Byla eB2-6420-781/2016
Dėl BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, suinteresuotas asmuo S. S

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Verslo kvadratas“, kuriam atstovauja bankroto administratorius M. K., pareiškimą dėl BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, suinteresuotas asmuo S. S., ir

Nustatė

2Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo: 1) pripažinti BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotą tyčiniu; 2) apriboti vadovei S. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3Pareiškėjas nurodo, kad S. S. UAB „Verslo kvadratas“ vadove buvo nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. kovo 18 d. Anot pareiškėjo, pirmos socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos iki 2015 m. gegužės 15 d., tačiau bendrovės veiklos laikotarpį jokios įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetą nebuvo mokėtos. Pareiškėjas aiškina, kad, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktus duomenis, pirmas privalomųjų įmokų mokėjimo terminas buvo 2015 m. gegužės 25 d., tačiau šis įsipareigojimas buvo įvykdytas tik iš dalies, o vėlesni mokėjimai taip pat apmokėti tik dalinai arba iš viso neapmokėti. Pareiškėjo teigimu, bendrovės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, taip pat nepateiktas balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl bankroto administratorius daro išvadą, kad jau nuo 2015 m. gegužės mėn. bendrovė buvo nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir buvo nemoki, todėl nuo 2015 m. gegužės mėn. vadovė S. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, o toliau didino įmonės įsipareigojimus VSDFV ir VMI. Pareiškėjas nurodo, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui taip pat nebuvo teikiami, todėl, pareiškėjo nuomone, bendrovės vadovai nevykdė pareigos išviešinti duomenis apie įmonės finansinę būklę, veiklos rodiklius ir turtinę padėtį, dėl to bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad administratoriui, iškėlus bankroto bylą, nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, vertintina kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, t. y. įstatymų nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius, kitą finansinę veiklą ir negalima įvertinti bendrovės veiklos teisėtumo. Pareiškėjas aiškina, kad, neturėdamas bendrovės finansinių dokumentų, negali nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o tai sudaro kliūtis identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis.

4VSDFV Vilniaus skyrius rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad UAB „Verslo kvadratas“ VSDFV Vilniaus skyriuje draudėju įregistruotas 2014 m. spalio 3 d. Pažymi, kad UAB „Verslo kvadratas“ įgijo prievolę kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti VSD įmokas ir sumokėti jas į fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Aiškina, kad bendrovėje darbuotojai įdarbinti nuo 2015 m. balandžio 14 d., tačiau draudėjas nesilaikė VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nei karto nuo veiklos pradžios nemokėjo priskaičiuotų VSD įmokų, t. y. nesumokėjo įmokų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. birželio mėn. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad nuo 2015 m. gegužės 22 d. kredito įstaigai buvo teikiami mokėjimo nurodymai nurašyti VSD įmokas ir delspinigius iš draudėjo sąskaitų ne ginčo tvarka, tačiau lėšos nebuvo nurašytos; skolininkas buvo raštu raginamas atsiskaityti, tačiau įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas.

5Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5070-866/2016, pareiškėjo BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M. K. prašymai dėl BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo netenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1806-330/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir klausimus dėl BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl S. S. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Pareiškimas iš esmės tenkintinas – BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, buvusiai vadovei apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

7Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

8Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi bankroto bylos BUAB „Verslo kvadratas“ iškėlimo metu, t. y. 2016 m. vasario 29 d.) nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; <...> 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

9Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

10Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

11Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Verslo kvadratas“ vadove nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo S. S., kuri nuo 2015 m. balandžio 10 d. buvo ir UAB „Verslo kvadratas“ vienintelė akcininkė.

12Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3930-866/2016, UAB „Verslo kvadratas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi BUAB „Verslo kvadratas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

14Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, kreipėsi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės dviem pagrindais: 1) bendrovės valdymo organai (buvusi vadovė S. S.) netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t. y. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų; 2) bankroto administratoriui, po bankroto bylos iškėlimo, neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

15Pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodė, kad BUAB „Verslo kvadratas“ jau nuo 2015 m. gegužės mėn. buvo nepajėgus vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir buvo nemokus. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nes tiek iš VSDFV, tiek iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „Verslo kvadratas“ skolos valstybės ir VSDFV biudžetui atsirado dar 2015 m. gegužės mėn. Nustatyta, kad nuo 2015 m. birželio 8 d. bendrovėje nebuvo apdraustųjų, t. y. įmonėje darbuotojai nedirbo, faktiškai bendrovė jokios veiklos nevykdė. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie BUAB „Verslo kvadratas“ tuo metu turėtą turtą (bendrovės valdymo organams neteikus finansinės atskaitomybės dokumentų ir neperdavus bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų), darytina išvada, jog UAB „Verslo kvadratas“ nemokumo būklė atsirado vėliausiai 2015 m. gegužės-birželio mėn.

16Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui arba kitiems asmenims pagal kompetenciją tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

17Taigi, kaip nustatyta, BUAB „Verslo kvadratas“ nemokiu tapo vėliausiai nuo 2015 m. gegužės-birželio mėn., tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo kreiptasi tik 2016 m. vasario 8 d.; į teismą kreipėsi įmonės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius. Minėta, kad BUAB „Verslo kvadratas“ vadove nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo S. S., kuri ir turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iniciavimo, tačiau to nevykdė, todėl, teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš tyčinio bankroto požymių.

18Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BUAB „Verslo kvadratas“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui taip pat nebuvo teikiami. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi UAB „Verslo kvadratas“ bankroto bylos iškėlimo metu) nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl darytina išvada, kad bendrovės vadovė S. S. (kuri ėjo pareigas kai įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. neteikiamos finansinės atskaitomybės ataskaitos) netinkamai vykdė savo pareigas.

19Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas taip pat apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217/2015). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą; tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

20Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3930-866/2016, kurioje BUAB „Verslo kvadratas“ iškelta bankroto byla, be kita ko, BUAB „Verslo kvadratas“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3930-866/2016, BUAB „Verslo kvadratas“ buvusiai vadovei S. S. paskirta 1000 Eur bauda už nurodytų teismo įpareigojimų nevykdymą. Byloje nepateikta duomenų, kad BUAB „Verslo kvadratas“ valdymo organai įvykdė nurodytus teismo įpareigojimus.

21Taigi, darytina išvada, kad BUAB „Verslo kvadratas“ vadovė S. S., kuri, kaip minėta, buvo BUAB „Verslo kvadratas“ vadovė ir akcininkė, nevykdė 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, be kita ko, perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui; be to, šios nutarties nevykdė (nevykdo) ir po teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria paskirta bauda už šio įpareigojimo nevykdymą, priėmimo; S. S. taip pat nenurodė teismui jokių priežasčių, dėl ko negali įvykdyti nurodytų įpareigojimų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad buvusiai BUAB „Verslo kvadratas“ vadovei (ir akcininkei) S. S. neperdavus bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, bankroto administratorius dėl jų trūkumo negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotą buvus tyčinį remiantis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

22Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nustatyta BUAB „Verslo kvadratas“ valdymo organų (buvusios vadovės) veiksmų (savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo) iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Taigi, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinių ataskaitų neteikimas) ir dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkintinas visiškai – BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

23Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, jog pareiškėjo nurodyti įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis), o patikrinti aplinkybes, turinčias nusikalstamų veikų požymių, ir jas kvalifikuoti (jeigu tokios būtų) turi prokuratūra.

24Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

25ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas administratoriaus motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: 1) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus.

26Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, be kita ko, prašė apriboti BUAB „Verslo kvadratas“ vadovei S. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

27Viena vertus, teismų praktikoje pažymima, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija, todėl jos taikymas turi būti pagrįstas; kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys ir nurodyti motyvai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu patvirtina akivaizdų įmonės vadovės (ir akcininkės) aplaidumą nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir (ar) vykdant pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui.

28ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, taip pat 14 dalyje numatytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Sankcijomis siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3930-866/2016, už įmonės turto pagal finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitų dokumentų nepateikimą BUAB ,,Verslo kvadratas“ vadovei S. S. buvo paskirta 1000 Eur bauda, tačiau reikalautas turtas ir (ar) dokumentai tiek teismui, tiek bankroto administratoriui vis tiek nebuvo pateikti. Teismas pažymi, jog, nesant duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties įvykdymą ir po baudos S. S. paskyrimo, nėra pagrindo išvadai, kad paskirtoji sankcija (bauda) būtų atlikusi S. S. drausminimo ir skatinimo funkciją. Buvusi vadovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir (ar) visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, priežastis (CPK 178 straipsnis); iš bylų (tiek dėl BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) duomenų matyti, kad S. S. informuota apie šių bylų nagrinėjimą ir jai nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo, kuriam atstovauja bankroto administratorius, prašymas šioje dalyje iš esmės tenkintinas – buvusiai BUAB „Verslo kvadratas“ vadovei S. S. apribotina teisė 4 (keturis) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

29Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Byloje dalyvaujančios šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

33Pripažinti BUAB „Verslo kvadratas“, j. a. k. 303409425, bankrotą tyčiniu.

34Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

35Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

36Apriboti S. S., a. k. ( - ) teisę 4 (keturis) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

37Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti S. S. teisės įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka informuoti Juridinių asmenų registrą apie priimtą sprendimą apriboti S. S., a. k. ( - ) 4 (keturiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Įsiteisėjusios nutarties nuorašą pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

38Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso... 2. Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo: 1) pripažinti BUAB „Verslo... 3. Pareiškėjas nurodo, kad S. S. UAB „Verslo kvadratas“ vadove buvo nuo 2015... 4. VSDFV Vilniaus skyrius rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad UAB „Verslo... 5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje... 6. Pareiškimas iš esmės tenkintinas – BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotas... 7. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 8. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2... 9. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 10. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Verslo... 12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos... 13. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio... 14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius,... 15. Pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodė, kad BUAB... 16. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 17. Taigi, kaip nustatyta, BUAB „Verslo kvadratas“ nemokiu tapo vėliausiai nuo... 18. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BUAB „Verslo kvadratas“... 19. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179... 21. Taigi, darytina išvada, kad BUAB „Verslo kvadratas“ vadovė S. S., kuri,... 22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 23. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 24. Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas... 25. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas administratoriaus... 26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius,... 27. Viena vertus, teismų praktikoje pažymima, kad pagal savo paskirtį (tikslą)... 28. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, taip pat 14 dalyje numatytų sankcijų... 29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Byloje dalyvaujančios šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 33. Pripažinti BUAB „Verslo kvadratas“, j. a. k. 303409425, bankrotą... 34. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 35. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 36. Apriboti S. S., a. k. ( - ) teisę 4 (keturis) metus eiti viešojo ir (ar)... 37. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti S. S. teisės... 38. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti...