Byla 2A-357/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-343-212/2011, iškeltoje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir pažeidimų pašalinimo bei dėl pažeidimų atsiradusios teisės į atlyginimą. Tretieji asmenys – teisėjai A. Tilindienė, N. Cikoto, R. Gudžiūnienė, A. Urbanavičienė, A. Auruškevičius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, kurį patikslinęs, prašė:

51) pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys teisėjai A. Tilindienė, N. Cikoto,

6R. Gudžiūnienė, A. Urbanavičienė, A. Auruškevičius:

7- pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 kreiptis į teismą teisminės gynybos CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, teisę į veiksmingą teisinę gynybą, teisę į susirašinėjimą ir informacijos siuntimą, teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-3112-553/2006 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus jo atžvilgiu;

8- trukdė ir suvaržė jo teises ginti savo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir Europos Žmogaus Teisme byloje Nr. 20508/08 B. prieš Lietuvą;

92) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais iš naujo spręsti 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006;

103) įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais iš naujo spręsti 2010 m. vasario 13 d. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams

11A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui priėmimo klausimą dėl jo pažeistų teisių pripažinimo ir atstatymo;

124) priteisti iš Lietuvos Respublikos 250 000 Lt atlyginimo už jo konstitucinių teisių sistemingą pažeidinėjimą, regreso tvarka priteistą atlyginimą išieškant iš teisėjų A. Tilindienės, N. Cikoto, R. Gudžiūnienės, A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus Lietuvos Respublikos naudai. Sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai.

13Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu jis kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 dėl Lietuvos advokatūros advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005. Patikslintą ieškinį išsiuntė registruotu paštu kartu su nauju ieškiniu tam pačiam atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl buvusio advokato A. Vaitkaus veiksmų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006. Kadangi iš teismo jis negavo pranešimų apie trūkumus, sprendė, kad dokumentus teismas gavo. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ir teisėja A. Tilindienė pažeidė CPK 137 straipsnyje nustatytą tvarką ir terminus, nes patikslinto ieškinio priėmimo neišsprendė per 10 dienų nuo registruoto laiško registravimo teisme dienos. Vilniaus apygardos teismas ir tretieji asmenys N. Cikoto, R. Gudžiūnienė ir A. Auruškevičius 2007 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-201/2007, nepašalino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo padarytų pažeidimų. Šias aplinkybes, anot ieškovo, patvirtina 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintas ieškinys, 2006 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio siuntimo registruotu paštu lydraštis ir pašto kvitas, 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006, ir 2007 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-201/2007. Anot ieškovo, tokiais veiksmais buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, neužtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą bei vykdyta diskriminacija, taikyti dvigubi teisingumo standartai jo atžvilgiu. Dėl tokių pažeidimų jam atsiradusi teisė į žalos atlyginimą, o atsakovai turi būti įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus - išspręsti patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 priėmimo klausimą CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Anot ieškovo, 150 000 Lt neturtinę žalą sudaro 50 000 Lt atlyginimo už patikslinto ieškinio priėmimo klausimo neišsprendimą CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, už teisės kreiptis į teismą ir į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą, teisės į susirašinėjimą ir saviraiškos laisvės pažeidimą bei diskriminacijos vykdymą ir dvigubą teisingumo standartų taikymą civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 jo atžvilgiu, 50 000 Lt atlyginimo už trukdymą ir suvaržymą ginti teises Europos Žmogaus Teisių Teisme byloje Nr. 20508/08 B. prieš Lietuvą dėl atsakovo Lietuvos Respublikos padarytų Konvencijos pažeidimų pripažinimo, nagrinėjant baudžiamąja bylą Nr. 1-105/2005 Lietuvos teismuose.

14Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010 m. vasario 13 d. ieškiniu jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 padarytų jo teisių pažeidimų pripažinimo ir atstatymo bei 150 000 Lt atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos už padarytus pažeidimus. Šį ieškinį siuntė 2010 m. vasario 15 d. registruotu paštu kartu su kitu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl Lietuvos advokatūros buvusio advokato A. Vaitkaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo. 2010 m. kovo 3 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl šių ieškinių priėmimo klausimo išsprendimo ir tolimesnės eigos. 2010 m. kovo 20 d. rašte Nr. F-20 atsakovas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. Urbanavičienė informavo, kad ieškinys Vilnisu apygardos teisme nebuvo gautas su kitais dokumentais. Šias aplinkybes, anot ieškovo, patvirtina 2010 m. vasario 13 d. ieškinys, 2010 m. vasario 13 d. ieškinio siuntimo lydraštis ir kvitas, 2010 m. kovo 20 d. raštas Nr. F-20. Tokiais veiksmais, anot ieškovo, buvo pažeista jo teisė ne tik kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į veiksmingą teisminę gynybą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teisė į susirašinėjimą ir saviraiškos laisvę, buvo vykdoma diskriminacija, taikyti dvigubi standartai jo atžvilgiu, trukdant ir neleidžiant jam susirašinėti su Lietuvos teismais ir ginti savo teises ir teisėtus interesus Lietuvos teismuose ir Europos Žmogaus Teisių Teisme byloje Nr. 20508/08 B. prieš Lietuvą. Todėl atsakovas Lietuvos Respublika privalo jam atlyginti 100 000 Lt neturtinę žalą.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš A. B. valstybei 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17Ieškovo reikalavimus pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 kreiptis į teismą teisminės gynybos ir įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir Vilniaus apygardos teismą iš naujo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje, pažymėjęs kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 14 d. nutartis yra įsiteisėjusios ir neužkerta kelio civiliniam procesui prasidėti ateityje, nes ieškovas savo teisę pareikšti ieškinį gali įgyvendinti bet kada.

18Ieškovo reikalavimą Vilniaus apygardos teismui, kad šis iš naujo spręstų jo 2010 m. vasario 13 d. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui priėmimo klausimą dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, pripažino nepagrįstu. Teismas sprendė, kad iš ieškovo pateikto ieškinio, lydraščio ir Lietuvos pašto kvito negalima daryti išvados, kad ieškinį jis išsiuntė, nes nepateiktas dokumentų, įdėtų į voką, aprašas. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos paštą su prašymu ieškoti jo dingusios registruotos siuntos. Anot teismo, Vilniaus apygardos teismas negali būti atsakingas už siunčiamas ir negautas siuntas. Iš Vilniaus apygardos teismo pateikto gaunamų dokumentų registravimo žurnalo matyti, kokia tvarka buvo registruojami gaunami dokumentai ir kokie dokumentai buvo gauti teisme nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2010 m. vasario 17 d. Duomenų, kad ieškovo dokumentai buvo gauti, bet neužregistruoti, o ieškovas nepateikė. Pasak teismo, nesant pateikto ieškinio, neįmanoma buvo spręsti jo priėmimo klausimą.

19Teismas, atsižvelgęs į CK 6.272 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, be to, reikalaudamas jam priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nedetalizavo kuo, tokio dydžio žala pasireiškia ir neteikė įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų veiksmai pažeidžia ar pažeidė bet kokias ieškovo teises, todėl ieškovo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

20Teismas netenkino ieškovo prašymo prijungti prie šios bylos Panevėžio apygardos teismui perduotą nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-5251-431/2010, nustatęs, jog Panevėžio apygardos teisme civilinė byla su ieškovo nurodomu numeriu nenagrinėjama.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo CPK 314 straipsnio pagrindu išreikalauti ir prijungti, kaip rašytinį įrodymą, civilinę bylą Nr. 2-5251-232/2010.

23Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus: teismas neišsprendė reikalavimo pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys trukdė ir varžė ieškovo teises ginti savo interesus baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Nr. 20508/08 B. prieš Lietuvą, teisėtumo klausimo. Bylos dėl šio reikalavimo negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip pat nėra motyvų dėl atskirų reikalavimų atmetimo. Be to, nebuvo išnagrinėtas prašymas išreikalauti kaip įrodymą baudžiamąją bylą Nr. I-105/2005. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.
  2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl jis padarė išvadą, jog ieškovo 2008 m. birželio 1 d. paduotas ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato A. Vaitkaus veiksmų teisėtai ir pagrįstai atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo pripažintas kaip neva patikslintas ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir dėl to padaryta išvada, jog trūkumai nebuvo pašalinti.
  3. Teismas nenurodė motyvų dėl CPK 137 straipsnyje nustatytų terminų pažeidimo ar nepažeidimo, kai atsakovai ir tretieji asmenys pripažino, jog gavę ieškovo 2006 m. rugpjūčio 1 d. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, neišnagrinėjo šio ieškinio priėmimo klausimo per 10 dienų nuo gavimo dienos, bet tik 2006 m. lapkričio 27 d. šį ieškinį neteisėtai laikė patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai.
  4. Nagrinėjamu atveju tyčia ir sąmoningai kaip įrodymas nebuvo prijungta ir kartu nenagrinėta iš Vilniaus apygardos teismo perduota Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismui nagrinėti civilinė byla Nr. 2-5251-232/2010 tiems patiems atsakovams ir tretiesiems asmenims. Tokiu būdu nebuvo atskleista abiejų bylų esmė ir ieškinio pagrįstumo aplinkybės. Be to, tai įrodo teisėjos Z. Mickevičiūtės šališkumą. Įvertinus minėtas aplinkybes, yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-5251-232/2010 išreikalauti ir prijungti prie civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.
  5. Sprendime yra pažeistas CPK 270 straipsnis, nes nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus bylos aplinkybėms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė ir nenurodė atmetimo argumentų dėl faksu ir paštu pateiktų rašytinių įrodymų: atsakovo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d., 2010 m. kovo 4 d., 2011 m. sausio 14 d. raštų ir apelianto 2011 m. sausio 25 d. pareiškimo, kurie pateikti užginčyti atsakovo Vilniaus apygardos teismo pateiktą teisme gaunamų dokumentų registravimo žurnalą. Todėl, pasak apelianto, vadovaujantis CPK 184 straipsniu, minėtas žurnalas negali būti laikomas įrodymu.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog negalima padaryti išvados, kad kartu su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato A. Vaitkaus veiksmų apeliantas siuntė ir patikslintą ieškinį į civilinę bylą Nr. 2-3112-553/2006 atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų, nes neva nepateiktas dokumentų, įdėtų į voką, aprašas. Pateiktas lydraštis patvirtina įdėtų į voką dokumentų sąrašą ir kartu yra aprašas bei kvitas, kuriame nurodytas siuntos svoris ir, pasvėrus siųstus dokumentus be patikslinto ieškinio ir jo priedų, svoris būtų žymiai mažesnis, negu nurodyta kvite.
  7. Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama iš apelianto pateikti įrodymus, kad neva jis kreipėsi į Lietuvos paštą su prašymu ieškoti dingusios registruotos siuntos. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą gavėjas, t. y. Vilniaus apygardos teismas, privalėjo siuntos įteikimo ir gavimo metu surašyti su pašto siuntą įteikiančiu darbuotoju trūkumų protokolą. To atsakovas Vilniaus apygardos teismas nepadarė. Be to, atsakovas Vilniaus apygardos teismas raštu neinformavo apelianto, kad trūksta voke pagal lydraštį siųstų dokumentų.
  8. Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai CPK 79-83, 92 straipsnių pagrindu iš apelianto priteisė 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio l dalies 6 punkto pagrindu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas prašo ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, kadangi nesujungė civilinių bylų ir jų nenagrinėjo. Apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visam Panevėžio apygardos teismui; šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kurioje iš esmės pasisakyta dėl tų pačių apeliaciniame skunde keliamų motyvų. Be to, susipažinus su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. ir 2011 m. vasario 4 d. teismo posėdžio protokolais matyti, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdavo visus apelianto prašymus, kaip to reikalauja civilinio proceso kodekso normos.
  3. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus ieškovo pateiktus įrodymus.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Alma Urbanavičienė prašo ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl teisės kreiptis teisminės gynybos, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir kt. bei nurodė, kad ieškinio grąžinimas, nepašalinus trūkumų, neatima iš ieškovo teisės ateityje pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.
  2. Apelianto argumentai dėl teisėjos Zinos Mickevičiūtės šališkumo yra visiškai nepagrįsti, kadangi ši teisėja nebuvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, nenustatyta CPK įtvirtintų pagrindų, dėl kurių ji būtų negalėjusi nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-343-212/2011. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-105/2010 atmetė ieškovo

    28A. B. 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo.

