Byla 1-279-935/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Gretai Donielaitei, Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai, nukentėjusiesiems J. B., V. V., V. H. B., D. J., V. M., nukentėjusiosios J. B. atstovui advokatui Tomui Markuckui, nukentėjusiosios A. Š. bei A. Š. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. Š., nukentėjusiosios S. Š. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei J. Š.-B., nukentėjusiųjų A. Š. ir S. Š. atstovui advokatui Viktorui Rutkaukui, nukentėjusiojo V. V. įstatyminei atstovei A. V., šio nukentėjusiojo atstovui advokatui Algirdui Gurauskui, civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovams Jevgenij Krochmalin, Aistei Stačiokaitei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Matačino, vertėjai Svetlanai Minakovai, Eglei Smailienei, Irenai Pikčilingienei, viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, studijuojantis ( - ), užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3A. I. 2015 m. spalio 18 d., apie 16.19 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu BMW M3, v. n. ( - ) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta nuo A. Goštauto gatvės pusės link Gedimino prospekto pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y., pasirinkdamas saugų vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią asfaltuotą kelio dangą bei vietovės reljefą, dėl ko ties Gedimino prospekto pastatu Nr. 11 esančiame kelio vingyje į dešinę pusę automobiliui netekus judėjimo stabilumo, jis važiuodamas pasirinktu greičiu prarado galimybę stabdymu ar kitais veiksmais išlaikyti vairuojamo automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir partrenkė ant šaligatvio maršrutinio transporto sustojime „Vinco Kudirkos aikštė“ buvusius pėsčiuosius. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų pėsčiajai J. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, pėstiesiems A. Š., V. H. B. ir V. V. – nesunkiai sutrikdyta sveikata, pėsčiosioms S. Š., D. J. ir V. M. – nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti UAB „Mogo LT“ nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW M3, v. n. ( - ) bei maršrutinio transporto sustojime stovėję UAB „JCDecaux Lietuva“ priklausantis transporto laukimo paviljonas ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantis nurodomasis kelio ženklas Nr. 548.

4Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

5Teisiamojo posėdžio metu A. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamasis paaiškino, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 18 d., apie 16.20 val., „Vinco Kudirkos“ stotelėje važiuojant link Gedimino prospekto nuo Neries upės, jis įvykio metu vairavo automobilį BMW M3, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra ir kurį buvo paėmęs iš saugomos aikštelės, esančios Justiniškėse. Įvykio metu kelio danga buvo šlapia. A. I. teigė, jog ties paskutiniu posūkiu jis prarado automobilio kontrolę, nesugebėjo jo suvaldyti, automobilis pradėjo slysti sava eiga. Automobilio galą pradėjo nešti į kairę pusę, automobilio nesugebėjo suvaldyti, kadangi neturėjo patirties su automobiliais, varomais galiniais ratais. Tuomet ir įvyko smūgis. Išlipęs iš automobilio ketino iškviesti greitąją pagalbą, tačiau kiti žmonės ją jau buvo iškvietę, todėl apie eismo įvykį informavo mamą bei automobilio savininką, nuėjo prie sužeistųjų. Prieš įvykį važiavo 50-60 km/h, didino greitį, kiek atsimena, kai automobilis pradėjo slysti, akseleratoriaus pedalo nespaudė. Kaltinamasis teigė, jog įvykio metu jo vairavimo stažas buvo dveji metai ir aštuoni mėnesiai, automobilį, varomą galiniais ratais, vairavo trečią kartą. Po eismo įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiais, visų, kurie suteikė galimybę, atsiprašė. Minėtą automobilį pavadino „žvėriuku“, kadangi dažnai automobilius apibūdina mažybiniais žodžiais. Teiginys „pažadinti žvėriuką“ reiškė darbo dienos pradžią, o ne siekį su automobiliu daryti kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Merginos buvimas automobilyje įtakos jo vairavimo stiliui neturėjo. A. I. aiškino, jog jis yra paėmęs paskolą mokslams, kurią pats ir turės sumokėti. Jis gyvena iš tėvų pajamų, o iš individualios veiklos moka už atliekamus studijų darbus. Pajamos iš individualios veiklos yra įvairios, per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 300-400 Eur.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

7Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad užsiima automobilių fotografavimu, daro jų fotosesijas. Jo klientas A. S. 2015 m. spalio 17 d. paliko jam fotografuoti savo automobilį BMW M3, v. n. ( - ) Esant reikalui jam buvo leista šiuo automobiliu važinėti. Minėtą dieną automobilį fotografavo gamtoje, prie Žaliųjų Ežerų. Šiuo automobiliu 2015 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., nuvažiavo iš Justiniškių mikrorajono į Statybininkų gatvę pas draugę. Kartu su drauge leido laiką, kartu nutarė važiuoti pavalgyti į kavinę, kuri yra netoli Aušros vartų. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, buvo šviesus paros metas, nelijo, tačiau asfaltuota važiuojamoji dalis buvo šlapia. A. I. teigė, jog važiuojant Goštauto gatve jo greitis buvo 50 km/h, kadangi priekyje važiavo autobusas. Ties kino teatru „Skalvija“ autobusas nusuko į sustojimą, tuomet jis važiavo pirma eismo juosta, kur jam degė žalias šviesoforo signalas, važiuodamas apie 50 km/h pravažiavo sankryžą ir artėjo link reguliuojamos sankryžos su Vilniaus g., kur turėjo sukti į dešinę. Nestabdydamas įvažiavo į Vilniaus gatvę, kadangi degė žalias šviesoforo signalas, ir tęsė važiavimą link Gedimino prospekto. Tik įsukus į Vilniaus gatvę prasideda kelio vingis. A. I. teigė, jog jis iš antros pavaros įjungė trečią pavarą ir pradėjo didinti greitį iki 60 km/h. Greitį didino, kadangi norėjo, jog automobilis pradėtų važiuoti greičiau, be to, buvo važiuojama įkalne. Važiuojant vingiu į dešinę ir pravažiuojant antrą vingį vairuojamo automobilio galinę dalį pradėjo „nešti“ į kairę pusę. Pajutęs, jog automobilio galinė dalis tapo nevaldoma, bandė tiesinti automobilį, pradėjo sukti vairą. A. I. aiškino, jog tiksliai neatsimena, ar tuo metu automobilį stabdė, ar dar didino greitį. Jam atrodo, kad su greičiu nieko nedarė, tiesiog vairu bandė ištiesinti automobilį. A. I. tvirtino, jog jis nėra patyręs vairuotojas, be to, neturi patirties vairuojant automobilius, kurie varomi galiniais ratais. Dėl minėtos priežasties susidariusioje situacijoje labai išsigando. Vairo sukimu ištiesinti automobilio nepavyko. Automobilį pradėjo nešti į dešinę pusę, link šaligatvio. Netrukus automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir priekine dalimi į kažką atsitrenkė. Nepastebėjo, į kokį objektą atsitrenkė automobilis. Po to automobilis apsisuko ir sustojo. Nepajuto, kad automobilis dar į kažką būtų atsitrenkęs, tačiau kai išlipo iš sustojusio automobilio, jis pamatė, kad apgadinta ir galinė automobilio dalis. Suprato, kad ir galine automobilio dalimi į kažką galėjo atsitrenkti. Apie eismo įvykį telefonu iš karto pranešė automobilio savininkui ir savo mamai. Įvykio vietoje prie jo priėjo kažkoks kostiumu vilkintis vyriškis. Pastarojo reikalavimu pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Po to nuskubėjo apžiūrėti įvykio metu sužalotų asmenų. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį įsodino į savo tarnybinį automobilį. A. I. manė, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad važiuojant kelio vingiu į dešinę ir didinant greitį, o taip pat tuo metu perjungiant pavarą iš antros į trečią, nesuveikė antipraslydimo sistema. Dėl minėtos priežasties automobilio galinė dalis tapo nevaldoma. Automobilio BMW M3 savininkas duodamas jam automobilį įspėjo, kad pasibaigusi automobilio techninė apžiūra. Nors tai žinojo, jis vis tiek šiuo automobiliu važinėjosi po miestą. A. I. pripažino, kad buvo neatsargus pasirinkdamas važiavimo greitį, nepakankamai įvertino vairavimo sąlygas, labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. (t. 2, b. l. 84-86, 90)

8Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., stovėdama „Vinco Kudirkos“ sustojime, laukė link stoties pusės važiuojančio maršrutinio autobuso. Ji stovėjo sustojimo paviljone. Buvo nusisukusi nuo važiuojamos dalies ir prižiūrėjo ant paviljono suoliuko padėtus savo krepšius. Nors nebuvo pasisukusi į važiuojamą dalį, tačiau į jos regėjimo lauką pakliuvo dalis Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies. Staiga pamatė Vilniaus gatvės važiuojamąja dalimi nuo Žaliojo tilto pusės slystantį tamsios spalvos automobilį. Automobilis slydo dešiniuoju šonu link dešinio šaligatvio, žiūrint jo judėjimo kryptimi. Kai pamatė automobilį, šis jau buvo netoli sustojimo. J. B. teigė, jog neprisimena, kad būtų girdėjusi garsiai dirbant automobilio variklį. Automobilis slydo dideliu greičiu, be to, jau buvo netoli sustojimo, todėl ji suprato, kad pabėgti jau nebespės. Po akimirkos pajuto smūgį. Neatsimena, į kurią kūno vietą patyrė smūgį. Atsimena, kad po to ji gulėjo ant žemės ir ant jos krito stiklai. Sąmonės praradusi nebuvo. Norėjo keltis, tačiau žmonės neleido. Prie jos buvo priėjusi medike prisistačiusi moteris, kuri ja rūpinosi. Labai greitai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ją išgabeno į ligoninę. Priežastys, dėl kurių automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ribų į sustojimą, jai nežinomos. (t. 1, b. l. 80-82)

9Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., „Vinco Kudirkos“ sustojime, Vilniuje, su drauge S. Š. laukė atvykstant autobuso, kuriuo ketino važiuoti link stoties pusės. Ji atsisėdo ant sustojime esančio paviljono suoliuko, S. Š. stovėjo šalia. Jos kalbėjosi ir valgė saldainius. Netrukus išgirdo trenksmo garsą ir pajuto smūgį. Į kurią kūno vietą pajuto smūgį, neatsimena. Taip pat neprisimena, ar nuo smūgio ji nugriuvo. Atrodo, kad ją sugavo kažkoks vyriškis. Atrodė, kad po to į ją krenta ledo gabaliukai. Nesuprato, kas nutiko, pamanė, kad kažkas tyčia mėto ledo gabalus. Tik vėliau suvokė, jog ant jos krito stiklo šukės. Labai išsigando. Tik po kurio laiko atsimerkusi pamatė sustojime stovintį apgadintą tamsios spalvos automobilį. Ji nematė ir negali paaiškinti, kaip ir kodėl automobilis įvažiavo į sustojimą. Ji nematė ir to, kaip automobilis važiavo, kadangi priekyje jos stovėjo moterys. Automobilio variklio garso irgi negirdėjo, bet galėjo į tai ir neatkreipti dėmesio. Kažkas apie įvykį pranešė policijai, iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Pastarieji ją išgabeno į ligoninę. (t. 1, b. l. 99-101)

10Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., stovėjo „Vinco Kudirkos“ sustojime, Vilniuje, ir laukė atvykstant autobuso, kuriuo ketino važiuoti link stoties pusės. Stovėjo netoli visuomeninį sustojimą žyminčio ženklo. Staiga išgirdo sau iš kairės pusės sklindantį labai garsiai kaukiančio automobilio variklio garsą. Iš šio garso suprato, jog automobilis važiuoja dideliu greičiu. Pasisukęs garso sklidimo kryptimi, link Žaliojo tilto, pamatė nuo tilto pusės Vilniaus gatvės važiuojama dalimi slystantį tamsios spalvos automobilį BMW. Automobilis, žiūrint jo judėjimo kryptimi, dešiniu šonu slydo į dešinę pusę, link šaligatvio. Tuo metu automobilis jau buvo netoli sustojimo. Pamatęs dideliu greičiu link šaligatvio slystantį automobilį, jis suprato, kad netrukus automobilis užvažiuos ant šaligatvio ir pasieks sustojimą, kuriame jis stovėjo. Jis šoko tolyn nuo važiuojamos dalies link akmeninės tvoros, tačiau pajuto smūgį į dešinį šoną. Po smūgio, kiek pamena, nugriuvo. Sąmonės praradęs nebuvo. Po įvykio prie jo buvo priėję žmonės ir jį apžiūrėjo. Iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išgabentas į ligoninę. (t. 1, b. l. 152-154)

11Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. H. B. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., stovėjo visuomeninio transporto sustojime „Vinco Kudirkos“, Vilniuje, ir laukė atvažiuojant troleibuso, kuriuo ketino važiuoti link stoties. Stovėjo sustojimo paviljone, priekine kūno dalimi pasisukusi link Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies. Žiūrėjo į kairę pusę, link Žaliojo tilto, nuo kurio turėjo atvažiuoti troleibusas. Jai gerai matėsi Vilniaus gatvės važiuojamoji dalis. Staiga išgirdo garsiai kaukiant automobilio variklį. Garsas buvo labai didelis, kaukė kaip lenktyninis automobilis. Iš garso suprato, kad automobilis važiavo dideliu greičiu. Tuomet pamatė Vilniaus gatvės kelio vingyje, už ties pėsčiųjų perėja esančios saugumo salelės, dideliu greičiu važiuojantį tamsios spalvos automobilį. Už saugumo salelės automobilis 360 laipsnių apsisuko aplink savo ašį ir dešiniuoju šonu pradėjo dideliu greičiu slysti link sustojimo, kuriame ji stovėjo. Nors nuo minėtos saugumo salelės iki sustojimo buvo didelis atstumas, tačiau automobilis jį įveikė labai greitai, per akimirką. Ji net nespėjo į tai sureaguoti. Nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies ribų automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į sustojimo paviljoną. Nuo smūgio paviljonas su visu suoliuku virto tuo pačiu pargriaudamas ir ją. Atsipeikėjusi pamatė, kad ji kabo persisvėrusi korpusu per paviljono konstrukcijas, t. y. jos kūnas buvo ant šaligatvio, o kojos – ant sulaužytų paviljono konstrukcijų. Negalėdama pati atsikelti, ji pradėjo šauktis pagalbos. Apsidairiusi pamatė įvykio vietoje gulinčias kitas sužalotas moteris. Pakėlusi galvą į viršų, pamatė, kad virš jos kabo suskaldyti stiklai. Išsigandusi, kad stiklai gali užkristi ir sužaloti, ji pradėjo šaukti. Dėl po įvykio buvusio šoko neprisimena, kas ją išvadavo iš metalinių konstrukcijų. Pamena, kad po to ji pradėjo blaškytis, ėjo prie sužalotų žmonių ir norėjo suteikti jiems pagalbą. Į įvykio vietą atvykusių greitosios pagalbos darbuotojų buvo išgabenta į ligoninę. Nežino, dėl kokios priežasties automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų. Galimai vairuotojas prarado transporto priemonės kontrolę dėl to, kad, kiek matė ir suprato iš girdėto variklio kaukimo garso, jis važiavo dideliu greičiu ir ties saugumo salele apsisuko 360 laipsnių aplink savo ašį. (t. 1, b. l. 168-170)

12Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., kartu su drauge A. Š. buvo „Vinco Kudirkos“ sustojime, Vilniuje, ir laukė autobuso, kuriuo ketino važiuoti stoties link. Kartu su A. Š. atsisėdo ant sustojime esančio paviljono suoliuko. Sustojime buvo ir daugiau žmonių. Joms reikalingas autobusas turėjo atvažiuoti iš kairės pusės, todėl ji nuo Žaliojo tilto pusės žiūrėjo į kairę pusę link tilto. Matė, kaip iš žiedo į Vilniaus gatvę įsuko tamsios spalvos automobilis BMW. Automobilis važiavo labai dideliu greičiu. S. Š. neprisiminė ir negalėjo pasakyti, ar jo variklis garsiai kaukė. Be to, kai pamatė automobilį, jis važiavo vingiuodamas po važiuojamąją dalį ir buvo jau netoli sustojimo, kuriame jos su drauge buvo. Matydama, kaip automobilis vingiuodamas po važiuojamą dalį artėja link šaligatvio, ji suprato, kad automobilis tikrai įvažiuos į sustojimą. Išsigandusi nusisuko nuo važiuojamosios dalies. Viskas įvyko labai greitai. Ją parbloškusio smūgio neprisimena. Tiesiog po kurio laiko atsimerkusi pamatė, jog sėdi ant žemės. Prie jos gulėjo A. Š.. Aplinkui mėtėsi stiklų šukės, šaukė žmonės. Atvykusių medikų buvo išgabenta į ligoninę. Neprisimena, ar prieš įvykį važiuojamojoje dalyje be automobilio BMW buvo kitų automobilių, jos dėmesys buvo sutelktas tik į automobilį BMW. (t. 1, b. l. 202-204)

13Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., sėdėdama ant „Vinco Kudirkos“ sustojimo paviljone esančio suoliuko, Vilniuje, laukė atvykstant autobuso, kuriuo ketino važiuoti stoties pusės kryptimi. Pamena, kad prie jos ant suoliuko sėdėjo dvi merginos, viena iš jų po kiek laiko atsistojo. Priekyje jos, prie paviljono šoninės sienos, stovėjo moteris. Staiga ji išgirdo kaukiant automobilio variklio garsą ir pamatė link sustojimo paviljono „skrendantį“ tamsios spalvos automobilį. Matėsi, kad automobilis buvo nevaldomas. Automobilis nevažiavo, o tiesiogine žodžio prasme skrido. Prie paviljono automobilis artėjo priekine dalimi. Negali nurodyti, kokiomis aplinkybėmis šis automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ribų, nes nematė. Matydama per šaligatvį link paviljono skrendantį automobilį dar spėjo pagalvoti „jau viskas“. Po akimirkos automobilis priekine dalimi trenkėsi į paviljono metalinę atramą ir tuo pačiu į suoliuką, ant kurio ji sėdėjo. Buvo partrenkta prieš ją stovėjusi moteris. Nuo smūgio suoliukas buvo išrautas iš vietos, ji pati nugriuvo ant žemės. Sąmonės neprarado. Įvykio metu jai į akis prikrito stiklo šukių, todėl blogai matė, kas vyko toliau, girdėjo tik šauksmus. Matė, kad iš sustojusio tamsios spalvos automobilio išlipo labai jaunas vaikinas. Jai net pasirodė, kad vairuotojas gali būti nepilnametis. Matė jį su kažkuo kalbant telefonu. Girdėjo telefoninio pokalbio metu jį sakant: „taip mamukai, stipriai“. Vairuotojas buvo pasimetęs. Netrukus į įvykio vietą atbėgo Vyriausybės apsaugos darbuotojai, kurie teiravosi aplinkinių, kas vairavo automobilį. Žmonėms nurodžius į jos minėtą jauną vaikiną, pastarieji liepė šiam prieiti. Į įvykio vietą iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išgabenta į ligoninę. Be to, kad patyrė sužalojimus, įvykio metu buvo subraižyti jos akiniai, taip pat šukėmis supjaustyta striukė. (t. 1, b. l. 216-218)

14Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.15 val., „Vinco Kudirkos“ visuomeninio transporto sustojime, Vilniuje, laukė atvažiuojant autobuso, kuriuo ketino važiuoti link stoties. Stovėjo ties visuomeninį sustojimą žyminčiu ženklu ir pastoviai žiūrėjo į kairę pusę, link Žaliojo tilto, nuo kurio pusės turėjo atvažiuoti autobusas. Jai gerai matėsi Vilniaus gatvės važiuojamoji dalis. Staiga išgirdo garsiai kaukiant atvažiuojančio automobilio variklį. Iš garso suprato, kad automobilis važiuoja greitai. Po akimirkos pamatė iš už kelio vingio, kuris važiuojant nuo Žaliojo tilto pusės yra prieš sustojimą, išvažiuojant tamsios spalvos automobilį BMW. Automobilį pamatė, kai tik jis pasirodė iš už vingio. Tik automobiliui išvažiavus iš už vingio, jį pradėjo dešiniuoju šonu „nešti“ į dešinę pusę, žiūrint jo važiavimo kryptimi, t. y. link sustojimo, kuriame ji stovėjo. Pamačiusi dideliu greičiu link sustojimo slystantį automobilį, ji apsisuko ir pradėjo bėgti link už sustojimo esančios akmeninės tvoros. Bėgdama girdėjo trenksmo garsą, tačiau nematė ir negali nurodyti, į ką tuo metu atsitrenkė automobilis. Pribėgusi prie akmeninės tvoros, ant kurios jau buvo pabirusios sudaužyto sustojimo paviljono šukės, ji norėjo ant tvoros užšokti. Šokdama nugriuvo ant tvoros buvusių šukių. Automobilis jos nekliudė. Sąmonės praradusi nebuvo, pati atsistojo. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pastarieji ją ir kitus sužalotus asmenis išgabeno į ligoninę. Nežino priežasčių, dėl kurių automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų. Galimai tai įvyko dėl to, kad, kiek matė ir girdėjo iš variklio kaukimo garso, automobilis važiavo dideliu greičiu. (t. 1, b. l. 226-227)

15Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. B. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 13.00-14.00 val., Statybininkų gatvėje, Vilniuje, susitiko su draugu A. I., kuris pas ją atvažiavo automobiliu BMW. Žinojo, kad A. I. užsiima automobilių fotografavimu, daro automobilių fotosesijas. A. I. minėjo, kad minėtą automobilį nufotografuoti jam davė klientas. Nuo prekybos centro „Akropolis“ A. I. pasiūlymu jie važiavo pavalgyti į blyninę. Nežinojo, kur ta blyninė yra. Vilniuje gyveno tik antrą mėnesį, todėl miesto vietovių nepažinojo. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokiomis gatvėmis buvo važiuojama į blyninę. Be to, nors važiuojant ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje, ji į važiuojamą dalį nekreipė dėmesio. Pamena tik tai, kad važiuojant gatve, kurios pavadinimo nežino, tačiau kuriai iš kairės pusės buvo upė, priekyje jų automobilio važiavo maršrutinis autobusas. Po to autobusas nusuko dešiniau, į sustojimą. Netrukus A. I. sankryžoje pasuko į dešinę. Nejuto, kad tuo metu būtų važiuojama dideliu greičiu. Į spidometrą nežiūrėjo, tačiau, jos manymu, buvo važiuojama normaliu greičiu. Taip pat nežiūrėjo į važiuojamąją dalį, dėmesį buvo nukreipusi į savo mobiliojo ryšio telefoną, „naršė“ internete. Staiga pajuto, jog jų automobilį pradėjo „mėtyti“. Nejuto, kad prieš tai būtų didinamas greitis. Viskas įvyko labai greitai. Liudytoja teigė, kad pradėjus „mėtyti“ automobilį, ji užsimerkė ir rankomis susiėmė už galvos. Netrukus pajuto smūgį, tačiau negali pasakyti, į ką atsitrenkė automobilis, nematė. Jai buvo didelis šokas, buvo pasimetusi. Atsisegusi diržą ir išlipusi iš automobilio, ji pamatė sužalotus žmones. Prie jos stovėjo vyriškis, turintis radijo stotį. Jis kažką jai sakė, tačiau ji dėl šoko nesuprato ką. Bandė telefonu kviesti medikus, tačiau dėl šoko negalėjo surinkti numerio. A. I. vyriškio su radijo stotimi reikalavimu pateikė savo dokumentus. Po to ji nuskubėjo prie ant žemės prie sudaužyto sustojimo paviljono gulėjusios moters, kuri buvo sąmoninga. Pastaroji kažkam norėjo paskambinti. Siūlė jai pasinaudoti savo telefonu, tačiau moteris atsakė turinti savo. Prie jų pribėgo kita moteris, kuri nurodė esanti medikė ir liepė pasitraukti. Matė, kad sužalotais asmenimis rūpinosi ir A. I.. Ji pati padėjo merginai, kuriai buvo perbrėžta ranka. Vėliau ją ir A. I. į savo tarnybinį automobilį įsisodino policijos pareigūnai. (t. 2, b. l. 2-4)

16Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.A. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., nuo 14.00 val., pradėjo dirbti kioske „Lietuvos spauda“, esančiame Vilniaus g., prie sustojimo „Vinco Kudirkos“ važiuojant link stoties pusės. Sustojimas yra iš kairės pusės kioskui. V.A. nurodė, jog ji aptarnavo klientą ir išgirdo triukšmą. Apsižiūrėjusi pamatė, kad sudaužytas sustojimo paviljonas, sustojime ant šaligatvio stovėjo juodos spalvos automobilis, kurio priekinė dalis buvo nukreipta į važiuojamąją dalį, stotelėje buvo daug žmonių, kilo sąmyšis. Suprato, jog įvyko eismo įvykis. Kaip iki įvykio važiavo automobilis, nematė, nematė, ir kaip automobilis nuvažiavo nuo kelio. Negirdėjo ir važiuojančio automobilio garso. (t. 2, b. l. 6-8)

17Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 14.00-15.00 val., praeidamas pro Statybininkų-Smolensko g. sankryžą matė prie vieno iš Statybininkų g. bendrabučio, kuris yra netoli sankryžos su Smolensko g., stovintį automobilį BMW M3 tamsios spalvos. Automobilyje sėdėjo jaunas vaikinas ir klausėsi muzikos, automobilio variklis buvo išjungtas, atrodė, kad vaikinas kažko laukia. Vakare pamatė informaciją apie stotelėje partrenktus žmones ir jam pasirodė, kad įvykyje dalyvavo tas pats automobilis, kurį matė Statybininkų g. (t. 2, b. l. 11-13)

18Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis iš R. B. nusipirko automobilį BMW M3, v. n. ( - ) R. B. už automobilį atidavė savo automobilį BMW 330, v. n. ( - ) bei jam sumokėjo 3500 Eur, kuriuos turėjo sumokėti įmonei „Mogo.LT“, kadangi automobilis buvo paimtas lizingu. Nusipirkęs automobilį BMW M3, v. n. ( - ) sutvarkė jo techninę ir estetinę būklę, tuomet susisiekė su A. I., kad jis nufotografuotų minėtą automobilį, kadangi A. I. profesionaliai užsiima automobilių fotografavimu. Automobilį norėjo nufotografuoti pardavimo tikslais. A. I. 2015 m. spalio 17 d., apie 10-11 val., apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad gali jį nemokamai nufotografuoti, jeigu jis leis jam šeštadienį su mergina automobiliu nuvažiuoti iki Žaliųjų ežerų pasivažinėti. A. S. nurodė, jog su tokiu pasiūlymu sutiko, bet informavo A. I., kad automobilio techninė apžiūra yra pasibaigusi. Su A. I. sutarė, kad šeštadienį minėtą automobilį nufotografuos gamtoje, o sekmadienį mieste ir 2015 m. spalio 18 d. jam automobilį grąžins. A. I. 2015 m. spalio 18 d., apie 16.30 val., jam paskambino ir pasakė, kad sudaužė automobilį Gedimino pr. atsitrenkęs į stulpą. A. S. teigė, jog nuvyko į eismo įvykį, įvykusį Vilniaus g., netoli Gedimino pr. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, A. I. sėdėjo jų automobilyje. A. S. matė, kad nugriautas sustojimo paviljonas, ant šaligatvio stovi sudaužytas jam priklausantis automobilis. Po kelių dienų susitikus A. I. pripažino, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, kadangi nesuvaldė automobilio. Automobilio antipraslydimo sistema buvo tvarkinga, veikė. (t. 2, b. l. 18-20)

19Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. spalio 18 d. 16.19 val. buvo gautas pranešimas, jog į stotelę, esančią šalia Kudirkos aikštės, įvažiavo automobilis BMW, v. n. ( - ) yra sužalotų asmenų. (t. 1, b. l. 13-15)

20Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.22 val., gavo pranešimą, kad į „Vinco Kudirkos“ stotelę, esančią Vilniaus g., įvažiavo automobilis. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis BMW M3, v. n. ( - ) įvažiavęs į stotelę. Automobilį vairavo A. I., kuris paaiškino, kad važiavo 60 km/h Vilniaus g. didėjančia tvarka, posūkyje nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į stotelę, kur stovėjo daug žmonių. Įvykio metu nukentėjo 8 žmonės, iš jų trys sunkiai. Visi nukentėjusieji išgabenti į Lazdynų GMUL ir Santariškių ligoninę. (t. 1, b. l. 11)

21Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 18 d., apie 16.25 val., buvo gautas pranešimas, jog stotelėje, esančioje Vilniaus g., Vilniuje, įvažiavo automobilis, yra sužalotų asmenų. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis BMW, v. n. ( - ) kuris buvo įvažiavęs į visuomeninio transporto sustojimo stotelę. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. I.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti šie asmenys: S. Š., V. M., D. J., V. H. B., D. Š., V. V., A. Š., J. B.. Visi nukentėjusieji buvo išvežti į Lazdynų ligoninę. (t. 1, b. l. 12)

22Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta visuomeninio transporto sustojimo „Vinco Kudirkos“ vieta, Vilniaus g., ties Gedimino pr. pastatu Nr. 11, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, kad kelio danga yra asfaltas, kuris yra šlapias. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 11,6 m, šaligatvio plotis – 5,5 m. Automobilis BMW, v. n. ( - ) stovi dešiniajame viešojo transporto stotelės „Vinco Kudirkos“ šaligatvyje priekine dalimi link važiuojamosios dalies. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies yra 1,8 m atstumas, nuo galinio rato – 4,2 m atstumas. Nuo automobilio kairiojo priekinio šono iki stotelės paviljono yra 8,7 m atstumas. 13,5 m atstumu nuo automobilio priekinio kairiojo kampo ant kelio borto yra 2 atsitrenkimo į kelio bortą žymės. Automobilio kairėje pusėje 7,8 atstumu ant šaligatvio yra stotelės paviljono nuolaužos, numuštas kelio ženklas 548, numušta šiukšlinė. Ant šaligatvio, 3 m atstumu nuo automobilio priekinio kairiojo kampo, 2,2 atstumu nuo važiuojamosios dalies, yra kraujo pėdsakai. (t. 1, b. l. 16-26)

23Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Vilniaus g. važiuojamoji dalis nuo žiedinės sankryžos link visuomeninio transporto sustojimo „Vinco Kudirkos“, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, jog nuo žiedinės Goštauto-Vilniaus-Tilto g. sankryžos važiuojant Vilniaus g. link Gedimino pr. pusės yra įkalnė. Nuo žeidinės sankryžos pabaigos Vilniaus g. važiuojamoji dalis 76,5 m ilgyje yra tiesi įkalnė, paskui prasideda kelio vingis į dešinę, kuris tęsiasi 7,4 m ilgyje, paskui eina tiesus ruožas 36,30 m ilgyje iki prasideda įvažiavimas į visuomeninio transporto sustojimą „Vinco Kudirkos“. Minėtoje atkarpoje Vilniaus g. važiuojamojoje dalyje duobių ar kitų kliūčių, dėl kurių būtų apsunkintas ar negalimas transporto eismas, nėra. Vilniaus g. važiuojamojoje dalyje matosi išvažinėtos provėžos. (t. 1, b. l. 27-36)

24Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW M3, v. n. ( - ) ( - ). Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad nulenktas automobilio variklio dangtis, du priekiniai sparnai, kairės pusės durys, galinis kairysis sparnas, du kairės pusės ratų diskai, nulaužtas kairys veidrodis, du bamperiai, apdailos grotelės, yra suveikusi kairės pusės šoninė saugos pagalvė, sudaužyti visi priekiniai žibintai, sugadinta važiuoklė. Taip pat nustatyta, kad padangos, vairo mechanizmo būklė, stabdžių sistemos būklė, rankinio stabdžio būklė tvarkingi. (t. 1, b. l. 39-46)

25Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta diagnostinė sistema JSTA-9 BMW Group, kompiuteris automobilyje BMW M3, v. n. ( - ) Apžiūrėjus nustatyta, kad prie automobilio BMW M3, v. n. ( - ) buvo prijungta diagnostinė įranga JSTA-P, BMW Group. Įranga prijungta prie automobilio OBD jungties. Nustatyta, kad antipraslydimo sistemos klaida atsirado po eismo įvykio, t. y. po smūgio. Apžiūros metu antipraslydimo sistema neveikia. Jei antipraslydimo sistema būtų sugedusi ar neveikianti prieš įvykį, tai darant diagnostiką būtų užfiksuotas gedimas. Jokių sistemos gedimo iki įvykio nėra užfiksuota. Ar prieš eismo įvykį ar eismo įvykio metu antipraslydimo mygtukas buvo išjungtas, t. y., ar buvo išjungta antipraslydimo sistema, nėra galimybės nustatyti. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir UAB „Kestauto“ direktoriaus rašte. (t. 1, b. l. 53-57, 58)

26Iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ generalinio direktoriaus rašto matyti, kad privalomosios techninės apžiūros metu yra tikrinama transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) ir elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC). Šių sistemų paskirtis – kontroliuoti (valdyti) ratų praslydimą. Jei privalomosios techninės apžiūros metu nustatomi ABS sistemos techniniai trūkumai: įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai arba neveikia, ratų sukimosi greičio jutiklio nėra arba jis pažeistas, laidai pažeisti, trūksta sudedamųjų dalių arba jos pažeistos arba ESC sistemos techniniai trūkumai: ratų sukimosi greičio jutiklių nėra arba jie pažeisti, laidai pažeisti, kitų sudedamųjų dalių nėra arba jos pažeistos, jungiklis sugadintas arba blogai veikia, ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą – fiksuojamas didelis trūkumas, transporto priemonė vertinama kaip neatitinkanti techninių reikalavimų. (t. 1, b. l. 60)

27Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos matyti, kad 2015 m. spalio 18 d. per visą dieną iki 17.00 val. buvo stebėta rūkana, nuo 16.06 val. iki 16.27 val. krito dulksna, užregistruoti tik kritulių pėdsakai. (t. 1, b. l. 38)

28Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad transporto priemonė BMW M3, v. n. ( - ) drausta BTA draudimu, kuris galioja iki 2016 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 51)

29Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad automobilio BMW M3, v. n. ( - ) techninė apžiūra galioja iki 2015 m. spalio 4 d. (t. 1, b. l. 52)

30Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis BMW M3, v. n. ( - ) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. (t. 1, b. l. 47)

31Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant medicinos ekspertei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta J. B. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2015/24370. Apžiūros metu nustatyta, kad J. B. eismo įvykio metu patyrė tokius sužalojimus: kiauryminę muštinę viršutinės lūpos žaizdą, daugybinius odos nubrozdinimus abiejų kojų srityje, plėštinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžį, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžį, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, kairio gaktikaulio abiejų šakų skeveldrinius lūžius, kryžkaulio dešinės pusės lateralinių masių išilginį lūžį, pereinantį į kryžkaulio – klubakaulio sąnarį. Sužalojimai visumoje dėl dubens kaulų lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 88)

32Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėta A. Š. VšĮ Vaikų ligoninės VUL Santariškių klinikų filialo gydymo stacionare ligos istorija Nr. E15-2PS-550 ir CD laikmena su tyrimų vaizdais. Apžiūros metu nustatyta, kad A. Š. eismo įvykio metu patyrė stuburo juosmens slankstelių (nuo I iki V) dešiniųjų skersinių ataugų ir kairiojo gaktikaulio apatinės ataugos lūžius su kraujosruvomis giliuose juosmens dešinės pusės raumenyse, dešinio inksto sumušimą, muštinę dešinio sėdmens žaizdą ir daugybinius odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje ir blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais sumušant juosmens dešinę pusę ir dešinę koją. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu suduodant smūgį važiuojančio automobilio priekinėmis dalimis į dešinę kūno pusę. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. (t.1, b. l. 108)

33Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėta A. Š. gydymo stacionare ligos istorija Nr. E15-2PS-1887, gydymo stacionare ligos istorija Nr. E15-2PS-550 ir CD laikmena su tyrimų vaizdais, ambulatorinės asmens sveikatos istorija Nr. 61.481 iš VŠĮ Santariškių vaikų ligoninės, gydymo stacionare ligos istorija Nr. E15-DS-239 iš VL VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų Saulutė. Apžiūrėjus nustatyta, kad A. Š. eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno (dešinio klubo, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos) nubrozdinimus, muštinę dešinio sėdmens žaizdą, stuburo visų juosmens slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžius su dešinio inksto sumušimu ir kraujosruvomis aplinkiniuose juosmens bei dubens minkštuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais sumušant dešinę kūno pusę. Nustatytomis aplinkybėmis sužalojimai galėjo būti padaryti pėsčiąją parbloškiant automobiliui ant kietų bukų daiktų. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių ir inksto sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui). Sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių, nurodytų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, nenustatyta. (t. 1, b. l. 147)

34Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta A. Š. asmens ambulatorinė kortelė iš VšĮ Antakalnio poliklinikos ir 2016 m. liepos 28 d. A. Š. medicininių dokumentų apžiūros protokolas. Apžiūrėjus nustatyta, kad A. Š. eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno (dešinio klubo, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos) nubrozdinimus, muštinę dešinio sėdmens žaizdą, stuburo visų juosmens slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžius su dešinio inksto sumušimu ir kraujosruvomis aplinkiniuose juosmens ir dubens minkštuose audiniuose. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi kaulų lūžių gijimas užtruko ilgiau nei dešimt dienų. (t. 1, b. l. 150)

35Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta V. V. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. E15-2PA-1467, CD laikmena su tyrimų vaizdais iš Santariškių vaikų ligoninės ir asmens sveikatos istorijos su CD laikmena iš VšĮ Centro poliklinikos. Apžiūros metu nustatyta, kad V. V. eismo įvykio metu patyrė žaizdą dešinės plaštakos I-o piršto srityje, dešinės plaštakos I-o delnakaulio lūžį, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje čiurnoje ir minkštųjų audinių patinimą dešinėje pėdoje. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 161-162)

36Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta Vytos H. B. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2015/86845 ir CD laikmena su tyrimų vaizdais iš VšĮ RVU ligoninės bei VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istorija. Apžiūros metu nustatyta, kad Vyta H. B. eismo įvykio metu patyrė tokius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, kairiajame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje (didžiausia 17X12 cm), minkštųjų audinių patinimą kairiajame kelyje su kraujo susikaupimu sąnario ertmėje, minkštųjų audinių patinimą dešinėje plaštakoje su stiklo svetimkūnio įstrigimu minkštuose audiniuose. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 176-177)

37Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta S. Š. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. E15-2PA-1469, CD laikmena su tyrimų vaizdais iš Santariškių vaikų ligoninės, asmens sveikatos istorija iš VšĮ Centro poliklinikos. Apžiūrėjus nustatyta, kad S. Š. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose ir kairiajame pakinklyje. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 211-212)

38Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ligos istorija Nr. 2015/86841. Apžiūrėjus nustatyta, kad D. J. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus rankose ir abiejų akių ragenų paviršinius nubrozdinimus (daugybiniai smulkūs svetimkūniai – stikliukai abiejų akių vokuose ir dešinės akies junginėje). Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 223)

39Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo apžiūrėta V. M. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2015/86843 ir CD laikmena su tyrimų vaizdais iš VšĮ RVU ligoninės bei asmens sveikatos istorija iš VšĮ Naujininkų poliklinikos. Apžiūrėjus nustatyta, kad V. M. eismo įvykio metu patyrė smulkias paviršines žaizdas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 233-234)

40Iš specialisto išvados Nr. 11-2140 (15) matyti, kad automobilio BMW M3, v. n. ( - ) stabdžių sistema yra veikianti, gedimų, galėjusių turėti įtakos eismo įvykio kilimui, nenustatyta. Automobilio BMW M3, v. n. ( - ) vairavimo sistema yra neveikianti dėl eismo įvykio metu padarytų gedimų. Vairavimo sistemos gedimų, galėjusių turėti įtakos eismo įvykio kilimui, nenustatyta. (t. 2, b. l. 49-51)

41Iš specialisto išvados Nr. 11-324 (16) matyti, kad tikėtinas toks eismo įvykio kilimo mechanizmas: automobilio BMW M3 vairuotojas A. I. važiuodamas Vilniaus gatve link Lelevelio gatvės, neprivažiavus „Vinco Kudirkos“ stotelės, prarado transporto priemonės valdomumą. Dėl šios priežasties automobilis netekęs tiesiaeigiškumo bei stabilumo pradėjo slysti ir kairiuoju šonu artėjo link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Ties „Vinco Kudirkos“ stotele automobilis BMW M3 kairiaisiais ratais kontaktavo su bordiūru ir užvažiavęs ant šaligatvio kairiuoju šonu kontaktavo su ant šaligatvio buvusiais vertikaliais elementais (šiukšliadėže, stotelės ženklu bei paviljonu) ir pėsčiaisiais. Vėliau automobilis BMW M3 būdamas ant šaligatvio dar sukosi pagal laikrodžio rodyklę, priekiniu dešiniu kampu kontaktavo su stulpu ir sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Tyrimo metu dėl objektyvių duomenų trūkumo nebuvo galimybės nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio kilimo važiavo automobilis BMW M3. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW M3 vairuotojas A. I. važiuodamas 50 km/h greičiu, atsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, turėjo techninę galimybę suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę bei išvengti eismo įvykio kilimo. (t. 2, b. l. 56-59)

42Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. spalio 18 d. 16.54.38 val. A. I. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. (t. 2, b. l. 71)

43Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2015 m. gruodžio 24 d. (t. 2, b. l. 72)

44Iš specialisto išvados Nr. T-N 2930/15(01) matyti, kad A. I. šlapime, paimtame 2015 m. spalio 18 d. 17.55 val., rasta pėdsakų ibuprofeno, amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. Analogiškai užfiksuota medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1793. (t. 2, b. l. 74, 75)

45Iš AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo departamento Transporto priemonių žalų reguliavimo skyriaus specialistės rašto matyti, kad 2015 m. lapkričio 19 d. D. J. į banko sąskaitą buvo pervesta 250 Eur neturtinei žalai ir 222,96 turtinei žalai kompensuoti, 2015 m. lapkričio 19 d. į V. V. mamos D. V. banko sąskaitą buvo pervesta – 300 Eur neturtinei žalai kompensuoti, 2015 m. gruodžio 14 d. į V. M. banko sąskaitą buvo pervesta – 100 Eur neturtinei žalai ir 8,96 Eur turtinei žalai kompensuoti, 2016 m. vasario 19 d. į S. Š. banko sąskaitą buvo pervesta - 100 Eur neturtinei žalai ir 112,47 Eur turtinei žalai kompensuoti, 2016 m. balandžio 8 d. į V. H. B. banko sąskaitą buvo pervesta 250 Eur neturtinei ir 247,34 Eur turtinei žalai kompensuoti, 2016 m. gegužės 19 d. į A. Š. banko sąskaitą buvo pervesta – 2000 Eur neturtinei žalai ir 812,34 Eur turtinei žalai kompensuoti. (t. 2, b. l. 69)

46Iš DNSB „( - )“ charakteristikos apie A. I. matyti, kad jis yra jautrus, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu, kaimynu teigimu, yra mandagus, rūpestingas bei paslaugus, atsakingas, kruopštus, pareigingas. (t. 2, b. l. 121)

47Iš ( - ) gimnazijos direktoriaus ir klasės auklėtojos surašytos charakteristikos apie A. I. matyti, kad A. I. gerai mokėsi, buvo ramus, drausmingas, pareigingas, darbštus, kritinėse situacijose susivaldydavo, atsakingas, prisipažindavo klydęs, kruopštus, nuoširdus, nekonfliktiškas, kultūringas, intelektualus. (t. 2, b. l. 122)

48Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir šios veikos kvalifikavimo

49Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

50Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis jokių abejonių nekelia. Dėl šių aplinkybių jokių ginčų nekilo. Faktą, jog eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų J. B., A. Š., S. Š., V. V., V. H. B., D. J. ir V. M., liudytojos B. B. parodymai, ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Paties kaltinamojo, liudytojos B. B., nukentėjusiųjų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sužaloti septyni asmenys, kurie prieš pat įvykį buvo viešojo transporto stotelėje. Baudžiamojoje byloje esančiuose apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina tai, jog eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. Š., Vytai H. B. ir V. V. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o S. Š., D. J. ir V. M. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Faktą, jog eismo įvykis įvyko dėl A. I. veiksmų, t. y. jam neįvertinus važiavimo sąlygų, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, automobiliui netekus judėjimo stabilumo, jis prarado galimybę stabdymu ar kitais veiksmais išlaikyti vairuojamo automobilio valdymo kontrolę bei partrenkė septynis asmenis, kuriems buvo padaryti įvairūs sužalojimai, sugadino svetimą turtą, patvirtina jo paties parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvadoje Nr. 11-324 (16) užfiksuoti duomenys bei iš dalies nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybę, jog eismo įvykį nulėmė būtent A. I. veiksmai, o ne automobilio gedimas, patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog antipraslydimo sistemos klaida atsirado po eismo įvykio, jeigu ši sistema būtų sugedusi ar neveikianti prieš įvykį, tai darant diagnostiką būtų užfiksuotas gedimas, taip pat specialisto išvadoje Nr. 11-2140 (15) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio BMW M3, v. n. ( - ) stabdžių sistema yra veikianti, gedimų, galėjusių turėti įtakos eismo įvykio kilimui, nenustatyta, vairavimo sistemos gedimų, galėjusių turėti įtakos eismo įvykio kilimui, nenustatyta.

51Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Kaip jau minėta, byloje yra įrodyta, kad dėl nusikalstamų A. I. veiksmų trims asmenims buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, trims nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o vienam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimą nulemia sunkiausi dėl jo veiksmų kilę padariniai. Taigi atsižvelgus į aptartus faktus, A. I. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį.

52Dėl nusikalstama veika padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

53Baudžiamojoje byloje buvo prašoma iš atsakingų asmenų J. B. priteisti 1318,74 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. V. priteisti 730 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. Š. 2632,43 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti, A. Š. 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. Š. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. H. B. nusikaltimu padarytai turtinei žalai 155,57 Eur ir 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti, S. Š. 9900 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. Š.-B. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, V. M. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

54Teismui nekyla abejonių, kad J. B. įsigijo vaikštynę, už kurią turėjo sumokėti 127 Eur, ji išleido 67,70 Eur vaistams ir medicininėms priemonėms, kurios buvo skirtos nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių šalinimui, įvykio metu buvo sugadintas nuketėjusiajai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė yra 100 Eur, sugadinti jos drabužiai, kurių bendra vertė 125 Eur, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, todėl ji buvo priversta naudotis taksi paslaugomis, kurioms išleido 120 Eur. Taigi nukentėjusioji be jokių abejonių patyrė 539,70 Eur turtinę žalą, kurią jau atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusioji nurodė, jog ji patyrė 50 Eur žalą, kadangi įvykio metu neteko pirkinių krepšio su pirkiniais (maistas, skalbimo priemonė, asmeninės higienos priemonės). Tokiais nukentėjusiosios teiginiai teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Iš prie byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedo (fotolentelės) matyti, jog įvykio vietoje mėtosi higienos priemonės, maisto produktai, pati J. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ji stovėjo viešojo transporto stotelėje ir prižiūrėjo savo krepšius. Akivaizdu, jog iš karto po įvykio nukentėjusioji neturėjo objektyvios galimybės imtis priemonių, kad surinkti įrodymus, kurie patvirtintų prekių turėjimo faktą bei įrodytų šių prekių vertę. Taigi teismo įsitikinimu, įvykio metu nukentėjusioji galėjo turėti ir turėjo su savimi prekių, kurių bendra vertė 50 Eur. Būtent tokia pinigų suma nukentėjusiajai papildomai priteistina iš civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės.

55Teigtina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad dalis vaistų bei medicininių priemonių, kurių įsigijimą patvirtina pateiktų mokėjimo kvitų kopijos, yra susijusios su A. I. nusikalstamais veiksmais sukeltais padariniais. Taip pat teismas konstatuoja, jog draudimo bendrovei atlyginant žalą už sugadintą mobiliojo ryšio telefoną, buvo visiškai pagrįstai atsižvelgta į šiuo metu egzistuojančią tokio mobiliojo ryšio telefono kainą bei į ryšio priemonės nusidėvėjimą. Teismas pažymi, kad vaisių, daržovių, sulčių, ekologiškų maisto produktų vartojimas nėra vertintinas kaip neišvengiamai būtinas dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Galimo paminėtų produktų, kurie iš esmės yra kasdieninio vartojimo produktai, dažnesnio vartojimo faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o tuo pačiu ir būtinybe, todėl tokios išlaidos nėra priteistinos iš civilinio atsakovo.

56Teismas konstatuoja, jog R. Š., V. V. ir V. H. B. civilinių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi visa jų patirta turinė žala, tiek kiek ji buvo įrodyta, jau yra atlyginta draudimo bendrovės.

57Teismas sutinka su civilinio atsakovo teiginiu, jog byloje nebuvo įrodyta, kad R. Š. mažesni ketvirtinis ir metinis priedai buvo sumokėti, kadangi ji negalėjo dirbti įprastu grafiku bei tempu būtent dėl nukentėjusiajai A. Š. padarytų sužalojimų gydymo. Vien tai, kad ketvirtinis ir metinis priedas tam tikru laikotarpiu buvo mažesnis nei anksčiau buvę priedai, nepatvirtina teiginio, jog šis sumažėjimas buvo nulemtas nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltų padarinių, t. y. susijęs priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Tuo pačiu teigtina, jog negali būti tenkinami ir iš šio reikalavimo kylantys išvestiniai reikalavimai. Pastebėtina, jog iš R. Š. pateiktų dokumentų (darbuotojo darbo užmokesčio pažymų) matyti, kad skirtingu metu išdirbus panašų dienų skaičių, ji gaudavo skirtingo dydžio pajamas, pavyzdžiui, 2014 m. sausio mėnesį jai buvo išmokėta 1066,33 Eur (dirbta 22 dienos), o 2015 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 3123,72 Eur (dirbta 21 diena), 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėta 1363,02 Eur (dirbta 20 dienų) ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame ieškinyje vidutinis ketvirtinio priedo dydis paskaičiuotas sudėjus 2014 m. vasario mėnesį išmokėtą pinigų sumą ir 2015 m. sausio mėnesį sumokėtą sumą (paimti du mėnesiniai mokėjimai), nors ketvirčiu turėtų būti laikoma dvylikos mėnesių ¼, t. y. trys mėnesiai. Iš pažymos dėl darbo matyti, jog 2014 metų antrojo pusmečio mokėjimų vidurkis R. Š. buvo beveik 300 Eur mažesnis nei pirmojo pusmečio mokėjimų vidurkis, o 2015 metų pirmojo pusmečio vidurkis buvo mažesnis 100 Eur. Be to, pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie R. Š. mokėtus priedus, juose nurodomos tik jai išmokėtos pinigų sumos. Teismo įsitikinimu, įvertinus R. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokėtas pinigų sumas, apskritai nėra pakankamo pagrindo teigti, jog R. Š. pajamos buvo ženkliai sumažėjusios bei jų pasikeitimą konkrečiu laikotarpiu nulėmė kaltinamojo veiksmais sukeltos pasekmės.

58R. Š. teismui pateikė mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, jog ji mokėjo už maitinimo paslaugas, įvairius maisto produktus ir pan. Vis tik nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog šios išlaidos yra susijusios su nusikalstama veika patirtų padarinių šalinimu, šių išlaidų iš tikrųjų nebūtų, jeigu nusikaltimas apskritai nebūtų padarytas, t. y. neįrodyta, jog patirtos išlaidos buvo būtinos bei nulemtos neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dalis R. Š. įsigytų produktų, pavyzdžiui, bulvių traškučiai, kramtoma guma ir pan., apskritai nėra susijusios su padarytos žalos A. Š. sveikatai šalinimu. Kaip jau buvo minėta, visi nuostoliai, kuriuos R. Š. patyrė dėl padarytos nusikalstamos veikos, įvertinus jų pagrįstumą, buvo atlyginti draudimo bendrovės.

59Teismui nekyla abejonių, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiajam V. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, taip pat rūbai, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, kuprinė, kurią jis turėjo, bei daiktai, kurie joje buvo. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog už sugadintus nukentėjusiojo daiktus draudimo bendrovė, įvertinusi šių daiktų vertę, jam atlygino teisingai, taip pat teisingai atlygino kitus nuostolius.

60V. H. B. prašoma atlyginti pinigų suma, t. y. 155,57 Eur negautų pajamų, nukentėjusiajai buvo atlyginta draudimo bendrovės, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

61Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pastebėtina, jog patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

62Teismas pažymi, jog nekyla jokių abejonių, kad dėl A. I. nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems J. B., A. Š., V. V., V. H. B. bei S. Š. buvo padaryta neturtinė žala.

63Vertindamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala visiems nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu, į tai, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, jį finansiškai remia tėvai, tačiau jis yra jauno darbingo amžiaus, dirba (iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis yra vertinamas už savo profesinius sugebėjimus, o iš jo motinos paaiškinimų matyti, kad A. I. yra vertinamas kaip perspektyvus fotografas), taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką turtinė civilinio atsakovo padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

64Dėl A. I. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai J. B. buvo padaryta kiauryminė muštinė viršutinės lūpos žaizda, daugybiniai odos nubrozdinimai abiejų kojų srityje, plėštinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų skeveldriniai lūžiai, kryžkaulio dešinės pusės lateralinių masių išilginis lūžis, pereinantis į kryžkaulio – klubakaulio sąnarį. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl jai padarytų sužalojimų patyrė skausmą, tiek iš karto po įvykio, tiek gydymo metu. Nukentėjusioji du kartus buvo operuota, ilgą laiką buvo nedarbinga, ji turėjo dalyvauti pakankamai sudėtingame ir varginančiame reabilitacijos procese. Dėl padarytų sužalojimų buvo smarkiai apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, dėl šios priežasties, be jokios abejonės, jai buvo apsunkintos galimybės užsiimti kasdienine veikla, pasirūpinti pačia savimi bei artimaisiais, buvo sumažėjusios galimybės bendrauti su kitais asmenimis, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Taip pat įvertintina ir tai, kad J. B. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresą, išgąstį, jautė nerimą. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvo apribotos jos galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas neabejoja, kad nusikaltimo pasekmės nukentėjusiosios bus jaučiamos ir ateityje.

65Dėl A. I. nusikalstamų veiksmų A. Š. patyrė daugybinius kūno (dešinio klubo, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos) nubrozdinimus, muštinę dešinio sėdmens žaizdą, stuburo visų juosmens slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų ir kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžius su dešinio inksto sumušimu ir kraujosruvomis aplinkiniuose juosmens ir dubens minkštuose audiniuose. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be jokių abejonių A. Š. dėl jai padarytų sužalojimų patyrė skausmą tiek iš karto po eismo įvykio, tiek reabilitacijos metu, dėl padarytų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, ji privalėjo dalyvauti reabilitacijos procese, kurio metu buvo siekiama mažinti skausmą, gerinti kraujotaką, trofiką, didinti stuburo judesių amplitudę, raumenų jėgą, koordinuoti laikyseną, formuoti raumenų korsetą. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų negalėjo užsiimti mėgstama sportine bei menine-kūrybine veiklomis. Nekyla jokios abejonės, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, baimę, jautė nerimą, buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės, ji turėjo dalyvauti tose veiklose, kurios buvo skirtos jos sveikatos atstatymui, o ne tose, kurias ji mėgsta ir nori dalyvauti. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo pasekmes A. Š. jaus ir ateityje.

66V. V. bei V. H. B. A. I. nusikalstamais veiksmais buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusiajam V. V. eismo įvykio metu buvo padaryta žaizda dešinės plaštakos I-o piršto srityje, dešinės plaštakos I-o delnakaulio lūžis, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje čiurnoje ir minkštųjų audinių patinimas dešinėje pėdoje. Nukentėjusiajai V. H. B. eismo įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, kairiajame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje (didžiausia 17X12 cm), minkštųjų audinių patinimas kairiajame kelyje su kraujo susikaupimu sąnario ertmėje, minkštųjų audinių patinimas dešinėje plaštakoje su stiklo svetimkūnio įstrigimu minkštuose audiniuose. Nukentėjusieji dėl eismo įvykio patyrė išgąstį, skausmą, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, susijusius su patirtų sužalojimų gydymu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. V. dėl patirtų sužalojimų negalėjo užsiimti mėgstama veika, t. y. lankyti sporto treniruočių, mokintis groti muzikos instrumentu.

67S. Š. bei V. M. dėl A. I. nusikalstamų veiksmų buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. S. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose ir kairiajame pakinklyje, o V. M. buvo padarytos smulkios paviršinės žaizdos dešinėje plaštakoje. Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu abi nukentėjusiosios patyrė išgąstį, stresą, skausmą. Teigtina, jog iš tikrųjų dėl nusikalstamos veikos tiek S. Š., tiek V. M. įprastinis socialinis gyvenimas buvo pasikeitęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog S. Š. civiliniame ieškinyje nemažai argumentų yra susiję su nukentėjusiosios patiriamais nugaros skausmais. Vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nugaros skausmus nulėmė eismo įvykyje patirti sužalojimai, kaip jau minėta, šioje kūno dalyje nukentėjusiajai jokie sužalojimai nebuvo padaryti.

68Visiems nukentėjusiesiems priteistinų piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai nustatytini įvertinus draudimo bendrovės bei kaltinamojo jiems jau sumokėtas pinigų sumas.

69Teismas konstatuoja, jog R. Š., A. Š. ir J. Š.- B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos joms priteisimo, yra atmestini.

70Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis reiškia, jog ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Asmeninis neturtinės žalos pobūdis lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar R. Š., A. Š. ir J. Š.-B. atvejai atitinka išimtinumo sąlygas, todėl joms turėtų būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl artimųjų sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (pavyzdžiui, tėvams, vaikams, sutuoktiniui ir pan.) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Štai pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti teismas nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdamas ir teisingumo kriterijaus. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl asmens sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo artimieji (nagrinėjamu atveju mamos ir sesuo) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su tiesiogiai nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar artimųjų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl nukentėjusiosios padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal byloje nustatytas aplinkybes.

72Teismas pažymi, jog šiuo atveju nustatyta, kad A. Š. motina bei sesuo, taip pat S. Š. motina patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl atitinkamai A. Š. ir S. Š. sužalojimo. Vis tik šioje situacijoje, įvertinus tai, kad A. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų artimųjų, t. y. atitinkamai A. Š. motinos ir sesers bei S. Š. motinos patirti išgyvenimai nesudaro pagrindo priteisti joms neturtinę žalą.

73Teismų praktikoje, sprendžiant klausimus, susijusius su nukentėjusio vaiko tėvų teise į neturtinės žalos atlyginimą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad net Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį, pavyzdžiui, 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009), tuo pačiu Europos Žmogaus Teisių Teismas gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis ir ypatingas ryšys (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-124/ 2011).

74Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, R. Š., A. Š. ir J. Š.-B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestini.

75Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš sąskaitos už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašo matyti, jog V. H. B. už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 300 Eur. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog R. Š. atstovui sumokėjo 800 Eur, o J. Š.-B. atstovui sumokėjo 650 Eur. Nukentėjusiosios bei nukentėjusiųjų įstatyminių atstovių turėtos advokato pagalbos išlaidos joms turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

76Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

77Byloje buvo gautas K. I. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. K. I. prašyme nurodoma, jog A. I. yra jos sūnus, ji jam gali daryti teigiamą įtaką, kadangi sūnus ją myli, gerbia bei klauso. Teisiamojo posėdžio metu K. I. nurodė, jog sūnus ją myli, gerbia, ji su sūnumi gerai sutaria, ji sūnui yra autoritetas. A. I. ji apibūdino kaip pareigingą, ambicingą, siekiantį savo tikslų asmenį, nurodė, jog dėl sūnaus elgesio ji neturėjo jokių problemų, sūnus neturi žalingų įpročių, padeda namų ūkyje, padeda prižiūrėti močiutę, yra autoritetas jaunesniam broliui. A. I. studijuoja Vilniuje, tačiau savaitgaliais grįžta namo, su sūnumi ryšį palaiko ir susirašinėjant. Ji yra įsitikinusi, jog A. I. atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą, mano, kad ji darė ir darys jam teigiamą įtaką, kadangi sūnus visuomet klausia jos patarimo. Ji sūnui patartų kuo daugiau ir sunkiai dirbti, kad jis atsiskaitytų su nukentėjusiaisiais. Sūnus šiuo metu užsiima automobilių fotosesijomis, tačiau ji yra sūnui patarus, kad reikia plėsti veiklos sferą. Ji žino, kad dėl įvykio sūnus labai pergyvena, netrukus po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiaisiais atlyginti jiems padarytą žalą.

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

79A. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. A. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti A. I. išsakytos pozicijos nuoširdumu. Faktą, jog A. I. kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, dėl eismo įvykio sukėlimo galisi, patvirtina tai, kad jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos (bendrai visiems nukentėjusiesiems ar jų šeimos nariams sumokėjo 700 Eur), su dviem nukentėjusiosiomis susitaikė, po eismo įvykio atlygino dalį žalos nukentėjusiajam V. V. (šį faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiojo įstatyminė atstovė), bandė su kitais nukentėjusiaisiais susitarti dėl žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižadėjo nukentėjusiesiems atlyginti žalą, kurią priteis teismas. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu A. I. teigė, kad nesuveikė antipraslydimo sistema, nėra pagrindas manyti, jog kaltinamasis neigė savo kaltę, bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės. Teismo įsitikinimu, tokio teiginio nurodymą galėjo nulemti ir subjektyvus eismo įvykio aplinkybių suvokimas. Kita vertus kaltinamasis iš esmės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad eismo įvyksi kilo dėl jo neatsargumo.

80Teismas įvertina tai, kad A. I. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, studijuoja, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas (pastebėtina, jog vairuotojo pažymėjimą kaltinamasis iki eismo įvykio turėjo daugiau nei dvejus metus), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Panevėžio rajono psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė, kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų galėjosi, jis DNSB „( - )“ pirmininkės, taip pat ( - ) gimnazijos direktoriaus ir klasės auklėtojos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog A. I. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje galiojančių bendro elgesio taisyklių, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog A. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese A. I. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins šio asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

81Taigi teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju be jokių abejonių yra nustatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos.

82Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Tuo pačiu teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog teisiamojo posėdžio metu išsakytas kaltinamojo pasižadėjimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, atsižvelgus ir į kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti vertinamas, kaip įsipareigojimas ateityje nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). A. I. pagal savo galimybes (jis dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės ir pastovios, jis yra finansiškai remiamas tėvų) nukentėjusiesiems atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, faktą, jog dalis žalos dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta V. V., patvirtino ir šio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (ji nenurodė, kiek kaltinamasis sumokėjo pinigų), jis su dviem nukentėjusiosiomis susitaikė. Taigi, teismo įsitikinimu, tokie A. I. veiksmai rodo realų jo norą vykdyti įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

83Pastebėtina, kad kaltinamojo nukentėjusiesiems atlygintos žalos dalis, lyginant ją su pareikštais civiliniais ieškiniais, nėra didelė, tačiau vertinant ją nesusietai su prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiais, taip pat su kaltinamojo turtine padėtimi, sumokėta suma negali būti laikoma kaip nežymi ar menka. Čia pažymėtina ir tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės, be to, draudimo bendrovė privalės atlyginti ir likusią nukentėjusiajai J. B. priteistiną ir šiuo metu neatlygintą turtinės žalos dalį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis atlygins nukentėjusiesiems tokią žalą, kokią priteis teismas.

84Įvertinus tai, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, jog yra nustatytos ir Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punkte numatytos sąlygos.

85Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, K. I. yra pateikusi prašymą perduoti A. I. jos atsakomybei pagal laidavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. I. nėra teista ar bausta administracine tvarka (ji vieną kartą buvo bausta administracine tvarka, tačiau padaryta pažeidimas nėra vertintinas kaip šiurkštus ar piktybiškas, jis nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nuobauda šiuo metu nėra galiojanti). K. I. yra A. I. motina, iš prašymo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turinio, taip pat pačios K. I. paaiškinimų matyti, jog jos ir kaltinamojo santykiai yra geri, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu bei pagarba, A. I. įsiklauso į savo motinos nuomonę. Teismo įsitikinimu, K. I. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir sūnaus santykių pobūdis, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, gali daryti teigiamą poveikį A. I.. Teismui nekyla abejonių, kad K. I. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Įvertinus A. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis (byloje nėra duomenų, kurie leistų kaltinamąjį apibūdinti kaip asmenį, piktybiškai ignoruojantį visuomenėje nustatytas taisykles), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigtina, jog šiuo metu egzistuojančių šeiminių santykių tolimesnis palaikymas, K. I. papildoma kontrolė darys teigiamą poveikį kaltinamajam. Čia būtina pabrėžti, kad K. I. ( - ) gimnazijos direktoriaus bei DNSB pirmininkės yra apibūdinama kaip aktyvus, darbštus, dėmesingas kitiems žmonėms asmuo. Laiduotojai priskiriamos savybės be jokių abejonių leidžia daryti išvadą, kad ji gali daryti ir darys teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat užtikrins, jog jis tinkamai vykdytų savo pareigą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

86Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas konstatuoja, kad A. I. yra tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

87Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad A. I. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamas veikas ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

88Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. I. prokuroras siūlė skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Teismas konstatuoja, jog A. I. skirti pačią griežčiausią bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, net ir atidedant jos vykdymą, nėra pakankamo pagrindo. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamai argumentų, kurie leistų kaltinamajam motyvuotai paskirti laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašė prokuroras. Vien nusikaltimu sukeltos pasekmės (jų nesumenkinant), įvertinus šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo atveju nelaikytinos pakankamomis tam, kad būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Skirti kaltinamajam arešto bausmę ar baudą taip pat nėra tikslinga (ypač įvertinus tai, jog A. I. studijuoja, dirba, privalės atlyginti padarytą neturtinę žalą), šių bausmių paskyrimas kaltinamajam kirstųsi ir su nukentėjusiųjų interesais, kurie yra suinteresuoti, kad jiems kuo greičiau ir kuo sklandžiau būtų atlyginama nusikaltimu padaryta žala.

89Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas įvertina A. I. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, jais sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka, jam baudžiamojo proceso metu buvo taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms), anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, faktą, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra (ši aplinkybė nėra susijusi su nusikalstamos veikos padarymu, tačiau rodo nepakankamai atsakingą kaltinamojo požiūrį į pareigas bei saugumą kelyje). Taigi teismas nustato A. I. minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą minėtos baudžiamojo poveiko priemonės taikymo terminą.

90Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

91Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68 straipsniais,

Nutarė

92A. I., a. k. ( - ) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį K. I. atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

93Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

94Išaiškinti A. I., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

95Išaiškinti K. I., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

96Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

97J. B., A. Š., V. V., Vytos H. B., S. Š. ir V. M. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

  1. J. B. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat šiai nukentėjusiajai iš A. I. priteisti 16000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
  2. A. Š. iš A. I. priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
  3. V. V. iš A. I. priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti;
  4. V. H. B. iš A. I. priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti;
  5. S. Š. iš A. I. priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti;
  6. V. M. iš A. I. priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

98R. Š., A. Š. ir J. Š.-B. civilinius ieškinius atmesti.

99A. I. priteisti advokato išlaidoms atlyginti:

  1. V. H. B. 300 Eur;
  2. R. Š. 800 Eur;
  3. J. Š.-B. 650 Eur.

100Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. A. I. 2015 m. spalio 18 d., apie 16.19 val., Vilniuje,... 4. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką,... 5. Teisiamojo posėdžio metu A. I. prisipažino padaręs... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 7. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad užsiima... 8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė,... 9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. parodė,... 10. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė,... 11. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. H. B.... 12. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė,... 13. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. parodė,... 14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė,... 15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. B. parodė, kad... 16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.A. parodė, kad 2015 m. spalio 18 d., nuo... 17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad... 18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis... 19. Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. spalio 18 d. 16.19 val. buvo... 20. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės... 21. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos... 22. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 23. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Vilniaus g.... 24. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 25. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta diagnostinė sistema... 26. Iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ generalinio direktoriaus rašto... 27. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos... 28. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 29. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad... 30. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis... 31. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant medicinos ekspertei Jolantai... 32. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertui Jonui Mindaugui... 33. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui... 34. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei... 35. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai... 36. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai... 37. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei Jolantai... 38. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertei Jolantai... 39. Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertei Jolantai... 40. Iš specialisto išvados Nr. 11-2140 (15) matyti, kad automobilio BMW M3, v. n.... 41. Iš specialisto išvados Nr. 11-324 (16) matyti, kad tikėtinas toks eismo... 42. Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. spalio 18 d. 16.54.38 val.... 43. Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti... 44. Iš specialisto išvados Nr. T-N 2930/15(01) matyti, kad 45. Iš AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo... 46. Iš DNSB „( - )“ charakteristikos apie A. I. matyti,... 47. Iš ( - ) gimnazijos direktoriaus ir klasės auklėtojos surašytos... 48. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir šios veikos... 49. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos... 50. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo... 51. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso... 52. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo... 53. Baudžiamojoje byloje buvo prašoma iš atsakingų asmenų 54. Teismui nekyla abejonių, kad J. B. įsigijo vaikštynę,... 55. Teigtina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad dalis vaistų bei medicininių... 56. Teismas konstatuoja, jog R. Š., V.... 57. Teismas sutinka su civilinio atsakovo teiginiu, jog byloje nebuvo įrodyta, kad... 58. R. Š. teismui pateikė mokėjimo kvitų kopijas, iš... 59. Teismui nekyla abejonių, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas... 60. V. H. B. prašoma atlyginti pinigų suma, t. y. 155,57... 61. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 62. Teismas pažymi, jog nekyla jokių abejonių, kad dėl A.... 63. Vertindamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas... 64. Dėl A. I. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai 65. Dėl A. I. nusikalstamų veiksmų A.... 66. V. V. bei V. 67. S. Š. bei V. M. dėl 68. Visiems nukentėjusiesiems priteistinų piniginių sumų neturtinei žalai... 69. Teismas konstatuoja, jog R. Š., A.... 70. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos... 72. Teismas pažymi, jog šiuo atveju nustatyta, kad A. Š.... 73. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimus, susijusius su nukentėjusio vaiko... 74. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, R. Š., 75. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas,... 76. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 77. Byloje buvo gautas K. I. prašymas nutraukti... 78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo... 79. A. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų... 80. Teismas įvertina tai, kad A. I. padaryta nusikalstama... 81. Taigi teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju be jokių abejonių yra... 82. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas... 83. Pastebėtina, kad kaltinamojo nukentėjusiesiems atlygintos žalos dalis,... 84. Įvertinus tai, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, jog yra nustatytos ir... 85. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal... 86. Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas... 87. Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 88. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. I. prokuroras... 89. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina... 90. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 91. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 92. A. I., a. k. ( - ) atleisti nuo... 93. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, skirti 94. Išaiškinti A. I., kad jeigu laidavimo metu jis padarys... 95. Išaiškinti K. I., kad ji, būdama laiduotoja, turi... 96. Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 97. J. B., A. Š., 98. R. Š., A. Š. ir 99.A. I. priteisti advokato išlaidoms atlyginti: 100. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...