siekia nuginčyti dovanojimo sutartį, kuria jis savo vaikų motinai padovanojo paveldėjimo teises į velionio tėvo palikimo turto dalį, kaip vaikų išlaikymą natūra, atitinkamai padaryti taip, kad visas po jo tėvo mirties likęs palikimo turtas vienu ar kitu būdu atitektų jo motinai, ieškovo pamotei S. Ž.), turi esminės reikšmės jam, kaip skolininkui. Pagal CK 6.102 str. 1 d. kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančio, negaliojančios reikalavimo teisės, jau perleistos reikalavimo teisės, taip pat teisės, kurios negalima priverstinai įgyvendinti, kaip pavyzdžiui, pasibaigus ieškinio senaties terminui arba skolininkui tapus nemokiam dar iki teisės perleidimo ir panašiai. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2010 turinio, šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos buvo paliktas nepakeistas, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis V. B. atžvilgiu buvo panaikinta ir byla jos atžvilgiu nutraukta pastarajai mirus. Vadinasi, teismams nepriteisus iš V. B. nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų (atsakovų M. S. ir D. P.) naudai, ginčijamu Reikalavimo perleidimo sandoriu negalėjo būti perleistos pradinių kreditorių reikalavimo teisės į skolininką V. B., kadangi tokia reikalavimo teisė apskritai neegzistavo ir neegzistuoja. Ieškovo nuomone, atsakovai, sudarydami 2014 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, siekė tik sukurti išorinį reikalavimo teisės perleidimo vaizdą, tačiau tariamojo sandorio realiai nevykdė ir nevykdo. Be to, iki šiol pradiniai išieškotojai M. S. ir D. P. nėra pakeisti tariamai reikalavimo teises perėmusiu naujuoju kreditoriumi - išieškotoju R. L. vykdymo procese, t. y. nėra priimta jokia teismo nutartis dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Tokia sutartimi nebent buvo siekiama fiktyviai „pakeisti" pradinius kreditorius naujuoju kreditoriumi, kuris turi kitokių asmeninių tikslų, siekių ir interesų, o ne sumokėjus tam tikrą kainą už perleistas reikalavimo teises, atgauti atitinkamą Sutarties kainą ir pan. Tikėtina, kad tokio sandorio sudarymu naujasis kreditorius siekia pasinaudoti darant atitinkamą psichologinį ir kitokį spaudimą ieškovui M. Ž., t. y. pradiniams kreditoriams galimai neketinant kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, netgi galimai praleidus sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, tariamas naujasis kreditorius R. L. pareiškia ieškinį dėl jo patėvio (M. Ž. tėvo) V. V. Ž. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tokiu būdu turėdamas tikslą perimti visą jo motinai ir velioniui ieškovo tėvui priklausiusį turtą. Prašo pripažinti tarp atsakovų M. S., D. P. ir R. L. 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas R. L. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009 nusprendė solidariai priteisti iš A. S., M. Ž. ir A. B. 24896,42 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. S. bei 24896,42 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. P.. Sprendimui įsiteisėjus, 2010 m. balandžio 7d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas D. P. ir M. S. išdavė po tris vykdomuosius raštus ( numeriai yra tie patys – I-87-203/2009) išieškoti iš atsakovų A. B., M. Ž. ir A. S. solidariai kreditoriams teismo priteistą žalą. Visi šeši teismo išduoti vykdomieji raštai buvo perduoti vykdyti antstoliui A. B.. 2014 m. gruodžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi D. P. ir M. S. atstovaujamajam, R. L., a.k. ( - ) gyv. Vilkpėdės g. 7-128, Vilniuje perleido visas reikalavimo teises į A. S., a.k. ( - ) M. Ž. a.k. ( - ) ir A. B. a.k. ( - ) prievolių kylančių iš 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009, įvykdymą, įskaitant tačiau neapsiribojant pagrindine skola, bei kitas iš teismo nuosprendžio kylančias tesies bei pareigas. R. L., siekdamas informuoti skolininkus apie kreditoriaus pasikeitimą, 2015 m. sausio 20 d. per savo atstovą išsiuntė 2015 m. sausio 19 d. pranešimus, kuriais pranešamas apie 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei iš M. S. ir D. P. įsigytas reikalavimo teises. Priminė apie pareigą įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį bei paprašė jam sumokėti 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu M. S. ir D. P. priteistą žalą. Reikalavimo perdavimo sutartimi D. P. ir M. S. R. L. perleido reikalavimo teises nesusijusias su kreditoriaus asmeniu ir kreditoriaus asmuo nagrinėjamoje byloje ieškovui neturi jokios reikšmės.

7Atsakovai M. S. ir D. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad vykdomasis raštas 2010 metais buvo pateiktas vykdymui antstoliui A. B., tačiau išieškojimas iš M. Ž. iš esmės nevyksta. Kaip paaiškėjo 2014 metų gruodžio mėnesį, M. Ž. žinodamas apie savo prievoles ir vykdomąją bylą, neinformavo antstolio A. B. apie turtines teises, kylančias iš paveldėjimo teisinių santykių ir siekiant išvengti prievolės grąžinti skolą, neatlygintinai perleido paveldėjimo teises savo vaikų motinai.

8M. S. ir D. P. CK VI skyriaus tvarka perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui D. L., nes dėl M. Ž. veiksmų ir taip patyrė didelę žalą ir neteko labai daug laiko, todėl papildomi bylinėjimaisi su šiuo asmeniu, jokiais būdais neįtraukti į M. S. ir D. P. ateities planus, (kaip dabar paaiškėjo, skolininkas vietoje siekimo atsiskaityti, reiškia ieškinį nukentėjusiems nuo jo nusikalstamų veiksmų). M. Ž. revizuodamas reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas ir aiškindamas kreditorių teises vykdymo procese, akivaizdžiai per daug išplėtė skolininko teisių apimtis. Teisės aktai nenumato kreditoriaus pareigos derinti su skolininku teisių perleidimo sutarties turinį. Skolininkas privalo siekti įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti priteistas sumas, o ne aiškinti kreditoriams jų teises.

9Trečiasis asmuo A. S. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu visiškai sutinka, juos palaiko ir mano, kad reikalavimas dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia turi būti tenkinamas.

10Trečiasis asmuo A. B. teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

11Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.

12Atsakovai ir atstovai teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

13Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta. Byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

14Ieškinys atmestinas.

15Iš ieškovo, jo atstovės, atsakovų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009 buvo nuspręsta solidariai priteisti iš A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. po 24.896,42 Lt turtinei ir po 10.000,00 Lt neturtinei žalai nukentėjusiesiems M. S. ir D. P. atlyginti. 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2010 pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos buvo paliktas nepakeistas, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis V. B. atžvilgiu buvo panaikinta ir byla nutraukta jos atžvilgiu pastarajai mirus. 2014 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų R. L. ir M. S. bei D. P. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradiniai kreditoriai M. S. ir D. P. perleido naujajam kreditoriui atsakovui R. L. visas pradinių kreditorių reikalavimo teises į skolininkų A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. prievolių, kylančių iš 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009, vykdymą, kurią ieškovas ginčija pareikštu ieškiniu.

16Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti nurodytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, t.y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms; bei CK 1.86 straipsnio pagrindu – kaip tariamąjį sandorį.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

18CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

19Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiškintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes.

20Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusios G. N. įmonė v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

21Ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, nurodo, kad, jo manymu atsakovai, sudarydami Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nesilaikė imperatyvių reikalavimų ir tinkamai neinformavo skolininko; be to, kreditoriaus asmuo ieškovui turi lemiamą reikšmę.

22Reikalavimo perleidimas yra vienas iš prievolės šalių pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama kreditoriaus teisė perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi, o CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu.

23Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais daro išvadą, kad nėra nei vienos sąlygos taikyti CK 6.102 straipsnį. Konkrečiai, nurodytoje teisės normoje numatytas baigtinis atvejų, kuriems esant draudžiama perleisti reikalavimo teisę, sąrašas. Straipsnis numato, kad: 1) draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; 2) draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; 3) draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

24Šiuo atveju priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas, atsakovai tinkamai pranešė jam apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą (patvirtina teismui pateiktas 2015-01-19 pranešimas su pašto kvitu).

25Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

26Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir įrodytų šalių nesąžiningumą, teismo nuomone, sudarius Reikalavimo teisių perleidimo sutartį nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos.

27Pažymėtina, kad nuosprendžiu priteista žala yra nesusijusi su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, todėl nelaikytina CK 6.102 str. neatsiejamai susijusia su kreditoriaus asmeniu (asmeninės ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos pagrįstomis nurodyto straipsnio prasme). Todėl teismas daro išvadą, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai sudaryti ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas.

28Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovo ginčijamas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.80 str. įtvirtintu pagrindu.

29Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

30Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios įrodymų, jog sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra realus sandoris, kurį planuojama įvykdyti, o ieškovo motyvai laikytini tik nepagrįstais ir neįrodytais samprotavimais.

31Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame teismo sprendime, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jo ieškinys visiškai atmestinas.

32Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

33Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

34Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

35Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį visiškai atmetus pastarosios iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).

36Pašto išlaidos

37Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo yra priteistinos, kadangi viršija 3 EUR dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Nurodytos išlaidos sudaro 8,68 EUR. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, 8,68 EUR išlaidos priteistinos valstybei.

38Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas

Nutarė

39Ieškovo M. Ž. ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia atsakovams R. L., M. S., D. P. atmesti.

40Priteisti iš ieškovo M. Ž., a. k. ( - ) valstybei 8,68 EUR (aštuoni eurai 68 euro centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti ieškovui, kad jis nurodytas išlaidas turi sumokėti į sąskaitą ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovui M. Ž., ieškovo atstovei advokatei Jūratei Matonienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad tik gavęs ieškinį su priedais... 6. Atsakovas R. L. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo... 7. Atsakovai M. S. ir D. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su... 8. M. S. ir D. P. CK VI skyriaus tvarka perleido reikalavimo teises naujajam... 9. Trečiasis asmuo A. S. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad... 10. Trečiasis asmuo A. B. teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.... 11. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus... 12. Atsakovai ir atstovai teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko... 13. Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Iš ieškovo, jo atstovės, atsakovų atstovų paaiškinimų ir rašytinių... 16. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti nurodytą Reikalavimo teisių perleidimo... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių... 18. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 19. Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu... 20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 21. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, nurodo, kad, jo manymu atsakovai,... 22. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš prievolės šalių pasikeitimo būdų,... 23. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais daro išvadą, kad... 24. Šiuo atveju priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas, atsakovai tinkamai... 25. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 26. Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo... 27. Pažymėtina, kad nuosprendžiu priteista žala yra nesusijusi su sveikatos... 28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovo... 29. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 30. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios įrodymų, jog... 31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame teismo sprendime, teismas daro... 32. Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai... 33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 34. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo... 35. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai nepateikė įrodymų... 36. Pašto išlaidos... 37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo yra... 38. Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas... 39. Ieškovo M. Ž. ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo teisės... 40. Priteisti iš ieškovo M. Ž., a. k. ( - ) valstybei 8,68 EUR (aštuoni eurai... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...