Byla e2-967-390/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant kreditorės A. K. atstovui advokatui V. R., atsakovų A. B., V. B. atstovui advokatui Egidijui Blažiui, trečiojo asmens atstovui Vytautui Vyskupaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kreditorės A. K. netiesioginį ieškinį atsakovams A. B., V. B., trečiajam asmeniui BUAB „Aravis“, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. BUAB „Aravis“ kreditorė A. K. pareiškusi netiesioginį ieškinį prašė priteisti iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimą BUAB „Aravis“ naudai; priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. BUAB „Aravis“ naudai 65 819,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kreditorė nurodė, kad UAB „Aravis“ direktoriaus pareigose nuo 1997 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. dirbo atsakovas A. B. (toliau - Atsakovas 1 arba A. B.). Nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Aravis“ direktoriaus pareigose dirbo A. B. sūnus V. B. (toliau – Atsakovas 2 arba V. B.). Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2686-413/2011 iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė pripažinti BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties panaikinimo, 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą. Kreditorės nuomone, ieškinio pagrįstumas, civilinės atsakomybės taikymo atsakovams sąlygos faktiškai jau yra konstatuotos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, kuriomis konstatuotos ir atsakovų neteisėtos veikos, ir žala įmonės kreditoriams, o taip pat ir atsakovų kaltė bei priežastinis ryšys tarp kilusios žalos įmonės kreditoriams ir atsakovų neteisėtų veikų.
  3. Bendra BUAB „Aravis“ patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 185 919,91 Eur, kurią patvirtina likvidacinis balansas ir likvidacinis aktas. Ieškinio pateikimo metu BUAB „Aravis“ neturi jokio turto, kurį realizavus galėtų būti gautos pajamos, kurios galėtų būti paskirstytos BUAB „Aravis“ kreditoriams taip sumažinant jų nepatenkintų reikalavimų dydį. Bendra žala, kuri priteistina iš atsakovo A. B. yra 120 100,58 Eur (33 076,51 Eur + 5 163,01 Eur + 18 579,09 Eur + 63 281,97 Eur). Bendra žala, kuri priteistina solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. yra 65 819,33 Eur (185 919,91 Eur-120 100,58 Eur). Todėl laikytina, kad dėl neteisėtų atsakovų veikų BUAB „Aravis“ kreditoriams kilusios žalos priteistinas iš atsakovų atlyginimas yra 185 919,91 Eur.
  4. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių kreditorės A. K. netiesioginis ieškinys buvo patenkintas.
  5. Atsakovai A. B. ir V. B. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2016-390/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovės A. K. netiesioginį ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl žalos priteisimo, priteisti iš ieškovės atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ko teismas priėmė sprendimą už akių, nes sąžiningai klydo manydami, kad teismas jiems terminą atsiliepimui į netiesioginį ieškinį pateikti pratęsė iki 60 dienų. Atsakovų nuomone, ieškovė neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, todėl netiesioginis ieškinys negalėjo būti patenkintas. Pagal kasacinio teismo praktiką ir CK 6.68 straipsnį pareikšti netiesioginį ieškinį buvusiems bankrutavusios įmonės vadovams turi teisę tik du subjektai: bankroto administratorius ir kreditorius, jei žala buvo sukelta ir neteisėti veiksmai buvo nukreipti tik į šį konkretų kreditorių. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo nukreipti tik į ją, taip pat nepateikė įrodymų, kad su netiesioginiu ieškiniu į teismą kreiptis buvo kreditorių susirinkimo įpareigotas bankroto administratorius, tačiau nesikreipė. Atsakovai nesutinka, kad tarp ieškovės nurodomos žalos įmonei 33 076,51 Eur sumoje ir 5 163,01 Eur sumoje ir atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, nurašant didelės vertės BUAB „Aravis” turtą yra priežastinis ryšys. Šis turtas buvo nurašytas dėl to, kad dėl aplinkos poveikio mediena ir kuras tapo netinkami naudojimui ir pardavimui. Atsakovai nesutinka, kad atsakovui A. B. atsiskaičius su kai kuriais įmonės kreditoriais 18 579,09 Eur kreditorinių reikalavimų sumoje įmonei buvo sukelta 18 579,09 Eur žala. Pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo gali būti atsakingas tik už realiai sukeltą žalą. Netiesioginiu ieškiniu įrodinėjama kreditorių patirta žala yra laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, o ieškovė savo ieškiniu taip pat įrodinėja, kad šiuo atveju žalą neva patyrė būtent BUAB „Aravis”. Atsakovui A. B. atsiskaitant su tam tikrais įmonės kreditoriais įmonė dėl jų nepatyrė jokių realių turtinių pasekmių - įmonei finansiškai nėra jokio skirtumo, su kuriais kreditoriais buvo atsiskaityta, kadangi įmonės skolos sumažėjo ta pačia apimtimi. Žalą galėtų patirti nebent tie kreditoriai, kurie turėjo pirmenybės teisę gauti atsiskaitymą pagal įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bet jo negavo, ir tik toje įmonės skolų dalyje, kurioje jie turėjo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą įstatyme nustatytu eiliškumu. Šiuo atveju pati ieškovė nurodo, kad atsiskaitymo su tam tikrais įmonės kreditoriais metu turėjo būti tenkinami kreditorės K. S. M. reikalavimai, kurie buvo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tuo pačiu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie konkretiems kreditoriams atsiradusias skolas ir jų mokėjimo terminus, todėl neaišku, kuriems iš jų vadovo veiksmais buvo padaryta žala. Visos bankroto procedūros metu nei kreditoriai, nei bankroto administratorius neginčijo šių sandorių jokiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais nes suprato, kad toks veiksmas tik padidins kreditorių skaičių, didins procedūrų kaštus ir tik mažins visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Tais pačiais argumentais atsakovai nesutinka dėl 63 281,97 Eur žalos įmonei atsakovui A. B. atsiskaičius su buvusiais įmonės vadovais, suteikiant jiems nepagrįstą pirmenybę prieš kitus kreditorius. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o šie atsakovo veiksmai nebuvo teismų vertinami sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl jų neteisėtumas nėra konstatuotas kaip prejudicinis faktas, o ieškovei kilo pareiga įrodyti šių veiksmų neteisėtumą, tačiau ji jos nesilaikė. Atsakovai nesutinka, kad dėl netinkamos buhalterinės apskaitos negalint nustatyti BUAB „Aravis“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įmonei buvo sukelta žala bei kad ši žala siekė 65 819,33 Eur sumą, kadangi tarp atsakovų veiksmų netinkamai tvarkius buhalteriją ir likusių bankroto metu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų nėra priežastinio ryšio. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp netinkamo buhalterijos tvarkymo bei ieškovės nurodomo neva patirto žalos dydžio (65 819,33 Eur). Ieškovė jį apskaičiuoja tiesiog atimdama iš likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų visumos tas žalos dalis, kurias ji sieja su konkrečiais atsakovų veiksmais (33 076,51 Eur žala dėl nurašytos klijuotos medienos, 5 163,01 Eur žala dėl nurašyto kuro, 18 579,09 Eur žala dėl atsiskaitymų su pasirinktais kreditoriais, 63 281,97 Eur žala dėl atsiskaitymo su buvusiais vadovais), o likutį (65 819,33 Eur) visiškai nemotyvuotai tiesiog priskiria kaip žalą sukeltą netinkamu įmonės buhalterijos tvarkymu. Akivaizdu, kad šie likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai 65 819,33 Eur sumoje galėjo turėti įvairius pagrindus ir priežastis bei susidaryti ne dėl ar ne tik dėl netinkamo buhalterijos tvarkymo, todėl ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga dėl to, kokią tikslią žalą sukėlė jos įvardijami neteisėti atsakovų veiksmai. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime šiuo metu įtarimai yra pareikšti tik A. B. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo. Be to, A. B. įmonei vadovavo 14 m., tuo tarpu V. B. – tik pusę metų, pastarajam vadovaujant įmonė veiklos nevykdė. Todėl neteisinga būtų taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę.
  6. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
  7. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, teismo posėdyje, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujintas, BUAB „Aravis“ administratorius įpareigotas iki 2018m. liepos 20d. pateikti raštu išdėstytą poziciją dėl kreditorės A. K. netiesioginio ieškinio atsakovams A. B., V. B. dėl žalos atlyginimo, o pasikeitus jo pozicijai dėl ieškinio, pasiūlyti jam iki 2018m. liepos 30d. pateikti papildomus įrodymus, netiesioginio ieškinio aplinkybėms pagrįsti.
  8. BUAB „Aravis“ bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ 2018m. liepos 19d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad ieškovės netiesioginį ieškinį palaiko ir mano, kad ieškinys yra pagrįstas. Teigia, kad atsakovas A. B. nurašydamas didelės vertės turtą atliko neteisėtus veiksmus. Tarp bendrovės buhalterinių dokumentų nėra jokių duomenų, pagrindžiančių turto nurašymo aplinkybes. Pagal UAB „Aravis“ perduotus dokumentus yra nustatyta, kad UAB „Aravis“ 2010 m. rugsėjo 24 d. nurašė 87,950 kub. m. klijuotų rastų, kurių vertė yra 114 206,59 Lt (33 076,51 EUR). Taip pat UAB „Aravis“ 2010 m. lapkričio mėn. nurašė kurą 17 826,84 Lt (5 163,01 EUR) sumai. Jau nuo 2010 m. lapkričio mėnesio UAB „Aravis“ faktiškai nevykdė veiklos, t. y. 2010 metais lapkričio mėnesį UAB „Aravis“ gavo tik 3 055,00 Lt be PVM pajamų (tuo labiau, kad minėtos pajamos buvo ne iš UAB „Aravis“ veiklos, o iš parduoto turto), todėl nurašyti tokį didelį kiekį kuro nebuvo jokio pagrindo. 2010 m. lapkričio 14 d. VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ pervedus pinigus (pagal UAB „Aravis“ buvusio vadovo A. B. prašymą) už atliktus darbus ne UAB „Aravis“, o UAB „Aravis“ pasirinktiems kreditoriams - UAB „Takūras - 35 000 Lt, Valstybinio socialinio fondo vadybai - 3 000 Lt, UAB „Jungtinė auditorių kontora“- 20 000 Lt, UAB „Galuotas“- 6 149 Lt, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes atsiskaitymo metu įmonė buvo skolinga kreditorei K. S. M., kurios reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8009-553/2010, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei UAB „Aravis“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 410 000 Lt sumai areštas. Taip pat A. B. 218 500,00 Lt (63281,97 EUR) sumą išmokėjo grynais. Kaip teisingai nurodė ieškovė, 24500 Lt (7095,69 EUR) sumos išmokėjimas A. B. nėra įtrauktas netgi į kasos knygą, o tai yra savarankiškas pagrindas priteisti 24 500 Lt žalą iš atsakovo A. B.. Taigi, visas neareštuotas UAB „Aravis“ turtas prieš bankrotą buvo parduotas ar nurašytas, o gautos lėšos už parduotą turtą buvo skirtos neplėtoti ar vystyti UAB „Aravis“ veiklą, o išimtinai atlikti atsiskaitymus su A. B., V. B. ir J. B., Dėl buvusių UAB „Aravis“ vadovų neteisėto neveikimo negalima nustatyti BUAB „Aravis“ veiklos, jo turto, ir įsipareigojamų dydžio. Bankroto administratorius sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovams kyla civilinė atsakomybė dėl B UAB „Aravis“ kreditorių patirtos žalos, kuri yra lygi BUAB „Aravis“ bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumai. BUAB „Aravis“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 185 919,91 Eur.
  9. Teismo posėdžio metu kreditorės A. K. pareiškusios netiesioginį ieškinį atstovas netiesioginio ieškinio reikalavimus palaikė, o atsakovų atstovas prašė netiesioginio ieškinio netenkinti.
  10. Trečiojo asmens – bankrutuojančios UAB „Aravis‘ administratorius palaikė kreditorės A. K. netiesioginio ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
  11. Netiesioginis ieškinys tenkintinas.
  12. Byloje nustatyta, kad BUAB „Aravis“ kreditorė A. K. pareikštu netiesioginiu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos BUAB „Aravis“ naudai; priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. BUAB „Aravis“ naudai 65 819,33 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  13. Teismas pastebi, kad aiškinant ir taikant netiesioginio ieškinio institutą, būtina atsižvelgti į šio instituto esmę ir tikslą. Pagrindinė šio instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas savo teisės realizavimu dėl to, kad kreditorius į jį nukreips išieškojimą ar dėl kitų priežasčių.
  14. Pagal CK 6.68 straipsnį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tam, kad kreditoriaus netiesioginis ieškinys būtų patenkintas, reikia įrodyti tokias aplinkybes:

4a) kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. prievolė turi būti galiojanti iki ieškinio pareiškimo turi būti suėjęs prievolių įvykdymo terminas, neturi būti suėjęs prievolės naikinamasis terminas, taip pat kad prievolė nebūtų pasibaigusi kitais prievolių pasibaigimo pagrindais.

5b) skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti.

6c) skolininko neveikimas pažeidžia kreditoriaus interesus, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises.

  1. Teismas įvertinęs kreditorės pareikšto ieškinio turinį bei atsižvelgdamas į bankrutuojančios UAB „Aravis“ administratoriaus 2018 m. liepos 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją sprendžia, kad kreditorės ieškinys atitinka netiesioginio ieškinio esmę ir tikslą, todėl atsakovų išdėstyta argumentacija, kad kreditorė neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, pripažintina nepagrįsta.
  2. Byloje kreditorės yra keliamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vadovams pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas, atlyginimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla. Kreditorė atsakovų žalos atlyginimo prievolę kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. be pagrindo nurašant bendrovės turtą, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais savo nuožiūra, dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos. Kreditorės nuomone, civilinės atsakomybės taikymo atsakovams sąlygos faktiškai jau yra konstatuotos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, taip pat jomis yra konstatuotos ir atsakovų neteisėtos veikos, ir žala įmonės kreditoriams, o taip pat ir atsakovų kaltė bei priežastinis ryšys tarp kilusios žalos įmonės kreditoriams ir atsakovų neteisėtų veiksmų.
  3. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
  4. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  6. Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2686-413/2011 iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą. Kreditorė A. K. pareiškė pareiškimą teismui ir prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškimą grįsdama įmonės vadovų (direktorių) fiduciarinių pareigų įmonei sąmoningu pažeidimu. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi buvo atsisakyta pripažinti BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties panaikinimo, 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą.
  7. Kaip matyti iš teismų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kad 2016 m. balandžio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016, 2016 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-219/2016 yra konstatuotas neteisėtas UAB „Aravis“ turto nurašymo faktas, t. y., kad UAB „Aravis“ vadovai 2010 m. rugsėjo 24 d. nepagrįstai nurašė 87,950 kub. m klijuotų rastų, kurių vertė 33 076,51 Eur (114 206,59 Lt) ir 2010 m. lapkričio mėn. nurašė nepagrįstai didelį kiekį kuro 5 163,01 Eur (17 826,84 Lt) sumai. Taigi, tokiu būdu yra nustatyta, kad įmonei atsakovų veiksmais buvo padaryta žala.
  8. Be kita ko, 2016 m. balandžio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016 yra konstatuota, kad UAB „Aravis“ vadovas A. B. pažeidė kreditorių interesus atsiskaitydamas su pasirinktais kreditoriais, nepagrįstai atsiskaitydamas su buvusiais vadovais A. B. ir V. B.. Tokiu būdu įmonei atsakovo A. B. veiksmais buvo padaryta 18 579,09 Eur (64 149,90 Lt) žala (atsiskaityta su pasirinktais kreditoriais) ir 63 281,97 Eur (218 500,00 Lt) žala (išmokėti iš UAB „Aravis“ kasos grynieji pinigai buvusiems UAB „Aravis“ vadovams A. B. ir V. B.). Aptartoje Apeliacinio teismo nutartyje taip pat yra konstatuota, kad buvę įmonės vadovai, organizuodami atsiskaitymus, be kita ko, nesilaikė lojalumo BUAB „Aravis“ pareigos ir pažeidė įstatymų reikalavimus (CPK 18 straipsnis, CK 6.9301 straipsnis,). Apeliacinės instancijos teismas darydamas priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas ir remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012 m. liepos 25 d. ir 2015 m. vasario 20 d. specialistų išvadomis nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. UAB „Aravis“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies ir kitus nurodymus, dėl ko tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  9. Kaip rodo bylos duomenys, kad nuo 1998 m. spalio 15 d. UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas V. B., kuris bendrovės vadovo pareigas ėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
  10. Kreditorė byloje įrodinėja atsakovų neteisėtus veiksmus jiems atliekant bendrovės vadovų pareigas, kurie jos teigimu, jau yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o būtent: be pagrindo nurašant bendrovės turtą, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais bei netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu, tokie įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus ir yra prejudiciniai ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kitaip jų įvertinti teismas neturi teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms atmestini visi atsakovų argumentai, kad atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimas nėra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir tai negalima pripažinti prejudiciniais faktais. Aptariant šį atsakovų argumentą atskirai akcentuotina, kad Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tuomet, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014).
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 yra nurodęs, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
  12. Teismo vertinimu, atsakovai byloje esančiais duomenimis savo pareigos neįvykdė ir nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos, kad dėl įvykusio tyčinio bankroto jie nebuvo atsakingi. Tuo tarpu, vertinant visus bylos duomenis, tame tarpe ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus dėl UAB „Aravis“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstina, kad tarp atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų jo vadovavimo įmonei metu be pagrindo nurašant turtą ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų vykdant atsiskaitymus savo nuožiūra, pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus ir kilusios įmonės kreditoriams žalos, taip pat egzistuoja priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, jeigu atsakovas A. B. nebūtų atlikęs veiksmų, kurių pasėkoje įmonė neteko didelės vertės materialaus turto, įmonės turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai bankroto procese būtų turėję galimybę patenkinti įstatymų nustatytomis proporcijomis dalį savo kreditorinių reikalavimų bankroto procese.
  13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012 m. liepos 25 d. ir 2015 m. vasario 20 d. specialistų išvadose buvo nustatyta, kad bendrovėje nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. UAB „Aravis“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakovai A. B. ir V. B. buvo atsakingi už tai, kad BUAB „Aravis“ teisės aktų reikalaujama tvarka buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko ir negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, dėl kilusios žalos neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. Kadangi atsakovai bendrais veiksmais leido atsirasti žalai, todėl žalą privalo atlyginti bendrovei solidariai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalies nustatytas taisykles. Byloje nustačius bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovai, tačiau pastarieji to nepadarė.
  14. Nagrinėjant šios kategorijos bylas Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
  15. Bankrutuojančios bendrovės 2017 m. sausio 23 d. likvidacinis balansas ir likvidacinis aktas patvirtina, kad bendrovės patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 185 919,91 Eur. Bankrutuojanti bendrovė turto neturi ir byloje nėra duomenų apie turtą, kurį realizavus galėtų būti gautos pajamos, kurios galėtų būti paskirstytos tarp kreditorių ir taip sumažinant kreditoriams patvirtintų reikalavimų dydį. Esant nurodytai argumentacijai spręstina, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų BUAB „Aravis“ kreditoriams kilusi iš atsakovų priteistina žala lygi 185 919,91 Eur (nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo A. B. priteistinas žalos dydis yra 120 100,58 Eur (33 076,51 Eur + 5 163,01 Eur + 18 579,09 Eur + 63 281,97 Eur), todėl bendra žala, kuri priteistina solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. yra 65 819,33 Eur (185 919,91 Eur-120 100,58 Eur).
  16. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (65 819,33 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  17. Esant nurodytiems argumentams kreditorės netiesioginis ieškinys tenkintinas.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų valstybei priteistinas 2 263,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
  2. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 10,45 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teismui patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 96 straipsnis).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

9Netiesioginį ieškinį patenkinti.

10Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Vilniaus r. sav., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aravis“, juridinio asmens kodas 123940958, buveinės adresas Tvenkinių g. 8a, Šakių k. Kauno r. sav., 120 100,58 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių vieną šimtą eurų 58 centų) žalos atlyginimą.

11Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Vilniaus r. sav., ir V. B., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Vilniaus r. sav. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aravis“, juridinio asmens kodas 123940958, buveinės adresas Tvenkinių g. 8a, Šakių k. Kauno r. sav., 65 819,33 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų 33 centus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (65 819,33 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ). Vilniaus r. sav., ir V. B., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Vilniaus r. sav. po 1 131,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 50 ct) žyminio mokesčio ir po 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai