Byla 2A-1246-254/2017
Dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo D. K.. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vimada“ ir atsakovės UAB „Valtesa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vimada“ ieškinį atsakovui UAB „Valtesa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Valtesa“ priešieškinį ieškovei UAB „Vimada“ dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo D. K.. Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Byloje kilo ginčas dėl sutarties sudarymo dėl miško ištraukimo darbų atlikimo, skolos už atliktus darbus priteisimo, avanso grąžinimo.
    2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 5010,65 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad su atsakove susitarė dėl miško, esančio ( - ), ištraukimo: susitarta dėl 890 m³ medienos ištraukimo, už darbą atsakovė įsipareigojo sumokėti 5610,65 Eur. 2015-09-11 pradėjo vykdyti darbus, jie truko iki 2015-10-16. 2015-09-22 avansiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 600 Eur avansą. 2015-10-20 išrašyta 5610,65 Eur sumai PVM sąskaita-faktūra Nr. 26952, todėl atsakovė liko skolinga 5010,65 Eur. Nurodo, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kad darbai, kuriuos ji užsakė, nebuvo atlikti.
    3. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė nurodė, kad UAB „Valtesa“ negalėjo be realaus pagrindo pervesti neva už A. K. atliktą darbą 600,00 Eur avansą į ieškovės banko sąskaitą. Dar 2015 m. spalio mėnesį su atsakove buvo iškilęs konfliktas, nes ji pareiškė, kad dingo UAB „Valtesa“ ištraukta mediena. Siekdama išvengti nepagrįstų kaltinimų ieškovė kreipėsi į Molėtų r. PK su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas atsakovės direktorius K. B. paneigė vagystės faktą ir jokių pretenzijų UAB „Valtesa“ dėl dingusios medienos nereiškė.
    4. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 600 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove UAB „Vimada“ neturėjo jokių susitarimų dėl darbų atlikimo, tarp šių įmonių nebuvo ir nėra jokių sutartinių santykių, įmonės niekada nebendradarbiavo, jokių paslaugų ieškovas atsakovui neteikė, todėl ieškovui neturi jokių skolinių įsipareigojimų. 2015 metų rudenį atsakovei UAB „Valtesa“ medienos ištraukimo iš miško darbus sutiko atlikti A. K., kurį rekomendavo medienos pirkėjai iš Raseinių. Šis asmuo atvyko su kitu asmeniu, vardu Donatas, su abiem atsakovė bendravo telefonu. Būtent A. K. elektroniniu paštu bei žinutėmis nurodė atsakovei ieškovės sąskaitą, kad ji pervestų 600 Eur avansą. Atsakovė išsiaiškinusi, kad A. K. UAB „Vimada“ nedirba ir turėdama tikslą atlikti atsiskaitymą su dirbusiu asmeniu, paprašė UAB „Vimada“ grąžinti nepagrįstai į jų sąskaitą pervestą pinigų sumą - 600 Eurų, tačiau įmonė atsisakė tai padaryti. Po pretenzijos iš ieškovės gavo visiškai nepagrįstą sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo nurodyta 5010,65 Eur suma. Atsakovė atsisakė priimti sąskaitą iš įmonės, su kuria nebuvo sudaryta jokių sutarčių dėl paslaugų, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti sąskaitos. Jokių sutarčių, pagrindžiančių šios sąskaitos atsiradimą, ieškovė neteikia, todėl tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą. Miško išvežimo darbus vykdęs A. K. jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo atsakovei nėra pateikęs.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
    2. Teismas pažymėjo, kad kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje suformuluoti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai - ieškinio dalykas. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus.
    1. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-235/2005; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, 2010-11-29 nutartis, civilinėje byloje Nr 3k-3-469/2010). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Remiantis CK 6.162, 6.181straipsniais, sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų ir į pasiūlymą gaunamas akceptas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Valtesa“ neakceptavo ieškovo siūlomos rangos sutarties dėl miško traukimo darbų.
    1. Šioje civilinėje byloje, išskyrus UAB „Valtesa“ 2015-09-22 nurodymą dėl 600 Eur dėl avanso sumokėjimo UAB „Vimada“, 2015-10-26 UAB „Valtesa“ rašto dėl UAB „Vimada“ PVM-sąskaitos faktūros grąžinimo, kuriame nurodoma, kad sąskaitą nepriimama, nes įmonės jokių santykių neturėjo, pateikto nepasirašyto miško traukimo darbų projekto, nėra daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų realų šalių bendravimą sudarant ir vykdant rangos sutartį dėl miško ištraukimo darbų Molėtų rajone, Sidabrinės kaime, t.y. nėra šalių derybų dėl sutarties sudarymo, pranešimų apie planuojamus darbus. Be to, ieškovas pats nurodo, kad nebuvo nuvykęs apžiūrėti būsimus darbus, o tai atliko A. K., kuris nėra UAB „Vimada“ darbuotojas ar įgaliotas asmuo, su kuriuo nėra sudaryta jokių sutarčių, todėl tikėtina, kad realiai rangos sutartis dėl miško traukimo darbų tarp šalių nebuvo sudaryta ir nebuvo vykdoma.
    1. Ieškovė teigdama, kad tarp šalių buvo sudaryta ne rašytinė, o žodinė rangos sutartis dėl miško traukimo darbų nenurodė ir nepateikė į bylą duomenų, kada buvo sudaryta tarp šalių sutartis, t. y. nenurodė tikslios sutarties sudarymo datos, derybų dėl sutarties sudarymo, be to, kaip jau minėta, ieškovas nepateikė duomenų, kad pateikta atsakovui PVM sąskaita-faktūra buvo apskaityta UAB „Vimada“ PVM sąskaitų–faktūrų registre, t. y. buhalterinėje apskaitoje, o tai reiškia, kad tarp šalių nebuvo sutarta dėl miškų ištraukimo darbų, jų apimties ir darbų kainos. Be to, ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kokias veiklos rūšis gali vykdyti UAB „Vimada“, t. y., ar gali atlikti miško ruošimo darbus, ar turi tam licencijas. Taip pat ieškovas įrodinėja tarp šalių prievolinių teisinių santykių egzistavimą 2015-09-01 miškų ruošos darbų subrangos sutartimi, kurią pateikė teismui, kuri sudaryta tarp UAB „Vimada“ kaip rangovo ir D. K. kaip subrangovės dėl 890 m³ medienos ištraukimo iš miško Molėtų raj., Sidabrinės kaime, darbų atlikimo terminas iki 2015-10-16, darbų kaina po 5,21 Eur už vieną kubinį metrą ištrauktos medienos.
    1. Tam, kad sudaryti subrangos sutartį reikalinga sudaryti rangos sutartį, remiantis kuria, tapus rangovu gali būti sudaroma subrangos sutartis. Be to, atsakovui sudaryta tarp ieškovo UAB „Vimada“ ir trečiojo asmens D. K. miško traukimo darbų subrangos sutartis 2015-09-01 nebuvo pateikta ir pats darbų užsakovas UAB „Valtesa“ iki bylos iškėlimo teisme nebuvo supažindintas su šia rangos sutartimi, o tai reiškia, kad miško ištraukimo darbų užsakovas UAB „Valtesa“ apskritai nežinojo apie tai, kad dėl jam reikalingų darbų atlikimo ieškovas UAB „Valtesa“ susitarė su D. K.. Miško traukimo darbų sutarties 2015-09-05 Nr. VIM 001 projektas-pasiūlymas užsakovui „UAB „Valtesa“ buvo pateiktas vėliau, nei tarp ieškovo UAB „Vimada“ ir trečiojo asmens D. K. buvo sudaryta 2015-09-01 Miško traukimo darbų rangos sutartis, o žodinės miško traukimo darbų rangos sutarties datos ieškovas nenurodė.
