Byla 2K-25/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo iš dalies pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria G. B., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, buvo pritaikytas BK 75 straipsnis bei nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė G. B. paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

3Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas G. B. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu G. B. uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5G. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 23 d., apie 7.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 161 punktų reikalavimus, ( - ) vairavo automobilį nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu T. R. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio T. R. vairuojamo automobilio keleivei E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o T. R. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu G. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius teigia, kad kolegija, nepagrįstai panaikinusi BK 75 straipsnio taikymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, domėjosi jos sveikatos būkle, su nukentėjusiąja buvo susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, kasatorius apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas, jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BK 55 straipsnio nuostatas, kasatoriui paskyrė realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę akcentuodamas tik BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo būtinuosius požymius – kasatoriaus neblaivumą ir padarinius. Kolegija taip pat nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nustatytą kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes padarė neteisingas išvadas, jog jis prisipažino kaltu ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų.

7Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė A. Japertienė prašo nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų – susijusias su nuteistojo asmenybe, jo padarytais KET pažeidimais, nusikaltimo padariniais, padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai G. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokurorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes iš bylos matyti, kad G. B. kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, G. B. nerodė jokių pastangų susitaikyti su nukentėjusiąja, nesistengė sušvelninti nusikaltimo padarinių.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Apkaltinamasis nuosprendis G. B. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. To neginčija ir kasatorius. Kasatorius neginčija ir jam už šią veiką apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės. G. B. teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinti BK 75 straipsnio taikymą atmestini.

10Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija laiko, kad byloje teisingas išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo padarė apeliacinės instancijos teismas, nes šios išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

12Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. B. atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismas įvertino, kad G. B. šioje byloje padarė neatsargų nusikaltimą ir yra teisiamas pirmą kartą. Tačiau kolegija įvertino ir tai, kad nusikaltimą šioje byloje G. B. padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, naktį nemiegojęs, kad tokia jo veika sukėlė sunkius padarinius, kurie išliko iki šiol: G. B. išvažiavus į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrus su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu buvo sunkiai sužalota šio automobilio keleivė E. S., kuri neteko 65 procentų darbingumo. Kolegija nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ir į bylos duomenis, iš kurių matyti, kad G. B. nusikaltimo padarymo metu buvo baustas už KET pažeidimus, tarp jų – tokį šiurkštų kaip lenkimas pėsčiųjų perėjoje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. anksčiau taikytos atsakomybės priemonės už KET pažeidimus nepasiekė savo tikslų, nes jis dėl savo elgesio nepadarė išvadų, o šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus sunkiai sužalojo žmogų.

13Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad G. B. neatlygino bent dalies nukentėjusiajai padarytos žalos, nukentėjusiąja nesirūpino, jos atsiprašė tik teisme. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad G. B. kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Toks sprendimas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra pagrįstas bylos duomenų analize. Tuo tarpu kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, bet ne dėl surinktų įrodymų, o pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti G. B. pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi – abejonių nekelia.

14Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje bausmės tikslai G. B. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasatoriaus teiginiai šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia, nes tokią išvadą apygardos teismas grindė duomenimis, susijusiais tiek su G. B. padaryta nusikalstama veika, tiek su jo asmenybe. G. B. yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir kasaciniu skundu ginčija ne jam pagal BK 281 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti šios bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo tarpu kasatoriaus nurodomo BK 55 straipsnio nuostatos yra susijusios su bausmės skyrimu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

15Esant tokioms aplinkybėms pripažinti šioje byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą neteisingu nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.