Byla 2A-316/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gabrielei Vazniokaitei, atsakovo UAB „Saunų rojus“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB “Saunų rojus” apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-178-392/2009 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui, UAB „Saunų rojus“, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, UAB „SEB VB Lizingas“ ir UAB „Minoleta“ dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo bei statybų leidimų ir pažymos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

  1. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“.
  2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“.
  3. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 88K01/98-19660 tarp Vilniaus apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro.
  4. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartį ir dvi 2000 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl 2000 m. rugsėjo 4 d. sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus“.
  5. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“.
  6. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“.
  7. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002 spalio 29 d. statybos leidimą Nr. 565/IT-177, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti.
  8. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ apartamentiniam viešbučiui statyti.
  9. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. kovo 23 d. pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205.

4Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“ suteikė 4,8446 ha žemės sklypą ir sudarė dėl šio sklypo žemės panaudos sutartį. Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo kompetencijos priimti tokį sprendimą. Lietuvos olimpinio sporto centro tiesioginei veiklai buvo reikalingas kelis kartus mažesnis sklypas. Nebuvo patvirtinto detaliojo plano, nors pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą buvo privaloma rengti detalųjį planą, nes buvo suformuotas iš esmės didesnis ir turintis kitas ribas žemės sklypas. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2024V žemės sklypo ( - ) , ribos patvirtintos be tam parengto ir patvirtinto detaliojo plano. 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pripažinimas negaliojančia reikštų, kad Lietuvos olimpinis sporto centras žemės sklypą valdė be teisėto pagrindo ir 2000 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo subnuomos sutartis tarp Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ yra neteisėta, nes Lietuvos olimpinis sporto centras neturėjo teisės disponuoti žeme ir sudaryti subnuomos sutartį, nes tik apskrities viršininkas ar jo įgaliotas asmuo turėjo teisę pasirašyti valstybinės žemės nuomos (subnuomos) sutartį. Valstybinė žemė galėjo būti išnuomota tik aukciono tvarka, o be aukciono – jei žemė yra užstatyta asmenims priklausančiais pastatais. UAB „Saunų rojus“ subnuomotame žemės sklype nebuvo UAB „Saunų rojus“ pastatų. Lietuvos olimpinis sporto centras pažeidė tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes sklypas buvo suteiktas mokyklos statinio eksploatavimui, o UAB „Saunų rojus“ statė komercinės paskirties pastatus. Panaudos davėjas Vilniaus apskrities viršininkas iš anksto nedavė sutikimo subnuomoti žemės sklypą, tačiau vėliau nurodė, kad neprieštaraujama subnuomai. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“, kuriuo buvo nuspręsta papildyti detaliojo plano užstatymo zoną (leista statyti apartamentinį viešbutį), yra neteisėtas, nes nebuvo laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies normos reikalavimų dėl viešo svarstymo ir teritorijų planavimo normų sąvado tvirtinimo.

5Išduodant UAB „Saunų rojus“ 2002 m. spalio 29 d. statybos leidimą Nr.565/IT-177 ir 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą Nr.NS/1809/03-1898 UAB „Saunų rojus“ teisė būti statytoja buvo grindžiam neteisėtomis ir pripažintinomis negaliojančiomis žemės panaudos ir subnuomos sutartimis, todėl statybos leidimai pripažinti neteisėtais. 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimas išduotas 2003 m. spalio 10 d. nutraukus subnuomos sutartį. Statybos leidimu leista statyti statinį, kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes pastatą leista statyti neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeistoje užstatymo zonoje. Statinio techninio projekto sprendiniai prieštarauja detaliajam planui. Panaikinus statybos leidimą, turi būti panaikinta šio statybos leidimo pagrindu išduota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. kovo 23 d. pažyma apie nebaigtą statyti statinį Nr.101-11.10-205.

6Atsakovas UAB „Saunų rojus“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčo sklypui taikoma Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis“ įtvirtinta išimtis, kuomet bendra tvarka netaikoma. Sklypas suteikiamas mero (valdybos) sprendimu prieš tai patikrinus suteikimo dokumentus, todėl Vyriausybės sprendimo nereikėjo. Lietuvos olimpinis sporto centras ir subjektai, kurių tiesioginis teisių perėmėjas yra Lietuvos olimpinis sporto centras, sklypo naudotojais tapo iki 1995 m. lapkričio 13 d. Skundžiami Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2024V ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3240-01 priimti laikantis Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.1428 patvirtintos tvarkos. Prokuroro argumentai, kad turėjo būti parengtas detalusis planas nepagrįsti, nes nebuvo formuojamas naujas žemės sklypas, o tik buvo suteiktas faktiškai naudojamas žemės sklypas savivaldybės merui (valdybai) patvirtinus naudojamo žemės sklypo dydį. Lietuvos olimpinis sporto centras negavo naudos sunuomodamas žemės sklypą, nes nuomos mokestis buvo mokamas į biudžetą. Prašomos pripažinti negaliojančiomis nuomos sutartys buvo nutrauktos dar 2003 m. spalio 2 d. Subnuomoto sklypo naudojimo paskirtis nebuvo pažeista, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko, kad subnuomota žemės sklypo dalis būtų naudojama sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastato statybai. Žemės nuomotojas buvo ne savivaldybė ar apskrities viršininkas, todėl Žemės įstatymas negalėjo būti taikomas. Reikalavimas rengti aukcioną netaikomas.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2024V yra teisėtas, nes priimtas įvertinus žemės sklypo suteikimo dokumentus. Sklypo dydis patvirtintas savivaldybės, todėl detaliojo plano rengti nereikėjo.

8Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį tenkinti, sutiko su ieškovo nurodytais argumentais.

9Atsakovai Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Lietuvos olimpinio sporto centras su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovo argumentas, kad suteiktas per didelis sklypas, yra nepagrįstas. Sklypas reikalingas Lietuvos olimpinio sporto centro veiklai. 1976 m. spalio 25 d. Lietuvos TSR Ministrų taryba potvarkiu Nr. 689 įpareigojo Vilniaus miesto LDT vykdomąjį komitetą parinkti 7,1 ha žemės sklypą Respublikinės bendrojo lavinimo sporto mokyklos – internato statybai. Šis aktas nepanaikintas ir galiojantis. Atsakovas prašė ieškinio reikalavimą dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimą dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti. Leidimai statybai išduoti po to, kai Vilniaus apskrities viršininkas jau buvo nutraukęs subnuomos sutartis, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. UAB “Saunų rojus“ elgėsi nesąžiningai.

10Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ galėjo priimti tik pagal parengtą teritorijos detalųjį planą. Lietuvos olimpinis sporto centras pagal teisės aktų ir panaudos sutarties nuostatas neturėjo teisė subnuomoti panaudai gauto sklypo. Žemė pagal galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 str. 1 d. galėjo būti išnuomota tik aukciono tvarka. Sprendimą dėl ginčo sklypo suteikimo panaudai galėjo priimti tik Vyriausybė. Sklypas suteiktas sporto mokyklos eksploatacijai per didelis, todėl Vilniaus apskrities viršininkas turėjo pasinaudoti galimybę peržiūrėti sklypo dydį arba vėliau nutraukti panaudos sutartį. Darytina prielaida, kad valstybinės žemės panaudos davėjas ir gavėjas, pasirašydamas panaudos sutartį, numatė, jog mokyklos statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį visos priskirtos žemės nereikės ir laisvą valstybinę žemę subnuomos. Prie subnuomos sutarties nepridėtas žemės sklypo planas. UAB „Saunų rojus“ ginčijamos valstybinės žemės subnuomos sutarties sudarymo metu pastatų sklype neturėjo

11Atsakovas UAB „Minoleta“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

12Tretysis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

13Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad Vilniaus m. darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 232 Vilniaus m. tarybos vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybai buvo skirtas apie 2,4 ha sklypas ( - ) , specializuotai sporto mokyklai internatui (dabartiniam pastatui ( - ) ) statyti. Minėtas pastatas nurodytame sklype buvo baigtas statyti 1986 m. Taigi Kapitalinė statybos valdyba, vėliau Respublikos sportininkų rengimo centras (dabar LOSC‘as) minėto mokyklos pastato statybai ir eksploatavimui faktiškai naudojo būtent minėtą 2,4 ha žemės sklypą. Tačiau Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3240-01 ir valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 88K01/98-19660, buvo nustatyta, kad minėto LOSC‘o mokyklos statinio ( - ) sklypo ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos skaičiais 1-26, šio sklypo dydis yra 48466 m2 (4,8446 ha), ir šis sklypas suteiktas neatlygintinai naudotis (panaudai) LOSC‘ui 99 metams mokyklos statiniui eksploatuoti. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. numatė, kad tais atvejais, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas, žemės sklypų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės privalo rengti detaliuosius planus. Tačiau suteikiant naudotis (panaudai) 4,8446 ha ginčo sklypą, detalusis planas parengtas nebuvo. Taigi, minėti Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3240-01 ir valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 pažeidė imperatyvias Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ nutarimo 1.2.1. punktas numatė, kad sprendimą suteikti valstybinę žemę naudotis, kai suteikiamo žemės sklypo plotas yra didesnis kaip 1 hektaro miestuose ir didesnis kaip 10 hektarų kaimo vietovėje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau sprendimą dėl didesnio kaip 1 ha žemės sklypo mieste suteikimo naudotis priėmė Vilniaus apskrities viršininkas, t.y. šiuo atveju sprendimą dėl 4,8446 ha ploto valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis neteisėtai priėmė nekompetentingas subjektas. Teismas taip pat nurodė, kad Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ 2 punkte numatyta išimtis dėl naudojamų žemės sklypų suteikimo panaudai supaprastinta tvarka (be Vyriausybės sprendimo, be detaliojo plano ir pan.) ginčo sklypui netaikytina, nes šis sklypas negali būti laikomas naudojamu žemės sklypu minėtų teisės aktų prasme. Ši išimtis taikytina tik iki šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo nustatyta tvarka suteiktiems ir faktiškai naudotiems žemės sklypams, kurie atitinka žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, sklype esančio nekilnojamojo turto registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą pagal žemės suteikimo dokumentuose nustatytą veiklos paskirtį ir projekte skirtą, bet nepanaudotą statiniams sklypo plotą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus m. valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 3240-01 ir 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 yra neteisėti, nes pažeidžia imperatyvias teisės normas. Dėl šios priežasties Vilniaus m. valdybos sprendimas Nr. 2024V ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3240-01 turi būti panaikinti, o valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 – pripažinta negaliojančia ab initio. Teismas nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartimi, 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartimi ir šių sutarčių pakeitimo sutartimis tarp LOSC‘o, UAB „Saunų rojus“ ir Kūno kultūros ir sporto departamento LOSC‘as nuomos pagrindais ne aukciono būdu suteikė naudotis UAB „Saunų rojus“ 4,8446 ha ginčo valstybinės žemės sklypo ( - ) , 1,6392 ha ploto dalį sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastatams bei universaliai sportinių žaidimų salei statyti ir naudoti. Ieškinio reikalavimai dėl šių nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti negaliojančia minėtą valstybinės žemės panaudos sutartį, nes šios nuomos sutartys sudarytos pastarosios panaudos sutarties pagrindu. Todėl pripažinus negaliojančia panaudos sutartį, negaliojančiomis pripažintinos ir vėlesnės ginčo sutartys, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Be to teismas nurodė, kad minėtos ginčo nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir dėl to, kad jos pažeidė imperatyvias valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų nuostatas. Teismas nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“ buvo nuspręsta papildyti valstybinės žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo ( - ) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, užstatymo zoną (pagal pridedamą brėžinį). Iš detaliojo plano brėžinių (pirminio ir papildyto) matoma, kad minėtu Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai, numatantys leidžiamą užstatyti teritoriją, t. y. buvo išplėsta leidžiamo užstatymo zona sklypo dalyje, skirtoje apartamentinio viešbučio statybai. Tačiau remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais valstybinės žemės sklypo ( - ), detaliojo plano pakeitimai ar papildymai, keičiantys leidžiamą užstatymo zoną, turėjo būti atliekami laikantis visų Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų taisyklių reikalavimų, nustatytų detaliojo planavimo procesui. Pavyzdžiui, turėjo būti pateikta savivaldos administracijos pareigūno (vyriausiojo architekto) išvada dėl planavimo sąlygų ir procedūros, išduodamos planavimo sąlygos, atliktos derinimo ir viešo svarstymo procedūros, pateikta viešo svarstymo ataskaita, planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas ir pan., kaip tai numatė Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 3 d., 23 str. 1 d., Detaliųjų planų taisyklių 28, 30, 38, 42, 46 ir kt. punktai. Galiausiai atitinkami detaliojo plano pakeitimai ar papildymai turėjo būti patvirtinti savivaldybės tarybos arba valdybos (mero) tarybai pavedus, kaip tai numatė Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d., Detaliųjų planų taisyklių 45 ir 55 punktai. Tačiau Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymu Nr. 01A-66-V-983 papildant žemės sklypo ( - ), detalųjį planą, minėtos pagal teisės aktus privalomos detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros nebuvo atliktos, todėl teismas minėtą įsakymą panaikino kaip neteisėtą. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus negaliojančiomis valstybinės žemės sklypo ( - ), panaudos sutartį Nr. 88K01/98-19660, 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartį bei dvi 2000 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl 2000 m. rugsėjo 4 d. sutarties pakeitimo, taip pat 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo, turi būti panaikinti šių sutarčių pagrindu atsakovei UAB „Saunų rojus“ išduoti statybos leidimai, t. y.: Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002 m. spalio 29 d. statybos leidimas Nr. 565/IT-177 hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti. Pripažinus negaliojančiomis aukščiau nurodytas valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos sutartis, statytoja UAB „Saunų rojus“ minėtame sklype negalėjo įgyvendinti teisės būti statytoju, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti šį sklypą, kaip to imperatyviai reikalavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d., 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p., Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punktas. Tai reiškia, kad minėti statybos leidimai UAB „Saunų rojus“ negalėjo būti išduoti, todėl jie yra neteisėti ir naikintini. Be to, 2003-11-24 statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898, išduoto apartamentiniam viešbučiui statyti, neteisėtumą ir neatitikimą nurodytoms teisėms normos papildomai patvirtina ir tai, kad jis buvo išduotas po minėtų aukščiau nurodytų ginčo sutarčių nutraukimo ir jų išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Tai irgi reiškia, kad šiuo atveju apartamentinio viešbučio statybos leidimo išdavimo metu UAB „Saunų rojus“ neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti tam numatytą žemės sklypą. Papildomą pagrindą naikinti apartamentinio viešbučio statybos leidimą duoda ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymo Nr. 01A-66-V-983 dėl ginčo sklypo detaliojo plano pakeitimo panaikinimas, nes panaikinus šį įsakymą apartamentinio viešbučio statyba ir jos techninis projektas prieštarauja galiojančiam detaliajam planui. O Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 30 d., 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 9 d., 27 str. 4 d. 2 p., ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d., 20 str. 11 d. nuostatos neleidžia statyti statinio, prieštaraujančio galiojančiam detaliajam planui. Teismas sprendė, jog pripažinus, kad statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 išduotas neteisėtai ir jį panaikinus, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Šio statybos leidimo pagrindu buvo išduota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. kovo 23 d. pažyma Nr. 101-11.10-205 apie nebaigtą statyti statinį, o šios pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti apartamentinis viešbutis. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Saunų rojus“ teigia, kad prokuroras praleido ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą 1 mėnesio terminą pateikti skundą dėl byloje ginčijamų individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų, nes prokurorui apie pažeidimus tapo žinoma 2003 m, liepos mėn., kai jis gavo Seimo kontrolieriaus pažymą. Tačiau teismo teigimu, nagrinėjamas ieškinys yra inicijuotas Kūno kultūros ir sporto departamento ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pranešimų ieškovo gautų 2007 m. rugpjūčio 7 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. pagrindu. Tiriant pranešimuose pateiktą informaciją ieškovas atliko eilę procesinių veiksmų. Specialisto išvada „Dėl valstybinio žemės sklypo ( - ) suteikimo naudotis bei jo naudojimosi teisėtumo“ ieškovui pateikta 2007 m. gruodžio 29 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Į teismą su šioje byloje keliamais reikalavimais ieškovas kreipėsi 2008 m. sausio 2 d., todėl termino nepraleido.

14Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“ panaikinimo ir šioje dalyje ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:

151. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p., kuriame numatyta, kad tais atvejais, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ir ribų keitimas, privaloma rengti detaliuosius planus. Minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba nustatė tik žemės sklypo ribas, nebuvo formuojamas naujas sklypas, todėl detalusis planas neturėjo būti rengiamas. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio buvo priimtas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

162. Nepagrįstai teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimą dėl detaliojo plano papildymo priėmė nekompetentingas asmuo. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, detaliuosius planus turėjo teisę tvirtinti savivaldybės taryba arba administracijos direktorius, tarybai pavedus, o ne valdyba, todėl ginčijamas administracijos direktoriaus įsakymas yra teisėtas.

173. Reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų, t.y. iš panaudos ir subnuomos sutarčių nuginčijimo. Jeigu būtų nuginčytos minėtos sutartys ir tuo pagrindu panaikinti statybos leidimai, tai nesudarytų jokio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybei atsirasti.

18Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saunų rojus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

191. Ieškovas praleido terminą skundui pateikti dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“. Vertinant ar prokuroras nepraleido senaties termino būtina nustatyti ar prokuroras buvo pakankamai aktyvus. Apelianto nuomone, prokuroras veikė nepateisinamai pasyviai, nes dėl specialisto išvadų jis kreipėsi daugiau kaip po mėnesio ir buvo iki to laiko surinkęs reikiamus ginčui pradėti dokumentus. Be to, prokuratūrai apie tai, kad aukščiau nurodyti teisės aktai priimti pažeidžiant teisės aktus buvo pranešta 2003 m. liepos mėnesį. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2007 m. liepos 14 d. pažymoje nurodyta, jog jis tikrino Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ sprendimo teisėtumą ir nusprendė pažymą nusiųsti Generaliniam prokurorui siūlant nustatyti ar nėra nusikaltimo požymių. Ši aplinkybė patvirtina, kad prokuratūra jau 2003 metais buvo žinoma, kad minėti sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktus.

202. Teismas, nenurodydamas jokių motyvų, atsisakė į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos valstybę, nepaisydamas to, kad priimtas sprendimas gali turėti įtakos valstybės teisėms ir pareigoms, taip padarydamas esminį CPK 47 ir 49 straipsnių pažeidimą.

213. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamo žemės sklypo suteikimo panaudai Lietuvos olimpiniam sporto centrui metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t.y. Žemės įstatymo 21 – 23 straipsnius, teritorijų planavimo 17 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės nutarimų Nr. 1428, nutarimo Nr. 987 nuostatas. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žemės sklypą faktiškai naudojo atsakovas, sprendimą dėl naudojamo žemės sklypo dydžio privalėjo priimti Vilniaus miesto valdyba, o specialaus Vyriausybės nutarimo nereikėjo.

224. Lietuvos olimpinis sporto centras ar subjektai, kurių tiesioginis teisių perėmėjas yra Lietuvos olimpinis sporto centras ginčo žemės sklypo naudotojais tapo iki 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį teisės aktą.

235. Nepagrįsta teismo išvada, kad turėjo būti rengiamas ginčo sklypo detalusis planas, nes kuomet įstaigos ar organizacijos naudojamas valstybinės žemės sklypas buvo suteikiamas panaudai tai įstaigai, reikalavimo parengti detalųjį planą tuo metu galiojantys teisės nenumatė, o suteikiant sklypą panaudai, naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo prasme nebuvo formuojamas.

246. Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ sudarytoje sutartyje numatyta, kad subnuomos sutartis įsigalioja su sąlyga, jeigu bus gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas subnuomoti žemės sklypą. Toks sutikimas buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.

257. Lietuvos olimpinis sporto centras negavo jokios turtinės naudos subnuomodamas ginčo žemės sklypą. Mokestis už naudojimąsi žeme buvo mokamas į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.

268. Perduodant dalį žemės sklypo naudoti ir valdyti UAB „Saunų rojus“, nebuvo pažeisti teisės aktai, numatantys, kad panaudos gavėjas privalo naudotis panaudos pagrindais perduotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį.

279. Ieškovas neginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo ( - ) detaliojo plano sprendimų tvirtinimo“, todėl Vilniaus apygardos teismas minėto sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas nepanaikino, t.y. sprendimas yra galiojantis.

2810. Apeliaciniam skunde nurodyti argumentai patvirtina, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ieškovo prašomus atskirų institucijų sprendimus, o tuo pačiu ir atsakovui UAB „Saunų rojus“ išduotus statybos leidimus, pažymą, kurios pagrindu buvo įregistruotas viešbutis.

29Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais motyvais:

301. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagal teismų praktiką prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, senaties terminas skaičiuojamas nuo tada, kai jis gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Todėl ieškinio senaties eiga turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. pabaigos, kuomet buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Be to, šioje byloje sprendžiamas ginčas, nors ir susijęs su tam tikrais individualiais administraciniais teisės aktais, iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos CK numatytos ieškinio senaties instituto taisyklės.

312. Atsižvelgiant į byloje atsakovais dalyvaujančias valstybės ir savivaldybės institucijas, papildomas valstybės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu yra nereikalingas.

323. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad Lietuvos olimpinis sporto centras ar subjektai, kurių tiesioginis teisių perėmėjas yra Lietuvos olimpinis sporto centras ginčo žemės sklypo naudotojais tapo iki 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį teisės aktą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad minėto nutarimo nuostatos ginčo sklypui netaikomos, nes šis sklypas negali būti laikomas naudojamu žemės sklypu minėto Vyriausybės nutarimo prasme.

334. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nes jos pažeidė imperatyvias valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normų nuostatas.

345. Pildant ginčo žemės sklypo detalųjį planą nebuvo atliktos visos pagal teisės aktus privalomos detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“ yra neteisėtas.

356. Pripažinus negaliojančiomis valstybinės žemės panaudos bei nuomos sutartis ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą, turi būti panaikinamos ir jų pagrindu atsiradusios pasekmės, t.y. išduoti statybos leidimai.

36Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais motyvais:

371. Remiantis teismų praktika Lietuvos valstybės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu yra nebūtinas, todėl teismas pagrįstai jos neįtraukė trečiuoju asmeniu.

382. Pildant ginčo žemės sklypo detalųjį planą nebuvo atliktos visos pagal teisės aktus privalomos detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies ir Detaliųjų planų taisyklių 51 p. reikalavimai.

393. Statinio projekto statiniai negali prieštarauti detaliajam planui, o jeigu jie prieštarauja – tokia statiniui statybos leidimas negali būti išduotas. Panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl detaliojo plano papildymo, techninio statinio sprendiniai prieštarauja žemės sklypo detaliajam planui, todėl statybos leidimas turi būti panaikintas. Panaikinus statybos leidimą, turi būti panaikinta ir jo pagrindu išduota pažyma apie nebaigtą statybą.

40Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saunų rojus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

41Apeliaciniai skundai netenkintini.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinių skundų argumentus, neišplečiant skundų argumentų sąrašo, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.

43Dėl atsakovo UAB „Saunų rojus“ apeliacinio skundo.

44Apeliantas UAB „Saunų rojus“ nurodo, kad ieškovas praleido terminą skundui pateikti dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“. Apelianto nuomone, prokuroras veikė nepateisinamai pasyviai, nes dėl specialisto išvadų jis kreipėsi daugiau kaip po mėnesio ir buvo iki to laiko surinkęs reikiamus ginčui pradėti dokumentus.

45Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad buvo pažeista specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės – nuosavybės teisė, be to, dėl šios teisės gynimo kreipėsi ne valstybės nuosavybės teisę įgyvendinanti institucija, o prokuroras, kaip asmuo, kuris įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gina, be kita ko, ir pažeistas valstybės teises bei teisėtus interesus (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą.

46Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ieškinys pareikštas Kūno kultūros ir sporto departamento ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pranešimų 2007 m. rugpjūčio d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. pagrindu. Siekdamas patikrinti pranešimuose nurodytą informaciją, ieškovas atliko tam būtinus procesinius veiksmus. Specialisto išvadą „Dėl valstybinio žemės sklypo ( - ) , Vilniuje suteikimo bei jo naudojimosi teisėtumo“ ieškovas gavo 2007 m. gruodžio 29 d., todėl nuo šios dienos, teisėjų kolegijos nuomone, reikia skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Ieškinys pareikštas 2008 m. sausio 1 d., todėl laikytina, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

47Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas atsakovo argumentas, kas pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos valstybę, nepaisydamas to, kad priimtas sprendimas gali turėti įtakos valstybės teisėms ir pareigoms, taip padarydamas esminį CPK 47 ir 49 straipsnių pažeidimą.

48Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šioje byloje ieškinio patenkinimo atveju dėl neteisėtumo panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, apeliantui pareikalavus valstybei atlyginti žalą, valstybę atstovautų minėtus aktus išdavusios institucijos, kurios yra šioje byloje dalyvaujantys asmenys, todėl, kolegijos nuomone, šioje byloje papildomas valstybės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nėra būtinas.

49Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamo žemės sklypo suteikimo panaudai Lietuvos olimpiniam sporto centrui metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t.y. Žemės įstatymo 21 – 23 straipsnius, teritorijų planavimo 17 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės nutarimų Nr. 1428, nutarimo Nr. 987 nuostatas. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žemės sklypą faktiškai naudojo atsakovas, sprendimą dėl naudojamo žemės sklypo dydžio privalėjo priimti Vilniaus miesto valdyba, o specialaus Vyriausybės nutarimo nereikėjo.

50Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus m. darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 232 Vilniaus m. tarybos vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybai buvo skirtas apie 2,4 ha sklypas ( - ), specializuotai sporto mokyklai internatui statyti. Minėtas pastatas nurodytame sklype buvo baigtas statyti 1986 m. Taigi Kapitalinė statybos valdyba, vėliau Respublikos sportininkų rengimo centras (dabar LOSC‘as) minėto mokyklos pastato statybai ir eksploatavimui faktiškai naudojo būtent minėtą 2,4 ha žemės sklypą. Tačiau Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3240-01 ir valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 88K01/98-19660, buvo nustatyta, kad minėto LOSC‘o mokyklos statinio ( - ) sklypo ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos skaičiais 1-26, šio sklypo dydis yra 48466 m2 (4,8446 ha), ir šis sklypas suteiktas neatlygintinai naudotis (panaudai) LOSC‘ui 99 metams mokyklos statiniui eksploatuoti. Taigi, minėtais ginčijamais aktais ir panaudos sutartimi buvo suformuotas ir panaudai Lietuvos olimpiniam sporto centrui jo mokyklos statiniui eksploatuoti suteiktas ne tas žemės sklypas, kuris buvo skirtas Vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 2 d. sprendimu ir kuriame mokyklos pastatas buvo pastatytas, bet faktiškai naujas 4,8446 ha žemės sklypas.

51Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. numatė, kad tais atvejais, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas, žemės sklypų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės privalo rengti detaliuosius planus. Tačiau suteikiant naudotis (panaudai) 4,8446 ha ginčo sklypą, detalusis planas parengtas nebuvo. Taigi, minėti Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3240-01 ir valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 pažeidė imperatyvias Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nuostatas.

52Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ nutarimo 1.2.1. punktas numatė, kad sprendimą suteikti valstybinę žemę naudotis, kai suteikiamo žemės sklypo plotas yra didesnis kaip 1 hektaro miestuose ir didesnis kaip 10 hektarų kaimo vietovėje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau sprendimą dėl didesnio kaip 1 ha žemės sklypo mieste suteikimo naudotis priėmė Vilniaus apskrities viršininkas, t.y. šiuo atveju sprendimą dėl 4,8446 ha ploto valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis neteisėtai priėmė nekompetentingas subjektas.

53Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus m. valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2024V, Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 3240-01 ir 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 yra neteisėti, nes pažeidžia imperatyvias teisės normas. Dėl šios priežasties Vilniaus m. valdybos sprendimas Nr. 2024V ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3240-01 turi būti panaikinti, o valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 – pripažinta negaliojančia ab initio.

54Nepagrįstas apelianto argumentas, jog Lietuvos olimpinis sporto centras ar subjektai, kurių tiesioginis teisių perėmėjas yra Lietuvos olimpinis sporto centras ginčo žemės sklypo naudotojais tapo iki 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį teisės aktą.

55Iki Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“, nustačiusio, kad Lietuvos olimpinio sporto centro mokyklos statinio ( - ) sklypas yra 4,8446 ha dydžio, toks žemės sklypas neegzistavo, t.y. iki sprendimo priėmimo buvo du atskiri 2,4 ha ir 3,2 ha žemės sklypai. Todėl iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 įsigaliojimo Lietuvos olimpiniam sporto centrui galėjo būti suteiktas tik minėtas 2,4 ha, bet ne 4,8446 ha dydžio žemės sklypas, kuris nelaikytinas naudojamu žemės sklypu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 prasme.

56Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad turėjo būti rengiamas ginčo sklypo detalusis planas, nes kuomet įstaigos ar organizacijos naudojamas valstybinės žemės sklypas buvo suteikiamas panaudai tai įstaigai, reikalavimo parengti detalųjį planą tuo metu galiojantys teisės nenumatė, o suteikiant sklypą panaudai, naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo prasme nebuvo formuojamas, o buvo vadovaujamasi supaprastinta detaliųjų planų rengimo tvarka.

57Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas apelianto argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad papildant žemės sklypo ( - ), detalųjį planą nebuvo atliktos visos pagal teisės aktus privalomos detaliojo plano rengimo procedūros. Kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, kokia, t.y. įprasta ar supaprastinta tvarka buvo keičiamas detalusis planas, o tai ar buvo atlikti privalomi to keitimo veiksmai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju privalomos detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros nebuvo atliktos. Nors apeliantas nurodo, kad detaliojo plano svarstymas su visuomene buvo atliktas supaprastinta tvarka, raštu pranešant žemės savininkams, kad viešas projekto svarstymas bus supaprastintas, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

58Apeliantas nurodo, kad perduodant dalį žemės sklypo naudoti ir valdyti UAB „Saunų rojus“, nebuvo pažeisti teisės aktai, numatantys, kad panaudos gavėjas privalo naudotis panaudos pagrindais perduotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį.

59Tačiau pripažinus negaliojančia 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartį, turi būti panaikintos ir jos pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartį, 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartį ir šių sutarčių pakeitimo sutartis, sudarytas tarp Lietuvos olimpinio sporto centro, UAB „Saunų rojus“ ir Kūno kultūros ir sporto departamento, kuriomis Lietuvos olimpinis sporto centras ne aukciono būdu suteikė naudotis UAB „Saunų rojus“ 4,8446 ha žemės sklypą.

60Pripažinus negaliojančiomis aukščiau nurodytas valstybinės žemės sklypo ( - ) , nuomos sutartis, statytoja UAB „Saunų rojus“ minėtame sklype negalėjo įgyvendinti teisės būti statytoju, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti šį sklypą, kaip to imperatyviai reikalavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d., 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p., Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2. punktas. Tai reiškia, kad UAB „Saunų rojus“ negalėjo būti išduoti statybos leidimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino neteisėtais ir naikintinais. Be to, 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 neteisėtumą ir neatitikimą nurodytoms teisėms normos papildomai patvirtina ir tai, kad jis buvo išduotas po minėtų aukščiau nurodytų ginčo sutarčių nutraukimo ir jų išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro.

61Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.

62Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p., kuriame numatyta, kad tais atvejais, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ir ribų keitimas, privaloma rengti detaliuosius planus. Minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba nustatė tik žemės sklypo ribas, nebuvo formuojamas naujas sklypas, todėl detalusis planas neturėjo būti rengiamas. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio buvo priimtas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

63Kaip jau minėta iki Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ priėmimo egzistavo du žemės sklypai, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, jog Vilniaus miesto valdyba nustatė tik žemės sklypo ribas, nebuvo formuojamas naujas sklypas, todėl detalusis planas neturėjo būti rengiamas. Pagal tuo metu galiojusių Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, 51 punktą, detalieji planai keičiami arba papildomi planavimo organizatoriaus arba planavimo suinteresuoto asmens iniciatyva. Detalieji planai keičiami arba papildomi šiose taisyklė nustatyta bendrąja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka. Todėl ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimai ir papildymai, keičiantys leidžiamą užstatymo zoną, turėjo būti atliekami laikantis visų Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų taisyklių reikalavimų, nustatytų detaliojo planavimo procesui, tačiau, kaip jau minėta, jų nebuvo laikytasi.

64Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimą dėl detaliojo plano papildymo priėmė nekompetentingas asmuo.

65Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“ buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai, numatantys leidžiamą užstatyti teritoriją.

66Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 4 d. numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo procedūra yra pagrindas jų patikslinimams, papildymams ir pakeitimams rengti, o dokumentų pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti teritorijų planavimo normų sąvado nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 51 punktas taip pat numatė, kad detalieji planai keičiami arba papildomi planavimo organizatoriaus arba planavimu suinteresuoto asmens iniciatyva, o dokumento pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti. Minėto Detaliųjų planų taisyklių 51 punkto paaiškinime nurodoma, kad detalieji planai keičiami arba papildomi šiose taisyklėse nustatyta bendrąja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka. Remdamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo sklypo detaliojo plano pakeitimai ar papildymai, keičiantys leidžiamą užstatymo zoną, turėjo būti atliekami laikantis visų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų taisyklių reikalavimų, nustatytų detaliojo planavimo procesui. Be to, atitinkami detaliojo plano pakeitimai ar papildymai turėjo būti patvirtinti savivaldybės tarybos arba valdybos (mero) tarybai pavedus, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d., Detaliųjų planų taisyklių 45 ir 55 punktai. Detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros nebuvo atliktos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“.

67Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų, t.y. iš panaudos ir subnuomos sutarčių nuginčijimo. Kaip jau minėta, pripažinus negaliojančiomis aukščiau nurodytas valstybinės žemės sklypo ( - ) , nuomos sutartis, statytoja UAB „Saunų rojus“ minėtame sklype negalėjo įgyvendinti teisės būti statytoju, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti šį sklypą, todėl UAB „Saunų rojus“ negalėjo būti išduoti statybos leidimai.

68Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą... 4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 1998 m.... 5. Išduodant UAB „Saunų rojus“ 2002 m. spalio 29 d. statybos leidimą... 6. Atsakovas UAB „Saunų rojus“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį nagrinėti... 8. Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį tenkinti,... 9. Atsakovai Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Lietuvos olimpinio sporto... 10. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti.... 11. Atsakovas UAB „Minoleta“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.... 12. Tretysis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimu prašė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto... 16. 2. Nepagrįstai teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 17. 3. Reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saunų rojus“ prašo panaikinti Vilniaus... 19. 1. Ieškovas praleido terminą skundui pateikti dėl Vilniaus miesto valdybos... 20. 2. Teismas, nenurodydamas jokių motyvų, atsisakė į bylos nagrinėjimą... 21. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamo žemės sklypo... 22. 4. Lietuvos olimpinis sporto centras ar subjektai, kurių tiesioginis teisių... 23. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad turėjo būti rengiamas ginčo sklypo... 24. 6. Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ sudarytoje... 25. 7. Lietuvos olimpinis sporto centras negavo jokios turtinės naudos... 26. 8. Perduodant dalį žemės sklypo naudoti ir valdyti UAB „Saunų rojus“,... 27. 9. Ieškovas neginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m.... 28. 10. Apeliaciniam skunde nurodyti argumentai patvirtina, jog nėra jokio... 29. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo Vilniaus... 30. 1. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagal teismų praktiką... 31. 2. Atsižvelgiant į byloje atsakovais dalyvaujančias valstybės ir... 32. 3. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad Lietuvos olimpinis sporto centras ar... 33. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo nuomos sutartys pripažintinos... 34. 5. Pildant ginčo žemės sklypo detalųjį planą nebuvo atliktos visos pagal... 35. 6. Pripažinus negaliojančiomis valstybinės žemės panaudos bei nuomos... 36. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus tretysis asmuo Valstybinė... 37. 1. Remiantis teismų praktika Lietuvos valstybės įtraukimas į bylą... 38. 2. Pildant ginčo žemės sklypo detalųjį planą nebuvo atliktos visos pagal... 39. 3. Statinio projekto statiniai negali prieštarauti detaliajam planui, o jeigu... 40. Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 41. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 43. Dėl atsakovo UAB „Saunų rojus“ apeliacinio skundo.... 44. Apeliantas UAB „Saunų rojus“ nurodo, kad ieškovas praleido terminą... 45. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ieškinys pareikštas Kūno... 47. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas atsakovo argumentas, kas pirmosios... 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932... 49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus m. darbo žmonių deputatų tarybos... 51. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. numatė,... 52. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr.... 53. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 54. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog Lietuvos olimpinis sporto centras ar... 55. Iki Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2024V... 56. Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad turėjo būti rengiamas... 57. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas apelianto argumentas nepaneigia pirmosios... 58. Apeliantas nurodo, kad perduodant dalį žemės sklypo naudoti ir valdyti UAB... 59. Tačiau pripažinus negaliojančia 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės... 60. Pripažinus negaliojančiomis aukščiau nurodytas valstybinės žemės sklypo... 61. Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.... 62. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė,... 63. Kaip jau minėta iki Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo... 64. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus... 65. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 66. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 4 d. numatė, kad... 67. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad reikalavimai dėl statybos... 68. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 70. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....