  3. Vien aplinkybė, kad teisėja Zina Mickevičiūtė nesujungė civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-5251-232/2010, nesudaro pagrindo patvirtinti teisėjos šališkumą. Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Panevėžio apygardos teisme civilinė byla su ieškovo A. B. nurodomu numeriu nenagrinėjama, todėl byla negali būti prijungta. Šioje byloje ieškovas A. B., reikšdamas prašymą dėl bylų sujungimo, turėjo laiku ir aiškiai nurodyti, kokias konkrečiai bylas sujungti į vieną ir nagrinėti kartu. Neužtenka nurodyti vien bylos numerį, kadangi neaišku, kuriame teisme nagrinėjamą bylą norėta sujungti su šia civiline byla. Akivaizdu, kad ieškovui A. B. tinkamai neįgyvendinus savo pareigos, teismas, nustatęs, kad pagal Liteko duomenis Panevėžio apygardos teisme bylos tokiu numeriu nėra, neprivalėjo imtis dar kokių nors papildomų veiksmų ieškovo A. B. faksu atsiųstam prašymui dėl bylų sujungimo išspręsti.
  4. Apeliantas teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai iš ieškovo reikalaujama pateikti įrodymus dėl konkrečių dokumentų siuntimo konkrečiame voke. Tačiau sutikti su tokiu apelianto argumentu visiškai nėra pagrindo, nes pagal CPK 12, 178 straipsnius, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir ši įrodinėjimo našta negali būti perkelta atsakovams ar tretiesiems asmenims.
  5. Atsakovai ir tretieji asmenys neatliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį neatsiranda. Be to, ieškovas neįrodė teisėjų kaltės, nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Viena iš būtinų sąlygų tenkinti ieškovo ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka.
  2. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas savo teisę pareikšti ieškinį gali įgyvendinti bet kada.
  3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nesujungus nagrinėjamos civilinės bylos su civiline byla Nr. 2-5251-431/2010, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti teisėto ir teisingo sprendimo. Ieškovas nenurodo, kokios aplinkybės iš civilinės bylos Nr. 2-5251-431/2010 galėtų patvirtinti buvus neteisėtus teismo veiksmus ir kaltę.
  4. Apeliantas, teigdamas, kad dokumentų registravimo žurnalas yra klastotė, šios aplinkybės tinkamai nepagrindžia ir ji yra paremta subjektyvia nuomone.
  5. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, gavęs pašto siuntą, turėjo su pašto siuntą įteikiančiu darbuotoju surašyti protokolą, jog buvo pažeistas siuntos vokas ar pakuotė ir nebuvo dokumentų nurodytų lydraštyje. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliantas nebuvo pateikęs dokumentų, įdėtų į voką, aprašo. Todėl nustatyti, ar buvo pateiktas patikslintas ieškinys, ar jo nebuvo minėtoje siuntoje, nėra galimybių.

31Teisėjų kolegija konstatuoja:

32apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimas keistinas.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

34Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. B. savo reikalavimą priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą grindžia atsakovų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir trečiųjų asmenų teisėjų A. Tilindienės, N. Cikoto, R. Gudžiūnienės,

36A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus, jo manymu, neteisėtais, jo konstitucines teises pažeidžiančiais veiksmais.

37CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia, instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, kai civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

38Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

39Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 kreiptis į teismą teisminės gynybos ir įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir Vilniaus apygardos teismą iš naujo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria nutarta A. B. ieškinio pareiškimą atsakovui Lietuvos advokatūrai (pradinį ir patikslintą) dėl teisių pažeidimų pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 14 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista, yra įsiteisėjusios, nepakeistos ir nepanaikintos, jos neužkerta kelio civiliniam procesui prasidėti ateityje, nes ieškovas savo teisę pareikšti ieškinį gali įgyvendinti bet kada.

40Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto patikslinto ieškinio turinio (29-30 b. l.), ieškovas, įrodinėdamas minėtų reikalavimų pagrįstumą, be kitko, nurodė, kad jis kartu su 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu dėl Lietuvos advokatūros advokato A. Mikšos veiksmų Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 buvo išsiuntęs registruotu paštu ir naują ieškinį tam pačiam atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl buvusio advokato A. Vaitkaus veiksmų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties turinio (7-8 b. l.) matyti, kad teismas nustatė, jog pirminiame ieškinio pareiškime ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su 2005 m. spalio 22 d. skundo dėl advokato V. Mikšos veiksmų nagrinėjimu, apie kurio rezultatus ieškovui buvo pranešta 2006 m. sausio 23 d. Lietuvos advokatūros raštu Nr. 25, ir pateikė reikalavimą užtikrinti jo dalyvavimą jau įvykusiame posėdyje, tuo tarpu patikslintame 2006 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio pareiškime ieškovas A. B. iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą – nurodė, kad jo teisių pažeidimas yra susijęs su 2006 m. kovo 27 d. ir 2006 m. birželio 19 d. surašytų skundų dėl advokato A. Vaitkaus veiksmų nagrinėjimu ir pareiškė reikalavimą, susijusį su pastaraisiais skundais. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu ieškovas pakeitė ir ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. iš esmės pateikė naują ieškinio pareiškimą.

41Ieškovas A. B., ginčydamas nagrinėjamoje byloje 2011 m. vasario 4 d. priimtą sprendimą, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl jis padarė išvadą, jog 2008 m. birželio 1 d. jo paduotas ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato A. Vaitkaus veiksmų teisėtai ir pagrįstai atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo pripažintas kaip neva patikslintas ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir dėl to padaryta išvada, jog trūkumai nebuvo pašalinti.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja Civilinio proceso kodekso III dalies XVI, XVII skyriai. Civilinio proceso kodekso XVI skyrius nustato taisykles, kuriomis vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso XVII skyriaus normos reglamentuoja kasacinės instancijos teismo teises ir pareigas, tikrinant pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Tokių teisės normų visuma įtvirtinta minėtuose Civilinio proceso kodekso normose sudaro vientisą harmoningą teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės tvarką. Tai reiškia, kad teismo sprendimu ar nutartimi, kurie yra nepanaikinti aukštesnės instancijos teismo, ginčas išsprendžiamas galutinai.

43Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria buvo patikrintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. nepašalino teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų, atitinka bylos faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovas iš tikrųjų teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Be to, neįrodytas ieškovo argumentas, jog jis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui registruotu paštu prie 2006 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo buvo pridėjęs ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005. Priešingai, 2007 m. vasario 14 nutartimi konstatuota, jog tai, kad A. B. nurodė, kad registruotu paštu pateikė teismui patikslintą ieškinį su priedais civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006, savaime nereiškia, kad patikslintas ieškinys buvo prie šio rašto pridėtas ir kartu atsiųstas teismui, nes byloje 2006 m. rugpjūčio 3 d. registruoto patikslino ieškinio nėra.

44Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl CPK 137 straipsnyje nustatytų terminų pažeidimo ar nepažeidimo, kai atsakovai ir tretieji asmenys pripažino, jog gavę ieškovo 2006 m. rugpjūčio 1 d. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, neišnagrinėjo šio ieškinio priėmimo klausimo per 10 dienų nuo gavimo dienos, bet tik 2006 m. lapkričio 27 d. šį ieškinį neteisėtai laikė patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai.

45Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (7-8 b. l.), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 A. B., be kitko, buvo įpareigojęs sumokėti privalomą žyminį mokestį, o reiškiant prašymą dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio - pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, tačiau A. B. atskiruoju skundu šią nutarties dalį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nutarė atidėti iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Todėl teismo nutartis, kuria išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas, buvo priimta 2006 m. lapkričio 27 d., t. y. beveik po keturių mėnesių, tačiau nebuvo pagrindo konstatuoti kokius nors proceso teisės normų pažeidimus. Be to, civilinio proceso teisės normų pažeidimų nenustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria buvo tikrintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

46Taigi, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakartotinai vertinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos A. Tilindienės veiksmų, sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, kadangi tai buvo padaryta apeliacine instancija Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 14 d. nutartimi ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

47Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad teismas nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, neeliminuoja ieškovui galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog A. B. buvo atimta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, ką iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

48Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą Vilniaus apygardos teismui, kad šis iš naujo spręstų jo 2010 m. vasario 13 d. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui priėmimo klausimą dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, pripažino nepagrįstu. A. B. šio reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo teiginiais, kad jis ieškinį išsiuntė 2010 m. vasario 15 d. registruotu paštu, ir pateikė patį ieškinį ir pašto kvitą. Tačiau pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ieškinį išsiuntė, nes nepateiktas dokumentų, įdėtų į voką, aprašas.

