Byla e2-60-374/2017
Dėl santuokos nutraukimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei I. P., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims – kreditoriams DNB bankui, Lindorff Oy, UAB „Litesko“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Sūduvos vandenys“ dėl santuokos nutraukimo. Teismas

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovui I. P., ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovui Ž. P., atsakovo atstovui advokatui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Ž. P., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims – kreditoriams DNB bankui, Lindorff Oy, UAB „Litesko“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Sūduvos vandenys“ dėl santuokos nutraukimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei I. P., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims – kreditoriams DNB bankui, Lindorff Oy, UAB „Litesko“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Sūduvos vandenys“ dėl santuokos nutraukimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovė I. P. teismo prašo: santuoką, sudarytą 1995 m. sausio 21 d. Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, nutraukti dėl atsakovo Ž. P. kaltės. Nutraukus santuoką dėl atsakovo Ž. P. kaltės, iš jo ieškovės I. P. naudai priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nepilnamečio sūnaus J. P., a/k ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. P.. Nepilnamečio sūnaus J. P., a/k ( - ), išlaikymui iš atsakovo Ž. P. priteisti po 140 eurų nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei I. P. uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu t.y. priteisiant 1/3 dalį buto, esančio adresu ( - ),, unikalus Nr. ( - ), 5000 eurų vertės, tokiu būdu išlaikymą turtu priteisti nuo ieškinio padavimo dienos 2016-05-01 iki 2019-05-01. Iš atsakovo Ž. P. priteisti įsiskolinimą už tris metus nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui, viso 5033 eurus. Nutraukiant santuoką ieškovei I. P. priteisti: 2/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ),, priteistino turto vertė yra 10000 eurų. Automobilį VW Golf, v/n ( - ) 1995 metų laidos, VIN( - ), vertė 700 eurų. Iš ieškovės I. P. atsakovo Ž. P. naudai priteisti 233 eurų piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesniąją kilnojamojo turto dalį t.y. 1/3 dalį automobilio VW Golf. Atsakovui Ž. P. priteisti 1/3 dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu ( - ),, unikalus Nr. ( - ),, priteistino turto vertė yra 5000 eurų. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr. 513, sudarytą su AB DNB banku, palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais. Įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“ bei UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, UAB „Sūduvos vandenys“ palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, įsiskolinimą Lindorff Oy palikti atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

3Atsakovas Ž. P. iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, teismo prašo: santuoką sudarytą ( - ), Marijampolės CMS, akto įrašo Nr 7, nutraukti dėl ieškovės I. P. kaltės. Nutraukus santuoką dėl ieškovės I. P. kaltės, iš jos atsakovo Ž. P. naudai priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nepilnamečio sūnaus J. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. P.. Nepilnamečio sūnaus J. P. ,a/k ( - ), išlaikymui iš atsakovo Ž. P. priteisti po 100 Eur, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, nustatant ieškovei I. P. uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, indeksuojant išlaikymui skirtas lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutraukiant santuoką Ž. P. priteisti: ½ dalį buto, esančio ( - ),, un. Nr. ( - ),, priteistino turto vertė yra 7500 Eur; už automobilį VW Golf, v/n ( - ) kurį atsakovas pardavė už 150 Eur priteisti I. P. iš atsakovo Ž. P. 100 Eur kompensaciją. I. P. priteisti: televizorių „Samsung“/107 cm įstrižainės - 600 Eur; televizorių „Samsung“ - 400 Eur; šaldytuvą – 250 Eur; šaldiklį – 250 Eur; svetainės komplektą – 800 Eur; prieškambario baldus - 250 Eur; sekciją - 250 Eur; muzikinį centrą - 200 Eur; mikrobangų krosnelę - 50 Eur; skalbimo mašiną - 250 Eur. Visų šių daiktų vertė 3300 Eur. Iš I. P., už jai atitenkančius daiktus, atsakovui Ž. P. priteisti 1650 Eur piniginę kompensaciją. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr.513, sudarytą su AB DNB banku, ir skolą Lindorff OY palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais. Įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“, bei UAB Litesko filialui „Marijampolės šiluma“, UAB „Sūduvos vandenys“ palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais tik tam laikotarpiui, kurį atsakovas gyveno bute ir naudojosi komunaliniais patarnavimais, o nuo 2015 m. balandžio mėnesį susidariusį įsiskolinimą palikti ieškovės asmenine skola kreditoriams.

4Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo su ieškiniu sutinka.

5Trečiasis asmuo AB DNB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t. b.l. 49).

6Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t. b.l. 61, 99, 135, 2 t. b.l. 2).

7Trečiasis asmuo UAB „Sūduvos vandenys“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t. b.l. 80, 2 t. b.l. 3-4).

8Trečiasis asmuo Lindorff Oy teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t. b.l. 83-85, 98, 2 t. b.l. 9-10, 34-35).

9Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

10Nustatyta, kad šalys susituokė ( - ), Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7 (2 t. b.l. 44). Gyvenant santuokoje, gimė trys vaikai, tačiau nepilnametis yra tik vienas - J. P., a/k ( - ) (1 t. b.l. 13), sūnus E. P., a/k ( - ) bei duktė P. P., a/k ( - ) yra pilnamečiai. Šalys skirti termino susitaikymui neprašo, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d., 3.64 str.). Šalys nurodo, kad kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuoką atkurti nėra jokių galimybių, nes nebeliko jausmų, nesieja jokie bendri interesai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina, paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.63 str.). Todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini.

11Dėl kaltės

12Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Ieškovė kaltina atsakovą, atsakovas įsitikinęs, kad kalta dėl santuokos iširimo ieškovė.

13Ieškovė nurodo, kad kurį laiką šeima gyveno normalų gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau ėmė ryškėti atsakovo neigiami charakterio bruožai, atsirado polinkis nuolat vartoti alkoholinius gėrimus, atsirado agresija. Pradėjęs dažnai išgėrinėti, atsakovas alkoholiui imdavo pinigus iš bendro šeimos biudžeto, tokiu būdu aiškiai blogindamas šeimos finansinę padėtį. Ieškovės teigimu, ilgainiui atsakovo polinkis alkoholiui tapo toks stiprus, jog jis be jo neišgyvendavo nei dienos. Nežiūrint į dideles ieškovės pastangas, atsakovas iki šiol nenustojo vartoti svaigalus. Nuolat vartojant alkoholį atsakovo elgesys tapo agresyvus, nenuspėjamas. Šie faktai ypač išryškėjo po sūnaus Jorio gimimo – 2010 m., nuo tada atsakovas faktiškai nustojo gyventi šeimoje, neturėjo jokio nuolatinio darbo, iš keleto darboviečių buvo atleistas ar pats priverstas išeiti dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Tai ką uždirbdavo, išleisdavo alkoholiui, todėl visos šeimos pragyvenimo, būsto kredito bei išlaikymo ir nepilnamečių vaikų išlaidos gulė ant ieškovės pečių. Dėl to susidarė įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus, pagal kredito sutartį, dėl ko kredito sutartis buvo koreguojama. 2015 metais atsakovas buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, iš ten vieną kartą pravedė pinigų, t.y. 100 eurų į ieškovės sąskaitą.

14Ieškovė nurodo, jog atsakovas paskutinius šešis santuokos metus nuolat vartoja alkoholį, naudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, kuris pasireiškia nuolatiniu įžeidinėjimu, gąsdinimu, grasinimais susidoroti, žeminimu ir niekinimu, visa tai palydint necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovei pakriko nervai, sveikata, mažametis sūnus bijo vienas likti namuose, nes atsakovas jį gąsdina. Atsakovas tais laikotarpiais, kai gyvena namuose, užima didesnįjį kambarį, o ieškovė, mažametis sūnus Joris bei vyresnysis sūnus E. P., priversti glaustis mažesniame 10 kv. metrų kambarėlyje. Nors atsakovas tam tikrais laikotarpiais gyvena bute, tačiau niekuo neprisideda prie jo, taip pat ir vaiko išlaikymo. Atsakovo elgesys privedė ieškovę prie sveikatos problemų - aukšto kraujo spaudimo, aštrių galvos skausmų, nervų pakrikimo, depresijos. Šeimos gydytoja nuo 2014 metų skiria antidepresantus, kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus, gydymas tęsiamas ir iki šiol, nes simptomai nepasišalinę.

15Dėl atsakovo elgesio - grasinimų, triukšmavimo, vaiko gąsdinimo, ieškovė kreipėsi į policiją, dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14244-16.

16Ieškovės įsitikinimu, atsakovas tokiu savo netinkamu ir agresyviu elgesiu, nuolatiniu girtavimu iš esmės ir labai grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko ieškovė laiko, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės.

17Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis santuokos iširimo priežastimis. Jis teigia, kad santykiai šeimoje pradėjo blogėti maždaug nuo 2012 m. Nuo tada, atsakovo teigimu, ieškovė pradėjo dažnai važinėti į užsienį sakydama, kad vyksta viena arba su draugėmis. Tačiau tai neatitikdavo tikrovės. 2012 m. ieškovė pareiškė, kad važiuoja į svečius pas brolį, tačiau išvažiavo į Prahą ir Budapeštą. Atsakovas įsitikinęs, kad jeigu du žmonės gyvena šeimoje ir elgiasi sąžiningai, tai kelionės slėpimas nuo sutuoktinio ir su kuo vykstama į tas keliones, neprisideda prie šeimos stiprinimo ir išsaugojimo. Taip pat, atsakovo nuomone, ieškovė elgėsi nesąžiningai kaltindama atsakovą įvairiais nebūtais dalykais: smurtu prieš ją ir vaikus, ir pan. Tačiau tai, atsakovo teigimu, neatitinka tikrovės - tai patvirtina ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-14244-16 Marijampolės AVPK. Atsakovo teigimu, tai rodo, kad ieškovė, siekdama savo nepagrįstų tikslų, nevengia įtraukti ir valstybines institucijas savo išgalvotiems tikslams pasiekti.

18CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

19Atsakovas neneigia aplinkybės, kad išgėrinėjo, namuose buvo konfliktų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų P. P., A. P., A. G., M. A. parodymai, policijos informacija (1 t. b.l. 22-23, 104-107); UAB „Mantinga“ pateikta medžiaga apie drausminių nuobaudų skyrimą atsakovui (1 t. b.l. 108-115). Atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovės neištikimybės niekuo nepagrįsti. Kelionė, apie kurią aiškina atsakovas, tai šalių vaikų dovana mamai, ką patvirtino abu šalių vaikai – E. P. ir P. P.. Duomenų ar rašytinių įrodymų apie kitas ieškovės keliones, o juo labiau su kitais vyrais, atsakovas nepateikė. Todėl kritiškai vertintinas atsakovo teigimas, kad ieškovė buvo jam neištikima. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.

20Kaip pasekmė tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija (CK 6.250 str. 1 d.). Akivaizdu, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo elgesio – ji ir dabar labai išgyvena dėl šeimos iširimo, dėl patirto pažeminimo: abu sutuoktiniai dirbo vienoje įmonėje, atsakovo girtavimo darbe atvejai buvo ne kartą fiksuojami, dėl ko ieškovė pergyveno, jautė gėdą ir pažeminimą (1 t. b.l. 108-115). Ieškovei dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ne kartą teko kviesti policiją (b.l. 107-107). Nors atsakovas nesutinka, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl jo elgesio, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą medicininę pažymą, kurioje teigiama, kad ieškovei diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresinis epizodas, kraujotakos sutrikimas, o gydytis pradėjo nuo 2014-02-11 (1 t. b.l. 40-41). Kaip minėta, sutinkamai su LR CK 3.70 str. 2 d., neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir pan. Teismas nustatė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. girtavo, naudojo psichologinį smurtą. Akivaizdu, kad tarp šalių nėra išlikę šiltų jausmų, vyrauja priešiškumas. Teismas sprendžia, kad ieškovės požiūris į šeimą yra rimtas, ji atsakingai prisiima atsakomybę už šeimą, siekė išlaikyti šeimoje gerus santykius, prioritetą teikdama savo šeimos poreikiams. Atsakovas su šeima negyvena dar prieš civilinės bylos iškėlimą, yra abejingas buvusiai šeimai, tinkamai nesirūpino nepilnamečiu vaiku, neprisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo ir kt. Dėl šių priežasčių reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo 1000 eurų neturtinės žalos atsakovės naudai. (CK 3.70 str. 2 d.). Kaip pasekmė atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo atsakovui.

22Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

23Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. P., gim. 2010-04-10, gyvenamąją vietą kartu su motina ir priteisti iš atsakovo po 140 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės nustatant ieškovei I. P. uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikius per mėnesį sudaro: maistas namuose - 100 Eur, rūbeliai, avalynė, atitinkantys kiekvieną metų laiką - 45 Eur, higienos priemonės - 10 Eur, vitaminai, vaistai ir kitos išlaidos sveikatos priežiūrai - 10 Eur, laisvalaikio, lavinimosi priemonės - 15 Eur, mokestis už darželį - 50 Eur, komunaliniai mokesčiai - 20 Eur; rinkliavos darželyje įvairioms reikmėms - 10 Eur; išlaidos komunaliniams patarnavimams - 20 Eur. Iš viso nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį, tenkinant tik būtiniausius poreikius ir neskaitant būsto išlaikymui, reikia 280 Eur.

24Atsakovas ieškinio reikalavimui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina neprieštarauja. Atsakovas sutinka mokėti po 100 eurų kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Nurodo, kad toks išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus. Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai, atsakovo nuomone, ieškovė taip pat turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo tokia pačia suma, todėl 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui šiuo metu turi pakakti.

25Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2010; kt.).

26Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia. Tačiau laiko, kad 140 eurų suma yra per didelė, kitų motyvų ar priežasčių, dėl ko negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio nenurodo. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovas yra darbingas, sveikas asmuo, nesudaręs kitos santuokos, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos stovį ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikui per mėnesį yra realios, atitinkančios mažamečio vaiko poreikius. Teismas taip pat atsižvelgia į vieną iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų „Dėl išlaikymo vaikams dydžio“, o būtent į LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 26-32 punktuose išdėstytus argumentus, tame tarpe į Teisėjų kolegijos nurodą, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

27Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nesant jokių ypatingų ar specialių poreikių nepilnamečiam vaikui, jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga 280 Eur suma, todėl atsakovas turi teikti po 140 eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. P..

28Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 140 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – iki vaiko pilnametystės. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.).

29Dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu

30Ieškovė taip pat prašo teismo išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu, t.y. priteisiant 1/3 dalį buto, esančio adresu R. Juknevičiaus g. 106-15, Marijampolė, unikalus Nr. 1897-8002-6013:0047, 5000 eurų vertės, tokiu būdu išlaikymą turtu priteisti nuo ieškinio padavimo dienos 2016-05-01 iki 2019-05-01. Be to, iš atsakovo Ž. P. priteisti įsiskolinimą už tris metus nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui, viso 5033 eurus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jau apie šešis metus nemoka išlaikymo vaikui, nedirba, negauna pajamų ir todėl nėra pagrindo manyti, jog išlaikymas bus mokamas ateityje, todėl, ieškovės nuomone, išlaikymas turi būti priteistas turtu, ką numato LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p. Tai, kad atsakovas neskiria pakankamai lėšų vaiko išlaikymui, ieškovės teigimu, patvirtina ir jo paties 2016 m. kovo 12 d. raštelis, kuriame jis nurodo vaiko išlaikymui skiria 7 eurus ir 10 kiaušinių. Ieškovė butą vertina 15000 eurų. Todėl ieškovė prašo jai priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, likusią 1/3 dalį – atsakovui skirtą dalį priteisti ieškovei kaip išlaikymą vaikui turtu. Ieškovė nurodo, kad 1/3 dalies buto vertė yra 5000 eurų, todėl priteisiant išlaikymą po 140 eurų, išlaikymas turtu bus teikiamas tris metus t.y. nuo ieškinio padavimo dienos iki 2019 metų gegužės mėn. l d. Toliau išlaikymas turės būti mokamas piniginėmis lėšomis. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu išlaikyti vaiką pajėgs viena, kadangi finansinėmis lėšomis jai padeda dukra, dirbanti užsienyje, tėvai. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaiko, o jam gyvenant bute, jis valgo ieškovės nupirktą maistą, skirtą vaikui ir ieškovei, naudojasi komunaliniais patarnavimais, už kuriuos nemoka.

31Be to, ieškovė įsitikinusi, kad išlaikymas turtu turėtų būti skiriamas ir dėl kitos priežasties -atsakovo girtavimo, triukšmavimo, šeimos terorizavimo. Vaikui gyvenimas viename bute su tėvu, kuris nuolatos girtauja, triukšmauja, gąsdina tiek vaiką, tiek ieškovę, nėra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu formuojasi vaiko pasaulėžiūra, suvokimas. Gyvendamas tokiomis sąlygomis vaikas yra traumuojamas, bijo likti vienas, yra užguitas, o tai luošina vaiką kaip bręstančią asmenybę, žmogų. Vaikas turi turėti normalias gyvenimo sąlygas, ramybę, stabilumą, o ne gyvenimą nuolatinėje įtampoje, stresinėse situacijose. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi tėvus, gyvenančius Marijampolėje, pas kuriuos laikas nuo laiko išeina pagyventi, be to gyvena ir šiuo metu, kai yra paskirta kardomoji priemonė baudžiamojoje byloje, todėl kur gyventi turės.

32Taip pat vadovaujantis LR CK 3.200 str., ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą sūnaus išlaikymui nuo 2013 m. gegužės mėn. 1 d., nes išlaikymo atsakovas sūnui neteikia nuo sūnaus gimimo. Tačiau atsižvelgiant į LR CK 3.200 str. nuostatas, įsiskolinimas priteistinas už paskutinius tris metus. Tokiu būdu skola 2015-05-01, t.y. ieškinio padavimo dienai sudaro 5033 eurus, atmetus išlaikymui skirtus 7 eurus.

33Atsakovas kategoriškai nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovas įsiskolinęs už vaiko išlaikymą, tačiau, jo nuomone, tai neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodo, kad visos jo pajamos, kurias gaudavo, buvo laikomos banko kortelėje. Ši kortelė visą laiką būdavo pas ieškovę, todėl visais gaunamais pinigais ji disponuodavo pilnai. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina pridedamas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matosi visas atsakovo lėšų banke judėjimas, t.y. kada nuo banko sąskaitos būdavo nuimami pinigai. Pinigai būdavo nuimami atsakovo darbo metu, t.y. kai jis dirbo ir iš darbo išeiti niekaip negalėjo, o banko kortelė būdavo pas ieškovę. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina pridedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Todėl, atsakovo įsitikinimu, pinigus nuo jo sąskaitos nuimdavo ieškovė. Šiuos pinigus panaudodavo ne tik vaiko, bet ir savo poreikiams tenkinti.

34Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

35Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36Minėta, kad paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Tačiau pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą tokia forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2016-08-12 dirba UAB „Eurokorma“, jo darbo užmokestis – 485 eur (2 t. b.l. 71-72). Vadinasi, yra reali galimybė mokėti vaikui išlaikymą pinigais. Ieškovės nurodomos dvi pagrindinės priežastys, dėl ko ji prašo teismo priteisti išlaikymą turtu – tai atsakovo nenoras dirbti ir blogas elgesys šeimoje. Ieškovė taip pat nurodo, kad dalies išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo turtu geriau atitiktų vaiko interesus, nes užtikrintų jo teisės į gyvenamąjį būstą tinkamą įgyvendinimą. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga. Atsakovas gali vykdyti šią pareigą, mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vaiko teisę į būstą, tam nebūtina priteisti dalį išlaikymo jam priklausančiu turtu. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C. , bylos Nr. 3K-3-49/2010).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nedirba, arba nuolat keičia darbovietes, ir ateityje nėra tikimybės, kad padėtis pasikeis, tačiau byloje, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas dirba. Duomenų, kad atsakovas neturi galimybės mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir ateityje tokios galimybės neturės, nėra. Kritiškai vertintinas ieškovės teiginys, kad šiuo metu ji gali išlaikyti vaiką be atsakovo mokamo išlaikymo, nes ieškovė, kaip pati teigė, viena išlaiko butą, moka už butą kreditą, susidaręs kredito įsiskolinimas, be to yra ir ne vienas įsiskolinimas kitiems kreditoriams. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovė galimai disponavo atsakovo lėšomis, buvusiomis jo asmeninėje sąskaitoje. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad pinigai 2015-2016 m. nuo kortelės buvo nuimami nemažomis sumomis darbo laiku (1 t. b.l. 142-145). Ieškovė, nors ir teigia, kad atsakovas nemokėjo vaikui išlaikymo, tačiau dėl tokio išlaikymo prisiteisimo ieškovė iki šios bylos nesikreipė į teismą, toks išlaikymas priteistas nebuvo. Šalys iki 2015 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl tikėtina, kad ir abiejų sutuoktinių pajamos buvo naudojamos bendrai. Duomenų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių nors priemonių išsireikalauti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui byloje taip pat nėra. Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo turtu atmestinas (CPK 178 str.).

37Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK3.194 straipsnio 1dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009).

38Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

39Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Nors ieškovės teigimu, atsakovas kada nori pareina namo, kada nori negrįžta, bet abu sutinka, kad nuo tada bendrų reikalų nebuvo, bendro ūkio nevedė ir pajamomis naudojosi kiekvienas savo. Todėl laikytina, kad būtent nuo to momento, kai atsakovas paliko šeimą – nuo 2015 m. balandžio mėnesio, jis neteikė sūnui išlaikymo. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2015 m. balandžio 1 d. po 140 eur kas mėnesį iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2016-04-29: 140 Eur x 13 mėn = 1820 Eur. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą – 1820 Eur (CK 3.200 str.).

40Atsižvelgiant vaiko interesus bei į ieškovės nurodytus motyvus, atsakovui neprieštaraujant, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.170 str.).

41Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

42Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

43Ieškovė nurodo, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu R. Juknevičiaus g. 106-15, Marijampolė, unikalus Nr. 1897-8002- 6013:0047. Šiuo metu buto vertė yra 15000 eurų. Šis turtas buvo įgytas pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr. 513 su AB DNB banku. Šiuo metu neišmokėta kredito dalis sudaro apie 3500 eurų. Atsakovo vardu yra registruotas automobilis VW Golf, v/n ( - ) 1995 metų laidos, VIN ( - ).

44Ieškovė nurodo, kad kitas kilnojamasis turtas yra bevertis, nes baldai (virtuvės komplektas, svetainės komplektas, vonios baldai, prieškambario), buitinė technika (skalbimo mašina, dujinė viryklė, šaldytuvas) buvo pirkti jau gerokai dėvėti prieš dvylika metų, kai buvo įgytas pats butas, todėl dėl ilgalaikio naudojimo yra susidėvėjęs, materialine verte nevertinamas. Teismo posėdžio metu ieškovė kilnojamuosius daiktus įvertino bendra 200 eurų suma. Vaiko poreikiams skirti daiktai - lova, spinta, rašomasis stalas, kompiuteris į dalintino turto sąrašą neįtraukti.

45Kaip minėta, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmiausia nurodo tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus. Ieškovės nuomone, gyvenant dviejų kambarių bute ir vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškove, reikalinga didesnė gyvenamoji buto dalis, nei atsakovui. Mažesnysis kambarys yra apie 12 kv. metrų, todėl jame išsitekti ieškovei su sūnumi būtų sudėtinga. Didesniajame 18 kv. m. kambaryje sūnui būtų kur pasistatyti ir rašomąjį stalą, ir įsirengti miegamąsias vietas dviems žmonėms. Be to, ieškovės teigimu, per paskutinius šešis metus atsakovas praktiškai niekuo neprisidėjo prie kredito bankui mokėjimo, mokėjo viena ieškovė, dėl ko buvo ir yra susidarę įsiskolinimai pagal kreditavimo sutartį ir šiuo metu. Neturėdamas darbo, arba jeigu ir jį turėdamas, atsakovas dirbdavo tik labai trumpai dėl girtavimų, pajamų jis neturėjo, o jei ir turėjo, jas praleido alkoholiui, todėl vaikų išlaikymo, kredito mokėjimo našta gulė ant ieškovės pečių.

46Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo priteisti jai 2/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu( - ),, unikalus Nr. ( - ),, ieškovei priteistino turto vertė yra 10000 eurų. Atsakovui priteistina 1/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu ( - ),, unikalus Nr. ( - ),, jam priteistino turto vertė yra 5000 eurų.

47Taip pat ieškovė prašo priteisti 2/3 dalis automobilio VW Golf, o už jam priteistiną 1/3 dalį iš ieškovės priteistina 233 eurų piniginė kompensacija.

48Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomomis padalinimo dalimis, nurodo, kad teisinga būtų dalinti butą po ½ dalį. Sutiko, kad visas butas būtų skirtas ieškovei su vaiku, tačiau iš ieškovės turėtų būti atsakovo naudai priteista kompensacija. Atsakovas sutinka, jog buto vertė – 15000 eurų, todėl kompensacijos dydis būtų – 7500 eurų. Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad automobilis VW Golf parduotas už 150 eurų, todėl sutiko, kad ieškovei jis sumokės 100 eurų kompensaciją už šį automobilį. Taip pat atsakovas sutiko, kad ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas – baldai ir buitinė technika yra susidėvėję, sutiko su ieškovės nuomone, jog bendra šių daiktų vertė – 200 eurų. Atsakovas nurodė, kad visus šiuos daiktus palieka ieškovei, iš jos prašo priteisti 100 eurų kompensaciją. Ieškovė prieštaravimų nepareiškė.

49CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

50Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Ieškovė prašo skirti jai 2/3 dalis, atsižvelgiant į tai, kad ji viena augina sūnų, o atsakovas, remdamasis įstatyme įtvirtinta nuostata, prašo teismo turtą dalinti lygiomis dalimis. Dalinant santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgia į abiejų šalių interesus, vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktiniai dirbo, gyveno ir kūrė savo buitį kartu, nesverdami kiekvienas savo indėlio į bendrą gyvenimą, nekaupė kiekvienas atskirai įrodymų. Teismas vadovaujasi sutuoktinių lygių dalių principu taip pat neatsižvelgiant į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Įstatymas numato galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d.). LR CK 3.123 str. nustatyti atvejai, kada teismas, dalindamas turtą, gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Viena iš nurodytų aplinkybių – nepilnamečių vaikų interesai, kuo ir remiasi ieškovė. Tačiau, teismo nuomone, tai, kad su ieškove lieka gyventi vaikas, nėra svarbi aplinkybė, lemianti turto padalinimą nelygiomis dalimis, kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principų, ieškovė nenurodė. Ieškovės motyvas dėl jai teksiančio mažesnio kambario yra niekuo nepagrįstas, nes teismas nustatydamas turto dalis, naudojimosi tvarkos nenustato. Tokiu būdu, padalinus butą, šalims išlieka teisė nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją už ½ dalį buto, t.y. 7500 eurų, todėl netenkintinas atsakovo pasiūlytas buto padalinimo variantas. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, tenkintinas priešieškinio reikalavimas padalinti nekilnojamąjį turtą – butą po ½ dalį (CK 3.117 str.).

51Šalys gyvendami santuokoje įgijo automobilį VW Golf, kurį ieškovė įvertino 700 eurų, atsakovas šio įvertinimo neginčijo. Tačiau atsakovas nurodė, kad automobilį pardavė už 150 eurų, iš kurių 50 eurų atidavė vaikui, todėl sutinka sumokėti ieškovei likusius 100 eurų. Įrodymų, jog automobilis parduotas už 150 eurų atsakovas nepateikė. Ieškovė nereikalauja automobilio natūra, todėl spręstina, kad iš atsakovo priteistina ieškovei kompensacija už automobilį VW Golf - ½ dalis automobilio vertės, t.y. 350 eurų.

52Dėl kreditorinių įsipareigojimų

53Ieškovė nurodo, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr. 513, sudarytą su AB DNB banku, paliktini solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais. Antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo UAB „Marijampolės butų ūkis“ naudai, kur ieškovė kartu su atsakovu Ž. P. atsakingi solidariai už butui suteiktas paslaugas. Toje pat kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl asmeninės atsakovo skolos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Ši skola paliktina asmenine atsakovo skola.

54Antstolės A. L. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ naudai, kur ieškovė kartu su atsakovu Ž. P. solidariai atsakingi už suteiktas šildymo paslaugas. Įsiskolinimai UAB „Marijampolės butų ūkis“ bei UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ paliktini solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais.

55Atsakovas su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies, nurodo, jog sutinka dėl įsipareigojimų kreditoriams naštos paskirstymo, t.y. dėl solidarios atsakomybės prieš kreditorius UAB „Marijampolės butų ūkis“ , UAB „Sūduvos vandenys“ ir UAB „Litesko“ tik už tą laikotarpį, kol jis gyveno bute ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis, o po to, kai jam buvo uždrausta lankytis bute, jis nesinaudojo nei vandeniu, nei šiluma, todėl, atsakovo manymu, ir neprivalo mokėti už šiuos patarnavimus. Dėl atsakomybės prieš AB DNB Banką sutinka, kad atsakomybė yra solidari, kaip ir prieš kreditorių Lindorff Oy.

56Kreditorius Lindorff Oy prašo teismo pripažinti, kad atsakovo Ž. P. vardu kilusi prievolė pagal su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarytą sutartį, yra bendras ieškovės ir atsakovo įsipareigojimas, kurį po santuokos nutraukimo privalo vykdyti solidariai (1 t. b.l. 83-85). Kreditorius nurodo, jog pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2008 m. suteikė Ž. P. vartojimo kreditą, tuo metu šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl tikėtina, kad ir gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas sutinka su kreditoriaus pozicija, nurodo, kad už gautą kreditą buvo daromas buto remontas – pakeisti langai, durys ir pan. Ieškovė kategoriškai neigia atsakovo teiginius, nurodo, kad apie šį kreditą jai nebuvo nieko žinoma, tokių lėšų šeimos reikmėms jie nenaudojo ir apie jas nieko nežinojo iki šios bylos.

57Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (LAT 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

58LAT Plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

59Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

60Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės.

61Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija minėtoje byloje pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis)

62Tai, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės nebūtinai yra solidariosios yra išaiškinęs kasacinis teismas tiek jau nurodytose LAT 2008-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008 bei 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, tiek ir 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-453-701/2015. Prievolės atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, jo kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, ir jį sudaręs sutuoktinis elgėsi apdairiai bei rūpestingai (CK 3.109 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

63Kreditorius Lindorff Oy atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas Ž. P. 2008-01-24 su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį. Tačiau atsakovui tinkamai nevykdžius prievolės laiku mokėti įmokas, susidarė įsiskolinimas. Lindorff Oy buvo perleista pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė ir 2015-01-23 civilinėje byloje Nr. L2-867-329/2015 iš atsakovo buvo priteista bendra 711,76 eurų suma, kilusi iš Ž. P. įsiskolinimo. Ieškovė kategoriškai neigia žinojusi apie šią paskolą, kur atsakovas panaudojo pinigus nežino. Atsakovas nurodo, kad paskola 20000 litų buvo imta buto remontui, apie paskolą ieškovė puikiai žinojo, nes kartu tarėsi. Be to, jokio brangaus turto atsakovas tuo laikotarpiu neįgijo, kas leistų spręsti apie paskolos panaudojimą asmeniniams tikslams.

64Teismas sutinka su atsakovo nurodyta nuomone. Paskola imta 2008 metais, kai šalys gyveno kartu, jokių nesutarimų ar ketinimų nutraukti santuoką nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas paskolą panaudojo asmeninaims tikslams - įsigijo brangų turtą ar iššvaistė pinigus kitiems tikslams – pramogoms, kelionėms ar pan. Dalis paskolos buvo grąžinta, tik pašlijus šalių santykiams, susidaręs įsiskolinimas buvo priteistas iš paskolą ėmusio asmens – atsakovo Ž. P.. Todėl spręstina, kad paskola buvo panaudota išlaikyti šeimos namų ūkiui, todėl ši prievolė laikytina sutuoktinių solidaria prievole.

65CK 4.73 str.1 d. nustatyta, kad bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.86 str. 1 d. numatyta, kad berndraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duiodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad įsiskolinimo laikotarpiu iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2016-04-29, nors atsakovas ir negyveno bute ir nesinaudojo teikiamomis paslaugomis, pareiga mokėti už suteiktas komunalines paslaugas atsakovui, kaip bendraturčiui, išlieka. Todėl atsakomybė prieš kreditorius UAB „Litesko“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Marijampolės butų ūkis“ yra solidari. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini dalinai.

66Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

67Ieškinį patenkinus ir priešieškinį patenkinus dalinai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų bei 35 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistina 50,40 Eur žyminio mokesčio ir 5,90 Eur (50 proc.) teismo pašto išlaidų valstybei.

68Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų bei 10 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai – 50 proc. teismo pašto išlaidų – 5,90 Eur (CPK 93, 96, 98 str.).

69Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

Nutarė

70Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

71Santuoką, sudarytą tarp Ž. P., a/k ( - ) ir I. P., a/k ( - ) įregistruotą ( - ), Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, nutraukti dėl atsakovo Ž. P. kaltės.

72Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – P., P.

73Priteisti iš atsakovo Ž. P. ieškovės I. P. naudai priteisti 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

74Nepilnamečio sūnaus J. P., a/k ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P..

75Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), nepilnamečio sūnaus J. P., a/k ( - ), išlaikymui po 140 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo – 2016-04-29 iki vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei I. P. uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

76Priteisti iš atsakovo Ž. P. įsiskolinimą už 13 mėnesių nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui, viso 1820 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

77Santuokoje įgytą turtą padalinti: ieškovei I. P., a/k ( - ) priteisti ½ dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio( - ),, unikalus Nr. ( - ), priteistino turto vertė yra 7500 eurų, ir visus bute esančius kilnojamuosius daiktus. Priteisti iš ieškovės I. P. atsakovo Ž. P. naudai 100 eurų (vieną šimtą eurų) kompensaciją už bute esančius kilnojamuosius daiktus.

78Atsakovui Ž. P. priteisti ½ dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ),, priteistino turto vertė yra 7500 eurų.

79Priteisti iš atsakovo Ž. P. ieškovei I. P. 350 eurų (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už parduotą automobilį VW Golf, v/n ( - ) 1995 metų laidos, VIN ( - ), 700 eurų vertės.

80Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr. 513, sudarytą su AB DNB banku, ir kreditoriui Lindorff Oy pripažinti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais.

81Įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“, UAB „Sūduvos vandenys“ palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais.

82Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

83Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), ieškovės I. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų bei 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

84Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 50,40 Eur (penkiasdešimt eurų 40 ct) žyminio mokesčio ir 5,90 Eur (penkis eurus 90 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

85Priteisti iš ieškovės I. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato atstovavimo išlaidų bei 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio.

86Priteisti iš ieškovės I. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 5,90 Eur (penkis eurus 90 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

87Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta... 2. Ieškovė I. P. teismo prašo: santuoką, sudarytą 1995 m. sausio 21 d.... 3. Atsakovas Ž. P. iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė... 4. Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos... 5. Trečiasis asmuo AB DNB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė... 6. Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė... 7. Trečiasis asmuo UAB „Sūduvos vandenys“ teismo posėdyje nedalyvavo,... 8. Trečiasis asmuo Lindorff Oy teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą... 9. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.... 10. Nustatyta, kad šalys susituokė ( - ), Marijampolės miesto Civilinės... 11. Dėl kaltės... 12. Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Ieškovė kaltina... 13. Ieškovė nurodo, kad kurį laiką šeima gyveno normalų gyvenimą, vedė... 14. Ieškovė nurodo, jog atsakovas paskutinius šešis santuokos metus nuolat... 15. Dėl atsakovo elgesio - grasinimų, triukšmavimo, vaiko gąsdinimo, ieškovė... 16. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas tokiu savo netinkamu ir agresyviu elgesiu,... 17. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis santuokos iširimo... 18. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija –... 19. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad išgėrinėjo, namuose buvo konfliktų.... 20. Kaip pasekmė tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos... 21. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 22. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo... 23. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. P., gim. 2010-04-10,... 24. Atsakovas ieškinio reikalavimui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją... 25. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas... 26. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia. Tačiau laiko,... 27. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nesant jokių ypatingų ar specialių... 28. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato... 29. Dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu... 30. Ieškovė taip pat prašo teismo išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu,... 31. Be to, ieškovė įsitikinusi, kad išlaikymas turtu turėtų būti skiriamas... 32. Taip pat vadovaujantis LR CK 3.200 str., ieškovė prašo priteisti... 33. Atsakovas kategoriškai nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Atsakovas... 34. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1... 35. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis... 36. Minėta, kad paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis,... 37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 38. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl... 39. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Nors... 40. Atsižvelgiant vaiko interesus bei į ieškovės nurodytus motyvus, atsakovui... 41. Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms,... 42. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo... 43. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas,... 44. Ieškovė nurodo, kad kitas kilnojamasis turtas yra bevertis, nes baldai... 45. Kaip minėta, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmiausia... 46. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo priteisti jai 2/3 dalis... 47. Taip pat ieškovė prašo priteisti 2/3 dalis automobilio VW Golf, o už jam... 48. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomomis padalinimo dalimis, nurodo, kad... 49. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių... 50. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1... 51. Šalys gyvendami santuokoje įgijo automobilį VW Golf, kurį ieškovė... 52. Dėl kreditorinių įsipareigojimų... 53. Ieškovė nurodo, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal 2004-07-13 kreditavimo... 54. Antstolės A. L. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų... 55. Atsakovas su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies, nurodo,... 56. Kreditorius Lindorff Oy prašo teismo pripažinti, kad atsakovo Ž. P. vardu... 57. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 58. LAT Plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010... 59. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 60. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 61. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų... 62. Tai, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės nebūtinai yra... 63. Kreditorius Lindorff Oy atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas Ž. P.... 64. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta nuomone. Paskola imta 2008 metais, kai... 65. CK 4.73 str.1 d. nustatyta, kad bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai... 66. Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip... 67. Ieškinį patenkinus ir priešieškinį patenkinus dalinai, proporcingai... 68. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 100 Eur advokato atstovavimo... 69. Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas... 70. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.... 71. Santuoką, sudarytą tarp Ž. P., a/k ( - ) ir I. P., a/k ( - ) įregistruotą... 72. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – P., P.... 73. Priteisti iš atsakovo Ž. P. ieškovės I. P. naudai priteisti 1000 eurų... 74. Nepilnamečio sūnaus J. P., a/k ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą... 75. Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), nepilnamečio sūnaus J.... 76. Priteisti iš atsakovo Ž. P. įsiskolinimą už 13 mėnesių nepilnamečio... 77. Santuokoje įgytą turtą padalinti: ieškovei I. P., a/k ( - ) priteisti ½... 78. Atsakovui Ž. P. priteisti ½ dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ),... 79. Priteisti iš atsakovo Ž. P. ieškovei I. P. 350 eurų (trijų šimtų... 80. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004-07-13 kreditavimo sutartį Nr. 513,... 81. Įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“, UAB... 82. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 83. Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), ieškovės I. P., a/k ( -... 84. Priteisti iš atsakovo Ž. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 50,40 Eur (penkiasdešimt... 85. Priteisti iš ieškovės I. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), atsakovo Ž. P., a/k ( -... 86. Priteisti iš ieškovės I. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 5,90 Eur (penkis eurus 90... 87. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...