Byla 2K-51/2010
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžių.

3Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam A. P.; nuteistasis M. B. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš M. B. solidariai su R. ir V. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. priteista 10 611,56 Lt turtinės, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 245,40 Lt už nukentėjusiesiems A. P. ir I. K. suteiktas paslaugas. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. ir V. K., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendis pakeistas: M. B. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, pakeistos nuosprendžio dalys, pagal kurias iš M. B., V. ir R. K. solidariai priteista nukentėjusiajam A. P. 10 611,56 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 245,40 Lt už nukentėjusiesiems A. P. bei I. K. suteiktas paslaugas, ir A. P. civilinis ieškinys dėl M. B. atmestas. Iš R. ir V. K. solidariai priteista 10 611,56 Lt A. P. turtinei žalai atlyginti, 245,40 Lt – Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiesiems A. P. ir I. K. suteiktas paslaugas. Iš M. B. priteista 600 Lt, R. ir V. K. – po 700 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. P. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6M. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.00 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje, trečio aukšto laiptų aikštelėje, ir buto, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupe su V. ir R. K., tarpusavio konflikto su I. K. ir A. P. metu, V. K. laiptinėje tyčia sudavus du smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį į nosį bei vieną smūgį ginklo „Automatic Bruni 96“ rankena I. K. į kaktą, laiptinėje tyčia sudavė vieną kartą kumščiu I. K. į veidą; R. K. vieną kartą kumščiu sudavė I. K. į dešinės pusės smilkinį ir du kartus kumščiu į veidą; V. K. buto koridoriuje sudavė I. K. keturis smūgius į galvą, šiam atsisėdus ant batų dėžės, kojos keliu sudavė keturis smūgius į galvą; šiais V. ir R. K. bendrais veiksmais nukentėjusiajam I. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kaktos sumušimas – nesunkiai sutrikdyta I. K. sveikata. Tuo pat metu V. K. kumščiu buto koridoriuje tyčia sudavus vieną smūgį A. P. į veidą ir su A. P. priklausančio ginklo „Automatic Bruni 96“ rankena keturis kartus jam per galvą, M. B. laiptinėje kumščiu sudavė vieną smūgį A. P. į krūtinę; taip bendrais veiksmais R. ir V. K. padarė nukentėjusiajam A. P. muštinę žaizdą kairiojo momens srityje, odos nubrozdinimą kairiojo smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. B. – sumušimą krūtinės ląstos kairėje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą A. P.

7Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo, pritaikyti jam BK 40 straipsnį, baudžiamąją bylą nutraukti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atiduoti jį A. Č. pagal laidavimą. Iš M. B. priteistą civilinį ieškinį A. P. dėl neturtinės žalos padarymo sumažinti, o dėl bylinėjimosi išlaidų – atmesti.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: teismai, perkvalifikavę nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, paliko tą patį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį; taip buvo pažeistas ir proporcingumo principas; nepagrįstai netaikytas BK 55 straipsnis, nors jame nurodytos sąlygos buvo įgyvendintos; teismai turėjo galimybę taikyti kasatoriui ir BK 40 straipsnio nuostatas, nes jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino ją padaręs ir gailėjosi, sutiko ir sutinka atlyginti adekvačią padarytiems neteisėtiems veiksmams neturtinę žalą. Nuteistasis M. B. pabrėžia, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo dveji metai, jokių teisės pažeidimų jis šiuo metu nepadarė, mokosi, apibūdinamas teigiamai, prižada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

9Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė ir esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – pažeidė BPK 113 ir CK 6.250 straipsnių nuostatas. Dėl jo padarytų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. P. nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, jis, būdamas neblaivus, savo iniciatyva dalyvavo konflikte, pačiam nuteistajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos A. P. atlyginimo, pasak kasatoriaus, visiškai neatsižvelgė, į tai, kad jis yra studentas, nedirba. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, perkvalifikuodama nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką, priteisė analogišką neturtinės žalos dydį A. P. atlyginti – tai, anot kasatoriaus, yra proporcingumo principo, teisingumo ir protingumo kriterijų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. P. civilinį ieškinį atmetė, o Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos paliko nepakeistą, tačiau taip pat paliko galioti Jonavos rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą per vienerius metus atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam A. P., kai dėl tokios žalos padarymo jam civilinis ieškinys yra atmestas.

10Taip pat kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priteisdamas iš jo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų A. P., pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į jo sunkią turtinę padėtį.

11Atsiliepimu į nuteistojo M. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nepagrįstas, nes BK 55 straipsnio taikymas – teismo diskrecinė teisė, teismai, be to, nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, bausmė paskirta žemesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, todėl laisvės atėmimo bausmės dydis, pasak prokuroro, tinkamai nustatytas, atsižvelgiant į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

13Atsiliepime taip pat teigiama, kad, priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis mokosi, niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi ir yra išlaikomas tėvų, tačiau jis jaunas, sveikas, galintis dirbti, negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu jis neturi turto ir negauna jokių pajamų, nėra ir negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl turtinės žalos dydžio priteisimo, neturi reikšmės, nes neturtinės ir turtinės žalos dydžiai yra vienas nuo kito nepriklausomi ir savarankiški. Atstovavimo išlaidos nuteistajam M. B. taip pat priteistos tinkamai.

14Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma; tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo kasatoriaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y.: nustatytas prisipažinimas tik iš dalies padarius nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos nebuvimas); bent iš dalies neatlyginta ar nepašalinta padaryta žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos nebuvimas), nėra pagrindo manyti, kad jis šią žalą atlygins ateityje (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos nebuvimas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo trijų pirmosios instancijos teismo nustatytų būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvimą. Šio teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. davė nuoseklius parodymus apie savo veiksmus, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog asmuo turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos gailėtis. Teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis M. B. nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, konstatavęs ne tik siekio sumažinti nusikalstamos veikos padarinius nebuvimą, bet ir deklaratyvų tokio siekio pobūdį. Padarydamas tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Tai, kad pirmą kartą padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nesant kitų būtinų sąlygų, nėra pakankamas pagrindas nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Tai, kad nuo nusikalstamos veikos praėjęs laiko tarpas, per kurį kasatorius naujų nusikalstamų veikų nepadarė, mokosi, apibūdinamas teigiamai, prižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje, konstatavus pirmiau minėtų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvimą, neturi BK 40 straipsnio taikymo aspektu teisinės reikšmės. Be to, neturtinės žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, teismai neturėjo spręsti ir A. Č., kaip laiduotojo, tinkamumo klausimo.

17Dėl BK 55 straipsnio taikymo

18Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi BK 55 straipsnis nedraudžia asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti laisvės atėmimo bausmę. Straipsnyje formuluojama sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimo yra tinkamai motyvuotas. Teismas paskyrė laisvės atėmimą, įvertinęs BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes kaip visumą, analizavęs tiek teigiamus (kaltininko ankstesnio teistumo ar administracinio baustumo nebuvimą, registraciją darbo biržoje, pažangų mokymąsi, teigiamą asmenybės apibūdinimą), tiek neigiamus – sunkinančios atsakomybę aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupe buvimą – aspektus. Teismas paskyrė bausmę, daug mažesnę nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis; apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nuteistojo M. B. nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kurios kasatorius neginčija, paliko tą patį laisvės atėmimo bausmės dydį, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taip pat mažesnį nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad kasatoriaus vertinimas šešių mėnesių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės kaip per griežtos ir neatitinkančios proporcingumo principo nepagrįstas, bausmė jam paskirta įvertinus visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes kaip visumą. Be to, atidėjus nuteistajam M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jam sudaryta galimybė išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-607/2007, 2K-452/2006).

19Dėl turtinės, neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo

20Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, šių išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tai, kad kasatorius yra išlaikomas tėvų, studijuoja, registruotas darbo biržoje, nėra tos aplinkybės, dėl kurių jam išlaidos advokato darbui apmokėti turi būti sumažintos ar jų visai nepriteista.

21Kasaciniame skunde nepagrįstai pažymima, kad teismas neatsižvelgė į kasatoriaus turtinę padėtį spręsdamas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje. Pažymėtina, kad teismai įvertino ne tik tas aplinkybes, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo metu, bet ir tas, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje, įvertino ir pasekmes, ir asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus.

22Taip pat pabrėžtina, kad dėl turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimo priteisimo panaikinimo M. B. netenka teisinės pareigos vykdyti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas – tai pagrįstai kasatorius nurodo savo kasaciniame skunde – nuosprendžio rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, vadinasi, taikytinas ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kitų momentų, nurodomas ir sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuspręsdama nepriteisti iš M. B. turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimo, privalėjo panaikinti ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą per vienerius metus. Toks sprendimas turėjo būti suformuluotas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. To apeliacinės instancijos teismui nepadarius, pažeista ne tik materialinės teisės norma – BK 69 straipsnis, bet ir procesinės teisės normos: BPK 331 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas, taip pat ir BPK 331 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo (bausmės skyrimas apima ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą). Visais atvejais apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti formuluojama taip, kad nekiltų jokių neaiškumų vykdant ją ir nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl pirmiau minėtų materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu M. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimą per vienerius metus. Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu M. B.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. M. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.00 val.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 9. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė ir esminį... 10. Taip pat kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priteisdamas iš jo... 11. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentas dėl netinkamo baudžiamojo... 13. Atsiliepime taip pat teigiama, kad, priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos... 14. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 16. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas... 17. Dėl BK 55 straipsnio taikymo ... 18. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar... 19. Dėl turtinės, neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo... 20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 21. Kasaciniame skunde nepagrįstai pažymima, kad teismas neatsižvelgė į... 22. Taip pat pabrėžtina, kad dėl turtinės žalos nukentėjusiajam A. P.... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6... 24. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009...