49Apeliantas teigia, jog pateiktas lydraštis patvirtina įdėtų į voką dokumentų sąrašą ir kartu yra aprašas, be to, kvite yra nurodytas siuntos svoris, taigi, pasvėrus siųstus dokumentus be ieškinio ir jo priedų, svoris būtų žymiai mažesnis, negu nurodyta kvite. Tačiau tai, kad buvo pateiktas lydraštis su pridedamų dokumentų sąrašu (11 b. l.), savaime neįrodo, jog tie dokumentai tikrai buvo pateikti (tas pats pasakytina ir apie 2006 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą, 6 b. l.). Be to, vien iš siuntos svorio negalima nustatyti, ar tikrai buvo pateiktas A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 (2006 m. rugpjūčio 1 d. kvite apskritai nėra užfiksuotas siuntos svoris, 6 b. l.). Kita vertus, nėra aišku, iš kelių lapų susidėjo kiti ieškiniai, kurie buvo gauti Vilniaus apygardos teisme, tam, kad galima būtų apskaičiuoti, koks maždaug galėjo būti jų svoris. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nebuvo pateiktas dokumentų, įdėtų į voką, aprašas, turėjo omenyje, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovo ieškinys tikrai buvo įdėtas į voką. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje, yra pateikta įrodymų, įrodančių, kad Vilniaus apygardos teisme nebuvo gautas A. B. nurodytas ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005. Kaip matyti iš pateikto Vilniaus apygardos teismo gaunamų dokumentų registravimo žurnalo (54-55 b. l.), A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 nebuvo užregistruotas, kaip gautas.

50Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą gavėjas, t. y. Vilniaus apygardos teismas siuntos įteikimo ir gavimo metu privalėjo surašyti su pašto siuntą įteikiančiu darbuotoju trūkumų protokolą. Tokios gavėjo pareigos Pašto įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) nenustato. Tuo tarpu šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, įrodančių, jog ieškovas būtų kreipęsis į paštą dėl dingusių dokumentų, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B., net ir gavęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. raštą Nr. F-20 (12 b. l.), kuriame buvo nurodyta, jog nebuvo gautas A. B. nurodytas ieškinys, jis jo vis tiek nepateikė Vilniaus apygardos teismui, nors tokia teisė iš jo nebuvo atimta. Šis ieškinys ieškovo buvo pateiktas tik kaip įrodymas prie 2010 m. gegužės 22 d. ieškinio nagrinėjamoje byloje (2-3, 10 b. l.). Todėl yra pagrindas teigti, jog ieškovas pats nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, nors įstatymas jam to nedraudė.

51Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas tyčia ir sąmoningai kaip įrodymo neprijungė civilinės bylos Nr. 2-5251-232/2010. Kaip matyti iš ieškovo patikslinto ieškinio turinio (29-30 b. l.), ieškovas teismo prašė prijungti civilinę bylą, kurios Nr. 2-5251-431/2010, o ne Nr. 2-5251-232/2010, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Be to, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, nustatė, jog Panevėžio apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-5251-431/2010 nėra nagrinėjama. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo prijungti bylos, kuri apskritai nebuvo nagrinėjama teisme. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų taip pat nėra duomenų, jog buvo nagrinėjama ir civilinė byla, kurios Nr. 2-5251-232/2010. Todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto apeliaciniame skunde pareikšto prašymo prijungti kaip rašytinį įrodymą civilinę bylą Nr. 2-5251-232/2010. Be to, vien ta aplinkybė, jog teisėja Z. Mickevičiūtė nesujungė nagrinėjamos civilinės bylos su ieškovo prašoma civiline byla, savaime nesudaro pagrindo pripažinti teisėjos šališkumo, kadangi, kaip jau konstatuota aukščiau, byla ieškovo nurodytu numeriu Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nebuvo nagrinėjama.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną faksu pateikti rašytiniai įrodymai: Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo (122 b. l.), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. raštas dėl A. B. skundo Nr. F-10 (123-124 b. l.), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. raštas dėl civilinės bylos su atskiruoju skundu siuntimo (125 b. l.), A. B. 2011 m. sausio 25 d. pareiškimas (126 b. l.), yra susiję su civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 nagrinėjamu, kas šiuo atveju nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atskirai pasisakyti dėl ieškovo išvardintų dokumentų. Be to, jei ir būtų įrodyta, jog iš tiesų A. B. buvo pateikęs atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009, savaime neįrodytų, jog Vilniaus apygardos teisme gaunamų dokumentų registravimo žurnale užfiksuoti duomenys yra suklastoti (CPK 184 str.) ir kad iš tiesų ieškovas buvo išsiuntęs teismui 2010 m. vasario 13 d. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims teisėjams A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A. Auruškevičiui dėl jo pažeistų teisių atstatymo nuo advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 (10 b. l.).

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neišspręsdamas ieškovo prašymo išreikalauti kaip įrodymą baudžiamąją bylą Nr. I-105/2005, taipogi nepažeidė nei įstatymų reikalavimų, nei ieškovo interesų, kadangi ši baudžiamoji byla nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami teismų (teisėjų) veiksmų minėtoje baudžiamojoje byloje teisėtumo klausimas. Kaip jau nustatyta, A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl advokato V. Mikšos veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 (civilinė byla Nr. 2-3112-553/2006) (4-5 b. l.). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. 2010 m. gegužės 22 d. ieškiniu (2-3 b. l.) ir 2010 m. liepos 29 d. patikslintu ieškiniu (29-30 b. l.) savo reikalavimų pagrindu nurodo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos A. Tilindienės veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą minėtoje civilinėje byloje, bet ne V. Mikšos veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, dėl kurių jis kreipėsi civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006. Todėl pirmosios instancijos teismui neturėjo pagrindo išreikalauti šią bylą.

54Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o būtent reikalavimo pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys trukdė ir varžė ieškovo teises ginti savo interesus baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Nr. 20508/08 B. prieš Lietuvą, kuris patikslintame ieškinyje nurodytas antru numeriu. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje ir nurodė, jog jis reiškia penkis reikalavimus, tačiau iš ieškinio turinio akivaizdu, jog jis iš esmės reiškia materialinį teisinį reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurį reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, nustatantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, o pirmu ir antru numeriu nurodyti ieškinyje išdėstyti ieškovo reikalavimai negali būti laikomi savarankiškais materialiniais teisiniais reikalavimais, kadangi jie faktiškai sudaro aplinkybes, kurios yra faktinis ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrindas. Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytus teisėjo ir teismo veiksmus nėra pagrindo pripažinti neteisėtais veiksmais, t. y. pažeidžiančiais ieškovo konstitucines teises, be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų civilinei valstybės atsakomybei atsirasti ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą priteisti jam 250 000 Lt neturtinės žalos, nedetalizavo kuo neturtinė žala pasireiškė.

55Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo valstybei priteista 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

56Pagal bendrą taisyklę, atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, minėtos išlaidos iš ieškovo neturi būti priteistos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybei priteista 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, naikintina.

57Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (159, 169 b. l.), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo šį prašymą tenkinti nėra. Visų pirma, apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl reiktų jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, tai, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima apeliantui galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus bei jo nuomone būtinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

58Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikindama sprendimo dalį, kuria nutarta iš ieškovo A. B. valstybei priteisti 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

59Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, jog vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

61Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

62Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. B. valstybei priteista 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti.

63Kitą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos... 5. 1) pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys teisėjai A. Tilindienė, N.... 6. R. Gudžiūnienė, A. Urbanavičienė, A. Auruškevičius:... 7. - pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 kreiptis į... 8. - trukdė ir suvaržė jo teises ginti savo interesus baudžiamojoje byloje Nr.... 9. 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą CPK 137... 10. 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą CPK 137 straipsnyje... 11. A. Tilindienei, N. Cikoto, R. Gudžiūnienei, A. Urbanavičienei, A.... 12. 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos 250 000 Lt atlyginimo už jo... 13. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu... 14. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010 m. vasario 13 d. ieškiniu jis kreipėsi... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 17. Ieškovo reikalavimus pripažinti, kad atsakovai ir tretieji asmenys pažeidė... 18. Ieškovo reikalavimą Vilniaus apygardos teismui, kad šis iš naujo spręstų... 19. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.272 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog... 20. Teismas netenkino ieškovo prašymo prijungti prie šios bylos Panevėžio... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 23. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės... 25. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Pirmosios... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismo... 27. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
      1. Pirmosios... 28. A. B. 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 30. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
        1. Viena iš... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 32. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2011... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 34. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. B. savo reikalavimą priteisti 250 000 Lt... 36. A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus, jo manymu, neteisėtais, jo... 37. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 38. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas - teismo... 39. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atmetė... 40. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto patikslinto ieškinio turinio... 41. Ieškovas A. B., ginčydamas nagrinėjamoje byloje 2011 m. vasario 4 d.... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų ir nutarčių... 43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 14... 44. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 45. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (7-8 b. l.), Vilniaus miesto 2... 46. Taigi, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia,... 47. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad teismas nutarė ieškovo ieškinį... 48. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą Vilniaus apygardos teismui,... 49. Apeliantas teigia, jog pateiktas lydraštis patvirtina įdėtų į voką... 50. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pagal... 51. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neišspręsdamas... 54. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos... 55. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 56. Pagal bendrą taisyklę, atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su... 57. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškė prašymą apeliacinį... 58. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 59. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.... 62. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria iš... 63. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti...