Byla 1A-23-113-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjui advokatui Mariui Venckui, nuteistajam D. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 68 str., D. K. uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3D. K. nuteistas už tai, kad jis 2009-06-29, apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Volkswagen Vento“, valst. Nr. ( - ), Žemaitės al. ir Tiekėjų g. sankryžoje, Kretingos m., suko į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 162 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. ( - ), vairuojamam V. G., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. ( - ), vairuotojui V. G., keleiviams Ž. G. ir V. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Volkswagen Vento“, valst. Nr. ( - ), keleivis E. K. dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo 2009-07-11 mirė, keleivėms V. G. ir O. Š. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

4Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendį pakeisti, D. K. pagal BK 281 str. 6 d. skirti laisvės atėmimą 6 metams atvirojoje kolonijoje, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5Prokuroras nurodo, jog nuosprendis keistinas dėl to, kad nuteistajam paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Skirdamas bausmę, teismas nesivadovavo BK 54 str., neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Teismas taip pat nesivadovavo teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje („Teismų praktika“, Nr. 28) suformuluota išvada, jog nepritartina praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusių labai sunkius padarinius, pavyzdžiui, bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 str., kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmonių arba būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

6Nors D. K. BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jis nusikalto būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimą – vengimą patikrinti neblaivumą, tuo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą – buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas 2 metams, skirta bauda. Šie duomenys, prokuroro nuomone, atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jam anksčiau taikytos administracinės atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, šiurkščiai pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, žuvo žmogus. D. K. transporto priemonės vairavimas, neturint teisės jos vairuoti ir apsvaigus nuo alkoholio, rodo didelį jo neatsakingumą, abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

7Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė tik bylą nagrinėjant teisme, neparodė jokių pastangų susitaikyti su jais, nesistengė sušvelninti nusikaltimo padarinių – nesidomėjo, nesirūpino nukentėjusiųjų sveikatos būkle, jų nei karto neaplankė, neparėmė nei moraliai, nei materialiai, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos. Taigi, nesant prisipažinimo savanoriškumo ir gailėjimosi nuoširdumo, nepagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. netinkamai pritaikytos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

8Aptarti duomenys parodo, kad nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė, paneigia galimybę taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Todėl D. K. už padarytą nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

9Prokuroras taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo paskirtos šios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Todėl teismas nuosprendžiu privalėjo išspręsti visų paskirtų kardomųjų priemonių klausimą, tačiau pasisakė tik dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

10Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir D. K. paskirtos bausmės griežtinimo

13Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kaip apylinkės teismas šioje byloje taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad jis, pasisakydamas dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, buvo nenuoseklus – kaltinamajame akte nurodė, jog D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 142), tą patį pakartojo ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 209), o apeliaciniame skunde nurodo priešingai – ir taip klaidino teismą.

14Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nors nagrinėjamoje byloje D. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, jo kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis savo pavojingus veiksmus pažeidžiant KET teisino tuo, kad prieš susidūrimą jį apakino saulė, dėl to jis nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, teigė esąs įsitikinęs, kad girtumas tam įtakos neturėjo, tad jo parodymai niekuo neprisidėjo prie bylos aplinkybių ištyrimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Byloje surinkti duomenys paneigia ir nuteistojo deklaruotą nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. nukentėjusiųjų atsiprašė tik bylą nagrinėjant teisme, neparodė jokių pastangų susitaikyti su jais, nesistengė sušvelninti nusikaltimo padarinių – nesidomėjo, nesirūpino nukentėjusiųjų sveikata, jų nė karto neaplankė, neparėmė nei materialiai, nei moraliai, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos, o tai tik parodo, kad nuteistasis dėl savo veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino. Taigi vien bendras nuteistojo pareiškimas dėl kaltės pripažinimo ir išsakytas formalus gailėjimasis nesudarė pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), šalinant šią aplinkybę iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

15Nepaisant to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija mano, kad bausmė D. K. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

16Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

17BK 281 str. 6 d. sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, jos vidurkis yra 6 metai 6 mėnesiai. D. K. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Toks bausmės dydis D. K. nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, nukentėjusiųjų atsiprašė, dalį pareikštų civilinių ieškinių pripažino visiškai, kitus iš dalies, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 2, b. l. 215). Nors ir pašalinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tenkinti prokuroro prašymą ir pagriežtinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad D. K. paskirta bausmė iš esmės yra tinkamai individualizuota, savo dydžiu artima BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, tai nepažeidžia aptartų BK 61 str. reikalavimų, prokuroras prašo pagriežtinti bausmę tik 6 mėnesiais, tačiau ir pagriežtinus nuteistajam paskirtą bausmę, kaip to prašo prokuroras, bausmė būtų mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, D. K. paskirta bausmė atitinka bausmių skyrimo praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuteistajam D. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per švelni, todėl jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

18Dėl BK 75 str. nuostatų taikymo

19Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju D. K. padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas (jis yra nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą), tačiau esminė BK 75 str. taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai – nagrinėjamoje byloje padaryta nepagrįstai, netinkamai motyvuota.

20Nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalėjo būti motyvuotas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas ir suformuluojant bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad D. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, ir atidėdamas bausmės vykdymą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, kaip to reikalauja susiklosčiusi teismų praktika, tik nurodė, kad neizoliuodamas D. K. nuo visuomenės, teismas atsižvelgia į tai, kad jis turės galimybę dirbti ir atlyginti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Tačiau tai yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta teismo prielaida, ja negalima grįsti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, juolab, kad D. K. oficialiai nedirbo ir nedirba, nėra atlyginęs bent dalies turtinės ir neturtinės žalos. Spręsdamas klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, taip pat įvertinti, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t. Tik išanalizavęs šių duomenų visumą teismas gali nuspręsti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų.

21Bylos duomenys liudija, kad nors D. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis padarytas sąmoningai, šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus – D. K. sėdo už automobilio vairo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be to, D. K. automobiliu vežė savo vaiką, pažeisdamas KET reikalavimus (už jo sėdėjusi sugyventinė laikė kūdikį ant rankų), automobilis, kurį vairavo D. K., nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – kūdikis nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, kito automobilio vairuotojas ir du keleiviai patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, dėl to gana ilgą laiką praleido ligoninėse, jiems darytos operacijos, jie jaučia patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, vienai keleivei buvo nustatytas 85 proc. netektas darbingumas, dar dviems keleiviams sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas turi atsižvelgti į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, nors ir anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą – vengimą patikrinti neblaivumą, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas – jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, paskirta bauda. Po nusikaltimo padarymo, kaip patvirtina anksčiau aptarti duomenys, D. K. dėl savo veiksmų neišgyveno, realiai jų neigiamai neįvertino. Visa tai atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, visišką neatsakingumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, parodo, kad jam anksčiau taikytos administracinės atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, šiurkščiai pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.

22Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat tuo, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010, 2K-105/2011, 2K-184/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas), teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai nuteistajam D. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik D. K. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Taigi nenustačius bent vienos iš BK 75 str. pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), šio straipsnio nuostatos negali būti taikomas. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), BK 75 str. taikymas nuteistajam D. K. naikintinas ir nustatytina D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str.).

23Dėl D. K. paskirtų kardomųjų priemonių

24Prokuroras pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neišsprendė D. K. paskirtų kardomųjų priemonių klausimo – pasisakė tik dėl vienos kardomosios priemonės, nors iš viso jam buvo paskirtos trys. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nurodė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Kitų D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – klausimas liko neišspręstas. Negalima laikyti, kad teismas šį klausimą tinkamai išsprendė 2010-11-11 nutartimi, nes tokią nutartį buvo galima priimti tik įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, naikinant ir kitas dvi D. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

Nutarė

26Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendį pakeisti.

27Panaikinti BK 75 str. taikymą nuteistajam D. K. ir jam paskirtą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje.

28Pašalinti nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

29Panaikinti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

30Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2009-06-29, apie 19.20 val., būdamas... 4. Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo... 5. Prokuroras nurodo, jog nuosprendis keistinas dėl to, kad nuteistajam paskirta... 6. Nors D. K. BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas,... 7. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino D. K. atsakomybę... 8. Aptarti duomenys parodo, kad nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė,... 9. Prokuroras taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo paskirtos... 10. Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti,... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kaip apylinkės teismas šioje... 14. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme... 15. Nepaisant to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro... 16. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 17. BK 281 str. 6 d. sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 18. Dėl BK 75 str. nuostatų taikymo... 19. Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis... 20. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalėjo būti motyvuotas ne tik bausmės... 21. Bylos duomenys liudija, kad nors D. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus,... 22. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat tuo, kad atvejai, kai asmuo,... 23. Dėl D. K. paskirtų kardomųjų priemonių... 24. Prokuroras pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 26. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendį pakeisti.... 27. Panaikinti BK 75 str. taikymą nuteistajam D. K. ir jam paskirtą 5 metų 6... 28. Pašalinti nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis... 29. Panaikinti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą... 30. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....