Byla 2-80-547/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovės R. P. atstovei, advokatei L. G., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. P., institucijoms teikiančioms išvadą byloje: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

Nustatė

2Ieškovas patikslintu ieškiniu ir 2014-11-12 ieškinio reikalavimų patikslinimu prašo:

31. atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką jam, ieškovui A. B., a. k. ( - ), gyv. ( - ) ir atsakovei, R. P., gim. ( - ), gyv. ( - ) priklausantį turtą: pastatą- gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė - 10 800 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, plane pažymėtas 2Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 37.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, plane pažymėtas 3Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 32.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 1840 Lt; pastatą- šiltnamį, plane pažymėtas - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitus statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, lauko tualetas), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, viso turto už 15 656 Lt, esančio adresu ( - ) tokiu būdu ir tvarka:

41.1. jam, ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui ir nuosavybėn priskiriant: pastatą - ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 3Ilp, užstatytas plotas 32.0 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 1 840 Lt; ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 211 p, užstatytas plotas 37.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt, jo naudojimui ir nuosavybėn priskirti - kitą statinį - kiemo statinį- lauko tualetą, kurio unik. Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, dalies vertė 46 litai. Viso jam, ieškovui tektų turto už 4596 Lt.

51.2. atsakovei, R. P., gim. ( - ) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant: pastatą- gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė -10 800 Lt; pastatą- šiltnamį, plane pažymėtas - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitus statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinį), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt.

6Viso turto už 15 656 Lt, esančio adresu ( - ).

72. nustatyti naudojimosi tvarką 0.1893 ha žemės sklypu, unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 7060 Lt vidutinės rinkos vertės, esančiu ( - ), tokiu būdu ir dydžiais:

82.1. jam, ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, 0.1893 ha žemės sklype, kurio unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 0,0631 ha, ploto, sklypo plane pažymėtą A/plotas 631 kv. m.

92.2. atsakovei, R. P., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, 0.1893 ha žemės sklype, kurio unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 0,12632 ha ploto, sklypo plane pažymėtą /plotas 1263 kv.

103. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

11Ieškovas nurodo, kad 1979 metų rugpjūčio 13 d. mirus, jo motinai S. B. (K.) jis kartu su atsakove, R. P. ir broliu R. B., paveldėjo motinai priklausiusį turtą: vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, 45 kv. m. ir mūrinį tvartą. Vėliau, 1993-05-13 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 331-v pagrindu motinai priklausęs turtas jam, atsakovei ir broliui buvo padalintas lygiomis dalimis (po 1/3). 2010 m. sausio 11 d. brolis, R. B. savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje dovanojimo sutarties Nr. 54 pagrindu, padovanojo atsakovei R. P..

12Nurodo, kad minėtų, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, dovanojimo sutarties ir miesto (rajono) valdybos potvarkio pagrindu su atsakove tapo šio turto bendraturčiais: pastato- gyvenamojo namo, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė - 10 800 Lt; pastato - ūkinio pastato, plane pažymėtos 2Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 37.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt; pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 32.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 1840 Lt; pastato- šiltnamio, plane pažymėto - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitų statinių - kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, lauko tualetas), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt.

13Pažymi, kad iš pradžių gyvenamasis namas, kurį kartu su atsakove ir broliu paveldėjo po motinos mirties buvęs žymiai mažesnis. Dar prieš motinos mirtį 1973 m. iš buvusio tvarto (aprašyto paveldėjimo teisės liudijime), kuris buvo supuvęs, iš asmeninių lėšų pradėjo statyti plytų garažą (plane pažymėtas indeksu 2I1p) ir gretimais esantį tvartą (plane pažymėtas indeksu 3Ilp). Statyboms nupirko dvi mašinas silikatinių plytų, medienos, šiferinės stogo dangos. Visus darbus atliko vienas. Mirus motinai, su broliu ir seserimi nutarė padidinti gyvenamojo namo plotą. Jis verandos statyboms davė nuo garažo ir tvarto statybų likusių plytų, pačią verandą statė atsakovė. Prie verandos statybų prisidėjo langų, durų sustatymu. Vėliau, jau po motinos mirties, savo lėšomis namuose įvedė vandentiekį, atliko kanalizacijos darbus, namo apšildymui pastatė koklinę krosnį, viryklę. Kieme pasodino vaismedžius, vaiskrūmius, nupirko geležinį šiltnamį, jį pastatė, sodą aptvėrė tvora. Nei prieš motinos mirtį, nei po jos mirties nei brolis, nei sesuo lėšomis prie jo atliktų darbų neprisidėjo. Pats visuomet stengėsi išlaikyti, jam ir kitiems bendraturčiams paliktą palikimą savomis lėšomis nemaža dalimi padidino jo vertę. Dėl visų atliktų jo įdėjimų nei brolis, nei sesuo anuomet neprieštaravo. Tačiau vėliau, bendrąja daline nuosavybės teise valdomas turtas nebuvo valdomas visų jų sutarimu. Sesuo 1994 metais savavališkai be jo sutikimo, savo asmenine sąskaita Nr. 396 Varėnos rajono ( - ) apylinkės ūkinėse knygose Nr. 9 įregistravo vieno aukšto medinį namą, nors namas priklausė trims savininkams. 1995 m. registruojant turtą viešajame registre, tiek gyvenamasis namas, tiek ūkiniai pastatai, įregistruoti su visais pristatymais ir pagerinimais. Broliui padovanojus savo dalį atsakovei, jam priklauso tik viena trečioji turto dalis.

14Kaip minėjo, įgijus minėtą turtą iš pradžių jie turtą valdė ir naudojosi juo bendru sutarimu. Tačiau broliui padovanojus turtą atsakovei, su ja dėl bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomo turto sutarti nepavyksta. Ypač dėl jos savavališkų veiksmų jo neįsileidžiant į gyvenamąsias patalpas, ardant jo statytą garažą su tvartu.

15Nurodo, kad atsakovei jo neįleidžiant į gyvenamąjį namą persikėlė gyventi į šalimais esantį garažą kur gyvena šiltuoju metų laiku. Žiemos metu gyvena jam priklausančiame bute Vilniuje, adresu ( - ). Atsakovei siūlė ginčo turtą atsidalyti, nes matė, kad gražiuoju susitarti su ja nepavyks, o neatsidalinęs bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, apskritai negalės juo naudotis. Atsakovė su jo siūlymais nesutiko, todėl kreipėsi į teismą.

16Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, dėl atsakovės siūlomo plano nesutinka, nes ten yra dirvonas ir žiemą ten negali pravažiuoti. Tas kelias nėra asfaltuotas. Iš pakraščio padaryti kelią neįmanoma, nes ten yra duobė, kurią jis pats iškasė, kai statė ūkinius pastatus. Užversti tos duobės negali, nes neturi sveikatos. Jeigu palikti kelią pagal jo prašymą, tai statybininkai turėtų važiuoti per sklypą prie pat gyvenamojo namo. Atsakovė pati neturi mašinos ir nevažinėja.

17Nurodė, kad dėl jis nesutinka gauti piniginę kompensaciją už turtą. Norėtų renovuoti pastatus ir jais naudotis, juolab po to, kai išsipirko žemės sklypą nuosavybėn.

18Ieškovo atstovė, advokatė Nijolė Raulušaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir prašė jį tenkinti. Ieškovas ir atsakovas bendraturčiai, bet nesutaria dėl naudojimosi tvarkos. Jei būtų priteista kompensacija, tai būtų pažeista savininko teisė naudotis turtu. Jis statė statinius, juos puoselėjo ir tai jam labai svarbu. ( - ) ieškovas gyvena dažniau ir ilgiau nei Vilniuje. Todėl jo interesus labiau atitinka naudojimosi tvarkos nustatymas, natūroje atidalijimas, o ne kompensacija. Ieškovas ir atsakovė išsipirko žemės sklypą ir todėl kartu turi būti nustatyta naudojimosi tvarka. Privažiavimą atsakovė siūlo kitoje vietoje, nei ieškovas, tačiau ieškovas nurodęs, kad dėl žemės reljefo toje vietoje kelio padaryti neįmanoma.

19Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

20Nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį - neatidalinti turto natūra, o priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį ir atidalinti turtą natūra - žemės sklypo dalis nustatyti pagal atsakovės pateiktą patikslintą ieškovo teiktą planą, nenustatant per atsakovei tenkančią sklypo dalį servituto - privažiavimo prie ieškovui tekančios sklypo dalies, o atidalinant ieškovui 631 m2 sklypą, į šį bendrą plotą įskaičiuojant ir privažiavimui reikalingą žemės sklypo plotą. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos byloje turėtas bylinėjimo išlaidas.

21Dėl paveldėto turto dalies

22Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovas klaidingai nurodo turtą, kuris buvo ieškovo, atsakovės bei jų brolio R. B., kuris 2010 m. sausio 11 d. dovanojimo sutartimi savo turto dalį padovanojo atsakovei paveldėtas. Pagal 1981 m. vasario 23 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (ieškovo pateiktas kartu su pradiniu ieškiniu), ieškovas, atsakovė ir jų brolis paveldėjo vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį 45 kv. m. bendro naudingo ploto, iš jų 33 kv. m. gyvenamojo ploto, ir mūrinį tvartą, esančius ( - ). Taigi, ieškovas gali pretenduoti ir prašyti atidalinti tik tą turtą, kuris buvo jo paveldėtas po motinos S. B. mirties 1979 m. rugpjūčio 13 d. ir kuris realiai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui.

