Byla 2A-118-157/2015
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje N. 2-1006-619/2014, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2013-10-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti solidariomis atsakovės laiduotojos Z. M. ir trečiojo asmens kredito gavėjo D. M. prievoles jam pagal kredito sutartį ir priteisti iš atsakovės 174 947,91 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas savo reikalavimą grindė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Klaipėdos filialo (toliau – Bankas) ir trečiojo asmens D. M. 2006-04-11 sudaryta būsto kreditavimo sutartimi Nr. BK 06/04/101T (toliau – Kredito sutartis) su pakeitimais, kurios pagrindu šiam asmeniui buvo suteiktas 65 217 eurų kreditas būstui, esančiam Budelkiemio g. 14-91, Klaipėdoje, įsigyti; 2006-04-11 laidavimo sutartimi Nr. LBK 06/04/35T (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovė Z. M. įsipareigojo Bankui solidariai atsakyti už kredito gavėjo prievoles; 2006-04-11 būsto kredito draudimo sutartimi (Draudimo poliso serija Nr. BPD 025520) (toliau – Draudimo sutartis) su vėlesniais jos pakeitimais, sudaryta tarp trečiojo asmens D. M. ir ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuria draudimo bendrovė įsipareigojo Bankui grąžinti už kredito gavėją paskolą, draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis.

6Ieškovas nurodė, kad kredito gavėjas nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, todėl Bankas 2008-07-28 vienašališkai ją nutraukė ir 2008-08-18 kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Ieškovas 2008-09-09 sumokėjo Bankui 69 576,81 eurų draudimo išmoką, kuris 2008-09-18 reikalavimo perleidimo sutartimi šiam perleido visas turėtas reikalavimo teises (245 600,83 Lt) pagal Kredito bei Laidavimo sutartį ir apie tai informavo laiduotoją.

7Priverstine tvarka išieškant skolą ir pardavus iš varžytynių D. M. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovui buvo grąžinta 64 957,25 Lt dalis skolos, o likusi – 175 549,86 Lt skola liko nepadengta. Iki pateikiant ieškinį papildomai dar buvo išieškoti 1 985,95 Lt, todėl atsakovės skola pagal Laidavimo sutartį ieškovui sudaro 173 563,91 Lt ir kitos išlaidos (50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį, 1 334 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų), iš viso 174 974,91 Lt.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Jos nuomone, laidavimas yra pasibaigęs, todėl ieškovas nebeturi reikalavimo teisės. Atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2008-09-18, tuo tarpu ieškinys pareikštas tik po penkerių metų, ir toks pasyvumas, atsakovės nuomone, reiškia, jog iki to laiko pats ieškovas nelaikė, kad jo teisės pažeistos.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino atsakovės Z. M. ir trečiojo asmens – kredito gavėjo D. M. prievoles pagal Kredito sutartį solidariomis; ieškovui iš atsakovės priteisė 174 947,91 skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 4 499 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai paskolos ir kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Šiuo atveju, šalys Laidavimo sutarties 3.3 punktu nustatė, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui pagal Kredito sutartį, įskaitant bet neapsiribojant kredito grąžinimu, kredito palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumokėjimu, nuostolių atlyginimu ar padidėjusių Banko kaštų atlyginimu.

12Teismas nurodė, kad tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, ji sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės prievolės pobūdį.

13Teismas sprendė, kad šiuo atveju laidavimas, kaip trečiojo asmens prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, galioja iki visiško skolos grąžinimo, todėl pripažino, kad tokiu atveju ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė Z. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė įstatymą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri įtvirtina teismo pareigą ex officio įvertinti sutarties sąlygų atitikimą CK 6.188 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo kriterijams, nepasisakė dėl atsakovės pozicijos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasekmių klausimais, kurie buvo vienas esminių atsiliepimo argumentų (CK 6.2284 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).
  2. Teismas be pagrindo ab initio nepripažino negaliojančia Kredito sutarties 10.1 punkto sąlygą, suteikiančią Bankui teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti skolą prieš terminą, jeigu kredito gavėjas laiku nesumoka bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų (CK 6.228 4 str. 8 d.). Tokia sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, konstitucinį lygiateisiškumo principą ir dėl to negali būti laikoma sąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
  3. Teismas be pagrindo atsakovės bei trečiojo asmens nelaikė silpnesnėmis sutarčių šalimis ir šių sutarčių sąlygas neaiškino jų, kaip vartotojų, naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
  4. Teismas be pagrindo Banko veiksmus, tai yra pasiūlymą laiduotojai iki 2008-07-28 sumokėti visas pagal Kreditavimo sutartį priklausančias įmokas (240 234,81 Lt), nevertino kaip vienašališko Kredito sutarties 3.3 punkto pakeitimo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų pažeidimo. Kredito sutartis numatė terminą prievolei įvykdyti, o laiduotoja negalėjo jos įvykdyti dėl jos dydžio ir trumpo termino. Be to, toks reikalavimas buvo siurprizinis – ji negalėjo protingai tikėtis tokios sutarties sąlygos.
  5. Bankui nustačius prievolių įvykdymo terminą iki 2008-07-28, laidavimas tapo terminuotas ir nuo šios datos skaičiuotinas 3 mėnesių terminas pareikšti reikalavimą, o jį praleidus, laiduotojos prievolės Bankui pasibaigė CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atsakovės Z. M. apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai nagrinėjo atsakovės prievoles pagal Laidavimo sutartį, nes ja buvo grindžiamas ieškinys. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Dėl jos nutraukimo teisėtumo jau pasisakyta galiojančioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartyje Nr. 198-1N/2008, kuri turi res judicata galią šalims ir prejudicinę galią nedalyvavusiam byloje asmeniui. Todėl šios bylos šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys kitose bylose negali ginčyti teismo nustatytų faktų ir

    17teisinių santykių.

  2. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisėtu kreditavimo sutarties sudarymu ir jos nutraukimu – nėra šios bylos dalyku, todėl dėl to nepasisakoma.
  3. Teismas teisingai sprendė, kad Laidavimo sutarties 3.3 punktu atsakovė įsipareigojo Bankui atsakyti iki visiško kredito gavėjo prievolių įvykdymo, todėl skunde nurodytas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, nes Bankas, pareikalaudamas iki tam tikro termino sumokėti susidariusią skolą, Laidavimo sutarties sąlygos nepakeitė ir nemodifikavo jos iš neterminuotos į terminuotą.
  4. Atsakovė be pagrindo teigia, kad Banko reikalavimas įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles jai buvo siurprizinė sąlyga, nes Laidavimo sutarties 2.1.1 punkte buvo nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas netinkamai vykdo savo prievoles. Be to, Laidavimo sutarties 2.1.4 punktu laiduotoja įsipareigojo Bankui sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pirmo raštiško Banko reikalavimo.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš imantis nagrinėti atsakovės Z. M. apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiajam asmeniui D. M. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Klaipėdos filialas (toliau – Bankas) buvo suteikęs kreditą būstui įsigyti pagal 2006-04-11 sudarytą sutartį Nr. BK 06/04/101T su pakeitimais (toliau – Kredito sutartis); kad šia sutartimi D. M. prisiimtų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka (Hipotekos lakštas įregistruotas 2007-06-11, Nr. 4299, kodas 03120070008050), o taip pat 2006-04-11 laidavimo sutartimi Nr. LBK 06/04/35T (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovė Z. M. įsipareigojo Bankui solidariai atsakyti už kredito gavėjo D. M. prievoles ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas (sutarties 1 p., 2.1.1 p.), nurodant, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui pagal Kredito sutartį (sutarties 3.3 p.), jog laiduotoja įsipareigoja Bankui sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pirmo raštiško Banko reikalavimo; 2006-04-11 būsto kredito draudimo sutartimi (Draudimo poliso serija Nr. BPD 025520) (toliau – Draudimo sutartis) su vėlesniais jos pakeitimais, sudaryta tarp kredito gavėjo D. M. ir ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo bendrovė įsipareigojo Bankui grąžinti už kredito gavėją paskolą, sumokėti palūkanas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis.

21Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad kredito gavėjas D. M. neįvykdė savo paskolinių prievolių, todėl Bankas 2008-07-28 šią sutartį nutraukė ir iš draudimo bendrovės 2008-09-09 gavęs 69 576,81 EUR (240 234,81 Lt) draudimo išmoką, 2008-09-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08/09/19, perleido pastarajai visas kredito gavėjo atžvilgiu jo turėtas reikalavimo teises, kylančias pagal Kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir priedais kartu su papildomomis teisėmis pagal Hipotekos lakštą ir Laidavimo sutartį; kad iš varžytynių pardavus įkeistą D. M. turtą, buvo gauta 64 957,25 Lt, o iki ieškinio pateikimo išieškota 1 985,95 Lt, todėl ieškovo reikalavimas kartu su kitomis išlaidomis (dokumentų įteikimas per antstolį, būtinosios vykdymo išlaidos) sudaro 174 974,91 Lt); kad Bankas 2008-10-16 raštu tiek kredito gavėją D. M., tiek laiduotoją atsakovę Z. M. buvo informavęs apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui, o 2012-12-10 pats ieškovas ją buvo paraginęs atsiskaityti, tačiau skola nebuvo padengta; kad šie dokumentai atsakovei buvo siunčiami adresu, kurį ji yra nurodžiusi taip pat ir savo apeliaciniame skunde.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė laiduotoja Z. M. nuo jai pareikšto ieškinio gynėsi teigdama, jog Bankas, 2008-07-11 pranešime Nr. 3435 nurodęs, kad iki 2008-07-26 neįvykdžius įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, ji bus vienašališkai nutraukta nuo 2008-07-26 ir bus kreiptasi į ieškovą dėl draudimo išmokos (sutarties 10.1 p., 10.3 p.) – pakeitė kredito sutarties sąlygas, nustatydamas konkretų terminą, kuris baigėsi 2008-07-26, todėl ieškovui nepareiškus teisme ieškinio dėl skolos priteisimo iki 2008-10-26 laidavimo sutartis baigėsi ir ji nebeturi pareigos įvykdyti laiduotojos prievolės, o ieškovas nebeturi reikalavimo teisės (CK 6.88 str. 1 d.). Be to, nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisę įgijo dar 2008-09-18, tuo tarpu ieškinys jai pareikštas tik 2013-09-05. Taigi, apeliantės teigimu, pats ieškovas nelaikė, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti.

23Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis atmeta apeliantės teiginius, kuriais ji grindžia CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių laidavimo sutarties pabaigą, taikymą. Visų pirma pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalies normą reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, tai yra subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Antra, jau buvo minėti faktai, kad pagal Laidavimo sutarties 3.3 punktą atsakovė Z. M. sutiko, jog jos laidavimo prievolė galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui; kad 2008-09-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08/09/19 Bankas perleido ieškovui visas kredito gavėjo atžvilgiu jo turėtas reikalavimo teises, kylančias pagal Kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir priedais kartu su papildomomis teisėmis pagal Hipotekos lakštą ir Laidavimo sutartį; kad prievolė bankui nebuvo įvykdyta, taip pat nėra atsiskaityta su žalą atlyginusiu, tai yra draudiminę išmoką kreditoriui sumokėjusiu, ieškovu. Teismas teisingai nurodė, kad Banko pasiūlymas laiduotojai iki 2008-07-28 sumokėti visas pagal Kreditavimo sutartį priklausančias įmokas (240 234,81 Lt), negali būti vertinamas kaip vienašališkas Kredito sutarties 3.3 punkto pakeitimas, ir atitinkamai kaip teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų pažeidimas. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad šis Banko reikalavimas traktuotinas kaip siurprizinė sąlyga, nes Laidavimo sutarties 2.1.1 punkte buvo nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja, kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas netinkamai vykdo savo prievoles, o Laidavimo sutarties 2.1.4 punkte ji pati buvo įsipareigojusi Bankui šias lėšas sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pirmo raštiško Banko reikalavimo.

24Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo jai pareikštas 174 947,91 Lt ieškininis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.76 str., 6.81 str., 6.156 str. 4 d., 5 d.).

25Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės teiginius, jog skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas, o ieškinys atmestinas, nes teismas nepasisakė dėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasekmių, tuo pažeisdamas pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygas pagal CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, o Sutarties 10.1 punkto sąlygą bei Banko veiksmus nutraukiant sutartį – traktuoti kaip pažeidžiančius sutarties šalių interesų pusiausvyrą, konstitucinį lygiateisiškumo principą ir dėl to nesąžiningus (CK 6.107 str. 1 d., 193 str. 4 d.).

26Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atsakovės Z. M. apeliacinį skundą teisingai nurodo, jog dėl ginčo Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo jau yra pasisakyta galiojančiose Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartyse: dar 2008 m. gruodžio 2 d. priimtoje nutartyje Nr. 198-1N/2008 bei 2009 m. vasario 20 d. nutartyje. Tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo kredito gavėjas D. M. ar atsakovė laiduotoja Z. M. iki ieškinio šioje byloje pateikimo būtų kėlę klausimus dėl šių teismo nutarčių peržiūrėjimo, ar dėl pačios Kredito sutarties sąlygų ar jos nutraukimo teisėtumo. Taigi šis faktas leidžia spręsti, kad minėti asmenys sutiko su nurodytais galiojančiais hipotekos teisėjo sprendimais bei jų išvadomis.

27Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, kurioje išdėstytais išaiškinimais bei išvadomis remiasi apeliantė, šis teismas ab initio pripažino negaliojančiomis sutarties sąlygas (CK 6.188 str. 7 d.), pagal kurias kredito gavėjui sutartyje nustatytais terminais negrąžinus bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nesumokėjus palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (sutarties 46.1 p.), šis iki sutarties nutraukimo termino suėjimo privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus (sutarties 44 p.). Tačiau pagal kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teismų nustatytas aplinkybes bankas sutartį nutraukė skolininkams per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos nesumokėjus pradelstos 863,54 eurų paskolos, 294,21 eurų palūkanų ir 63,91 eurų delspinigių (viso 1221,63 eurų). Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nepaisant 2006-04-11 Kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo termino atidėjimo, kredito gavėjas D. M. Bankui skolos negrąžino, nemokėjo palūkanų. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti apeliantės nurodomose 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, 2008 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008, 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2013, o taip pat 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, – nesuteikia pagrindo kitokiai išvadai, nes šių kasacinio teismo bylų bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės yra skirtingos (CPK 4 str.).

28Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą nepateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nurodymų bei ginčo Kredito sutarties nutraukimo sąlygas vertinti kaip pažeidžiančias sutarties šalių interesų pusiausvyrą, konstitucinį lygiateisiškumo principą ir todėl neatitinkančias CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo kriterijų (CPK 185 str.).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Gi tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 328 straipsnį, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006;ir kt.).

30Taigi atsakovės Z. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.), nepasisakant dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

31Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2013-10-09 kreipėsi į teismą... 5. Ieškovas savo reikalavimą grindė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus... 6. Ieškovas nurodė, kad kredito gavėjas nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito... 7. Priverstine tvarka išieškant skolą ir pardavus iš varžytynių D. M.... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Jos nuomone, laidavimas yra pasibaigęs,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai paskolos ir kreditavimo sutartyje... 12. Teismas nurodė, kad tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga... 13. Teismas sprendė, kad šiuo atveju laidavimas, kaip trečiojo asmens prievolės... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovė Z. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus... 16. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atsakovės Z. M.... 17. teisinių santykių.
  • Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš imantis nagrinėti atsakovės Z. M.... 21. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad kredito gavėjas D. M. neįvykdė... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė laiduotoja Z. M. nuo jai pareikšto... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis šioje byloje nustatytomis... 24. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 25. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės teiginius, jog skundžiamas... 26. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojų... 27. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje,... 28. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Taigi atsakovės Z. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios... 31. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 32. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti...