Byla e2S-741-413/2016
Dėl moralinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-4758-713/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, Generalinei prokuratūrai dėl moralinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4I. V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškiniu dėl moralinės žalos atlyginimo už teisinę apgavystę, nukentėjusiosios skundų nenagrinėjimą ir dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė priteisti moralinę žalą dėl teisėjos ir teismo neteisėtų veiksmų Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 pagal G. B. ieškinį atsakovėms V. F. ir M. G. P. dėl iškeldinimo. Ieškovė nurodė, kad teismas savo sprendimais atmeta skundus ir toleruoja ieškovės teisinį šantažą bei įteisina apgaulės ir sukčiavimo nusikalstamas veikas. Be to, ieškovė prašė stabdyti civilinę bylą Nr. e2-172-429/2016 dėl iškeldinimo, kol bus išnagrinėtas V. F. pateiktas ieškinys, išreikalauti rašytinius įrodymus. Pažymėjo, kad byloje dėl iškeldinimo turi būti tiriamos apgaulės, sukčiavimo veikos, todėl prašė kreiptis į prokurorą dėl nusikalstamos veikos požymių CPK 300 straipsnio pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį.

7Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-172-429/2016 pagal G. B. ieškinį atsakovėms V. F. ir M. G. P. dėl iškeldinimo. Byloje galutinis teismo procesinis sprendimas nepriimtas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipiasi į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nesutinka su civilinės bylos Nr. e2-172-429/2016 nagrinėjimo metu teismo priimtais procesiniais sprendimais, ieškovės teigimu, toleruojančiais teisinį šantažą bei įteisinančiais apgaulę ir sukčiavimą. Teismo vertinimu, pateiktu teismui ieškiniu ieškovė siekia procesinių teisių įgyvendinimo – bylos sustabdymo, apgaulės nustatymo, įrodymų išreikalavimo, skundų išnagrinėjimo, dėl ko reiškiami reikalavimai yra ne materialaus, o procesinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK normas ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, dėl ko sprendė, kad ieškovės reiškiami procesinio pobūdžio reikalavimus negali būti ieškinio dalyku, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 nėra priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo, todėl nesutikdama su teismo procesiniais veiksmais ieškovė turi teisę pasinaudoti kitomis civilinėmis ir baudžiamosiomis procesinėmis priemonėmis (teisėjo nušalinimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų apskundimas, galimai neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka ir t.t.). Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog nėra tenkinami ieškovės skundai, nesudaro jai pagrindo reikšti atskirą ieškinį, ieškovė turi pasinaudoti kitais savo teisių procesiniais gynimo būdais.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį.

10Apeliantės nuomone, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 teisėja V. J. neinicijavo ikiteisminio tyrimo dėl G. B. pinigų plovimo, o rekomendavo pačiai ieškovei kreiptis į FNTT. Ieškovei pasikreipus į FNTT, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nežiūrint to, kad buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys G. B. nusikalstamas veikas, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Apeliantės nuomone, Kauno policija, prokuratūra ir teisėsauga, galimai ir Vidaus reikalų ministerija dengia minėtą asmenį, todėl skųsti minėtų institucijų priimtus procesinius sprendimus nėra tikslinga. Tuo tarpu teisingumą vykdo tik teismai, todėl pareiškėja gina savo teises kreipdamasi būtent į teismą dėl ikiteisminio tyrimo minėtam asmeniu inicijavimo. Apeliantė pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos veikimo ar neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teismui inicijavus ikiteisminį tyrimą, būtų nustatyta ieškovei padaryta moralinė žąla, kas sudarytų pagrindą ją kompensuoti. Apeliantė sutinka, kad pagal CPK normas ieškinio dalykas – ieškovui per teismą atsakovui pareikštas materialini teisinis reikalavimas, tačiau ji reiškia procesinio pobūdžio reikalavimus tam, kad būtų faktiniu ir teisiniu pagrindu pagrįstas jos reikalavimas. Be to, apeliantė prašo patraukti atsakomybėn ir teisėjas D. B. ir G. B., kurios, pasak apeliantės, neapdairiai įteisino G. B. neteisėto turtėjimo sandorius.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

13Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kaip ginčą, nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pateiktu procesiniu dokumentu keliami procesinio pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti ieškinio dalyku. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą įvertinti kitoje civilinėje byloje, kurioje galutiniai procesiniai dokumentai dar nepriimti, teisėjos atliktus procesiniu veiksmus, bylos proceso eigą, todėl, nesutikdama su teismo procesiniais sprendimais, ieškovė turėjo reikšti ne atskirą ieškinį, o pasinaudoti kitomis civilinėmis ir baudžiamosiomis procesinėmis priemonėmis – teisėjo nušalinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų apskundimu, galimai neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo apskundimu apeliacine tvarka ir kt.

15Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės grindžia teismo pareiga ginti pažeistas asmens teises.

16Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tuo tarpu pagal paminėtų teisės normų nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, ieškovas privalo suformuluoti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką (reikalavimą) bei pateikti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.).

17Iš ieškinio turinio spręstina, kad jo reikalavimas (ai) grindžiamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 (pagal G. B. ieškinį atsakovėms V. F. ir M. G. P. dėl iškeldinimo) teisėjos atliktais neva neteisėtais veiksmais, kurie, ieškovės teigimu, užkirto apeliantei kelią ginti savo pažeistas teises (ieškovės prašymu teisėja atsisakė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl G. B. pinigų plovimo, rekomenduodama ieškovei pačiai kreiptis į FNTT, o ieškovei kreipusis į FNTT, ikiteisminį tyrimą nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti). Taigi tokia forma išreikšta savo pozicija ieškovė iš esmės prašo patikrinti teisėjos procesinius veiksmus kitoje byloje, kuriais, anot apeliantės, jai buvo padaryta žala.

18Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-172-429/2016 nėra išnagrinėta ir nėra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, vien tai, kad ieškovės skundai netenkinami, nesudaro pagrindo reikšti atskirą ieškinį. Pažymėtina, kad patikrinti ieškinyje išvardintų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 atliktų teisėjos procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą yra kompetentingas tik aukštesnės instancijos teismas – nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas (CPK 301 straipsnis). Todėl tos pačios instancijos teismas (tuo labiau tas pats teismas) negali atlikti procesinės kontrolės funkcijos nagrinėjamoje byloje. Priešingu atveju būtų paneigtas teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instituto taikymas, kuris imperatyviomis teisės normomis įtvirtintas Lietuvos civiliniame procese. Taigi ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme tol, kol civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 priimtų procesinių sprendimų ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumo neperžiūrės aukštesnės instancijos teismas. Taigi, tik išnagrinėjus minėtą bylą aukštesnės instancijos teisme ir konstatavus neteisėtus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus ar veiksmus, ieškovė įgis teisę kreiptis su ieškiniu dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

19Atskiruoju skundui apeliantė kartu prašo patraukti atsakomybėn ir Kauno apygardos teismo teisėjas D. B. ir G. B., kurios, anot apeliantės, neapdairiai įteisino G. B. neteisėto turtėjimo sandorius. Apeliantei išaiškintina, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai, teismai, prokurorai, prokuratūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-357/2012 ir kt.).

20Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

22Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. I. V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškiniu dėl moralinės žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Apeliantės nuomone, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmos instancijos... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi... 15. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės grindžia teismo pareiga ginti... 16. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 17. Iš ieškinio turinio spręstina, kad jo reikalavimas (ai) grindžiamas Kauno... 18. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-172-429/2016 nėra... 19. Atskiruoju skundui apeliantė kartu prašo patraukti atsakomybėn ir Kauno... 20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas... 21. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 23. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....