Byla 2A-1371-221/2012
Dėl valdymo gynimo - buto teisinės registracijos, pažymos ir hipotekos panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams G. B., 216-ajai gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai (GNEB), tretiesiems asmenims A. B., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, S. G., K. G., K. G., notarei V. J. dėl valdymo gynimo - buto teisinės registracijos, pažymos ir hipotekos panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė R. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 216-osios GNEB 2002 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. 23, išduotą G. B. vardu; panaikinti buto, esančio ( - ) teisinę registraciją G. B. vardu, pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 24 d. sudarytą ir 2004 m. vasario 27 d. įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininkės G. B. prievolei pagal 2004 m. vasario 24 d. paskolos sutartį kreditoriui G. G. užtikrinti įkeitė butą, esantį ( - ) ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. J. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

4Patikslintame ieškinyje bei patikslintame pareiškime ieškovė nurodė, kad atsakovė, ieškovės motina, G. B. 1973 m. rugsėjo 22 d. sudarė santuoką su ieškovės tėvu A. J. B.. 1981 m. kovo 18 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 129 ieškovės tėvas buvo įtrauktas į 216-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašą, suteikiant teisę statytis kooperatinį dviejų kambarių butą, įmokėjo 3 479,22 rub. pradinį įnašą. 1982 m. lapkričio 1 d. A. J. B. buvo išduotas orderis Nr. 410, suteikiantis teisę apsigyventi dviejų kambarių bute, Kaune, Gvardiečių g. (dabartinis pavadinimas Sukilėlių pr.) 75-9. 1990 m. birželio 25 d. A. J. B. ir atsakovės G. B. santuoka buvo nutraukta. Santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo. 2002 m. spalio 13 d. A. J. B. mirė. Po ieškovės tėvo mirties atsakovė G. B. kreipėsi į atsakovą 216-ąją GNEB, kur jai buvo išduota 2002 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 23. Šios pažymos pagrindu buvo atlikta ginčo buto teisinė registracija G. B. vardu. Atsakovė G. B. nuosavybės teisę į ginčo butą įregistravo 2003 m. sausio 7 d. Ieškovės nuomone, ši pažyma yra neteisėta, nes bendrija neturėjo teisės išduoti tokios pažymos atsakovės G. B. vardu. Atsakovė niekada nebuvo kooperatyvo nariu. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 216, 1996 m. kovo 14 d. perregistruoto į 216-ąją GNEB, narys buvo jos tėvas A. J. B.. Tėvui priklausantis pajus niekada niekam perleistas nebuvo, nutraukus santuoką, pajus padalintas nebuvo. A. J. B. 1990 metais, sumokėjęs visą buto kainą, tapo šio buto savininku. Panaikinus bendrijos išduotą pažymą Nr. 23, išnyksta G. B. nuosavybės teisių registravimo teisinis pagrindas, todėl ginčo buto teisinė registracija G. B. vardu turi būti panaikintina, jos pagrindu negalėjo būti registruojamos daiktinės teisės į butą. Ieškovės nuomone, turi būti pripažinta negaliojančia 2004 m. vasario 24 d. hipotekos sutartis, kuria atsakovė G. B. užtikrindama savo skolinius įsipareigojimus pagal 2004 m. vasario 24 d. sutartį kreditoriui G. G., įkeitė ginčo butą. Ieškovė yra įstatyminė A. J. B. įpėdinė. 2002 m. balandžio mėnesį ieškovė kartu su šeima atsikėlė gyventi į tėvui priklausantį ginčo butą, todėl mano, kad palikimą - ginčo butą ieškovė paveldėjo faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą, todėl į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties likusį palikimą priėmė ieškovė, faktiškai pradėdama jį valdyti, reikalinga paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

5Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. B. patikslintu pareiškimu prašė pripažinti negaliojančia 216-osios GNEB pažymą Nr. 23, 2002 m. gruodžio 19 d. išduotą G. B. vardu, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą identifikavimo kodas 02120040001653, kuriuo 2004 m. vasario 27 d. buvo įregistruota hipoteka ginčo butui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po 2002 m. spalio 13 d. A. J. B. mirties palikimą faktiškai priėmė ir jį valdo įstatyminis įpėdinis A. B..

6Atsakovė G. B. prašė atmesti tiek ieškovės patikslintą ieškinį, tiek patikslintą pareiškimą, su trečiojo asmens reikalavimais sutiko iš dalies - sutiko dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsakovė laikė, kad pažyma buvo išduota teisėtai, kadangi ji 1992 m. birželio 4 d. sumokėjo 2 055,22 rub. įmokų už ginčo butą.

7Atsakovė 216-oji GNEB patikslintą ieškinį prašė atmesti. Palaikė tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Jos nuomone, pažyma atsakovei išduota teisėtai, nes ieškovė po tėvo mirties atėjo į bendriją ir paliudijo, kad butas lieka motinai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės R. D. patikslintą ieškinį, patikslintą pareiškimą ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. B. patikslintą pareiškimą tenkino, pripažino negaliojančia atsakovo 216-osios GNEB 2002 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. 23, išduotą G. B. vardu; panaikino buto, esančio ( - ), teisinę registraciją G. B. vardu; pripažino negaliojančia 2004 m. vasario 24 d. sudarytą ir 2004 m. vasario 27 d. įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininkės G. B. prievolei pagal 2004 m. vasario 24 d. paskolos sutartį kreditoriui G. G. užtikrinti, įkeistas butas, ( - ); nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad R. D. ir A. B. priėmė palikimą po savo tėvo A. J. B. mirties 2002 m. spalio 13 d. pradėdami faktiškai valdyti jo turtą; priteisė iš atsakovų 216-osios GNEB ir G. B. iš kiekvieno po 189,50 Lt žyminio mokesčio, bei po 3 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei R. D. ir po 118,56 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

10Teismas nustatė, kad atsakovė G. B. ir ieškovės tėvas A. J. B. susituokė 1973 m. rugsėjo 22 d. 1981 m. kovo 18 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 129 A. J. B. buvo įtrauktas į 216-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašą, suteikiant teisę statytis kooperatinį dviejų kambarių butą (toliau – ginčo butą). 1981 m. birželio 1 d. A. J. B. įmokėjo pradinį įnašą (3 479 rub.) už ginčo butą, o 1982 m. lapkričio 1 d. jam išduotas orderis Nr. 410 apsigyventi ginčo bute. 1990 m. liepos 10 d. tarp atsakovės G. B. ir A. J. B. įregistruota ištuoka, po kurios atsakovė 1991 m. liepos 4 d. sumokėjo galutinį įnašą - 2 005 rub. už ginčo butą. Po ištuokos įregistravimo santuokoje įgytas turtas nebuvo pasidalintas. 2002 m. spalio 13 d. A. J. B. mirė, į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2002 m. gruodžio 19 d. atsakovei G. B. buvo išduota pažyma Nr. 23, kad ji yra ginčo buto gyventoja, ir kad ginčo butas išmokėtas pilnai. Minėtos pažymos pagrindu jai buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo butą. Atsakovė G. B. užtikrindama savo skolinius įsipareigojimus pagal 2004 m. vasario 24 d. paskolos sutartį kreditoriui G. G., įkeitė ginčo butą. 2007 m. birželio 18 d. G. G. mirė, jo turtą ir turtines teises paveldėjo tretieji asmenys S. G., K. G. ir K. G..

11Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens A. B. argumentai, kad atsakovo 216-osios GNEB 2002 m. gruodžio 19 d. išduota pažyma Nr. 23 ir jos pagrindu atlikta ginčo buto teisinė registracija G. B. vardu prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsti ir turi būti tenkinami. Teismas nurodė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 216 (dabartinė 216-oji GNEB) narys buvo ieškovės tėvas A. J. B., kuris savo įmokėto pradinio įnašo (pajaus) už ginčo butą niekam neperleido, jam ir atsakovei G. B. nutraukus santuoką, pajus padalintas nebuvo. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi (c. b. Nr. 2A-941-601/2011), kuri šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, nustatyta, kad atsakovė G. B. nepateko į 2002 m. spalio 13 d. mirusio A. J. B. turto paveldėtojų ratą, todėl 2002 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 23 ir jos pagrindu atlikta viso ginčo buto teisinė registracija G. B. vardu prieštarauja tiek sutuoktiniams nutraukus santuoką galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio, tiek nuo 2000 m. liepos 1 d. galiojančio CK 3.88 straipsnio, tiek kitų teisės aktų reikalavimams. Teismo nuomone, turi būti tenkinamas ir reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 24 d. sudarytą ir 2004 m. vasario 27 d. įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininkės G. B. prievolei pagal 2004 m. vasario 24 d. paskolos sutartį kreditoriui G. G. užtikrinti, buvo įkeistas ginčo butas, kadangi iš neteisėtumo teisė neatsiranda.

12Teismas nustatė, kad 2002 m. spalio 13 d. mirus A. J. B., dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau ginčo buto dalyje liko gyventi ieškovė (mirusiojo duktė) su savo šeima, butą tvarkė, prižiūrėjo, pagal šią gyvenamąją vietą gydėsi ir vedė vaikus į vaikų darželį „Spindulys“, taip pat mokėjo dalį mokesčių už komunalinius patarnavimus. Ginčo bute kartais gyvendavo ieškovės brolis trečiasis asmuo A. B., kuris priėmė ir valdė kai kuriuos mirusio A. J. B. daiktus. Teismas sprendė, kad po dalį mirusiajam priklausiusio turto faktiškai jį pradėdami valdyti priėmė įstatyminiai paveldėtojai - ieškovė ir trečiasis asmuo A. B., kurie, be viso kito, taip pat esminiai prisidėjo ir prie A. J. B. laidotuvių.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. B. atstovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė R. D. priėmė palikimą po savo tėvo A. J. B. mirties 2002 m. spalio 13 d. pradėdama faktiškai valdyti jo turtą ir iš ieškovės priteisti trečiojo asmens A. B. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovė neįrodė, kad ji aktyviais veiksmais priėmė tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jo turtą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti mirusio turtą teisinių santykių nuostatas ieškovės atžvilgiu, nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

162. Ieškovė ginčo bute apsigyveno tik 2003 m. kovo 27 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams po A. J. B. mirties. Tą patvirtina pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė per tris mėnesius po tėvo mirties būtų prisidėjusi prie ginčo buto komunalinių mokesčių mokėjimo, ar kitaip būtų prižiūrėjusi ginčo turtą, įgyvendinusi savo, kaip savininkės teises į ginčo turtą, kas leistų daryti išvadą apie aktyvius ieškovės veiksmus, siekiant įgyti tėvo palikimą.

173. Ieškovės parodymai nagrinėjant bylą teisme yra prieštaringi. 2008 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu ieškovė nurodė, kad galvojo, jog butas yra motinos, todėl palikimo nepriėmė. 2010 m. gruodžio 13 d. posėdžio metu ieškovė teigė, kad į notarą po tėvo mirties nesikreipė, nes galvojo, jog viskas yra tėvo ir pereina vaikams. Ieškovė nurodė, kad 2007 metais sužinojo, jog motina viską susitvarkė savo vardu, pripažino, kad byloje nėra įrodymų, kad ji mokėjo mokesčius. Gyvenamąją vietą deklaravo 2003 metais, apie buto įkeitimą sužinojo 2007 metais, kai ją pradėjo varyti. Iš ieškovės parodymų matyti, kad ieškovė pati pripažino faktą, kad jos aktyvūs veiksmai, siekiant įgyti tėvo turto dalį pasireiškė tik 2007 metais, kuomet pradėjo bylinėtis teisme su motina dėl ginčo buto. Nuo palikimo atsiradimo dienos ieškovė nežinojo kieno vardu yra atlikta ginčo buto teisinė registracija, kad butas yra įkeistas. Prieštaringi ieškovės parodymai dėl tėvo daiktų pasiėmimo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo palikimo atsiradimo dienos iki 2007 metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ji ginčo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Vien ginčo buto adresų nurodymas gydymo įstaigoje ar vaikų darželyje, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė aktyviais veiksmais priėmė savo tėvo palikimą faktiškai valdydama jo turtą. Ieškovė gyveno Šakių rajone pas sutuoktinio gimines, o Kaune dirbo, todėl natūralu kad gydėsi Kauno mieste, Kauno mieste leido vaiką į darželį. Pasirinkti gydymo įstaigą yra asmens teisė ir ji nėra susieta su asmens gyvenamąja vieta.

184. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Liudytoja N. O. M. patvirtino, kad už butą mokesčius mokėjo G. B. pati ir jai padėdavo sūnus A. B., o ieškovė prie mokesčių mokėjimo neprisidėjo. Liudytoja S. F. Ž. nurodė, kad tėvo įrankius pasiėmė A. B.. Teismas nevertino oficialių institucijų išduotų dokumentų: pažymos apie asmens (ieškovės) deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovės sūnaus N. D. gimimo liudijimo, patvirtinančio, kad ieškovės sūnaus, gimusio 2002 m. spalio 19 d., gimimo vieta yra registruota Spruktiškės kaime, Šakių rajone, kad N. D. gimimo liudijimas yra išduotas Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriaus.

195. Bylos įrodymai, liudytojų, šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad trečiasis asmuo A. B., o ne ieškovė, tiek iki tėvo, tiek ir po tėvo mirties gyveno ginčo bute, 3 mėnesius po tėvo mirties ir vėliau ginčo butą prižiūrėjo, remontavo, prisidėdavo prie komunalinių mokesčių sumokėjimo, pasiėmė ir iki šiol valdo tėvo asmeninius daiktus (darbo įrankius, fotoalbumą). Trečiasis asmuo A. B. priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus. Gyvenamosios vietos deklaravimas neapsprendė faktinės ieškovės gyvenamosios vietos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo bute gyveno jau nuo 2002 m. gegužės mėnesio ir po tėvo mirties toliau gyveno bute iki šiol, ieškovė ginčo laikotarpiu nedirbo, augino mažametį vaiką ir laukėsi trečiojo, kuris gimė praėjus kelioms dienoms, po tėvo mirties. Apelianto paties pozicija dėl ieškinio pasikeitė tik po ketverių bylinėjimosi metų. Iki tol jis nesutiko su ieškiniu ir laikė, jog motina G. B., o ne tėvas yra teisėtas ginčo buto savininkas.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas 216-oji GNEB prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas 216-oji GNEB suinteresuotumo byla neturi, todėl mano, kad dėl prieš tai buvusių bendrijos vadovų tariamų klaidų buvo nepagrįstai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepagrįstai priėmė patikslintą apeliacinį skundą, kadangi skundas buvo su trūkumais, jame nebuvo nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovo 2002 m. gruodžio 19 d. išduotoje pažymoje Nr. 23 buvo įrašyti teisingi ir tikrovę atitinkantys duomenys. Kadangi G. B. sumokėjo dalį įnašo už ginčo butą, o nustačius, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidino ginčo turto vertę, atsakovo 216-oji GNEB nuomone, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių G. B. ir A. J. B. nuosavybe. Teismas, motyvuotai nepasisakydamas, kodėl nebuvo sprendžiamas G. B. nuosavybės teisės į ginčo butą klausimas, sprendimu pažeidė teisėtus G. B. interesus. Teismo nustatytas juridinis faktas, kad palikimą, t. y. ginčo butą, priėmė tik R. D. ir A. B. prieštarauja materialiosios teisės normoms, todėl šioje dalyje teismo sprendimas turi būti taip pat naikinamas.

22Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

25Kadangi byloje yra tik trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. B. apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria išspręsti ieškovės bei minėto trečiojo asmens reikalavimai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), laikantis draudimo priimti blogesnį sprendimą dėl apelianto, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis).

26Byloje likęs ginčas dėl to, kas po ieškovės R. D. ir trečiojo asmens A. B. tėvo A. J. B. mirties priėmė palikimą. Neginčytinai nustatyta, kad A. J. B. įstatyminiai įpėdiniai yra jo vaikai - ieškovė R. D. ir trečiasis asmuo A. B.. Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo mirties ji priėmė palikimą faktiškai turtą pradėdama valdyti, trečiasis asmuo pareikšdamas savarankiškus reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog, būtent jis vienas, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs įrodymus, nustatė, jog abu palikėjo vaikai po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir tokiu būdu priėmė mirusio tėvo palikimą. Su kuo nesutinka trečiasis asmuo A. B..

27Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog abu palikėjo įpėdiniai priėmė palikimą pradėdami faktiškai turtą valdyti, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Toks apelianto argumentas atmestinas.

28Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

29Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

30Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims.

31Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 bei kitose nurodyta, kad tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

32Ieškovė, įrodinėdama tėvo palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad ji dar iki palikėjo mirties apsigyveno kartu su tėvu, tebegyvena ginčo bute iki šiol, moka mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovės apsigyvenimą ginčo bute patvirtina pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą bei tai, kad sūnaus gimimo liudijimas, išduotas Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriaus. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad gyvenamosios vietos deklaravimas neapsprendžia faktinės gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad asmens gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) bei, vertindamas byloje esančius įrodymus, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė dar iki tėvo mirties apsigyveno ginčo bute. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ieškovės sūnaus gimimo liudijimas išduotas Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriaus, nepaneigia fakto, jog tuo metu ieškovė faktiškai gyveno Kaune. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės sūnus N. D. gimė Kauno klinikose 2002 m. spalio 19 d. (1 t., 43 b. l.), neužilgo po ieškovės tėvo mirties (tėvas mirė 2002 m. spalio 13 d., 1 t., 11 b. l.). Rašytiniai įrodymai – ligos istorijos išrašai ( 1 t. 154-155 b. l.), pažyma apie vaikų darželio lankymą (1 t., 153 b. l.), nėštumo eigos įrašai (prijungti prie 3 t.) patvirtina, jog ieškovės faktine gyvenamąja vieta nurodytas adresas Sukilėlių pr. 75-9, Kaune. Iš minėtų įrašų matyti ir tai, jog ieškovė tuo metu buvo nėščia ir niekur nedirbo. Taigi atmestinas apelianto nurodymas, kad R. D. dirbo Kaune, todėl atitinkamai pasirinko ir gydymo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tiek į A. B., tiek į jo atstovo paaiškinimus, jog po tėvo mirties visi gyveno kartu, kad sesuo atsikraustė po 3-io vaiko gimimo (2 t., 120 b. l., 3 t. 180 b. l.). Atsakovė G. B. taip pat yra nurodžiusi, jog dukra 2002 m. su dviem vaikais, būdama nėščia, sugrįžo gyventi į ginčo butą (2 t. 178 b. l.). Šias aplinkybes yra patvirtinusios liudytojos O. K. ir Joana E. M. (4 t., 13, 14 b. l.). Tuo tarpu apelianto nurodytos liudytojos nei N. O. M., nei Salomėja F. Ž. tiksliai negalėjo nurodyti, kada ieškovė grįžo gyventi į Kauną ( 4 t., 15, 16 b. l.). Visi šie įrodymai tik patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji dar iki tėvo mirties apsigyveno ginčo bute ir jame, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, liko gyventi po tėvo mirties bei prisidėjo prie buto išlaikymo. Šias aplinkybes yra patvirtinusi atsakovė G. B. (2 t., 179 b. l.; 3 t. 182 b. l.), trečiojo asmens A. B. atstovas ( 2 t., 120 b. l.) bei pats A. B. (2 t., 120 b. l.). Esant tokiems įrodymams, atmestinas apelianto argumentas, jog nėra įrodymų, jog ieškovė per tris mėnesius po tėvo mirties prisidėjo prie buto išlaikymo.

33Ieškovė, įrodinėdama tėvo palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė ir tai, jog yra paėmusi dalį daiktų, likusių po tėvo mirties, juos išvežė į kaimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir palikėjo sūnus, apeliantas A. B., kuris taip pat yra pasiėmęs likusių tėvo daiktų. Todėl nagrinėjamu atveju svarbi yra ir CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

34Kadangi, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė gyveno ginčo bute, prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, pasiėmė dalį tėvui priklausančių daiktų, dalį tėvui priklausančių daiktų pasiėmė ir trečiasis asmuo, kuris, kaip matyti tik iš jo paties, atsakovės G. B. bei liudytojų N. O. M. ir S. F. Ž. parodymų, taipogi prisidėjo ir prie mokesčių mokėjimo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog abu mirusiojo įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti tėvo palikimą.

35Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl atskirai neaptariami.

36Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė R. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu... 4. Patikslintame ieškinyje bei patikslintame pareiškime ieškovė nurodė, kad... 5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. B. patikslintu pareiškimu... 6. Atsakovė G. B. prašė atmesti tiek ieškovės patikslintą ieškinį, tiek... 7. Atsakovė 216-oji GNEB patikslintą ieškinį prašė atmesti. Palaikė tiek... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės R.... 10. Teismas nustatė, kad atsakovė G. B. ir ieškovės tėvas A. J. B. susituokė... 11. Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens A. B. argumentai, kad... 12. Teismas nustatė, kad 2002 m. spalio 13 d. mirus A. J. B., dėl jo palikimo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. B.... 15. 1. Ieškovė neįrodė, kad ji aktyviais veiksmais priėmė tėvo palikimą,... 16. 2. Ieškovė ginčo bute apsigyveno tik 2003 m. kovo 27 d., t. y. praėjus 5... 17. 3. Ieškovės parodymai nagrinėjant bylą teisme yra prieštaringi. 2008 m.... 18. 4. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Liudytoja N. O. M.... 19. 5. Bylos įrodymai, liudytojų, šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas 216-oji GNEB prašė apeliacinį... 22. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 25. Kadangi byloje yra tik trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. B.... 26. Byloje likęs ginčas dėl to, kas po ieškovės R. D. ir trečiojo asmens A.... 27. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę... 28. Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai... 29. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga,... 31. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam... 32. Ieškovė, įrodinėdama tėvo palikimo priėmimo, faktiškai pradedant... 33. Ieškovė, įrodinėdama tėvo palikimo priėmimo, faktiškai pradedant... 34. Kadangi, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė gyveno... 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui... 36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje... 37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...