    1. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių, ištirtų įrodymų, trečiojo asmens D. K. paaiškinimų, apklaustų liudytojų A. K., D. P., V. D. parodymų, atsakovo UAB „Valtesa“ direktoriaus K. B. paaiškinimų matyti, kad dėl miško traukimo darbų Molėtų raj., Sidabrinės kaime UAB „Valtesa“ direktorius K. B. pagal V. D. rekomendaciją susitarė su A. K., kuris su savo motina D. K., turinčia 2015-09-21 verslo liudijimą ir traktorių, organizavo ir atliko miško traukimo darbus, tam pasamdžius traktorininką D. P., kuris pagal jo paaiškinimus, taip pat turi verslo liudijimą miško traukimo darbams atlikti, o atsakovas UAB „Valtesa“ direktoriaus K. B. tam neprieštaravo.
    1. Teismo vertinimu, remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, be to, negalima laikyti, kad tarp šalių buvo sudaryta kita sutartis, t. y. paslaugų, tarpininkavimo, bendradarbiavimo, nes tam nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų sutartinius prievolinius santykius tarp šalių, to nepatvirtina ir avanso sumokėjimas, nes bylos medžiaga nustatyta, kad avanso sumokėjimo tikslas buvo sumokėti avansą ne UAB „Vimada“, o A. K., kuris neturėjo ar nenurodė savo sąskaitos darbų užsakovui UAB „Valtesa“, o nurodė UAB „Vimada“ sąskaitą, į kurią prašė jam už darbus pervesti avansą, o šių aplinkybių apklaustas liudytoju A. K. nepaneigė. Be to, pats ieškovas nenuosekliai nurodo darbų kainą ir tariamos skolos dydį, t. y. ieškinyje ir 2015-10-20 PVM sąskaitoje faktūroje VIM 1 Nr. 26952 nurodoma darbų kaina su PVM 5610,65 Eur sumai, o ikiteisminio tyrimo metu UAB „Vimada“ pareiškime nurodoma darbų kainą ir skolos dydis, atskaičiavus 600 Eur avansą, - 4637 Eur, t.y. be PVM, o duomenų apie šios PVM sąskaitos faktūros įtraukimą į registrą byloje nėra.
    2. Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pervedė avansą 600 Eur, kurį ieškovas gavo, tačiau šalys ginčijasi dėl avanso sumokėjimo pagrįstumo ieškovui, kadangi avansinis mokėjimas 600 Eur pervestas ieškovui už miško traukimo darbus, kurių ieškovas neatliko. Pagal CK 6.237 str. 1, 2 dalis pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda tuo atveju, jeigu asmuo, kuris be teisinio pagrindo ar kai buvę pagrindai išnyko paskiau, savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008 konstatavo, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.
    3. Teismas įvertinęs visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad avanso 600 Eur pervedimas į ieškovo sąskaitą tikslu sumokėti avansą miško traukimo darbus atlikusiam A. K. turėjo teisinį pagrindą, būtent A. K. susitarimą su UAB „Valtesa“ direktoriumi, tarpininkaujant V. D. dėl miško traukimo darbų atlikimo, o miško traukimo darbai yra atlikti, tačiau už darbą UAB „Valtesa“ nesumokėjo A. K. visos darbų kainos, išskyrus avanso, kuris įskaitytas į darbų kainą, vagystės faktas nenustatytas, tai reiškia, kad nenustatyta, kad vagystę būtų įvykdę A. K. ar D. P., o A. K., D. K. nereiškia pretenzijų dėl avanso pervedimo teisėtumo į ieškovo sąskaitą. Pagrindo pripažinti 600 Eur avanso nėra.
    4. Pagal CK 6.653 straipsnio 5dalį, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas-sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Atsakovo pateikti iškirstos medienos pajamavimo aktai yra surašyti vienašališkai, nedalyvaujant darbą atlikusiems asmenims, o pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Tačiau tokio priėmimo-perdavimo akto byloje nėra, todėl manytina, kad A. K. su D. K. gali pareikalauti iš atsakovo miško kirtimo leidimus, ištrauktos medienos transporto važtaraščius, kad galima būtų nustatyti tikslų ištrauktos iš miško medienos kiekį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) UAB „Vimada“ prašo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.173 str. 1 d. nuostatų, kurios numato, kad akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad rangos darbus atliko ne pats ieškovas, o subrangovas. Remiantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi, konkrečiu atveju nei įstatymas, nei žodinė sutartis nedraudė rangovui atlikti darbus subrangovo pagalba.
      2. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teikdamas, kad tarp šalių buvo sudaryta ne rašytinė, o žodinė rangos sutartis, nepateikė į bylą duomenų, kada sutartis buvo sudaryta, t. y. nenurodė tikslios sutarties sudarymo datos, derybų dėl sutarties sudarymo, be to nepateikė duomenų, kad 2015 10 20 PVM sąskaita-faktūra Nr. 26952 buvo apskaityta UAB „Vimada” registre. Žodžiu buvo susitarta dėl darbų laikotarpio ir apimties, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – 2015-09-01 miško traukimo subrangos sutartis, apklausti liudytojai A. K. ir D. P.. Teismas be pagrindo rėmėsi 2015-09-05 miško traukimo darbų sutarties projektu, nes šis dokumentas nebuvo pasirašytas. Teismą suklaidino tame projekte nurodyta data, dėl ko teismas padarė klaidingas išvadas. Susitarus žodžiu ieškovas siekė šiuos teisinius santykius įforminti, t. y. sudaryti rašytinę sutartį, todėl data buvo nurodyta ta, kurią projektas buvo parengtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos projekto sąlygos - medienos kiekis, kaina atitinka ieškovo ieškinyje nurodomus kiekius ir kainas. Visos teismo išvados padarytos neįvertinus subrangos teisinių santykių buvimo. Atsakovas teigdamas, kad subrangos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, jos neginčijo. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.
      3. Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, kadangi atmesdamas atsakovo priešieškinį sprendime nurodytais motyvais padarė išvadą, kad avanso pervedimas turėjo teisinį pagrindą, o tuo tarpu pagrindinės skolos priteisimas už atliktus darbus - ne. Be to, teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su tariama miško vagyste. Atsakovas pareiškęs pretenzijas dėl tariamos vagystės (jos faktą pats paneigė) užėmė tam tikrą poziciją, kuri leistų jam išvengti prievolės įvykdymo arba tą įvykdymą ženkliai atidėtų. Atsakovas pasinaudojo ta aplinkybe, kad rangos sutartis buvo žodinė, o pirmos instancijos teismas netinkamai įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes padarė klaidą ir atmetė ieškinį.
    2. Atsakovė UAB „Valtesa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir atsakovės UAB „Valtesa“ priešieškinį ieškovei UAB „Vimada“ dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo D. K., dalyje, kurioje buvo atmestas priešieškinis ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas priešieškinis. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
      1. Atmetus ieškinį teismo nurodytais motyvais, t. y. nustačius, kad jokių sutartinių santykių tarp ieškovės bei atsakovės nebuvo, kaip nebuvo jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens, priešieškinio reikalavimai turėjo būti tenkinami.
      2. Nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad šioje byloje nustatyta, kad nors ieškovė miško traukimo darbų neatliko, su atsakove sutartinių teisinių santykių neturėjo, t. y. nebuvo rangovu, tačiau avanso mokėjimo paskirtis išliko ta pati už miško traukimo darbus Molėtų raj. Sidabrinės kaime, kuriuos pagal susiturimų su užsakovu UAB „ Valtesa“ atliko A. K. su savo motina D. K., su jai priklausančiu traktoriumi. Jokių darbų atlikimo su trečiuoju asmeniu nederino, darbus atliko asmeniškai A. K., su kuriuo ir buvo tartasi dėl darbų atlikimo ir jo draugas, kurį jis pats pasikvietė - D. P.. Apie trečiojo asmens dalyvavimą darbų atlikime atsakovė sužinojo tik prasidėjus bylinėjimuisi ir tik po dviejų jau įvykusių teismo posėdžių, kada ieškovė teismui pateikė subrangos sutartį. Todėl tokie teismo teiginiai nėra paremti bylos medžiaga. Kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo teiginiais, kad tokiu būdu, ieškovę ir A. K. kaip rangovą, veikusį kartu su savo motina D. K., sieja sutartiniai santykiai dėl miško traukinio darbų atlikimo, o miško traukimo darbų 2015-09- 01 subrangos sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi ieškovė nėra miško traukimo darbų rangovas, tačiau galimai ieškovę, A. K. ir trečiąjį asmenį D. K. sieja tarpininkavimo teisiniai santykiai dėl atsiskaitymo tarp UAB „Valtesa“ ir A. K., D. K., nors tokių duomenų byloje nėra.
      3. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo išdėstyta pozicija dėl UAB „Valtesa“ pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Byloje nebuvo pateikta jokia suderinta bei pasirašyta darbų atlikimo sutartis. Liudytojas D. P. nurodė, kad tikslus atliktų darbų kiekis galimas nustatyti tik po darbų atlikimo, jokių duomenų, kuriuose būtų suderintas šalių darbų atlikimo kiekis ir kaina, pateikta nebuvo. Šie duomenys buvo nurodyti tik sutartyse, kurias teismas pats nurodė kaip niekines, nes jos buvo surašytos vienasmeniškai tik ieškovės ir nepasirašytos atsakovės. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, taip pat nebuvo pateikta, be to, pati D. K. teismui nurodė, kad atvykusi į darbų atlikimo vietą nebuvo ir nebendravo su atsakovės atstove.

520.4. Nesutiktina su teismo nurodymu, kad pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas - sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma, kai rangos, sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Sutartis nebuvo pasirašyta, buvo žodžiu aptartas tik preliminarus darbų atlikimo kiekis, šalys tarėsi apskaičiuoti darbų kiekį tik po to, kai bus šie darbai atlikti. Atsakovė neginčija savo pareigos atsiskaityti asmeniškai su A. K., su kuriuo tik ir buvo tartasi dėl darbų atlikimo, tačiau nesutinka su teismo nurodyta suma, kuri visiškai niekuo nėra pagrista ir paimta iš nepasirašytos šalių. t. y. negaliojančios sutarties, vienašališkai surašytos ieškovės.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis)

    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
    2. Apeliantė ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove žodžiu susitarė dėl 890 m³ medienos ištraukimo iš miško, esančio ( - ), o už darbą atsakovė įsipareigojo sumokėti 5610,65 Eur. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, kuomet sprendė, kad ieškovė neįrodė sutartinių teisinių santykių, nors atsakovė, pervesdama 600 Eur avansą akceptavo žodinę sutartį. Teismas be pagrindo rėmėsi 2015-09-05 miško traukimo darbų sutarties projektu, nes šis dokumentas nebuvo pasirašytas, neatsižvelgė į tai, kad šalių sutartus darbus atliko subrangovė trečiasis asmuo D. K. .
    1. Apeliantė atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 600 Eur ir nurodė, kad su ieškove jos nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Pinigus pervedė į ieškovės sąskaitą, kurią jai nurodė A. K., su kuriuo atsakovė susitarė dėl medienos ištraukimo darbų. Nors teismas nustatė, jog jokių sutartinių santykių tarp ieškovės bei atsakovės nebuvo, kaip nebuvo jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens, tačiau priešieškinio vis tiek netenkino. Neteisinga teismo išvada, kad avanso mokėjimo paskirtis išliko ta pati – už miško traukimo darbus Molėtų raj. Sidabrinės kaime, kuriuos pagal susitarimą su užsakove UAB „ Valtesa“ atliko A. K. su savo motina D. K., su jai priklausančiu traktoriumi. Galimai ieškovę, A. K. ir trečiąjį asmenį D. K. sieja tarpininkavimo teisiniai santykiai dėl atsiskaitymo tarp UAB „Valtesa“ ir A. K., D. K., tačiau ieškovė nėra miško traukimo darbų rangovė. Teismo išvada dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atlikus darbus neteisinga, nes, nesant rašytinės sutarties, negalima nustatyti ir darbų apimties.

8Dėl neatskleistos bylos esmės

    1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai), nesprendė šalių tinkamumo ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis klausimo (CPK 45, 47 straipsniai). Dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
    2. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad UAB „Valtesa“ atstovai susitiko su A. K., kuris atvyko kartu su D. P. (šie abu asmenys byloje buvo apklausti liudytojais), ir su juo susitarė dėl darbų apimties, jiems parodė, kur darbai bus atliekami. Pradėjęs darbus A. K. paprašė 600 Eur avanso. Iš pradžių nurodė pinigus pravesti į jo motinos D. K. sąskaitą bei atsiuntė jos verslo liudijimą, tačiau atsakovei nesutikus pinigus pervesti į šią sąskaitą, A. K. atsiuntė elektroniniu paštu UAB „Vimada“ sąskaitą, į kurią atsakovė 2015-09-22 pervedė 600 Eur avansą. Pirmosios instancijos teismas iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad dėl miško traukimo darbų Molėtų raj., Sidabrinės kaime, UAB „Valtesa“ direktorius K. B., pagal liudytojo V. D. rekomendaciją, susitarė su A. K., kuris su savo motina D. K., turinčia 2015-09-21 verslo liudijimą ir traktorių, organizavo ir atliko miško traukimo darbus, tam pasamdžius traktorininką D. P., kuris pagal jo paaiškinimus, taip pat turėjo verslo liudijimą miško traukimo darbams atlikti.
    1. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašą, turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl to, kad atsakovė dėl miško ruošos darbų, rekomendavus liudytojui V. D., tarėsi su A. K., kuris su trečiuoju asmeniu D. K. ir traktorininku D. P. vykdė darbus. Liudytojas V. D. parodė, kad A. K. jam buvo skolingas, todėl atsakovei jį rekomendavo tikėdamasis, kad gavęs atlyginimą už darbą, jis atsiskaitys su liudytoju. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad avanso sumokėjimo tikslas buvo sumokėti avansą ne UAB „Vimada“, o A. K., kuris neturėjo ar nenurodė savo sąskaitos darbų užsakovui UAB „Valtesa“, o nurodė UAB „Vimada“ sąskaitą, į kurią prašė jam už darbus pervesti avansą. Šių aplinkybių liudytojas A. K. neneigė, todėl teismas sprendė, kad 600 Eur avansinis mokėjimas atitiko jo paskirtį ir buvo sumokėtas kaip dalis kainos už A. K. kartu su savo motina D. K. atliktus miško traukimo darbus, dėl kurių A. K. susitarė su užsakove UAB „Valtesa“.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šios nutarties 22 ir 23 punkte nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tarp atsakovės ir liudytojo A. K., kuris nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančius asmeniu, buvus žodinę sutartį dėl rangos darbų (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), kuris darbus vykdė su liudytoju D. P., naudojant savo motinos trečiojo asmens D. K. traktorių. Skundžiamame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad atsakovas UAB „Valtesa“ turi atsiskaityti už miško traukimo darbus su A. K. ir D. K., kurie dėl atliktų miško traukimo darbų turėjo tiesioginių išlaidų ir sprendė, kad D. K. yra trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, ieškinio su savarankiškais reikalavimais atsakovui nėra pateikusi, todėl teismas negali priteisti iš atsakovo už atliktus miško traukimo darbus kainos nei D. K., nei jos sūnui A. K.. Visos šios išvados reiškia, kad iš esmės teismas nustatė, kad tinkamas ieškovas byloje yra arba liudytojas A. K., arba jis kartu su trečiuoju asmeniu D. K., tačiau tai nustatęs, neišnaudojo visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, jog ieškovė neneigia, kad ji faktiškai darbų neatlikinėjo, nes juos vykdė subrangovė.
    1. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo pakeisti netinkamas šalis tinkamomis ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo motyvai bei byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė aptariamą procesinės teisės pažeidimą, kurio ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali.
    1. Pasisakydamas dėl apeliantės ieškovės apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ištirtos ir įvertintos tiek ieškiniui, tiek priešieškiniu teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl ginčo rangos darbų objekto – miško, esančio ( - ), teisinio statuso, t. y. miško savininkų teisinių santykių su ieškove ir atsakove, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą (CPK 185 straipsnis), dėl kurio liko neatskleista bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    1. Prie civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 2-6428-199/2016, kuri pradėta buvo pagal ieškovės pareiškimą dėl ištraukto miško vagystės, yra Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurio duomenis žemės sklypas, esantis ( - ), priklauso fiziniams asmenims K. B. ir D. B.. Pareiškime ieškovė nurodė, kad susitarė su atsakove dėl miško, esančio ( - ), ištraukimo. Tyrimo metu atsakovės direktorius K. B., apklausiamas nukentėjusiuoju, nurodė, kad dėl jam asmeniškai priklausančio miško, esančio ( - ), ištraukimo jis tarėsi su A. K.. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl šių asmenų tarpusavio santykių, reikėtų spręsti, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovės direktorius tiriant ieškovės pareiškimą, galbūt mini tą patį mišką, tačiau nurodo skirtingus jo adresus. Bet tuomet liko nenustatyta kam priklauso miškas dėl kurio ištraukimo darbų kilo ginčas. Nustačius, kad šalių ginčas kilo dėl K. B. (galimai su sutuoktine) nuosavybės teise valdomo miško, byloje nebuvo tiriama kokiu pagrindu atsakovė UAB „Valtesa“ veikė turto savininkų vardu ir koks buvo/nebuvo turto savininkų susitarimas su atsakove ir ieškove. Taigi, šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant ir dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų rangos sutarties sudarymo aplinkybių, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė, kam priklauso miškas, iš kurio buvo traukiama mediena, dėl kurios apeliantė (ieškovė) teikė pasiūlymą atsakovei ir dėl kurios ištraukimo ieškovė nurodo sudariusi subrangos sutartį.
    1. Neišnagrinėjus šios nutarties 26 – 27 punktuose nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija negali spręsti dėl apeliantės ieškovės nurodytų apeliacinio skundo argumentų dėl šalių žodinės rangos sutarties bei subrangos sutarties sudarymo/nesudarymo teisėtumo ir pagrįstumo ar jų turinio. Ši apeliantė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo organams tiriant jos pareiškimą atsakovė užėmė poziciją, kad išvengtų pareigos įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jau minėta, kad jame galimai paaiškėjo aplinkybės, kad miškas priklauso ne juridiniam asmeniui UAB „Valtesa“, o tiriant pareiškimą ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu šis juridinis asmuo veikė savininko (ų) vardu, tariantis dėl rangos darbų, ar net sudarant sutartį su ieškove. Todėl šioje byloje gali kilti ir atsakovo tinkamumo klausimas, kuris spręstinas vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 25 punkte. Todėl neištyrus šių aplinkybių, neįtraukus į bylą faktiškai darbus užsakiusių ir juos atlikusių asmenų, teisėjų kolegija negali įvertinti apeliantės ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kad rangos sutartis tarp šalių buvo nesudaryta, o subrangos sutartis yra niekinė, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Dėl bylos baigties

    1. Teisėjų kolegija, konstatavusi procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negalėdama ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikina ir bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalis). Priėmus tokį sprendimą teisėjų kolegija taip pat nesprendžia procesinio pobūdžio klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes jie spręstini nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai