Byla 1-30-791/2020

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, dalyvaujant prokurorams A. B. ir R. Č., kaltinamajam R. D., jo gynėjams advokatams S. Č. ir E. R., nukentėjusiajam R. S., jo atstovui advokatui R. M., specialistui medicinos ekspertui S. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. D., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis M. K. individualioje įmonėje, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

3Teismas

Nustatė

4kaltinamasis R. D. 2018 m. gruodžio 13 d., apie 22 val., ( - ) namo kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 2 kartus rankomis sudavė smūgius R. S. į veidą, tokiu būdu dėl kraujosruvos odoje ir poodyje nosies nugarėlės-abiejų vokų srityje, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimo, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, išnirimo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo R. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

5Kaltinamasis R. D. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad įvykio dieną apie 22 valandą su drauge S. Š. automobiliu grįžo į namus. Važiavo per tunelį, jungiantį du namus. Tuneliu ėjo vyras ir moteris. Jis sustojo ir palaukė, kol šie žmonės praeis tuneliu. R. S. ėjo gana išdidžiai, neskubėdamas, o jo žmona greitai pasitraukė į dešinę pusę. Jis pravažiavo tarpe jų, sustojo, norėjo atbulu parkuotis. R. S. tuo metu buvo prie mašinos galinio žibinto. Jo automobilis vos judėjo atbulas, tuomet nukentėjusysis staigiai dėjo žingsnį į dešinę pusę. Mano, kad jis išsigando, kad gali būti kliudytas automobilio, todėl trenkė kažkuo per mašiną, buvo stiprus duslus garsas. Išgirdęs garsą, jis nuspaudė stabdį. Norėjo išlipti pasižiūrėti, bet tuo metu vairuotojo duris atidarė nukentėjusysis, pasipylė keiksmažodžių krūva ir jam kaire ranka R. S. sudavė smūgius į veidą ir petį. Jis besigindamas atsisegė saugos diržą, išlipo iš automobilio, apkabino jį rankomis, paklausė, kas yra. R. S. pradėjo įvairiais žodžiais kolioti, pasakė, kad nežiūri, kur važiuoji ir pan. Tarp jų įvyko grumtynės, susistumdymas, liepė draugei S. Š. kviesti policiją. Grumtynių metu gindamasis užvožė R. S., išmušė jam dantį, pasirodo, ir nosį sulaužė. Viskas įvyko staiga. Kai atvyko policija, grumtynės buvo aprimusios, bet buvo dar abu susikabinę. R. S. pasiūlė baigti ir eiti namo, tačiau jis pasakė, kad jie niekur neis ir lauks policijos. Visos grumtynės vyko apie penkias minutes. Kaip išmušė nukentėjusiajam dantį, negali pasakyti. Iš pradžių jis buvo apsikabinęs nukentėjusįjį abejomis rankomis iš priekio. Nukentėjusysis muistėsi, bandė ištrūkti ir suduoti jam smūgius. Vienas nuo kito nebuvo atitolę, visada buvo susikabinę. Galėjo būti, kad smūgius R. S. sudavė alkūne ar ranka. Jis buvo ištiktas šoko, todėl negali tiksliai nurodyti. Nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant žemės, smūgių koja nesudavė. Jis (kaltinamasis) pats vienu metu buvo parklupęs ant vieno kelio, nes nukentėjusysis bandė jį pargriauti. Jis smūgių koja nukentėjusiajam nesudavė, galėjo suduoti ranka ar alkūne. Sužalojimai R. S. atsirado grumtynių metu, grumtynės vyko su smūgiais. Galėjo būti apie dešimt smūgių. Nukentėjusysis buvo neadekvačiai nusiteikęs. Jis nesudavė nukentėjusiajam tikslingai nukreiptų smūgių. Daugiau tai buvo gynimosi situacija. Jam R. S. taip pat sudavė smūgius, dėl ko jam buvo prakirsta apatinė lūpa. Po įvykio ant nukentėjusiojo lūpos matė kraują. Grumtynių metu abu vienas kitam sudavinėjo smūgius. Nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus. Buvo suplėšyta jo striukė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sužalota nosis ir išmušti dantys, tik mano, kad dantų išmušimui turėjo įtakos dantų nepriežiūra. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu nukentėjusiajam atlygino 200 eurų žalos. Sutinka atlyginti žalą, kurią nustatys teismas.

6Panašius parodymus kaltinamasis R. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausant įtariamuoju ir atliekant akistatą (1 t., b.l. 95 – 96, 98 – 101).

7Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną su žmona ėjo namo per tunelį tarp Statybininkų g. 19 ir 21 namo. Įpusėjus tuneliui, iš galo atvažiavo mašina ir važiavo paskui juos. Išėjus iš tunelio, su žmona prasiskyrė į skirtingas puses. Automobilis pravažiavo į priekį, sustojo ir atbulas parkavosi į aikštelę. Tuo metu automobilis jį kliudė galine automobilio dalimi, kaire puse. Dėl to jis pargriuvo ir alkūne atsirėmė į žemę. Jis staigiai atsistojo nuo žemės, priėjo prie automobilio vairuotojo, atidarė vairuotojo dureles, paklausė, kaip jis važiuoja. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir jį pastūmė. Jis pargriuvo ant žemės, o kaltinamais tris kartus jam koja spyrė į veidą. Nuo vieno smūgio spėjo prisidengti veidą, galėjo būti praradęs sąmonę. Tuomet jis atsikėlė nuo žemės, abu susikibo, stumdėsi. Stumdymosi metu buvo jam suduoti smūgiai. Jis smūgių kaltinamajam nesudavė, nes jam labai skaudėjo, iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Negali paaiškinti, kaip kaltinamajam ant veido atsirado sužalojimai, galėjo atsirasti netyčia grumiantis, apsisukant ar dar kažkaip. Stumdymasis vyko kelias minutes, buvo žmona ir kaltinamojo draugė, daugiau žmonių nebuvo. Vėliau atsirado vyriškis, kuis juos ramino. Visi kaltinamojo smūgiai buvo suduoti koja, spiriant. Policija atvyko pakankamai greitai. Policijos pareigūnams sakė, kad jį kliudė automobiliu, bet pareigūnai šio įvykio netyrė. Jis pats smūgių kaltinamajam nesudavė. Taip pat smūgių nesudavė, kai atidarė automobilio duris. Ant žemės buvo kraujo, šalia gulėjo išmuštas dantis. Medikai jį išvežė į ligoninę, nustatė nosies kaulų lūžimą. Mano, kad kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Konfliktas vyko apie 10-15 minučių. Jam buvo pašalintas dar vienas dantis. Šiuo metu neturi pinigų dantų protezavimui. Neturtinę žalą vertina 10000 eurų sumai. Taip pat prašo priteisti turtinę žalą. Patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jam sumokėjo

8200 eurų žalos.

9Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio

104 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-12-13 apie 22 valandą, su žmona A. S. ėjo namo daugiabučių namų kiemu. Praėjo tarpuvartę, esančią tarp Statybininkų g. 19 ir 21 namų. Einant kiemu jis ėjo kairiau, o žmona kitoje pusėje važiuojamosios dalies, dešinėje. Nuėjus kokia 10 metrų nuo tunelio, automobilis "Volksvagen Passat" juos pralenkė, ir važiuodamas atgal kliudė jį maždaug vairuotojo durelėmis ir veidrodžiu. Koja užsikabino už šaligatvio bortelio, todėl nuo automobilio smūgio atsisėdo ant žemės, sužalojimų dėl to nepatyrė. Tada tas automobilis, dar pajudėjęs kokį

111 metrą ar mažiau, sustojo, nes vairuotojas suprato, kad jį kliudė. Iš mašinos niekas neišlipo, todėl jis supyko, atsidarė vairuotojo dureles, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, o šalia jo sėdėjo moteris, vairuotojui pasakė: "Kaip tu čia važiuoji, ką tu čia išdarinėji, reikia žiūrėti". Vairuotojas pradėjo rėkti "žiūrėk kur eini, ką tu čia", ir išlipo iš automobilio, jie susikibo. Jei gerai atsimena, jis (R. S.) pirmas kibo į rūbus vairuotojui, tas irgi į jį įsikibo, jie susitąsė, tada jis (R. S.) pargriuvo, nes toje vietoje buvo slidu. Pargriuvo taip, kad net rankomis, alkūne prisilietė žemę. Tada tas vaikinas jam spyrė, jis užsidengė kaire ranka, vaikinas pataikė į kairę ranką, į dilbį, o tada spyrė dar kartą, jau nespėjo užsidengti, ir spyris pataikė tiesiai į veidą. Tada jis pašoko, puolė vairuotoją, sudavė jam kumščiu į veidą, prakirto lūpą, dar pasitąsė, bet jau vienam kitam nesmūgiavo. Tada prie jų iš kažkur priėjo vyrukas, išskyrė juos sakydamas, ką jie čia daro. Visą tą laiką, kol jie grūmėsi, aplink buvo jo žmona ir to vyro draugė, jos šaukė, kad jie liautųsi. Tuoj atvažiavo greitoji med. pagalba, policija. Šitas tarnybas iškvietė su tuo vyruku važiavusi moteris. To įvykio metu buvo nevisiškai blaivus, atvykus policijos pareigūnams "įpūtė" 1 promilę, tačiau ligoninėje jau rodė 0,7 promilės, nes kokia 10 minučių iki to įvykio buvo išgėręs 1 litrą alaus (6 procentų stiprumo) (1 t., b. l. 23-24, 25-26).

12Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis R. S. parodė, kad tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, tikėdamasis, kad kaltinamasis atlygins nuostolius, ir jie susitaikys. Teisingi yra teisme jo duoti parodymai.

13Liudytoja S. Š. teisme parodė, kad įvykio dieną ji su kaltinamuoju važiavo namo iš kino teatro. Norėjo įvažiuoti į kiemą per tunelį. Tuo metu ėjo vyras ir moteris. Juos praleido. Įvažiavo į tunelį, norėjo atbuline eiga parkuotis. Tuomet vyriškis pasidavė į kairę pusę, o moteris į dešinę. Staiga išgirdo smūgį į mašinos galinę dalį. Garsas buvo duslus. Mano, kad nuo sudavimo į automobilį. Ji paklausė R. D., kas nutiko. Tuo momentu ant tų žodžių atsidarė durelės, prasidėjo smūgiai ir necenzūriniai žodžiai. Šiuo metu R. D. buvo sužalota lūpa. Ji supanikavo, nesuprato, kas vyksta. Buvo suduoti keli smūgiai kairės rankos kumščiu R. D. į galvos sritį. Mano, kad R. D. ar atstūmė R. S., ar R. S. baigė smūgiuoti, ir R. D. išlipo iš mašinos, kad toliau nebūtų suduodami jam smūgiai. Ji taip pat išlipo iš mašinos. Tarp vyrų įvyko muštynės. R. D. gynėsi, atstūminėjo jį, buvo užsidengęs. R. S. smūgiavo rankomis į bet kurią kūno dalį. Vėliau R. D. buvo apglėbęs R. S., kad jis nurimtų. R. S. smūgiai buvo neadekvatūs, suduodami bet kur, žmogus buvo įniršęs. Vėliau užuodė alkoholio kvapą, nukentėjusysis buvo girtas. Prašė R. S. žmonos, kad ji nuramintų savo vyrą. Tačiau ji stovėjo visiškai ramiai ir nieko nedarė. Grumtynių metu R. D. buvo suklupęs ant žemės, viena ranka buvo atsirėmęs į žemę, o R. S. spardė R. D. į viršutinę pilvo dalį. Tuo metu ji skambino policijai ir greitajai pagalbai. Bėgiojo tarp pagrindinės gatvės ir įvykio vietos sulaukti policijos ir greitosios. Kai atvažiavo policija ir greitoji, jie buvo kaip ir nurimę, bet R. D. laikė R. S., kol atvyks policija. R. D. veidas buvo kraujuotas, suplėšyta striukė. Matė, kad prie jų buvo priėjęs kažkoks vyriškis. Dar buvo atėjęs R. S. dukters sugyventinis ir prašė, kad nerašytų pareiškimo. Apie iškritusį dantį sužinojo, kai prasidėjo tyrimas. R. D. nesudavė tiesioginių smūgių R. S. Galėjo R. D. besigindamas pataikyti R. S., galėjo būti smūgis suduotas alkūne ir pan. Nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Ji bėgiojo pažiūrėti, ar atvyko policija, galėjo visų aplinkybių nestebėti. Nematė, kaip liudytojas skyrė besigrumiančius vyrus.

14Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-12-13, apie 22-23 valandą, su draugu R. D. važiavo namo. Važiuojant prieš tunelį, esantį šalia Statybininkų gatvės 19 namo, pamatė, kad tuneliu eina vyras ir moteris. Palaukė kol jis praeis tuneliu, o kai baigė jau eiti tuneliu, vyras pasidavė kairėn, o moteris dešinėn, kaip praleisdami juos. Išvažiavus iš tunelio, dar pavažiavo tiesiai apie 10 metrų, ir R. D. įjungė atbulinę pavarą norėdamas važiuoti atgal, tada staiga kažkas atsitrenkė į automobilį. Iš karto buvo atidarytos vairuotojo durelės, ir į R. D. pasipylė lavina smūgių. Buvo taikoma R. D. į galvą. R. D. mušė vyriškis, kuris ėjo tuneliu, jis sudavė 3-5 smūgius į galvą. Mušdamas jis rėkė necenzūrinius žodžius. R. D. iššoko iš mašinos, tuo pat momentu iš mašinos išlipo ir ji. Vyriškis daug kartų smūgiavo R. D. kumščiais į galvą. R. D. gynėsi nuo jo, atsistūminėdamas, laikydamas rankas prieš save. Galiausia tas vyriškis pargriovė R. D. ir pradėjo jį spardyti. Pargriovęs R. D., keletą kartų jam įspyrė į maždaug pilvo-šono sritis. R. D. atsistojo, pradėjo vienas kitam sudavinėti smūgius. R. D. tam vyriškiui sudavė 1-2 smūgius į galvą, o vyriškis R. D. irgi sudavė keletą smūgių į viršutinę kūno dalį. Tada ji nubėgo link tunelio, žiūrėdama ar neatvažiuoja policija, nes vykstant muštynėms paskambino 112 (ar tai policijai), ir laukė kol atvažiuos. Kai grįžo jau nuo to tunelio, tai R. D. laikė tą vyriškį. Maždaug tuo momentu atvažiavo ir policija. Vykstant muštynėms matė, kad šalia stovi ta pati moteris, kuri ėjo tuneliu, sakė jai kad ji tramdytų savo vyrą, ji jam sakė ramintis, o jai sakė kad "nežinau kodėl jis užšoko ant jūsų mašinos, nežinau kas jam čia darosi". Tas vyriškis buvo neblaivus. Ji ir R. D. buvo blaivūs. Visas tas įvykis, nuo durelių atidarymo iki policijos atvykimo truko kokia 15 -20 minučių. Iš pradžių R. D. visą laiką tik gynėsi nuo to vyro, jam nesmūgiavo, tik atsistūminėjo, o vėliau, jau po to, kai buvo pargriautas, ir atsistojo, tai gindamas sudavė tam vyrui porą smūgių į galvą. Ji pati to įvykio metu labai išsigando (1 t., b. l. 48-49).

15Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip S. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje tarp Statybininkų g. 19, 19A ir 21 namų, Alytuje, parodė vietas, kur įvykio metu stovėjo jų automobilis, kur įvyko grumtynės, iš kur ji pati jas matė( b. l. 50-56).

16Liudytojas policijos pareigūnas D. S. teisme parodė, kad su kolege D. T. yra atsakingi už eismo įvykius. Gavo iškvietimą, kad Statybininkų gatvėje vyksta muštynės. Prie gatvės juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad Statybininkų gatvėje, daugiabučių namų kieme vyksta muštynės. Jiems atvykus, muštynės buvo pasibaigę, vyrai stovėjo apsiraminę, jokių veiksmų neatliko. Jie vienas priešais kitą stovėjo kelių metrų atstumu, buvo nurimę, veidai buvo kruvini, matėsi muštynių žymės. Pėsčiasis paaiškino, kad jį einant pėsčiomis kliudė atbuline eiga judantis automobilis, dėl ko jis liko nepatenkintas, todėl atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir trenkė automobilio vairuotojui, dėl ko automobilio vairuotojas taip pat iššoko iš automobilio ir tarp jų prasidėjo muštynės. Abu kalbėjo įvykio aplinkybes, prieštaravimų dėl nurodytų aplinkybių nereiškė. Pagal abiejų asmenų nuodytas aplinkybes, buvo nustatyta įvykio eiga. Matėsi, kad pėsčiajam yra išmuštas dantis. Automobilio vairuotojo buvo kruvinos lūpos, ir ant pėsčiojo veido srityje buvo kruvina. Suprato, kad pėsčiasis buvo neblaivus, netgi agresyvus. Agresija jautėsi, nes jis grasino kaltinamajam, kad jį „sutvarkys“. Kaltinamasis buvo pakankamai ramus. Kadangi dėl eismo įvykio žala nebuvo padaryta, iškvietė operatyvinius darbuotojus, kurie atliko būtinus veiksmus dėl muštynių.

17Panašius parodymus liudytojas D. S. davė ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 58 – 59).

18Liudytojas M. M. teisme parodė, kad įvykio vakarą aikštelėje pamatė žmonių susibūrimą. Išgirdo moters pagalbos riksmus. Išlipęs iš savo transporto priemonės, pamatė susikibusius du vyriškius. Jis (liudytojas) bandė juos išskirti. Jie buvo susikabinę ir bandė vienas kitą pargriauti. Susikibę buvo per juosmenį, per sprandą, kuris kurį kaip laikė, negali įvardinti. Jų kūnai buvo arti vienas kito. Bandė fiziškai tarp jų įsiterpti, bet nepavyko, kadangi jie buvo stipriai susikabinę. Nepavykus jų išskirti, toliau tarp vyrų vyko susistumdymas. Suduodamų smūgių nematė. Taip pat nematė, kad kuris nors iš jų būtų nugriuvęs ant žemės, atliki smūgiai koja. Netvirtina nukentėjusiojo žmonos nurodytos aplinkybės, kad R. S. buvo nukritęs ant žemės, o R. D. jį spardė, o jis (liudytojas) atitraukė kaltinamąjį nuo nugriuvusio nukentėjusiojo. Tiek, kiek jis matė, abu vyriškiai buvo stovinčioje padėtyje. Negali pasakyti, kuris iš jų dominavo, mano, kad jų jėgos buvo apylygės. Vėliau abu vyriškiai aprimo, matyt pavargo. Jam atsitraukus nuo vyriškių, atvyko policijos pareigūnai. Matė jauną moterį, grįžtančią nuo kelio pusės, galimai ji laukė policijos ekipažo. Kraujo dėmių nematė, buvo jau tamsu. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, su juo nėra bendravęs.

19Panašius parodymus liudytojas M. M. davė ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 78 – 79).

20Liudytoja A. S. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną ėjo namo iš dukros, buvo apie 22 val. vakaro. Einant per tunelį, virš tunelio ženklas „važiuoti draudžiama“, išgirdo atvažiuojant mašiną. Pasiskubino eiti ir išsiskyrė į skirtingas puses. Praėjus kelis metrus, išgirdo bumbtelėjimą. Atsisukusi pamatė, kad vyras guli ant žemės ir keliasi. Atsikėlęs jis priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir jam pasakė: „Ar tu matai, kur važiuoji?“ Iš mašinos pasigirdo dideli nepasitenkinimo pliūpsniai. Atidarius automobilio duris, jos vyras buvo pasilenkęs, mano, kad jis tiesiog laikė automobilio dureles. Nematė, ar jos vyras stovėdamas prie automobilio sudavė smūgius kaltinamajam. Jeigu būtų sudavęs smūgius, mano, kad būtų mačiusi. Vairuotojas iššoko, stvėrė vyrui už skvernų, stipriai jį pastūmė. Vyras pargriuvo, o vairuotojas jį pradėjo spardyti į veido sritį. Smūgiai buvo suduoti koja į galvos sritį. Atvažiavo kitas automobilis, išlipo vyras ir paklausė, kas čia vyksta. Tuomet tas vyras atitraukė vairuotoją nuo jos vyro. Kai išlipo vyras, jos vyras gulėjo ant žemės ir tuo metu vyko spardymas. Ji buvo labai išsigandusi, šoke. Ji buvo dešinėje automobilio pusėje, o konfliktas vyko kairėje automobilio pusėje. Nuo konflikto stovėjo apie 2 – 3 metrus. Jos vyras gynėsi, bandė atsistumti nuo kaltinamojo. Gal ir sudavė smūgius vienas kitam stovėdami, tačiau iš savo vyro pusės smūgių nematė. Negali pasakyti, ar kaltinamasis sudavė smūgius stovinčiam nukentėjusiajam, negaliu atsakyti. Po muštynių ant žemės buvo kraujo bala, jos vyras buvo visas kruvinas, išspjovė vieną dantį, o kitas klibėjo, buvo stipriai prakirsta nosis, galva suspardyta. Jos vyras buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo girtas. Atvažiavo policijos pareigūnai. Ji pati policijos nekvietė, mano, kad iškvietė kaltinamojo draugė. Vyrui buvo išmuštas vienas dantis, o kitas klibėjo, todėl jį ištraukė medikai. Dabar vyrui sudėti laikini dantys.

21Panašius parodymus liudytoja A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 64 - 65).

22Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 67-73).

23Specialistas S. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis tvirtina specialisto išvadą. Nukentėjęs R. S. buvo apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 17 d., po to buvo pateikti medicininiai dokumentai Specialisto išvadoje konstatavo, kad R. S. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nosies nugarėlės – abiejų akių vokų srityje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, trauminis išnirimas. Antrame išvados punkte nurodė, kad sužalojimai padaryti veikiant veido sritį kietais bukais žalojančiais daiktais, konkretizuoti daiktų negalėjo, nes požymių sužalojimuose, nurodančių individualias žalojančio daikto savybes, nebuvo, todėl buvo galima kalbėti apie grupinę daiktų priklausomybę. Trečias punktas, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, šiuo atveju turėtą kietą plokščią paviršių, gruntą, asfalto danga, mažai tikėtina, todėl atmestina. Ketvirtame punkte nurodė, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje pagal objektyvias žymes, vienu trauminiu poveikiu nepadarysi tokių sužalojimų, todėl mažiausiai dviejų. Apžiūros metu nurodė skausmingumą kairiame dilbyje, bet skausmingumas yra subjektyvus požymis, todėl nevertintinas. Penktame punkte nurodėme, kad sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai buvo klausiama, kaip sužalojimai kvalifikuotini visumoje ir atskirai. Nurodė, kad kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, trauminis išnirimas kvalifikuotina kaip nežymus sveiktos sutrikdymas. Šeštame punkte atsakė, kad padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nosies lūžimas buvo nustatytas rentgeno pagalba, dar buvo apžiūrėtas specialisto LOR‘o, diagnozė patvirtinta, rekomenduota kartotinė LOR gydytojo konsultacija dėl nosies deformacijos. Dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, trauminis išnirimas, reiškia, kad buvo trauminis poveikis į lūpų sritį, tai nurodo kraujosruva gleivinėje. Dantų būklė trauminio poveikio metu buvo patologiškai pakitusi, suiręs apydantis – danties guolis, kaulinis audinys buvo pažeistas patologinio proceso – paradontozės. Tokiu atveju didelės kinetinės energijos - smūgio jėgos, nereikia. Nukentėjusysis taip pat buvo apžiūrėtas odontologo, odontologas konstatuoja, kad zonduojant daugybinės kišenės, stebima dantenų recesija – dantenų nykimas, paradontozės atveju apsinuogina danties kaklelis, dantų paslankumas viršija patologines ribas, čia kalbama ne tik apie traumuotus dantis, bet ir apie kitus dantis, kad jie yra klibantys, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties 4 laipsnio paslankumas, stebima trauminė okliuzija. Trauminė okliuzija reiškia, kad pakitusi danties erdvinė padėtis. Skliausteliuose odontologas paaiškina, kad nebuvimas greta, to pasėkoje viršutinio žandikaulio kairės pusės danties padėtis yra buchalinė, dantis išvirtęs. Toliau darytas rentgeno tyrimas odontologiniame kabinete, rašo, kad matyti mišri kaulų rezorbcija – nykstantis apydantis. Jeigu dantis kokybiškas, jeigu jis pastovus, nepaliestas ėduonies proceso, sveikas, nėra paradontozės reiškinių, tokiu atveju trauminis dviejų dantų netekimas lyginamas 5 procentų bendrojo pastovaus darbingumo praradimui. Jeigu dantis paliestas patologinio proceso, tada darbingumui įtakos neturi. 5 procentai darbingumo praradimo prilyginami nežymiam sveikatos sutrikdymui. Kada išmušami sveiki dantys, dar skaičiuojamas ir bendrojo pastovaus darbingumo praradimas. Pagal odontologo išvadą patologinis pakitimas susijęs su visu žandikauliu ir visais dantimis. Dantų patologiją lėmė bloga dantų burnos higiena, uždegiminiai procesai burnos ertmėje ir individualios organizmo savybės. Amžius turi reikšmės tokioje situacijoje, tai būna daugiau vyresniame amžiuje. Individualizuoti daiktų, kuriais buvo padaryti trauminiai poveikiai, negali. Tiek ranka, tiek koja turi kietų, bukų žalojančių daiktų savybes, todėl negalima atmesti sužalojimo padarymo tiek smūgiuojant ranka, tiek koja ar kitu panašiu daiktu. Nosies lūžiui atsirasti reikia pakankamai stipraus smūgio. Kai yra paradontozė, išlaužti dantį galima valgant kietesnį maistą. Odontologas nurodė, kad šalina kairės pusės pirmą dantį, toliau nurodo gydyti apydančio, periodonto ligas ir tik po to implantuoti. Esant tokiai ligai daugiau tikėtina, kad reikėtų šalinti visus dantis ir tada implantuoti.

24Iš 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos komisariate 2018 m. gruodžio 13 d. 23.30 val. iš Alytaus VšĮ Alytaus rajono sav. greitosios med. pagalbos stoties gauta informacija apie muštynėse, kurios vyko Statybininkų g. tarp 19 ir 21 namo, Alytuje, nukentėjęs asmuo - R. S. (1 t., b.l. 1).

25Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Statybininkų gatvėje, tarp namų Nr. 19 ir Nr. 21 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Alytuje. Apžiūros metu Statybininkų gatvėje, tarp namų Nr. 19 ir Nr. 21 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 1,3 x 1 m plote užfiksuota raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. 1,6 m atstumu nuo raudonos spalvos dėmių rastas dantis (1 t., b. l. 9-17).

26Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados

27Nr. G 1177/2018(06) matyti, kad R. S. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nosies nugarėlės-abiejų vokų srityje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, trauminis išnirimas Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, trauminis išnirimas kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausia

282 trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 35-36).

29Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio BPC įrašo ir Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir užfiksuotas garso įrašas gautas iš Alytaus bendrojo pagalbos centro. Garso įrašas pradėtas 2018-12-13 22.21 val. Į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris kviečia pagalbą, nurodydama, kad jos draugą sumušė ir dabar muša, nurodo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba. Sujungus su policijos pareigūnu nurodo, kad muša jos draugą, nurodo adresą, prašo greičiau atvykti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino nukentėjusiojo R. D. draugė S. Š. (1 t., b. l. 81, 82).

30Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Alytaus aps. VPK darbuotojų pateikto tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašas. Nustatyta, kad į įvykio vietą policijos automobilis atvyksta 23.25 val., jį ties Statybininkų g. 19 ir 21 namais esančiu tuneliu pasitinka S. Š.. Policijos automobiliui sustojus įvykio vietoje, matomas R. D. laikomas R. S.. Netoli automobilio BMW stovi vyriškis, stebi įvykį (1 t., b. l. 85 - 87).

31Iš 2019 m. vasario 22 d. akistatos protokolo matyti, kad nekentėjusysis R. S. akistatos metu pakeitė 2018 m. gruodžio 17 d. liudytojo apklausos metu duotus parodymus, nurodydamas, kad ant žemės nugriuvo dėl R. D. pastūmimo, paneigė liudytojo apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad atsikėlęs nuo žemės R. S. sudavė smūgį R. D. į veido sritį. Kaltinamasis R. D. aplinkybes panašiai paaiškino, kaip ir įtariamojo apklausos metu (1 t., b. l. 98-101).

32Veikos kvalifikacija ir motyvai

33Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina R. D. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. D. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo R. S. sveikatai dėl kraujosruvos odoje ir poodyje nosies nugarėlės-abiejų vokų srityje, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimo, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų, esant apydančio audinių lėtiniams patologiniams pakitimams, išnirimo. Sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo R. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. buvo inkriminuota, kad R. D. ne mažiau kaip du kartus spyrė R. S. į veidą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis R. D. nurodė, kad konflikto metu, jiems besigrumiant, nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, smūgių koja jam nesudavė, visus smūgius, kurių buvo apie dešimt, sudavė rankomis stovinčiam nukentėjusiajam. Nukentėjusysis R. S. 2018 m. gruodžio 13 d. apklausoje nurodė, kad pretenzijų dėl konflikto niekam neturi, atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 23 – 24). 2018 m. gruodžio 17 d. liudytojo papildomos apklausos metu R. S. parodė, kad kaltinamajam išlipus iš automobilio, jis (nukentėjusysis) pirmas kibo kaltinamajam į rūbus, jie susitąsė, tada jis (R. S.) pargriuvo, nes toje vietoje buvo slidu, tuomet kaltinamasis jam spyrė, jis užsidengė kaire ranka, pataikė į kairę ranką, į dilbį, o tada spyrė dar kartą, jau nespėjo užsidengti, ir spyris pataikė tiesiai į veidą, jis (nukentėjusysis) pašoko, puolė vairuotoją, sudavė jam kumščiu į veidą, prakirto lūpą, dar pasitąsė, bet jau vienam kitam nesmūgiavo. Tada prie jų iš kažkur priėjo vyrukas, išskyrė juos sakydamas, ką jie čia daro (1 t., b.l. 25 – 26). 2019 m. vasario 22 d. akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu nukentėjusysis R. S. pakeitė 2018 m. gruodžio 17 d. liudytojo apklausos metu duotus parodymus, nurodydamas, kad ant žemės nugriuvo dėl R. D. pastūmimo, paneigė liudytojo apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad atsikėlęs nuo žemės R. S. sudavė smūgį R. D. į veido sritį (1 t., b. l. 98-101). Teisme R. S. parodė, kad smūgiai jam buvo suduoti gulinčiam ir koja spiriant neigė sudavęs smūgius kaltinamajam R. D.. Liudytoja A. S., nukentėjusioji sutuoktinė, parodė, kad R. S. pargriuvus, kaltinamasis gulinčiam jos sutuoktiniui sudavė apie tris smūgius koja, tuomet nepažįstamas vyriškis atitraukė kaltinamąjį nuo gulinčio jos sutuoktinio. Šios liudytojos A. S. nurodytos aplinkybės nepatvirtino apklaustas liudytojas M. M.. Liudytojas parodė, kad išlipęs iš savo transporto priemonės, pamatė susikibusius du vyriškius, bandė juos išskirti. Vyrai buvo susikabinę, bandė vienas kitą pargriauti, jų kūnai buvo arti vienas kito. Jis bandė fiziškai įsiterpti tarp susikibusių vyrų, tačiau jam nepavyko. Suduodamų smūgių nematė. Netvirtina nukentėjusiojo sutuoktinės nurodytos aplinkybės, kad R. S. buvo nukritęs ant žemės, R. D. jį spardė, o jis tuo metu atitraukė kaltinamąjį nuo nugriuvusio nukentėjusiojo. Abu vyriškiai buvo stovinčioje padėtyje. Liudytojas policijos pareigūnas D. S., kuris su konflikto dalyviais bendravo įvykio vietoje, nurodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis parodė, kad jį einantį kliudė atbuline eiga judantis automobilis, dėl ko jis liko nepatenkintas, todėl atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir trenkė automobilio vairuotojui, dėl ko automobilio vairuotojas taip pat iššoko iš automobilio ir tarp jų prasidėjo muštynės. Abu kalbėjo įvykio aplinkybes, prieštaravimų dėl nurodytų aplinkybių nereiškė. Pagal abiejų asmenų nuodytas aplinkybes, buvo nustatyta įvykio eiga. Liudytoja S. Š. aplinkybes panašiai nurodė, kaip ir kaltinamasis R. D.. Įvertinus visus nukentėjusiojo R. S. duotus parodymus, teismas juos laiko nenuosekliais. Taip pat teismas kritiškai vertina ir liudytojos A. S. parodymus, kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenimis. Laikytina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. D. smūgius nukentėjusiajam R. S. sudavė koja spirdamas nukentėjusiajam į veido sritį, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, todėl ši faktinė aplinkybė keičiama, nurodant, kad kaltinamasis R. D. tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 2 kartus rankomis sudavė smūgius R. S. į veidą, dėl ko buvo sužalotas nukentėjusysis. Toks faktinių aplinkybių keitimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniui, dėl to papildomas įrodymų tyrimas nereikalingas, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Taip pat visų duomenų kontekste vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus, jų apimtį, įvertinus jau aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog būtinosios ginties sąlygų nebuvo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios, vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Kaltinamojo R. D. veiksmus teismas nevertina, kaip atliktus esant būtinosios ginties situacijai, kadangi atlikti veiksmai buvo intensyvus, truko pakankamai ilgą laiko tarpą, kaltinamasis juos tęsė toliau liudytojui M. M. bandant juos nutraukti. Teismas įvertina, kad kaltinamojo R. D. veiksmus paskatino netinkamas nukentėjusiojo R. S. elgesys, kadangi bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad R. S. pradėjo konfliktą, suduodamas smūgius kaltinamajam R. D., dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo kaltinamojo elgesį, laikytina, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Todėl pripažįstama, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, ir tai lengvina kaltinamojo R. D. atsakomybę. Kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgius, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. D. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

34Daiktiniai įrodymai

35- Įvykio apžiūros metu paimtas dantis ir kraujo nuoplova, saugojami Alytaus apskrities VPK pagal kvitą Nr. 003445 (1 t., b.l. 18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

36- CD laikmenos (2 vnt)., saugojamos prie bylos, paliktinos nuolatiniam saugojimui.

37Civilinis ieškinys

38Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 11 – 19), kuriuo prašo priteisti 2 548,04 eurų turtinės žalos, 10 000 eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis prašo priteisti 2 548,04 eur turtinės žalos, kurią sudaro 195 eurai už odontologo paslaugas,

3933,04 eur išlaidos vaistams ir būsimos išlaidos dantų protezavimui 2 320 eurų sumai (1360 eur – dantų implantų kaina, 80 eur – dviejų gijimo galvučių kaina, 860 eur – protezavimo ant implantų cirkonio oksido keramikos vainikėliais kaina, 20 eur – danties šalinimas). Pateikti kvitai patvirtina 33,04 eur patirtas išlaidas vaistams, todėl šios išlaidos priteistinos. Kadangi nėra pateikta teismui duomenų dėl patirtų 195 eurų už odontologo paslaugas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Nukentėjusysis R. S. prašo priteisti 2 320 eurų turtinės žalos būsimoms išlaidoms dantų protezavimui. Šias išlaidas patvirtina Odontologijos klinikos pateikta pažyma (2 t., b.l. 18). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų išnirimą, tai yra neteko dviejų dantų. Šių padarinių šalinimui reikalingos dantų protezavimo paslaugos, jos yra realios ir būtinos, pagrįstos pateiktais duomenimis, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistinos. Turtinės žalos suma nustatytina 2353,04 eur. Įvertinus tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 200 eurų, todėl šia suma žala mažintina, nukentėjusiajam priteistina 2153,04 eur turtinės žalos.

40Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, tam tikrą laiko tarpą buvo nedarbingas. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo prašomą 10 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į įvykio metu nustatytą provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, kas teismo buvo pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo R. D. veiksmus paskatino netinkamas nukentėjusiojo R. S. elgesys, dėl kurio taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad dantų netekimui turėjo įtakos nukentėjusiojo ilgalaikė dantų nepriežiūra, dėl ko jam yra nustatyti apydančio audinių lėtiniai patologiniai pakitimai. Specialistas S. J. teisme parodė, nukentėjusiojo dantų būklė trauminio poveikio metu buvo patologiškai pakitusi, suiręs apydantis – danties guolis, kaulinis audinys buvo pažeistas patologinio proceso – paradontozės, stebimas dantenų nykimas, dantų paslankumas viršija patologines ribas. Be to, nustatytas sužalojimas dėl dantų išnirimo specialisto kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo, susijusio su nosies kaulų lūžimu, sužalojimo liekamųjų pasekmių nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Todėl įvertinus visas įvykio aplinkybes, duomenis dėl sužalojimų, sprendžiama, kad R. S. prašoma priteisti 10 000 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų

411 800 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

42Dėl atstovavimo išlaidų

43BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. nukentėjusysis R. S. už atstovavimą sumokėjo advokato padėjėjai K. S. 700 eurų, o 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo advokatui R. M. 1500 eurų (2 t., b.l. 99, 100). Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikta jokių duomenų dėl padėjėjos K. S. atstovavimo šioje baudžiamojoje byloje, todėl šioje dalyje išlaidos atsisakytinos priteisti. Nukentėjusiajam priteistina 1500 eurų už advokato R. M. suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistinos iš R. D..

44Bausmės skyrimo klausimai

45Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu (1 t., b.l. 126 – 127). Dirba, nėra neigiamai kaip asmenį charakterizuojančių duomenų.

46Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BPK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Motyvai dėl šios lengvinančios aplinkybės nustatymo išdėstyti aukščiau nuosprendyje, jų nekartoja. Kaip matyti, viso proceso metu R. D. iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs. Tik įvykusį konfliktą ir savo atliktus veiksmus kaltinamasis vertino, kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis. Ši aplinkybė teismo yra paneigta. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, taip stengdamasis sušvelninti padarytos veikos kilusius padarinius, taip pat sutinka atlyginti teismo priteistą žalą. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pripažinti R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

47Teismas yra gavęs S. Š. prašymą atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b.l. 102).

48Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

49Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. R. D. pirmą kartą padarė šį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Motyvai dėl šios aplinkybės teismo yra nuosprendyje išdėstyti, jų nekartoja. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Proceso dalyviams nepavyko ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susitaikyti dėl skirtingų jų pozicijų atsiradusių pasekmių atžvilgiu ir nustatytinos žalos dydžio. Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patvirtinti BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Taip pat bylos aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis R. D. atlygino dalį žalos ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam likusią žalos dalį, kurią priteis teismas. Todėl patvirtinamas ir minėtos normos 2 dalies 3 punkto buvimas. Nagrinėjamu atveju ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, kaltinamasis yra neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirba, nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinus visą ikiteisminį ir teisminį procesą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nebuvimas atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad kaltinamojo R. D. neteisėti veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, išprovokuoti nukentėjusiojo R. S., kaltinamojo veiksmus paskatino netinkamas nukentėjusiojo elgesys, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, pats procesas, kuris truko nuo 2018 m. gruodžio 14 d., kaltinamajam taikomi apribojimai, turėjo prevencinę reikšmę jo elgesiui, todėl yra pagrindo manyti, kad R. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl laikytina, kad ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga yra išpildyta.

50Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra pateiktas S. Š. prašymas atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs laiduotojos charakterizuojančius duomenis, laiko, kad S. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis ir turintis realias galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotoja S. Š. yra kaltinamojo sužadėtinė, neteista, nebausta administracine tvarka, dirba atsakingose pareigose, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamojo ir laiduotojos santykiai yra artimi, ilgalaikiai, todėl teismas neturi jokių objektyvių duomenų vertinti, kad S. Š. nėra tas asmuo, kuris gali daryti didelę įtaką kaltinamajam. Įvertinus visus bylos duomenis, duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad S. Š. yra verta teismo pasitikėjimo asmenybė, turinti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai S. Š. be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

51Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, atleidus R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Teismas mano, kad taikant laidavimo institutą, bet skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

52Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-307 straipsniais,

Nutarė

54R. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos S. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

55Baudžiamąją bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.

56Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Vilnius, Gedimino per. 30/1) sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, mokėjimo paskirtis – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodomas vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą). Įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

58Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

59Daiktinius įrodymus – įvykio apžiūros metu paimtą dantį ir kraujo nuoplovą, saugojamus Alytaus apskrities VPK pagal kvitą Nr. 003445 (1 t., b.l. 18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; CD laikmenas (2 vnt) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

60Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. D. nukentėjusiajam R. S. 2153,04 eurų turtinei žalai atlyginti, 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1500 eurų turėtoms advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

61Išaiškinti R. D., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

62Išaiškinti laiduotojai S. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

63Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma... 2. R. D., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. Teismas... 4. kaltinamasis R. D. 2018 m. gruodžio 13 d., apie 22 val., ( - ) namo kieme,... 5. Kaltinamasis R. D. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad įvykio... 6. Panašius parodymus kaltinamasis R. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu... 7. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną su žmona ėjo namo per... 8. 200 eurų žalos.... 9. Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai... 10. 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-12-13 apie 22 valandą, su žmona... 11. 1 metrą ar mažiau, sustojo, nes vairuotojas suprato, kad jį kliudė. Iš... 12. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis R. S.... 13. Liudytoja S. Š. teisme parodė, kad įvykio dieną ji su kaltinamuoju važiavo... 14. Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-12-13,... 15. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip S. Š. automobilių... 16. Liudytojas policijos pareigūnas D. S. teisme parodė, kad su kolege D. T. yra... 17. Panašius parodymus liudytojas D. S. davė ir apklaustas liudytoju ikiteisminio... 18. Liudytojas M. M. teisme parodė, kad įvykio vakarą aikštelėje pamatė... 19. Panašius parodymus liudytojas M. M. davė ir apklaustas liudytoju ikiteisminio... 20. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis.... 21. Panašius parodymus liudytoja A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,... 22. Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų... 23. Specialistas S. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis tvirtina specialisto... 24. Iš 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos... 25. Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta,... 26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto... 27. Nr. G 1177/2018(06) matyti, kad R. S. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje... 28. 2 trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 35-36).... 29. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio BPC įrašo ir Daiktų... 30. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Alytaus aps. VPK... 31. Iš 2019 m. vasario 22 d. akistatos protokolo matyti, kad nekentėjusysis R. S.... 32. Veikos kvalifikacija ir motyvai... 33. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais,... 34. Daiktiniai įrodymai... 35. - Įvykio apžiūros metu paimtas dantis ir kraujo nuoplova, saugojami Alytaus... 36. - CD laikmenos (2 vnt)., saugojamos prie bylos, paliktinos nuolatiniam... 37. Civilinis ieškinys... 38. Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 11 – 19),... 39. 33,04 eur išlaidos vaistams ir būsimos išlaidos dantų protezavimui 2 320... 40. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK... 41. 1 800 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263... 42. Dėl atstovavimo išlaidų... 43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 44. Bausmės skyrimo klausimai... 45. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteistas.... 46. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad... 47. Teismas yra gavęs S. Š. prašymą atleisti R. D. nuo baudžiamosios... 48. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 49. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo... 50. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto... 51. Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis,... 52. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254... 54. R. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 55. Baudžiamąją bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.... 56. Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams trims mėnesiams nuo... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 58. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 59. Daiktinius įrodymus – įvykio apžiūros metu paimtą dantį ir kraujo... 60. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. D. nukentėjusiajam... 61. Išaiškinti R. D., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 62. Išaiškinti laiduotojai S. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo... 63. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos gali...