Byla 2K-299/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2sekretoriaujant Linai Baužienei,

3dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

4nuteistajam V. N. ,

5nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

6nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Jonui Petrikui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 3 dalyje, – trejiems metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, taikytas BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš nuteistojo V. N. priteista: nukentėjusiajam V. K. – 365,16 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 750 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos bei 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismuose apmokėti; nukentėjusiajai A. K. – 1800 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 750 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos bei 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismuose apmokėti; nukentėjusiajam R. K. – 212,13 Lt turtinei ir 25 784 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 750 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; nukentėjusiajai N. K. – 756,64 Lt turtinei ir 25 784 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 750 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos bei 1000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismuose apmokėti.

7Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu V. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39 straipsnio nuostatas. Nukentėjusiųjų V. K. , A. K. , R. K. , N. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Iš V. N. priteista: V. K. , A. K. , R. K. ir N. K. kiekvienam po 750 Lt advokato pagalbai apmokėti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Nustatė

9Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Jurbarke, lygiareikšmėje Vytauto Didžiojo ir Mokyklos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi Avant“ (valst. Nr. ( - ) važiuodamas ne mažesniu kaip 61 km/h greičiu, nepraleido jam iš dešinės pusės į sankryžą įvažiavusio automobilio „Citroen Jumper“ (valst. Nr. ( - ) dariusio kairį posūkį, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 159, 135, 133 punktuose nurodytus reikalavimus: viršijo greitį ne mažiau kaip 11 km/h ir nespėjo sustoti lygiareikšmių kelių sankryžoje, nepraleido transporto priemonės, artėjančios iš dešinės, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu tiek R. K. , tiek N. K. dėl įvairių kūno sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

10Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 39 straipsnio nuostatas, V. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis teismas buvo nustatęs dvi V. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: suteikė pagalbą nukentėjusiems aktyviais veiksmais; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nenustatė V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas V. N. taikydamas BK 39 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad pirmą kartą padarytas neatsargus nusikaltimas, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl padarė išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti minėto straipsnio nuostatas.

11Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

12Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė teisingus parodymus, nevengė baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teisme atsiprašė nukentėjusiųjų. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, jog jis suteikė pagalbą nukentėjusiesiems aktyviais veiksmais, nes prašė aplinkinių iškviesti greitąją pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nepripažindamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl šis nuosprendis naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nustatyta BK 39 straipsnyje numatytų sąlygų visuma ir jis teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

13V. N. nuomone, apeliacinės instancijos teismas priteisė aiškiai per didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems, nes neatsižvelgta į tai, kad jis yra moksleivis, nedirbantis, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai. Kasatorius teigia, kad šiuo metu nukentėjusiesiems visa turtinė žala visiškai atlyginta.

14Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

15Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir BK 39 straipsnio taikymo

16Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo V. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė BK 39 straipsnio nuostatas.

17BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.). Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui V. N. prašė aplinkinių kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino kaip V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – suteikė pagalbą nukentėjusiesiems aktyviais veiksmais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutiko, nes ši aplinkybė jokia apimtimi negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga, nes įvykus eismo įvykiui iškviesti greitąją medicinos pagalbą yra vairuotojo pareiga, nustatyta KET 231.5 punkte, todėl ji negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais.

18BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.

19Pirmosios instancijos teismas V. N. prisipažinimą ir nukentėjusiųjų atsiprašymą teisme pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutiko. Šis teismas nurodė, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas jog, jo nuomone, jis važiavo pagrindiniu keliu ir greičio neviršijo; be to, jis nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, nebandė jiems pagelbėti ar atlyginti bent dalį žalos. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. N. nuoširdžiai nesigaili. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga, nes V. N. teisme kaltę pripažino dėl surinktų įrodymų, be to, nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata.

20Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Eismo įvykių bylose teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą ir svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo įvertinti ar KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, ar iki eismo įvykio vairuotojas neturėjo galiojančių nuobaudų dėl KET pažeidimų ir išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

21Pirmosios instancijos teismas V. N. taikydamas BK 39 straipsnio nuostatas motyvavo tik tuo, kad yra šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, tačiau nevertino KET pažeidimo šiurkštumo bei turimų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus.

22Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nuteisė jį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nenustatė BK 39 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, be to, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. N. eismo įvykį padarė būdamas baustas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (KET pažeidimas, sukėlęs turto apgadinimą, ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) numatytų teisės pažeidimų padarymą.

23Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, pagrįstai nenustatė V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino tą aplinkybę, kad eismo įvykį padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, be to, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – mieste važiavo viršydamas greitį, nesivadovavo kelio ženklais (nors tik ką buvo gavęs vairuotojo pažymėjimą), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nepagrįstai taikė BK 39 straipsnio nuostatas atleisdamas V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės.

24Dėl neturtinės žalos

25Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį (mokosi, neturi jokio turto) bei pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus nukentėjusiesiems priteisė aiškiai per dideles neturtinės žalos sumas.

26CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sunkiai sužaloti R. K. ir N. K. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jiems buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusieji R. K. ir N. K. byloje pareiškė civilinius ieškinius prašydami priteisti atitinkamai 25 784 Lt ir 35 784 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, iš V. N. R. K. ir N. K. priteisė po 25 784 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, be to po 4216 Lt neturtinės žalos jiems sumokėjo draudimo kompanija.

27Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

28Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

29Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

30Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu”.

31Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. N. , vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužaloti du žmonės bei vienas nežymiai. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistojo V. N. kaltę, bet ir nukentėjusiųjų veiksmus – ar jie elgėsi atsargiai. Teismas nustatė šias aplinkybes: automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, o nukentėjusieji R. K. ir N. K. sėdėjo antroje sėdynių eilėje už vairuotojo; nukentėjusieji R. K. ir N. K. važiavo automobilyje „Citroen Jumper“ neprisisegę saugos diržų, nors jie buvo įrengti; po smūgio automobilis „Citroen Jumper“ sukosi ir veikiant išcentrinei jėgai nukentėjusieji R. K. ir N. K. buvo išmesti pro langą ant gatvės dangos.

32Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti.

33Taigi nukentėjusieji R. K. ir N. K. pažeidė KET 202 punkto reikalavimą – važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Nustatyta, kad tiesioginio smūgio į nukentėjusiųjų sėdimas vietas nebuvo, todėl akivaizdu, jei jie būtų segėję saugos diržus nebūtų iškritę pro langą, taigi ir sužalojimų padariniai galėjo būti lengvesni. Tai vertintina kaip nukentėjusiųjų didelis neatsargumas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008).

34Į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė apeliacinės instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (mišriai kaltei), yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (priskirtinas prie kitų, turinčių reikšmės aplinkybių), ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas.

35Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų R. K. ir N. K. didelis neatsargumas (jų padarytas KET pažeidimas) šioje byloje buvo nustatytas žemesnės instancijos teismų, tačiau nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, kiekvienam nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 20 000 Lt. Taigi teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

36Dėl proceso išlaidų

37Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. K. ir N. K. atstovas advokatas J. Petrikas prašo priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.

38Bylos duomenys patvirtina, kad minėti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai gavę nuteistojo kasacinį skundą pasamdė savo atstovą (kiekvienas sumokėjo po 500 Lt) atstovauti jų interesams kasacinės instancijos teisme. Kasatoriaus esminis prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį atmetamas, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turėtas išlaidas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

41iš V. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimą R. K. ir N. K. sumažinti kiekvienam iki 20 000 Lt.

42Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš V. N. V. K. ir N. K. po 500 Lt kiekvienam atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Linai Baužienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,... 4. nuteistajam V. N. ,... 5. nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,... 6. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Jonui... 7. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu V. N. buvo... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nuteistojo... 9. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad 2010... 10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 39 straipsnio... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 12. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 13. V. N. nuomone, apeliacinės instancijos teismas priteisė aiškiai per didelę... 14. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 15. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir BK 39 straipsnio... 16. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiųjų ir civilinių... 17. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 18. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 19. Pirmosios instancijos teismas V. N. prisipažinimą ir nukentėjusiųjų... 20. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios... 21. Pirmosios instancijos teismas V. N. taikydamas BK 39 straipsnio nuostatas... 22. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, pagrįstai... 24. Dėl neturtinės žalos... 25. Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį (mokosi,... 26. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 27. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis... 28. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 29. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo... 30. Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos... 31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 32. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo... 33. Taigi nukentėjusieji R. K. ir N. K. pažeidė KET 202 punkto reikalavimą –... 34. Į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė apeliacinės instancijos teismas... 35. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų R. K. ir N. K. didelis... 36. Dėl proceso išlaidų ... 37. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. K. ir N. K. atstovas advokatas J.... 38. Bylos duomenys patvirtina, kad minėti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 41. iš V. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimą R. K. ir N. K. sumažinti... 42. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš V. N. V. K. ir N. K. po 500 Lt kiekvienam atstovavimo išlaidų...