23Visų pirma, kaip ir yra nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, šalys paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio plotas, paveldint turtą, buvo 45 kv. m. Taigi, ieškovui priklauso 1/3 gyvenamojo namo, skaičiuojant nuo 45 kv. m., o ne nuo 64,46 kv. m. ploto, kuris yra dabar. Būtent atsakovė padidino gyvenamojo namo plotą, pastatydama verandą, todėl padidintas namo plotas - 19,46 kv. m (64,46 kv. m. - 45 kv. m.) priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra atidalintinas šioje byloje.

24Faktas, kad būtent atsakovė pastatė verandą ir padidino gyvenamojo namo plotą, yra nustatytas 1995 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A7-853 1995 m., kuri turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Tuo labiau, tai, kad būtent atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, pastatė namo verandą, gali patvirtinti ir liudytojai.

25Ieškovo teiginys, kad jis iš asmeninių lėšų, neva, pradėjo statyti plytų garažą ir gretimais esantį tvartą taip pat yra paneigtas minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl šie ieškovo argumentai turi būti atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

26Pažymėtina, kad ieškovas kelia analogišką reikalavimą ir prašo atidalinti gyvenamąsias patalpas, viršijančias jam tenkančią dalį, nors šis klausimas jau buvo išspręstas minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria teismas, be kita ko, privalo remtis nagrinėdamas šią bylą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovui priklausančios turto dalies, reikia atsižvelgti į paveldėjimo metu egzistavusį turtą ir jo dydį, o ne į šiuo metu esantį atsakovės lėšomis padidintą ir pagerintą turtą, koks buvo nurodytas ieškovo ieškinyje.

27Dėl nekilnojamojo turto atidalinimo natūra neproporcingumo

28Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir esant ieškovo ir atsakovės nesutarimams dėl turto padalijimo būdo, prašo nekilnojamąjį turtą padalinti natūra; tuo pačiu prie patikslinto ieškinio ieškovas pateikė nekilnojamojo turto atidalijimo natūra pasiūlymą.

29Pirma, jau pradiniame atsiliepime į ieškinį yra išdėstyti motyvai ir argumentai, pagrindžiantys, kad tarp ieškovo ir atsakovės (bei jos sūnaus, gyvenančio kartu) kyla nesutarimai. Manytina, kad net ir atidalijus turtą natūra taip, kaip yra siūloma ieškovo, tai teiktų prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp šalių kilti kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą, nekilnojamojo turto, todėl, siekiant išvengti konfliktų ateityje (kurie, manytina, tikrai kiltų), akivaizdu, kad šio turto atidalijimas natūra pažeistų tiek pačio ieškovo, tiek ir atsakovės teises ir teisėtus interesus.

30Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, būtent: kad atsakovė naudojasi nekilnojamuoju turtu ilgą laiko tarpą, ji neturi kitos gyvenamosios patalpos ir kito nekilnojamojo turto, o ieškovas, priešingai, turi kito nekilnojamojo turto; į tai, kad ieškovas pateikė proporcingumo principui prieštaraujantį nekilnojamojo turto projektą; į tai, kad ieškovas nori, kad būtų atidalintas ir tas turtas, kuris apskritai ieškovui nepriklauso; į tai, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, o atidalijus turtą natūrą, būtų sukurtos prielaidos nuolatiniams konfliktams, manytina, kad turtas natūra neturėtų būti atidalintas.

31Dėl kompensacijos priteisimo.

32Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Įstatymų nedraudžiama ir mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

33Aiškinant LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui; LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma leidžia priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui. Taigi, vadovaujantis LR CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

34Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes bei ypač į tai, kad padalijus turtą natūra ieškovas ir atsakovė turėtų gyventi šalimais, nors jos yra konfliktuojančios šalys ir realiai negali kartu gyventi, manytina, kad vienai šaliai turėtų būti priteistas visas nekilnojamasis turtas natūra, o kitai šaliai - kompensacija pinigais.

35Manytina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei priklauso didesnė nekilnojamojo turto dalis (1/3 paveldėto turto dalis plius 1/3 brolio dovanota dalis plius jos padidinta nekilnojamojo turto dalis, tame tarpe, veranda), o ieškovui priklauso tik 1/3 paveldėto turto dalis; - būtent atsakovė kartu su sūnumi jau daugelį metų gyvena minėtame name; - atsakovė neturi kito gyvenamojo ploto, o ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą Vilniuje, kas reiškia, kad ieškovo interesas naudotis ginčo turtu negali būti laikomas esminiu, nekilnojamasis turtas natūra turi būti priteistas atsakovei, neturinčiai kito nekilnojamojo turto ir kitos gyvenamosios patalpos, tuo pačiu priteisiant ieškovui kompensaciją pinigais.

36Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad nors ieškovas ir atsakovė, kaip bendrasavininkai, turėjo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir kitas įmokas, tačiau namą išlaikė, jį remontavo, renovavo (pradinio atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4), atliko kitus būtinus darbus, mokesčius, tame tarpe ir žemės nuomos mokesčius, mokėjo viena atsakovė (pradinio atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 5, 6). Taigi, kompensacijos dydis, kuris turėtų būti išmokamas ieškovui už jam priklausančią paveldėto turto dalį, turėtų būti mažintinas atsakovės patirtomis išlaidomis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausančio turto išlaikymui, remontui ir renovavimui ir kurios buvo skirtos mokesčiams ir įmokoms už namą mokėti.

37Pabrėžtina, kad skaičiuojant ieškovui tenkančios kompensacijos dydį, tokia kompensacija turėtų būti skaičiuojama ne nuo ieškovo pateikto dalintino turto dydžio, tačiau nuo realiai dalintino turto, t. y. to, kuris buvo šalių paveldėtas pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą; tuo pačiu, kaip ir buvo minėta, jam tenkančios kompensacijos dydis, skaičiuojamas nuo jam priklausančio turto vertės, turi būti mažinamas atsižvelgiant į tai, jog turto išlaikymu, renovavimu ir remontavimu nuo pat paveldėjimo 1981 m. iki šiol rūpinosi ir rūpinasi tik atsakovė.

38Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

39Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio 1/3 dalis (0,0631 ha) priklauso ieškovui, o 2/3 (0,1262 ha) atsakovei, naudojimosi tvarką. Atsakovas ne tik pateikė dviejų atskirų sklypų projektą, tačiau ir nurodė, kad atsakovei tenkančioje dalyje turėtų būti nustatytas kelio servitutas, kad ieškovas galėtų patekti į savo sklypo dalį. Su tokiu ieškovo pateiktu sklypo atsidalijmo projektu atsakovė nesutinka.

40Pirma, kaip jau buvo minėta, manytina, kad nekilnojamasis turtas (pastatai) natūra neturėtų būti atidalinti, o ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista kompensacija už ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto, taip pat ir žemės, dalį.

41Antra, net ir teismui atidalijus nekilnojamąjį turtą - pastatus - natūra, negalima sutikti su ieškovo pateiktu naudojimosi žemės sklypu projektu jau vien dėl to, jog ieškovo pateiktu projektu yra norima nustatyti kelio servitutą, einantį per atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį (visiškai prie pat atsakovės gyvenamojo namo).

42Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, akivaizdu, kad ji yra nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, atisžvelgdamas į ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą, turi aiškintis ir nustatyti, ar yra būtina nustatyti kelio servitutą per atsakovei tenkančią sklypo dalį, tuo labiau, teismas turi tirti, ar ieškovas normaliomis sąnaudomis negalėtų naudotis savo žemės sklypo dalimi nenustačius kelio servituto.

43Šiuo atveju ieškovui nėra būtina nustatyti kelio servituto per atsakovei tenkančią sklypo dalį ir tokiu būdu apriboti atsakovės nuosavybės teises. Ieškovas turi objektyvią galimybę pasiekti savo sklypą iš kitos pusės, palei sklypo ribą, tokiu būdu nereikalaujant nustatyti servituto per atsakovei siūlomą atidalinti sklypo dalį ir atitinkamai privažiavimui prie savo sklypo reikalingą žemės plotą priskiriant ieškovo nuosavybei. Atsakovės siūlomas galimas žemės atidalijimo planas pažymėtas ieškovo prie patikslinto ieškinio pridėtame žemės sklypo kadastriniame plane (Priedas Nr. 2), kuriame atitinkamai pažymėta ieškovui turintis tekti žemės sklypo plotas, įskaitant ir palei sklypo ribą siūlomą formuoti privažiavimui reikalingą plotą, o atsakovei - bendrą 1263 m2 žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatomas servitutas -privažiavimas prie ieškovui tenkančios sklypo dalies ir taip be pagrindo neapsunkinant atsakovės turto bei naudojimosi juo galimybės.

44Ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų. Todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo taikyti kelio servitutą vien todėl, kad ieškovas nori naudotis svetimu daiktu (atsakovei priklausančia sklypo dalimi), nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

45Trečia, teismui nusprendus, kad turtas turi būti padalintas natūra ir net nustačius, kad ieškovas negali pasiekti jam tenkančios sklypo dalies kitaip kaip tik per atsakovės sklypo dalį, vis tiek manytina, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas yra netinkamas.

46Pabrėžtina, kad ieškovui priklauso 1/3 žemės sklypo, o atsakovei - 2/3 žemės sklypo. Nėra nustatyta, kuri žemės sklypo dalis priklauso ieškovui, o kuri - atsakovei. Būtent dėl to ieškovas ir teikia žemės sklypo naudojimosi projektą.

47Tačiau šiuo atveju, manytina, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pateikia projektą, kuris akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises. Nesuprantama, kodėl ieškovas sau nustato 1/3 žemės sklypo dalį, tačiau nurodo, kad naudosis ir atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytos kiekvienam iš jų tenkančios konkrečios žemės sklypo ribos, akivaizdu, kad ieškovas, manydamas, kad kitu būdu negalėtų pasiekti savo sklypo, turėjo siūlyti ne nustatyti servitutą, o nustatomo servituto dalimi atitinkamai mažinti savo žemės sklypą.

48Šiuo atveju nesuprantama, kodėl dėl ieškovo noro naudotis atsakovės sklypo dalimi (nes jam taip yra galimai naudingiau ir patogiau), turėtų nukentėti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui yra reikalingas privažiavimas prie jo žemės sklypo (pagal jo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką), nustačius, kad ieškovas objektyviai negali patekti į savo žemės sklypą kitu būdu, manytina, kad ta ploto dalimi, kuria ieškovas naudotųsi norint pasiekti jam priklausančią žemės sklypo dalį, turėtų būti mažintinas ieškovui tenkančio žemės sklypo dydis atsakovės naudai. Būtent, atsakovei turėtų būti priskirtina tokia žemės sklypo ploto dalis (iš dabar pagal ieškovo projektą jam tenkančios žemės sklypo dalies), kuria ieškovas norėtų naudotis privažiavimui, t. y. ieškovui priskirtina žemės sklypo dalis turėtų būti mažintina privažiavimui skirta sklypo dalimi.

49Dėl ieškovo reikalavimų netikslumo ir neišsamumo

50Teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą bei neišsprendus šių nekilnojamojo turto objektų atidalijimo klausimo, ginčas nebūtų pilnai išspręstas iš esmės ir sudarytų sąlygas kitiems ginčams ateityje tarp šalių kilti.

51Atsakovė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai mama sirgo, ji ją prižiūrėjo, slaugė bei prižiūrėjo visą ūkį, gyvulius bei pasodintus laukus. Nurodo, kad ieškovas, jos brolis, yra labai konfliktiškas, ji negali su juo gyventi viename sklype.

52Atsakovės ieškovė, advokatė L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal ieškovo pateiktą planą atidalijimas negalimas, nes būtų pažeidžiamos atsakovės teisės – pravažiavimas daromas prie pat gyvenamojo namo. Kelias nėra suformuotas. Ieškovas nurodęs, kad negali naudotis kitu įvažiavimu, nes ten nelygios žemės, bet tai tik nepatogumas, nes ieškovas šiuo atveju turėtų įdėti papildomo darbo. Atsakovė mano, kad objektyviai įvažiavimas toje vietoje įmanomas, tačiau tereikia sklypą toje vietoje palyginti, nes ten nelygus reljefas. Pastatų atidalinti natūra neįmanoma, nes ieškovas prašo atidalinti daugiau turto, nei jam priklauso. Šiuo atveju jis prašo 69 m2 užstatyto ploto ir tai yra daugiau, nei jis paveldėjo. Atidalijimas išmokant kompensaciją geresnis, nes užkirstų kelią ginčams ateityje. Atsakovė turi tik vieną gyvenamąją vietą, būtent šiuo adresu. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos – ieškovas siūlo skirti jam sklypą, nenumatydamas į jį įvažiavimo. Iki 2014 m. birželio mėn. žemė buvo valstybinė ir jie negalėjo kelti ginčų. Dabar jie jau savininkai. Iškilo būtinybė nustatyti naudojimosi tvarką, nes gražiuoju naudotis žemės sklypu šalys negali, todėl prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės planą. Pagal atsakovės parengtą planą privažiavimo įrengimas yra įmanomas.

53Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė išvadą civilinėje byloje ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas, atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklype, adresu ( - ), yra galimas.

54Teismo posėdžio metu Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovas V. M. nurodė, kad bylos šalys nenori pasidalinti, nors planai neprieštarauja tam. Naudojimosi būdas galimas pagal abu planus.

55Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą civilinėje byloje ir nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

56Ieškinys tekintinas iš dalies.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 nurodė: „CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti.“

582010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla priklauso specifinei bylų grupei – joje sprendžiamas ginčas dėl tam tikros naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektais nustatymo. Šios kategorijos bylos yra ypatingos, nes, minėta, klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo turi būti sprendžiamas kompleksiškai dėl visų susijusių bendrosios dalinės nuosavybės objektų kartu, be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu, minėta, teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Dėl to, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų principų.“

59Taigi, teismas nagrinėdamas ir spręsdamas, ar atsakovei ir ieškovui priklausantis turtas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vadovavosi Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais principais ir kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo pateikto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, teismas vertino, ar (1) bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar (2) nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar (3) teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

60LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo , naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

61Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovui, A. B., gim. ( - ) priklauso 1/3 viso įregistruoto turto, o atsakovei, R. P., gim. ( - ) - 2/3 (tomas 1, b. l. 14-17).

62Teismas laiko, kad ieškovo, 2014-11-12 pateiktas patikslinimas dėl ieškinio reikalavimų - dėl atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal kurį ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui ir nuosavybėn priskirti: pastatą - ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 3Ilp, užstatytas plotas 32.0 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 1 840 Lt; ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 211 p, užstatytas plotas 37.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt, jo naudojimui ir nuosavybėn priskirti - kitą statinį - kiemo statinį- lauko tualetą, kurio unik. Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, dalies vertė 46 litai, o atsakovei, R. P., gim. ( - ) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant: pastatą- gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė -10 800 Lt; pastatą- šiltnamį, plane pažymėtas - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitus statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinį), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt – yra priimtinas, todėl, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, būtent, kad atsakovė naudojasi gyvenamuoju namu ir ji neturi kitos gyvenamosios patalpos ir kito nekilnojamojo turto, o ieškovas, priešingai, turi kitą gyvenamąją vietą Vilniuje, todėl jam naudojimui ir nuosavybėn paliekami ūkiniai pastatai.

63Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad name gyvena atsakovė. Ji atliko namo remontą, už viską mokėjo ji viena: keitė stogą, tvarkė lubas, statė verandą. Liudytojai taipogi nurodė, kad ieškovas yra atlikęs ūkinio pastato remonto darbus tik tuomet, kai jų motina buvo dar gyva, t.y. daugiau kaip prieš 30 metų, o vėliau viskuo rūpinosi R. P.. Name yra įrengtas tualetas su vietine kanalizacija.

64Ieškovas patikslintame ieškinyje, pateikė žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio 1/3 dalis (0,0631 ha) priklauso ieškovui, o 2/3 (0,1262 ha) atsakovei, naudojimosi tvarką. Atsakovas ne tik pateikia dviejų atskirų sklypų projektą, tačiau ir nurodo, kad patekimas į jo sklypą turėtų būti per atsakovei tenkančioje dalyje esantį susiformavusį iš anksčiau privažiavimą. Ieškovas neprašo, kad būtų nustatytas servitutas.

65LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal LR CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas.

66LR CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai" ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-15712009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. ]., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (LR CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Dėl to nustatant servitutą turi būti siekiama kuo mažiau riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

67Nagrinėjant bylas dėl servituto nustatymo, laikomasi suformuotos teismų praktikos nuostatų, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. M. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2011; kt.). Servituto turinys, t.y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014).

68Ar teisiškai yra pagrindas nustatyti servitutą, sprendžiama pagal LR CK 4.126 straipsnio nuostatas; servitutas nustatomas, kai, jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu konkrečiu atveju - tai fakto klausimas, spręstinas pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012).

69Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, akivaizdu, kad ji yra nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

70Ieškovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad iš pakraščio padaryti kelią neįmanoma, nes ten yra duobė. Tą duobę jis pats iškasė, statydamas ūkinius pastatus. Nurodė, kad užversti tos duobės negali, nes neturi sveikatos. Kadangi jis planuoja statybas prie ūkinių pastatų, todėl jis pats pripažįsta, kad statybininkai turėtų važiuoti per sklypą prie pat atsakovės gyvenamojo namo. Teismas mano, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų. Todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo taikyti kelio servitutą vien todėl, kad ieškovas nori naudotis svetimu daiktu (atsakovei priklausančia sklypo dalimi), nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

71Todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą, nustatė, kad šiuo atveju ieškovui nėra būtina nustatyti kelio servituto per atsakovei tenkančią sklypo dalį ir tokiu būdu apriboti atsakovės nuosavybės teises. Ieškovas turi objektyvią galimybę pasiekti savo sklypą iš kitos pusės, palei sklypo ribą ir atitinkamai privažiavimui prie savo sklypo reikalingą žemės plotą priskiriant ieškovo nuosavybei. Atsakovės siūlomas galimas žemės atidalijimo planas pažymėtas ieškovo prie patikslinto ieškinio pridėtame žemės sklypo kadastriniame plane (tomas 2, b. l. 78), kuriame atitinkamai pažymėta ieškovui turintis tekti žemės sklypo plotas, įskaitant ir palei sklypo ribą siūlomą formuoti privažiavimui reikalingą plotą, o atsakovei - bendrą 1263 m2 žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatomas servitutas - privažiavimas prie ieškovui tenkančios sklypo dalies ir taip be pagrindo neapsunkinant atsakovės turto bei naudojimosi juo galimybės, yra geresnis, nei pateiktas ieškovo. Taip įrengus įvažiavimą į ieškovo sklypą būtų užkirstas kelias šalių ginčams ateityje, nes jų turtas būtų maksimaliai atskirtas.

72Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas buvo sumokėjęs 72 Lt žyminio mokesčio (tomas 1, b. l. 7). Iš 2014-04-30, 2014-05-29 ir 2014-11-12 pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad advokato užmokestis 912 Lt. Atsižvelgus į ieškinio patenkinimo iš dalies apimtį (50 proc.), už advokato atstovavimą byloje iš atsakovės priteistina 1/2 ieškovo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, bei priteistina ir ½ dalis žyminio mokesčio, t. y. 144 Lt žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidos 456 Lt (CPK 98 str.).

73Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo: 69,68 Lt priteistinos per pusę, iš kiekvieno po 34,84 Lt valstybei.

74Vadovaudamasi LR CK 4. 75 str., LR CPK 259, 263-270 str.

Nutarė

75Ieškinį tenkinti iš dalies.

76Atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką ieškovui A. B., a. k. ( - ), gyv. ( - ) ir atsakovei, R. P., gim. ( - ), gyv. ( - ) priklausantį turtą: pastatą- gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė - 10 800 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, plane pažymėtas 2Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 37.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, plane pažymėtas 3Ilp, kurio unik. Nr. ( - ), užstatytas plotas: 32.00 kv. m., paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 1840 Lt; pastatą- šiltnamį, plane pažymėtas - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitus statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, lauko tualetas), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, viso turto už 15 656 Lt, esančio adresu ( - ) tokiu būdu ir tvarka:

771.1. ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui ir nuosavybėn priskiriant: pastatą - ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 3Ilp, užstatytas plotas 32.0 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 1 840 Lt; ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. ( - ), kurio pažymėjimas plane 211 p, užstatytas plotas 37.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 2710 Lt, jo naudojimui ir nuosavybėn priskirti - kitą statinį - kiemo statinį- lauko tualetą, kurio unik. Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, dalies vertė 46 litai. Viso jam, ieškovui tektų turto už 4596 Lt.

781.2. atsakovei, R. P., gim. ( - ) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant: pastatą- gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lAlm, kurio unik. Nr. ( - ), viso bendras plotas: 64.46 kv. m., paskirtis- gyvenamoji, vidutinė rinkos vertė -10 800 Lt; pastatą- šiltnamį, plane pažymėtas - 4Šlg, kurio unikalus numeris - ( - ), paskirtis - pagalbinio ūkio, vidutinė rinkos vertė - 306 Lt; kitus statinius - kiemo statinius (kanalizacijos šulinį), kurio unik. Nr. ( - ), paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė - 91 Lt, viso turto už 15 656 Lt, esančio adresu ( - ).

792. nustatyti naudojimosi tvarką 0.1893 ha žemės sklypu, unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 7060 Lt vidutinės rinkos vertės, esančių ( - ), tokiu būdu ir dydžiais:

802.1. ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, 0.1893 ha žemės sklype, kurio unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 0,0631 ha, ploto, sklypo plane pažymėtą A/plotas 631 kv. m., į šį plotą įskaičiuojant ir privažiavimui reikalingą žemės sklypo plotą (pagal atsakovės R. P. pateiktą planą).

812.2. atsakovei, R. P., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, 0.1893 ha žemės sklype, kurio unik Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 0,12632 ha ploto, sklypo plane pažymėtą /plotas 1263 kv.

82Priteisti iš R. P., a. k. ( - ), 456 Lt ( keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) (132 EUR) valstybės naudai, į valstybės biudžetą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas ( - ) surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

83Priteisti iš R. P., a. k. ( - ), valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis kitus) žyminio mokesčio ir 34,84 Lt (trisdešimt keturis litus 84 ct) pašto išlaidų, iš viso 178,84 Lt (52 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

84Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę ( 111 kab. ).

85Priteisti iš A. B., a. k. ( - ), valstybės naudai 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 34,84 Lt (trisdešimt keturis litus 84 ct) pašto išlaidų, iš viso 106,84 Lt (31 EUR). Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

86Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę ( 111 kab. ).

87Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas patikslintu ieškiniu ir 2014-11-12 ieškinio reikalavimų... 3. 1. atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką jam, ieškovui A. B., a. k. ( -... 4. 1.1. jam, ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui ir nuosavybėn priskiriant:... 5. 1.2. atsakovei, R. P., gim. ( - ) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant:... 6. Viso turto už 15 656 Lt, esančio adresu ( - ).... 7. 2. nustatyti naudojimosi tvarką 0.1893 ha žemės sklypu, unik Nr. ( - ),... 8. 2.1. jam, ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo... 9. 2.2. atsakovei, R. P., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį,... 10. 3. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.... 11. Ieškovas nurodo, kad 1979 metų rugpjūčio 13 d. mirus, jo motinai S. B. (K.)... 12. Nurodo, kad minėtų, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą,... 13. Pažymi, kad iš pradžių gyvenamasis namas, kurį kartu su atsakove ir broliu... 14. Kaip minėjo, įgijus minėtą turtą iš pradžių jie turtą valdė ir... 15. Nurodo, kad atsakovei jo neįleidžiant į gyvenamąjį namą persikėlė... 16. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl privažiavimo prie jam... 17. Nurodė, kad dėl jis nesutinka gauti piniginę kompensaciją už turtą.... 18. Ieškovo atstovė, advokatė Nijolė Raulušaitienė teismo posėdžio metu... 19. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:... 20. Nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį - neatidalinti... 21. Dėl paveldėto turto dalies... 22. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovas klaidingai nurodo turtą, kuris... 23. Visų pirma, kaip ir yra nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 24. Faktas, kad būtent atsakovė pastatė verandą ir padidino gyvenamojo namo... 25. Ieškovo teiginys, kad jis iš asmeninių lėšų, neva, pradėjo statyti... 26. Pažymėtina, kad ieškovas kelia analogišką reikalavimą ir prašo... 27. Dėl nekilnojamojo turto atidalinimo natūra neproporcingumo... 28. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu atidalyti jo dalį iš... 29. Pirma, jau pradiniame atsiliepime į ieškinį yra išdėstyti motyvai ir... 30. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, būtent: kad atsakovė naudojasi... 31. Dėl kompensacijos priteisimo.... 32. Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti... 33. Aiškinant LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje... 34. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes bei ypač į... 35. Manytina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei... 36. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, teismas turėtų... 37. Pabrėžtina, kad skaičiuojant ieškovui tenkančios kompensacijos dydį,... 38. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo... 39. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( -... 40. Pirma, kaip jau buvo minėta, manytina, kad nekilnojamasis turtas (pastatai)... 41. Antra, net ir teismui atidalijus nekilnojamąjį turtą - pastatus - natūra,... 42. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas,... 43. Šiuo atveju ieškovui nėra būtina nustatyti kelio servituto per atsakovei... 44. Ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl jam... 45. Trečia, teismui nusprendus, kad turtas turi būti padalintas natūra ir net... 46. Pabrėžtina, kad ieškovui priklauso 1/3 žemės sklypo, o atsakovei - 2/3... 47. Tačiau šiuo atveju, manytina, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir... 48. Šiuo atveju nesuprantama, kodėl dėl ieškovo noro naudotis atsakovės sklypo... 49. Dėl ieškovo reikalavimų netikslumo ir neišsamumo... 50. Teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą bei neišsprendus šių... 51. Atsakovė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai mama sirgo, ji ją... 52. Atsakovės ieškovė, advokatė L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su... 53. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato... 54. Teismo posėdžio metu Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio... 55. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą... 56. Ieškinys tekintinas iš dalies.... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 58. 2010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010 Lietuvos... 59. Taigi, teismas nagrinėdamas ir spręsdamas, ar atsakovei ir ieškovui... 60. LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas... 61. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovui, A. B., gim. ( - )... 62. Teismas laiko, kad ieškovo, 2014-11-12 pateiktas patikslinimas dėl ieškinio... 63. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad name gyvena atsakovė. Ji... 64. Ieškovas patikslintame ieškinyje, pateikė žemės sklypo, unikalus Nr. ( -... 65. LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į... 66. LR CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 67. Nagrinėjant bylas dėl servituto nustatymo, laikomasi suformuotos teismų... 68. Ar teisiškai yra pagrindas nustatyti servitutą, sprendžiama pagal LR CK... 69. Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės... 70. Ieškovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad iš pakraščio padaryti... 71. Todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsižvelgdamas į ieškovo... 72. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas buvo sumokėjęs 72 Lt... 73. Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo: 69,68 Lt... 74. Vadovaudamasi LR CK 4. 75 str., LR CPK 259, 263-270 str.... 75. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 76. Atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką ieškovui A. B., a. k. ( - ), gyv.... 77. 1.1. ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui ir nuosavybėn priskiriant:... 78. 1.2. atsakovei, R. P., gim. ( - ) naudojimui ir nuosavybėn priskiriant:... 79. 2. nustatyti naudojimosi tvarką 0.1893 ha žemės sklypu, unik Nr. ( - ),... 80. 2.1. ieškovui A. B., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį,... 81. 2.2. atsakovei, R. P., a. k. ( - ), naudojimui priskirti žemės sklypo dalį,... 82. Priteisti iš R. P., a. k. ( - ), 456 Lt ( keturis šimtus penkiasdešimt... 83. Priteisti iš R. P., a. k. ( - ), valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą... 84. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono... 85. Priteisti iš A. B., a. k. ( - ), valstybės naudai 72 Lt (septyniasdešimt du... 86. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono... 87. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...