Byla 2A-2082-577/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės olimpinio sporto centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams likviduojamai UAB „Saunų rojus“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui antstoliui M. D. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas statytojas UAB „Saunų rojus“ 2003-2004 metais žemės sklype ( - ) (unikalus Nr. ( - )) pastatė dalį apartamentinio viešbučio (unikalus Nr. ( - )) ( - ). Remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205, nebaigtas statyti apartamentinis viešbutis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (nurodomas statinio baigtumas – 23 proc.). Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, kad žemės sklypo ( - ), suformavimo dokumentai, daiktinių teisių perdavimo sandoriai, statybos leidimai, išduoti UAB „Saunų rojus“, buvo neteisėti, 2008-03-31 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997-12-11 sprendimą Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymą Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 88K01/98-19660 tarp Vilniaus apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro; 4) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-04 sutartį ir 2000-12-15 sutartis dėl 2000-09-04 sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus“; 5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000-12-15 sutartį dėl 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“; 6) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymą Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“; 7) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimą Nr. 565/IT-177, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“, hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti; 8) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“, apartamentiniam viešbučiui statyti; 9) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205. Vilniaus apygardos teismas 2009-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-178-392/2009 visiškai patenkino prokuroro reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-316/2010 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė teisėtus sprendimus, 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010 paliko Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-26 nutartį nepakeistą. Pripažinus negaliojančiomis subnuomos teisę UAB „Saunų rojus“ suteikusias sutartis, teismai neteisėtais pripažino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimą Nr. 565/IT-l77, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898, pažymėjo, kad UAB „Saunų rojus“ negalėjo būti statytoju, nes neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir naudoti žemės sklypo ( - ), be to 2003-11-24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 apartamentinio viešbučio statybai buvo išduotas, kai minėtos panaudos ir subnuomos sutartys jau buvo nutrauktos ir išregistruotos ir Nekilnojamojo turto registro. Pasibaigus civilinei bylai Nr. 3K-3-368/2010, žemės sklypas ( - ), remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau minėtuose teismų sprendimuose nebuvo spręstas klausimas dėl statybos padarinių, atsiradusių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pašalinimo. 2011-10-03 Inspekcijos valstybės tarnautojų atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 atliktų darbų apimtis atitinka 2004-02-27 atliktų kadastrinių matavimų (byla Nr. 21958) metu užfiksuotų atliktų darbų mastą. Pagal panaikintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimą Nr. 565/IT-177, išduotą statytojai UAB „Saunų rojus“ hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti, statybos darbai atlikti nebuvo. Po 2002-10-29 išduoto statybos leidimo Nr. 565/IT-177 hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti bei 2003-11-24 išduoto statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti statytojui UAB „Saunų rojus“ nebuvo išduoti nauji statybą leidžiantys dokumentai adresu ( - ). Apartamentinio viešbučio, kuris pagal Statybos įstatymo 2 str. 3 d., statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813, nuostatas, šio statinio techninio projekto medžiagą priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, statytojo teisei įgyvendinti yra privaloma valdyti žemės sklypą, kuriame jis statomas, nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kadangi žemės sklypo ( - ), suformavimo dokumentai buvo pripažinti neteisėtais, pats žemės sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, o visos UAB „Saunų rojus“ turėtos žemės sklypo dalies valdymo teisės panaikintos teismo sprendimu, šiuo metu UAB „Saunų rojus“ negali turėti jokių valdymo ar naudojimo teisių į objektą, kuris juridiškai neegzistuoja. UAB „Saunų rojus“ negali įgyvendinti apartamentinio viešbučio statytojo teisių, todėl šis statinys (pastatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre jo dalis), pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., statytojo turi būti nugriautas kaltų asmenų lėšomis ir taip pat sutvarkyta statybvietė. Ieškovas tvirtino, kad kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti pašalinti statybos padariniai, šiuo atveju laikytini statytojas likviduojama UAB „Saunų rojus“, taip pat valstybės ir savivaldybės įstaigos, dėl kurių veiksmų, atliktų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsirado statybos padariniai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėja valstybinės žemės valdymo srityje), Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. UAB „Saunų rojus“ tiek pasirašydama subnuomos sutartis, tiek besikreipdama dėl statybos leidimo išdavimo ir vykdydama statybos darbus privalėjo domėtis teisės aktų reikalavimais, kurie reguliuoja minėtus teisinius santykius, tačiau šiuos veiksmus statytoja atliko nerūpestingai, neapdairiai, todėl turi prisiimti riziką. Be to, UAB „Saunų rojus“ ginčo santykiuose elgėsi nesąžiningai, t. y. statybos leidimo išdavimo metu UAB „Saunų rojus“ jau nebeturėjo sklypo ( - ), dalies valdymo teisių (vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis subnuomos sutartis iš registro buvo išregistruota 2003-10-10, šie duomenys buvo vieši), todėl vadovaujantis sąžiningumo principu ji turėjo apie tai informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, t. y. atšaukti savo 2003-09-22 prašymą, kuriuo kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, bei neatlikti jokių statybos darbų (kadangi nebeatitiko statytojo požymių), tačiau įmonė savo rizika elgėsi priešingai. Netinkamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų vykdymas negali būti pasiteisinimu daryti teisės pažeidimus, t. y. neteisėtai naudotis žemės sklypo dalimi, atlikti neteisėtus detaliojo planavimo veiksmus ir vykdyti joje statybą. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos privalo tarnauti žmonėms, vykdyti savo funkcijas pagal teisės aktų reikalavimus, prisiimti atsakomybę už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai papildė žemės sklypo ( - ), detalųjį planą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983), kurio pagrindu UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai, be to šis dokumentas buvo priimtas statytojui jau pasikreipus tiek dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (UAB „Saunų rojus“ 2003-05-29 prašymas), tiek dėl statybos leidimo išdavimo (UAB „Saunų rojus“ 2003-09-22 prašymas), be to 2003-06-27 patvirtinus Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 1167 (kuriame objektyviai negalėjo būti įrašytas 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983, nes jis dar nebuvo priimtas) ir Nuolatinei statybos komisijai 2003-10-29 posėdyje pritarus statybos leidimo išdavimui. Šie pažeidimai nustatyti ir Inspekcijos 2007-11-16 rašte Nr. 6-1.6-2415/1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai neteisėtai Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdyje pritarė statybos leidimo apartamentinio viešbučio statybai išdavimui, nors pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis subnuomos sutartis, pagal kurią UAB „Saunų rojus“ valdė dalį žemės sklypo ( - ), nuo 2003-10-10 buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (šie duomenys buvo vieši), todėl UAB „Saunų rojus“ nebeatitiko statytojo požymių. Po Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdžio (kuriame buvo nuspręsta pasiūlyti išduoti statybos leidimą) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-10-31 priėmė įsakymą Nr. 01A-66-V-983, kuriuo pildė žemės sklypo ( - ), detalųjį planą (Inspekcijos 2007-11-16 rašte Nr. 6-1.6-2415/1 nustatyta, kad apartamentinio viešbučio techninis projektas atitiko būtent 2003-10-31 įsakymu Nr. 01A-66-V-983 pakoreguotą užstatymo liniją, o ne numatytą detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-11-28 sprendimu Nr. 449), vadinasi, Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdyje turėjo būti nustatyti statinio (apartamentinio viešbučio) techninio projekto neatitikimai teritorijų planavimo dokumentui - sklypo detaliajam planui. Esant tokiems neatitikimams, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (redakcija, galiojusi Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo surašymo metu), ketvirto skyriaus nuostatomis, negalėjo būti duotas pritarimas statybos leidimo išdavimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-11-24 išdavė UAB „Saunų rojus“ statybos leidimą apartamentinio viešbučio statybai, nors UAB „Saunų rojus“ jau nebeturėjo sklypo dalies valdymo teisių. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (2003-11-24 statybos leidimo išdavimo metu galiojusi redakcija) 8 str. 1 d. nuostatomis, individualus administracinis sprendimas (šiuo atveju statybos leidimas buvo individualus administracinis sprendimas) turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tai reiškia, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas tinkamomis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atitikti faktines aplinkybes, tačiau šiuo atveju statybos leidimo išdavimas nebuvo pagrįstas, kadangi UAB „Saunų rojus“ nebeatitiko statytojo požymių, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo galimybę sprendimo priėmimo metu patikrinti šią aplinkybę viešame registre, tačiau to nepadarė. Be to, 2003-11-24 išduotas statybos leidimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2003-10-31 priėmus įsakymą Nr. 01A-66-V-983 dėl ginčo sklypo detaliojo plano pakoregavimo. Tai papildomai įrodo statybos leidimo išdavimo neteisėtumą, kadangi neteisėtai pakoreguoto detaliojo plano pagrindu (nors Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama teritorijų planavimo funkcijas, privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeisti) išduotas 2003-11-24 statybos leidimas, 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983 priimtas prieš pat statybos leidimo išdavimą, t. y. jis nebuvo įtrauktas į 2003-06-27 projektavimo sąlygų sąvadą, o apartamentinio viešbučio techninis projektas buvo parengtas ne pagal galiojusius teritorijų planavimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-11 -28 sprendimu Nr. 449 patvirtintą detalųjį planą). Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas šiuo metu perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neteisėtai suteikė žemės sklypo panaudą Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui, davė neteisėtą sutikimą subnuomoti žemės sklypo dalį UAB „Saunų rojus“, nors kaip žemės patikėtinis ji privalėjo užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir valdymą. Tokie Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai sudarė prielaidas UAB „Saunų rojus“ neteisėtai naudotis žemės sklypo ( - ), dalimi subnuomos teise, gauti statybos leidimą apartamentinio viešbučio statybai ir vykdyti jo statybos darbus. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtai perdavė sklypo dalį subnuomos pagrindais UAB „Saunų rojus“. Šie pažeidimai sudarė prielaidas UAB „Saunų rojus“ be teisėto pagrindo gauti statybos leidimą, turint tikslą pradėti apartamentinio viešbučio statybas ir vėliau jas vykdyti. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 str. ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 411 p. nuostatomis bei teisės principu iš neteisėto negali atsirasti teisėta, prašo teismo: 1) įpareigoti statytoją UAB „Saunų rojus“ per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis pašalinti statybos pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 padarinius, t. y. nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad UAB „Saunų rojus“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę, ieškovas pats turi teisę nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš likviduojamos UAB „Saunų rojus“ (t. I, b.l. 1-10).

4Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – departamentas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ta apimtimi, kiek tai susiję su departamentu, nesutinka, kadangi departamentas nedalyvavo sudarant 2000-09-11 Valstybinės žemės subnuomos sutartį (su 2000-12-15 pakeitimu), kurios pagrindu žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalis buvo išnuomota UAB „Saunų rojus“. Mano, kad už minėtos sutarties pagrindu atsiradusius padarinius turėtų atsakyti tos sutarties šalys, t. y. Lietuvos olimpinio sporto centras (toliau ir – centras) ir UAB „Saunų rojus“. Departamentas pasirašė tik 2000-09-04 sutartį (su 2000-12-15 pakeitimais) su Lietuvos olimpinio sporto centru bei UAB „Saunų rojus“, kuria siekė sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos gyventojams praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, pagerinti profesionalių sportininkų reabilitacijos po patirtų sportinių traumų ar varžybų (pratybų) krūvių sąlygas ir pan., t. y. siekė įgyvendinti tuos uždavinius, kurie priskirti departamento kompetencijai ir atitinka departamento pagrindinę tikslinę paskirtį. 2000-09-04 sutartimi departamentas tik išreiškė pritarimą sutarties tarp centro ir UAB „Saunų rojus“ sudarymui dėl sportininkų reabilitacijos hidroterapijos centro pastatų bei universalios sportinių žaidimų salės statybos pirmiau minėtame žemės sklype, t. y. pritarė pačiai idėjai – objektų, skirtų visuomenės kūno kultūros ir sporto interesams tenkinti. Tačiau pritarimas buvo duotas su sąlyga, kad tikslų bus siekiama tik teisėtais būdais (tai įrodo 2000-09-04 sutarties 2.2 p., pagal kurį kitos sutarties šalys patvirtino, kad sutarties sudarymui ir vykdymui šalių įsipareigojimų atžvilgiu nėra jokių teisinių kliūčių ir prieštaravimų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams). Departamentas, žinodamas faktą, jog centras valdo žemės sklypą panaudos teise, ir kad panaudos sutartyje buvo numatyta galimybė šiame žemės sklype statyti naujus statinius, elgėsi pakankamai sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, duodamas pritarimą sporto objektų statybai tik su sąlyga, kad šalys laikysis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir gavęs kitų sutarties šalių patvirtinimą, kad sutarties sudarymui ir vykdymui šalių įsipareigojimų atžvilgiu nėra jokių teisinių kliūčių ir prieštaravimų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Departamentas nėra įgaliotas, taigi neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti kitų, jam nepavaldžių, valstybės institucijų ir įstaigų išleistų administracinių teisės aktų teisėtumo. Departamento dalyvavimas sudarant 2000-09-04 sutartį turėjo daugiau simbolinę, o ne teisinę reikšmę, nes tuo metu galioję teisės aktai, reglamentavę statybų klausimus, tokio pritarimo nereikalavo. Departamento 2000-09-04 sutartyje duotas pritarimas objektų statybai pats savaime kitoms šalims nesukūrė jokių teisių ar pareigų ir nesuteikė laisvių, nes ieškovo ieškinyje nurodyti vėlesni centro ir UAB „Saunų rojus“ veiksmai, sekę po sutarties sudarymo, galėjo įvykti ir be šio pritarimo. Departamento pritarimo nebuvimas arba aiškiai išreikštas nepritarimas negalėtų būti traktuojamas kaip neginčijamas pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima užkirsti kelią tolesniems veiksmams atsirasti, nes centro ir UAB „Saunų rojus“ santykiai priskirtini civilinių (kai šalys yra lygios, elgiasi laisvai ir asmeniškai atsako už prisiimtų įsipareigojimų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei šių įsipareigojimų vykdymą), o ne administracinių teisinių santykių kategorijai. Departamentas, sudarydamas minėtą sutartį, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. elgėsi teisėtai, ir departamento veiksmai žalos nesukėlė. Departamento atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes departamentas neatliko neteisėtų veiksmų, departamento atlikti veiksmai nelaikytini valdžios institucijos aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme, departamento elgesys neatitinka CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltės sampratos, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp departamento veiksmų ir kilusių padarinių. Atsakovas prašo ieškinį departamento atžvilgiu atmesti (t. I, b.l. 145-149).

5Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus centro atžvilgiu, nurodė, kad centras jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tokia aplinkybė nėra konstatuota ir ieškinyje nurodytuose teismų sprendimuose, kuriais kaip turinčiais prejudicinę galią remiasi ieškovas. 2000-09-11 Valstybinės žemės subnuomos sutarties sudarymo metu buvo visos prielaidos Lietuvos olimpiniam sporto centrui pasirašyti šią Valstybinės žemės subnuomos sutartį su UAB „Saunų rojus“, 2000-09-11 subnuomos sutartis dėl žemės sklypo dalies su UAB „Saunų rojus“ sudaryta Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimu. 2000-09-11 subnuomos sutarties tarp Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ sudarymas nelėmė ir objektyviai negalėjo lemti neteisėtos statybos padarinių (apartamentinio viešbučio dalies) atsiradimo, nes Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. 4883-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) panaudos sutarties nutraukimo“ nutraukus žemės nuomos sutartį su centru, tuo pačiu nutrūko ir 2000-09-11 subnuomos sutartis tarp centro ir UAB „Saunų rojus“, o 2003-11-24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898, kurio pagrindu buvo statomas apartamentinis viešbutis (unikalus Nr. ( - )), UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas, kai tarp UAB „Saunų rojus“ ir centro sudaryta 2000-09-11 subnuomos sutartis jau buvo nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Centro atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima, kadangi nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl centras neturi pareigos atlyginti nebaigto statyti apartamentinio viešbučio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų (t. I, b.l. 155-159).

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, argumentuodamas tuo, kad panaudos suteikimas bei sutikimas subnuomoti žemės sklypą nelėmė neteisėtos apartamentinio viešbučio statybos. Statybos padariniai atsirado neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu. Atsakovas remiasi CK 6.247 str. komentaru, kuriame nurodoma, jog neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t.y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys; jog priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Vadinasi, šiuo atveju tarp Nacionalinės žemės tarnybos (kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėjos valstybinės žemės valdymo srityje) veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, t. y. panauda ir sutikimas subnuomuoti žemės sklypą nebuvo pakankamas pagrindas atsirasti neteisėtai statybai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Prašo ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b.l. 176-179).

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 pripažintas neteisėtu visiškai nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepriklausančių aplinkybių. Vien tas faktas, jog 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 galiojimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodamas nurodytą statybos leidimą, pažeidė teisės aktų nuostatas. UAB „Saunų rojus“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2000 m. gruodžio 15 d. Sutartį dėl 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo bei 2000 m. gruodžio 20 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo išduotą Pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Saunų rojus“ nuomoja (subnuomoja) žemės plotą 1.6392 ha, esantį ( - ), iki 2097 m. lapkričio 9 d. Nurodytų dokumentų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti, ar abejoti jų tikrumu. Teisės aktai nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės už tai, kad statytojas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai išdavė 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti, nes veikė tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka - statytojas UAB „Saunų rojus“ pateikė visus reikiamus statybos leidimui gauti dokumentus, komisijos priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą neprieštaravo jokioms tuo metu galiojusioms teisės aktų nuostatoms, todėl atitinkamai atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą išduoti nurodytą statybos leidimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-316/2010 pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Saunų rojus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178- 392/2009, 2010 m. sausio 26 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad sutinka su apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentu, kad reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš pagrindinių, t.y. panaudos ir subnuomos sutarčių nuginčijimo. Kasacinis teismas apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 neteisėtumą teismai siejo su statytojo teisės įgyvendinimu. Pažymi, kad teismai nekonstatavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir (ar) kaltės, išduodant 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą, todėl tai nesudaro teisinio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl statytojo UAB „Saunų rojus“ nesąžiningų veiksmų. Prašo ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b.l. 180-184).

8Atsakovas likviduojama UAB „Saunų rojus“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, juridinių asmenų registre nurodytas bendrovės likvidatorius V. P. į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi kitais būdais jų įteikti paskirtam likvidatoriui asmeniškai nepavyko (t. I, b.l. 143, 187-195, 211, t. II, b.l. 14-18, 35, 46-49, 73-74, 87-89).

9Trečiasis asmuo antstolis M. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai antstoliui įteikti tinkamai, gautas antstolio prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. II, b.l. 79, 93).

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą likviduojamą UAB „Saunų rojus“ per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo bei atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis pašalinti statybos pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 padarinius, t. y. nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat teismas nurodė, kad likviduojamai UAB „Saunų rojus“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turi teisę pats nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę bei tam reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovų likviduojamos UAB „Saunų rojus“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškinio dalis atsakovų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro atžvilgiu buvo atmesta.

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, ir šiuos ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Apelianto nuomone, vien faktas, jog 2003 m. lapkričio 23 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 galiojimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama nurodytą statybos leidimą, pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai išdavė 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti, nes veikė tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka - statytojas UAB „Saunų rojus“ pateikė visus reikiamus statybos leidimui gauti dokumentus, komisijos priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą neprieštaravo jokioms tuo metu galiojusioms teisės aktų nuostatoms, todėl atitinkamai atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą išduoti nurodytą statybos leidimą. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės už tai, kad statytojas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismai nekonstatavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir (ar) kaltės, išduodant 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą, todėl tai nesudaro teisinio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybei atsirasti. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, jos atlikti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo kilusių pasekmių, nes, kaip jau konstatavo bylas dėl statybos leidimų panaikinimo nagrinėję teismai, sąlygas neteisėto statybos leidimo išdavimui sudarė paties statytojo neteisėti veiksmai ir neteisėtai sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos (subnuomos) sutartys. Pažymi, kad joks teisės aktas imperatyviai nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareigos tikrinti statytojų pateikiamus oficialių institucijų dokumentus (nagrinėjamu atveju - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus). Apelianto įsitikinimu, vienintelis teisinę pareigą pažeidęs asmuo nagrinėjamu atveju yra statytojas, būtent jo interesų įgyvendinimui yra išduodamas statybos leidimas ir būtent šis asmuo turi dėti maksimalias pastangas tam, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir būtų išvengta neigiamų pasekmių kilimo ateityje. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę šalina ir tai, kad nuomos (subnuomos) sutartys išregistruotos 2003 m. spalio 10 d., o Nuolatinės statybos komisijos posėdis dėl statybos leidimo išdavimo vyko 2003 m. spalio 29 d., todėl darytina išvada, jog Komisija objektyviai negalėjo tikėtis, kad per tokį trumpą laikotarpį yra pasikeitę duomenys, ypač, kai pats statytojas, kurio interesų įgyvendinimui ir yra išduodamas statybos leidimas, nepateikė naujų duomenų apie sklypo valdymo pasikeitimus. Be to, apeliantas nurodo, kad statinys, kurį pirmos instancijos teismas nutarė nugriauti, yra areštuotas, t.y. nuo 2009 m. balandžio 27 d. galioja turto areštas, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys dėl nugriovimo turėjo būti atmestas.

12Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5970-779/2012, kuria buvo atmestas Inspekcijos ieškinys atsakovų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro atžvilgiu bei iš Inspekcijos priteistos bylinėjimo išlaidos, ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos ieškinį patenkinti visiškai ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Apelianto nuomone, be KKSD ir LOSC bei UAB „Saunų rojus“ sutarčių nebūtų išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu buvo statomas apartamentinis viešbutis. Be to, neteisėti LOSC ir KKSD veiksmai, sudarant sutartis su UAB „Saunų rojus“, nėra pernelyg nutolę nuo atsiradusių padarinių - UAB „Saunų rojus“ kreipimosi dėl statybos leidimo, jo išdavimo ir atliktų statybos darbų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai LOSC ir KKSD taip pat įtakojo statybos leidimo išdavimą ir neigiamų padarinių - apartamentinio viešbučio dalies - statybą. Šie subjektai neteisėtai perdavė sklypo dalį subnuomos pagrindais UAB „Saunų rojus“, juos siejo neteisėti sutartiniai santykiai. Šie pažeidimai sudarė pagrindą UAB „Saunų rojus“ be teisėto pagrindo gauti statybos leidimą, turint tikslą pradėti apartamentinio viešbučio statybas ir vėliau jas vykdyti. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-10-02 įsakymu nutraukė panaudos sutartį, informacija apie tai UAB „Saunų rojus“ buvo pateikta tik 2003-12-16 raštu, t. y. tik po daugiau kaip 2 mėnesių ir po to, kai UAB „Saunų rojus“, buvo išduotas 2003-11- 24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 apartamentinio viešbučio statybai. Nors informacija apie 2003-10-02 įsakymą nuo 2003-10-10 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau pažymėtina, kad LOSC ir KKSD, kaip subjektai, susiję sutartiniais santykiais su UAB „Saunų rojus“, turėjo pareigą elgtis sąžiningai ir informuoti šį asmenį apie teisinių santykių pasikeitimus. Delsimas pranešti apie sutartinių santykių pabaigą vertintinas kaip veikimas savo rizika, sudaręs prielaidas neigiamų padarinių atsiradimui - statybos leidimo išdavimui, pagal kurį iš dalies buvo pastatytas apartamentinis viešbutis. Apeliantas pažymi, kad LOSC ir KKSD buvo susiję sutartiniais santykiais su UAB „Saunų rojus“, todėl turėjo informuoti UAB „Saunų rojus“ ne tik apie tai, kad nutraukta panaudos sutartis, bet ir nurodyti, kad nutraukiamos visos kitos sutartys, kad nebeliktų jokių prielaidų UAB „Saunų rojus“ turėti bet kokių lūkesčių naudotis ginčo teritorija ir joje statyti statinius. Be to, ieškovas nurodo, kad patenkinus jo apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus visiškai, turėtų būti panaikinta ir teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo buvo priteista 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų LOSC naudai. Jei teismas netenkintų apeliacinio skundo ir priteistų bylinėjimosi išlaidas, tai ieškovas prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu. Apeliantas tvirtina, kad teismas padarė klaidingą išvadą nuspręsdamas, kad nesant Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, UAB „Saunų rojus“ nebūtų galėjęs tapti minėto žemės sklypo dalies naudotoju subnuomos pagrindu, dėl to statytojui nebūtų išduotas statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai. Pažymi, kad UAB „Saunų rojus“ statybos leidimą apartamentinio viešbučio statybai Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2003 m. lapkričio 24 d., nors valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), panaudos sutartis nutraukta Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 4883-01 ir panaudos sutarties bei subnuomos sutarties nutraukimo juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruoti 2003 m. spalio 10 d. Pabrėžia, kad panaudos suteikimas bei sutikimas subnuomoti žemės sklypą nelėmė neteisėtos apartamentinio viešbučio statybos. Statybos padariniai atsirado 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 pagrindu. Taigi, apelianto nuomone, tarp Nacionalinės žemės tarnybos (kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėjos valstybinės žemės valdymo srityje) veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, nes panauda ir sutikimas subnuomuoti žemės sklypą, nesant valstybinės žemės patikėtinio ir žemės sklypo nuomotojo sutikimo subnuomojamoje žemės sklypo dalyje statyti apartamentinį viešbutį, nebuvo pakankamas pagrindas atsirasti neteisėtai statybai. Atsakovo nuomone, įvertinant tai, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su apartamentinio viešbučio statyba, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija leidimo statyti apartamentinį viešbutį išdavusi nėra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, netinkamai ištyrė įrodymus, kas turėjo įtakos nuspręsti, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai atsakomybę, įpareigojant apmokėti neteisėto statinio, t.y. nebaigto statyti apartamentinio viešbučio, nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus. Taip pat apeliantas pastebi, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei į Nacionalinės žemės tarnybos elgesį nagrinėjant civilinę bylą, kurioje nustatytais prejudiciniais faktais remiasi teismas, taip pat ir ieškovas. Atkreipia dėmesį, kad iki 2010 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba buvo dvi atskiros institucijos. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 4883-01 nutraukė 1998 m. lapkričio 9 d. sudarytą 48 446 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) , esančio ( - ), panaudos sutartį Nr. 88 K01/98-19660, pasirašytą su Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniu sporto centru. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija, įvertinusi tai, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, ėmėsi iniciatyvos nutraukti panaudos sutartį ir palaikė ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį.

14Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovo atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui 4 598 Lt turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas. Atsakovas nurodo, kad prašė priteisti 4 598 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o tokia suma nelaikytina neprotingai didele. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas remdamasis Rekomendacijomis nepagrįstai sumažino išlaidas už susipažinimą su ieškiniu bei atsiliepimo paruošimą, išlaidas už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pažymi, kad Rekomendacijos nėra imperatyvaus pobūdžio taikytinas aktas ir bylą nagrinėjantis teismas nėra griežtai susaistytas minėtų Rekomendacijų nuostatomis, nes konkrečiu atveju gali nuo jų nukrypti (Rekomendacijų 11 p.). Be to, nurodo, kad CPK 98 str. 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su LR advokatūros įstatymo nuostatomis. Pagal LR advokatūros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas jokių duomenų apie tai, kad atsakovo patirtos išlaidos yra neproporcingai didelės, nepateikė. Apelianto įsitikinimu, iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės prisiteisti išlaidas už advokato pagalbą, ypatingai, kai teismas pareikštus reikalavimus pripažįsta nepagrįstais, o patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimu.

15Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimuose į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro apeliacinius skundus nurodo, kad visiškai sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta ieškovo ieškinį dalyje dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atmesti. Nurodo, kad neturi kompetencijos spręsti dėl kitų institucijų veiksmų teisėtumo ir kaltės nagrinėjamoje situacijoje, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šį klausimą spręsti savo nuožiūra.

16Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta ieškovo ieškinį dalyje dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atmesti. Atsakovo nuomone, Departamento veiksmuose nėra jokio neteisėtumo. Atsakovas pažymi, kad jis neginčija 2000 m. rugsėjo 4 d. sutarties pripažinimo negaliojančia fakto, tačiau pabrėžia, kad turėtų būti vertinama, kurios iš sutartį sudariusių šalių veiksmai lėmė tokį teismo sprendimą, nes tai yra esminis dalykas sprendžiant departamento atsakomybės klausimą. Atsakovo nuomone, iš teismų sprendimų matyti, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl dviejų priežasčių: 1) dėl to, kad buvo pripažinta neteisėta 1998 m. lapkričio 9 d. valstybės žemės panaudos sutartis, sudaryta LOSC ir Vilniaus apskrities viršininko; 2) dėl prieštaravimo imperatyvioms valstybės žemės nuomos klausimus reglamentuojančioms teisės aktų normoms. Atsakovas pažymi, kad Departamentas niekada nebuvo nei valstybės žemės panaudos, nei šios žemės subnuomos sutarties šalis, taigi Departamentas jokiomis teisėmis nevaldė minimo žemės sklypo ir nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su šių žemės sklypų panauda ar nuoma, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad Departamentas buvo valstybinės žemės sklypo subnuomos santykių dalyvis. Atsakovas tvirtina, kad Departamento dalyvavimas sudarant 2000 m. rugsėjo 4 d. sutartį turėjo daugiau tik simbolinę reikšmę, norint pradėti statybas, iš Departamento pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą apskritai nereikėjo gauti jokio pritarimo, todėl ieškovo teiginys, kad be Departamento veiksmų nebūtų išduotas statybos leidimas, laikytinas nepagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas neįžvelgia priežastinio ryšio tarp savo veiksmų ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų padarinių, t.y. ginčo pastato statybos ginčo teritorijoje. Atsakovas pabrėžia, kad jis nebuvo apartamentinio viešbučio statybos santykių subjektas, neatliko jokių veiksmų, susijusių su leidimo apartamentinio viešbučio statybai išdavimu ar pačių statybų vykdymu, tik pritarė pačiai idėjai – objektų, skirtų visuomenės kūno kultūros ir sporto interesams tenkinti, pastatymui. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad jis nebuvo apeliaciniame skunde nurodomos žemės naudotojas ar nuomotojas, todėl negalėjo žinoti ir apie panaudos ar nuomos sutarčių pakeitimą ar nutraukimą, todėl Departamentui negali būti nustatoma ir pareiga informuoti apie santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo panauda ar nuoma, pasikeitimus. Taigi Departamento veiksmai netenkina daugumos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

17Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d.sprendimu, todėl prašo palikti jį nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju 2000-09-11 subnuomos sutarties tarp Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ sudarymas nesudarė prielaidų UAB „Saunų rojus“ gauti statybos leidimą, taip pat tai nesuteikė teisės UAB „Saunų rojus“ pradėti apartamentinio viešbučio statybas ir vėliau jas priduoti, t.y. statybos padariniai atsirado ne atsakovo Lietuvos olimpinio sporto centro veiksmų ar neveikimo pasėkoje, nes Vilniaus apskrities administracijos viršininkas dar prieš išduodant 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898, 2003-10-02 įsakymu Nr. 4883-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) panaudos sutarties nutraukimo“ nutraukė žemės nuomos sutartį su Lietuvos olimpiniu sporto centru, tuo pačiu nutrūko ir 2000-09-11 subnuomos sutartis tarp Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“ (CK 6.490 str. 1 d). Pažymi, kad nuo 2003-10-10 minėta subnuomos sutartis buvo išregistruota ir iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro. Be to, atsakovas Lietuvos olimpinis sporto centras taip pat informavo UAB „Saunų rojus“ apie subnuomos sutarties pabaigą. Tokiu būdu 2003-11-24 statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 išdavimo metu atsakovas Lietuvos olimpinis sporto centras jau nebevaldė žemės sklypo ir jo nebuvo perdavęs subnuomos pagrindais UAB „Saunų rojus“ ir minėtos subnuomos sutarties sudarymas, kaip teigia apeliantas, nesudarė jokių prielaidų UAB „Saunų rojus“ gauti statybos leidimą ir neigiamų padarinių - apartamentinio viešbučio dalies - statybai, nes UAB „Saunų rojus“ neatitiko LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. statytojui nustatytos sąlygos valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudotis žemės sklypu kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju būtent Inspekcijos neveikimas koordinuojant statybos valstybinę priežiūrą išduodant 2004-03-23 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. 101- 11.10-205 sudarė prielaidas UAB „Saunų rojus“ pradėti statybas bei pradėtas 23 proc. nebaigtas statybas įteisinti. Atsakovas tvirtina, kad 2000-09-11 subnuomos sutarties sudarymas, ir ypač tos aplinkybės, kad statybos leidimo bei Statybos inspekcijos tarnybos pažymos išdavimo metu minėta sutartis buvo pasibaigusi, nėra ir objektyviai negali būti susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtos statybos atsiradimu. Taip pat atsakovas nurodo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo dar labiau mažinti atsakovo Lietuvos olimpinio sporto centro patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, kad nesant byloje įrodymų (pvz., kad advokatas nesuteikė nurodomos teisinės pagalbos, atsakovo išlaidos nebuvo apmokėtos, kad kitose ratio decidendi analogiškose bylose priteisiami mažesni užmokesčio dydžiai ir pan.), negali būti tenkinamas apelianto prašymas dar labiau sumažinti priteistą 1400 Lt užmokesčio sumą, kuri neviršija maksimalių rekomendacijoje numatytų dydžių.

18Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas pažymi, kad panaudos suteikimas bei sutikimas subnuomoti žemės sklypą nelėmė neteisėtos apartamentinio viešbučio statybos, nes statybos padariniai atsirado 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 pagrindu. Atsakovo nuomone, tarp Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, nes panauda ir sutikimas subnuomoti žemės sklypą nesant valstybinės žemės patikėtinio žemės sklypo nuomotojo sutikimo subnuomojamoje žemės sklypo dalyje statyti apartamentinį viešbutį nebuvo pakankamas pagrindas atsirasti neteisėtai statybai. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad nė vienas teisės aktas nenumato, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra kompetentinga šalinti savavališkos statybos padarinius, tokia funkcija yra pavesta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

19Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai jau buvo nustatyti kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010. Ieškovo nuomone, nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl jų iš naujo įrodinėti nebereikia. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai statybos ir teritorijų planavimo teisiniuose santykiuose buvo neteisėti, jie tiesiogiai lėmė neteisėtos apartamentinio viešbučio dalies statybą. Taip pat ieškovas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktai prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje buvo panaikinti ne tik kaip kitų neteisėtų administracinių aktų pasekmė, tačiau ir savarankiškais pagrindais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai papildė žemės sklypo ( - ) detalųjį planą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983), kurio pagrindu UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai, be to, šis dokumentas buvo priimtas statytojui jau pasikreipus tiek dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tiek dėl statybos leidimo išdavimo, be to, 2003-06-27 patvirtinus Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 1167 ir Nuolatinei statybos komisijai 2003-10-29 posėdyje jau pritarus statybos leidimo išdavimui. Šie pažeidimai nustatyti Inspekcijos 2007-11-16 rašte Nr. 6-1.6-2415/1, taip pat prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje priimtuose teismų sprendimuose (teismai aiškiai nurodė, kad 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983 pažeidė teisės aktų reikalavimus, be to, jis priimtas neįgalioto asmens). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdyje neteisėtai pritarė statybos leidimo apartamentinio viešbučio statybai išdavimui. Pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis subnuomos sutartis, pagal kurią UAB „Saunų rojus“ valdė dalį žemės sklypo ( - ), nuo 2003-10-10 buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (šie duomenys buvo vieši), todėl UAB „Saunų rojus“ nebeatitiko statytojo požymių (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Pažymi, kad nuomos (subnuomos) sutartys iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotos 2003-10-10, o Nuolatinės statybos komisijos posėdis vyko 2003-10-29, Nuolatinei statybos komisijai buvo pateikti trejų metų senumo Nekilnojamojo turto registro duomenys, o jų teisingumas nebuvo tikrinamas nei prieš komisijos posėdį, nei jo metu, be to, statybos leidimas išduotas tik 2003-11-24, todėl buvo pakankamai laiko patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai neteisėtai pritarė statinio projektui, įrodo ir tai, kad po Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdžio (kuriame buvo nuspręsta pasiūlyti išduoti statybos leidimą) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-10-31 priėmė įsakymą Nr. 01A-66-V-983, kuriuo pildė žemės sklypo ( - ), detalųjį planą. Vadinasi, Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdyje turėjo būti nustatyti statinio (apartamentinio viešbučio) techninio projekto neatitikimai teritorijų planavimo dokumentui - komisijos posėdžio metu galiojusiam žemės sklypo detaliajam planui, taip pat projektavimo sąlygų sąvadui, todėl negalėjo būti duotas pritarimas statybos leidimo, prieštaraujančio teritorijų planavimo dokumentui, išdavimui. Teismai taip pat jau yra konstatavę, kad panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymą Nr. 01A-66-V-983, statybos leidimas prieštarauja detaliajam planui. 2003-11-24 statybos leidimas buvo neteisėtai išduotas pakoreguoto detaliojo plano pagrindu. 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983 priimtas prieš pat statybos leidimo išdavimą, t. y. jis nebuvo įtrauktas į 2003-06-27 projektavimo sąlygų sąvadą, o apartamentinio viešbučio techninis projektas buvo parengtas ne pagal galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, taigi tuo pačiu pažeidžiant projektavimo sąlygų sąvadą. Ieškovo nuomone, nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimai tiesiogiai lėmė apartamentinio viešbučio statybą. Taip pat ieškovas tvirtina, kad nepagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginys, kad dalis atsakomybės turi tekti Inspekcijai, kadangi jokie Inspekcijos veiksmai ar neveikimas nebuvo pripažinti neteisėtais savarankišku pagrindu, priešingai nei atsakovų (įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Civilinę bylą dėl administracinių aktų panaikinimo nagrinėję teismai nenustatė savarankiškų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205 neteisėtumo pagrindų ir panaikino šią pažymą išimtinai kaip kitų neteisėtų administracinių aktų pasekmę, vadovaudamiesi principu iš neteisėto neatsiranda teisė. Be to, ieškovas teigia, kad pagal teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes apartamentinio viešbučio įteisinimo galimybė neegzistuoja, todėl ieškinyje ir buvo keliamas reikalavimas pašalinti statybos padarinius būtent nugriovimo būdu. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą nugriauti apartamentinį viešbutį. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti tokio sprendimo vien dėl apartamentiniam viešbučiui taikomo apribojimo, įregistruoto Nekilnojamojo daikto registre.

20Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro nurodo, kad ir su šiais apeliaciniais skundais nesutinka. Ieškovas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai buvo jau nustatyti civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010. Vilniaus apskrities viršininko administracija (šiuo metu jos funkcijas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) neteisėtai suteikė žemės sklypo panaudą LOSC, davė neteisėtus 2000-09-18 (registracijos Nr. 10-19/30/2000/2-1271) ir 2000-12-19 (registracijos Nr. 10- 19/30/2000/2-1736) sutikimus subnuomoti žemės sklypo ( - ), dalį UAB „Saunų rojus“. 2000-09-18 ir 2000-12-19 sutikimai subnuomoti dalį žemės sklypo prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Pažeisdama teisės aktų reikalavimus Vilniaus apskrities viršininko administracija UAB „Saunų rojus“ 2000-10-10 davė sutikimą Nr. 10- 48/100/2000/2-1364 subnuomojamoje sklypo dalyje statyti pastatą, nors kaip žemės patikėtinis ji privalėjo užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir valdymą. Tokie Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai sudarė prielaidas UAB „Saunų rojus“ neteisėtai naudotis žemės sklypo ( - ) dalimi subnuomos teise, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo apartamentinio viešbučio ( - ) statybai išdavimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-10-02 įsakymu nutraukė panaudos sutartį su LOSC, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jai buvo žinomos aplinkybės apie subnuomos sutartį, be to, ji buvo davusi leidimą UAB „Saunų rojus“ statyti pastatą subnuomos teise valdomoje sklypo dalyje, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija kaip atidus, rūpestingas ir sąžiningas subjektas privalėjo informuoti šį subjektą apie sutikimų panaikinimą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju panaudos sutarties ir jos pagrindu sudarytos subnuomos sutarties sudarymas, pritarimai subnuomai, pastato statybai subnuomojamoje žemės sklypo dalyje įtakojo neigiamų padarinių atsiradimą - statybos leidimo išdavimą ir apartamentinio viešbučio statybą. Atsiliepdamas į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro apeliacinį skundą, ieškovas nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus savo apeliaciniame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo LOSC naudai.

21Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu patenkintas, naikintinas; ieškinys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu atmestinas. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-178-392/2009 buvo panaikintas Vilniaus miesto valdybos 1997-12-11 sprendimas Nr. 2024V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“; Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“; pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 tarp Vilniaus apskrities viršininko ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro; pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-04 sutartis ir dvi 2000-12-15 sutartys dėl 2000-09-04 sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Saunų rojus“; pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartis ir 2000-12-15 sutartis dėl 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro ir UAB „Saunų rojus“; panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano papildymo“; panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-10-29 statybos leidimas Nr. 565/IT-177, išduotas statytojui UAB „Saunų rojus“ hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti; panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-11-24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898, išduotas statytojui UAB „Saunų rojus“ apartamentiniam viešbučiui statyti; panaikinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205 (t. I, b.l. 11-28). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. 2A-316/2010), 2010-01-26 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 sprendimą (t. I, b.l. 29-41). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą kasacine tvarka (bylos Nr. 3K-3-368/2010), 2010-09-28 nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-26 nutartį (t. I, b.l. 42-54). Pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 (t. I, b.l. 106-107) statytojas UAB „Saunų rojus“ 2003-2004 metais žemės sklype ( - ) (unikalus Nr. ( - )) pastatė dalį apartamentinio viešbučio (unikalus Nr. ( - )) ( - ), kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-03-23 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. 101-11.10-205. Pagal 2004-02-27 atliktus kadastrinius matavimus (byla Nr. 21958) nustatytas statinio baigtumas – 23 proc. (t. I, b.l. 128-133). 2011-10-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistų atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 atliktų darbų apimtis atitinka 2004-02-27 atliktų kadastrinių matavimų (byla Nr. 21958) metu užfiksuotų atliktų darbų mastą (t. I, b.l. 121-126). Po 2002-10-29 išduoto statybos leidimo Nr. 565/IT-177 hidroterapijos centro inžinerinei infrastruktūrai statyti bei 2003-11-24 išduoto statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti statytojui UAB „Saunų rojus“ nebuvo išduoti nauji statybą leidžiantys dokumentai adresu ( - ) (t. I, b.l. 127). Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-178-392/2009 nebuvo išspręstas statybos padarinių, atsiradusių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, pašalinimo klausimas. Pirmos instancijos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą likviduojamą UAB „Saunų rojus“ per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo bei atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, lėšomis pašalinti statybos pagal 2003-11-24 statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 padarinius, t. y. nugriauti nebaigtą statyti apartamentinį viešbutį (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas tiek ieškovo, tiek atsakovų buvo apskųstas. Atsakovai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka. Ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir Nacionalinė žemės tarnyba teigia, jog tarp jų veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimo nėra priežastinio ryšio.

24Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kieno lėšomis turi būti pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai.

25CK 4.103 str., reglamentuojančiame neteisėtos statybos padarinius, tiesiogiai neįtvirtinta teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių statybų civilinių teisinių padarinių galimų sprendimo būdų, bet nurodyta, kad statybos padarinių šalinimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 281 str., 2 d. išvardyti tokios neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai. Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad statytojas ar kitas šio įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytas asmuo (t. y. statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje neteisėtai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas) įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti kaltus asmenis. Kaip savo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo, todėl konkrečių išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų yra savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

26Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai identifikavo kaltus dėl neteisėtos statybos asmenis, nenustatė jų civilinės atsakomybės sąlygų.

27Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.

28Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

29Nesutiktina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai išdavė 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą Nr. NS/1809/03-1898 apartamentiniam viešbučiui statyti, nes veikė tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka - statytojas UAB „Saunų rojus“ pateikė visus reikiamus statybos leidimui gauti dokumentus, komisijos priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą neprieštaravo jokioms tuo metu galiojusioms teisės aktų nuostatoms, todėl atitinkamai atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą išduoti nurodytą statybos leidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai jau buvo nustatyti kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai statybos ir teritorijų planavimo teisiniuose santykiuose buvo neteisėti ir jie tiesiogiai lėmė neteisėtos apartamentinio viešbučio dalies statybą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai Nuolatinės statybos komisijos 2003-10-29 posėdyje neteisėtai pritarė statybos leidimo apartamentinio viešbučio statybai išdavimui. Pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis subnuomos sutartis, pagal kurią UAB „Saunų rojus“ valdė dalį žemės sklypo ( - ), nuo 2003-10-10 buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (šie duomenys buvo vieši). Esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „Saunų rojus“ nebeatitiko statytojo požymių (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), todėl nebuvo teisinio pagrindo pritarti statybos leidimo išdavimui.

30Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginys, kad jos kaltę šalina tai, kad nuomos (subnuomos) sutartys išregistruotos 2003 m. spalio 10 d., o Nuolatinės statybos komisijos posėdis dėl statybos leidimo išdavimo vyko 2003 m. spalio 29 d., todėl Komisija objektyviai negalėjo tikėtis, kad per tokį trumpą laikotarpį duomenys gali pasikeisti, taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuomos (subnuomos) sutartys iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotos 2003-10-10, o Nuolatinės statybos komisijos posėdis vyko 2003-10-29, Nuolatinei statybos komisijai buvo pateikti netgi trejų metų senumo Nekilnojamojo turto registro duomenys, o jų teisingumas apskritai nei prieš posėdį, nei po posėdžio nebuvo tikrinamas. Be to, pastebėtina, kad statybos leidimas išduotas tik 2003-11-24, todėl darytina išvada, kad buvo pakankamai laiko patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, trejų metų senumo duomenys negali būti laikomi tinkamu įrodymu, patvirtinančiu žemės sklypo valdymo teisės turėjimą. Remiantis vien tik protingumo principu, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam asmeniui kyla pareiga patikrinti pareiškėjo teisę būti statytoju, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Be to, pabrėžtina ir tai, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 p.), o vykdydama šią funkciją, savivaldybė turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose.

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktai buvo panaikinti ne tik kaip kitų neteisėtų administracinių aktų pasekmė, tačiau ir savarankiškais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2010 jau yra konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai papildė žemės sklypo ( - ), detalųjį planą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983), kurio pagrindu UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai. Įsakymas priimtas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5, 8 dalis, 23 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45, 51, 55 punktų reikalavimus, nes detalusis planas pakeistas, neatlikus pagal teisės aktus tokiais atvejais privalomų esminių detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tikrinimo procedūrų, be to, priimtas tokios kompetencijos neturinčio subjekto sprendimu. Taigi 2003-11-24 statybos leidimas buvo neteisėtai išduotas ir pakoreguoto detaliojo plano pagrindu. 2003-10-31 įsakymas Nr. 01A-66-V-983 priimtas prieš pat statybos leidimo išdavimą, t. y. jis nebuvo įtrauktas į 2003-06-27 projektavimo sąlygų sąvadą, o apartamentinio viešbučio techninis projektas buvo parengtas ne pagal galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, taigi tuo pačiu pažeidžiant projektavimo sąlygų sąvadą.

32Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimai tiesiogiai lėmė apartamentinio viešbučio statybą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai, kad jos atlikti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo kilusių pasekmių, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33Kritiškai vertintina ir apelianto pozicija, kad statybos leidimo panaikinimą nulėmė tik paties statytojo veiksmai, nes akivaizdu, kad vien pareiškėjo kreipimasis į savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo be savivaldybės tam tikrų veiksmų nesukeltų jokių teisinių pasekmių nagrinėjamu atveju.

34Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas.

35Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendime buvo nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“, kuriuo buvo suteiktas Lietuvos olimpiniam sporto centrui 99 metams naudotis 48 446 m2 ploto valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), nustatant, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (mokyklos statiniui eksploatuoti), bei 1998-11-09 Vilniaus apskrities viršininko ir Lietuvos olimpinio sporto centro pasirašyta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660, pagal kurią Vilniaus apskrities viršininkas 48 446 m2 ploto valstybinės žemės sklypą ( - ), 99 metams suteikė naudotis Lietuvos olimpiniam sporto centrui, pažeidžia imperatyvias teisės normas. Minėtu sprendimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas Nr. 3240-01, o 1998-11-09 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 buvo pripažinta negaliojančia ab initio. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nesant minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, UAB „Saunų rojus“ nebūtų galėjęs tapti minėto žemės sklypo dalies naudotoju subnuomos pagrindu, dėl to statytojui nebūtų išduotas statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai.

36Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ir buvo pripažinta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-09 įsakymas Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“, kuriuo buvo suteiktas Lietuvos olimpiniam sporto centrui 99 metams naudotis ginčo žemės sklypas, bei 1998-11-09 Vilniaus apskrities viršininko ir Lietuvos olimpinio sporto centro pasirašyta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 88K01/98-19660 pažeidė imperatyvias teisės normas, tačiau nagrinėjamu negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad statybos leidimas apartamentinio viešbučio statybai buvo išduotas 2003 m. lapkričio 24 d., nors valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), panaudos sutartis, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, jau 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4883-01 buvo nutraukta, o panaudos sutarties bei nuomos sutarties nutraukimo juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruoti dar 2003 m. spalio 10 d.

37Pabrėžtina, kad statybos padariniai atsirado 2003 m. lapkričio 24 d. statybos leidimo Nr. NS/1809/03-1898 pagrindu, kuris buvo išduotas neatsižvelgiant į tai, jog jau 2003 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas dėl subnuomos sutarties su UAB „Saunų rojus“ nutraukimo. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija, įvertinusi tai, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, ėmėsi iniciatyvos nutraukti panaudos sutartį ir tai buvo atlikta iki statybos leidimo išdavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos (kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėjos valstybinės žemės valdymo srityje) veiksmai ir padaryta žala yra pernelyg nutolusi nuo neigiamų padarinių atsiradimo, t.y. statybos leidimo išdavimo ir apartamentinio viešbučio statybos.

38Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro apeliacinis skundas atmestinas.

39Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui 4 598 Lt turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas. Pirmos instancijos teismas atsakovo naudai priteisė tik 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi nurodė, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

40Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: 1 800 Lt už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį surašymą (2 T. b.l. 68), po 500 Lt už dalyvavimą 2012-08-01 ir 2012-09-12 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei 2012-10-22 ir 2012-12-10 teismo posėdžiuose, neįskaitant PVM (2 T., b.l. 68, 117). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, įskaitant PVM, sudaro 4 598 Lt.

42Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis ir neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti visas faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad atstovauti ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes advokatas R. S. atsakovui atstovavo ir ankstesnėse bylose, kuriose buvo ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai, todėl jam jau buvo žinomos bylos aplinkybės, taip pat pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama ir kompleksinė teisės aktų nuostatų analizė, kuri reikalautų didelių pastangų. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo pagrįstai sumažintos iki 1 000 Lt.

43Be to, apeliantas prašė priteisti ir 2 000 Lt išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš apelianto advokato į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad suteikta paslauga yra tik dalyvavimas teismo posėdžiuose ( 2 T., b.l. 68 ir 107). Bendra pirmos instancijos teismo posėdžių trukmė yra 2 val. 26 min. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme yra numatytas 0.15 koeficientas, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai apelianto prašomas priteisti 2 000 Lt išlaidas už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose sumažino iki 400 Lt.

44Taigi, visų nurodytų argumentu pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 400 Lt, todėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

45Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

46Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5970-779/2012, kuria buvo atmestas Inspekcijos ieškinys atsakovų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro atžvilgiu. Apelianto nuomone, be KKSD ir LOSC bei UAB „Saunų rojus“ sutarčių nebūtų išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu buvo statomas apartamentinis viešbutis. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai LOSC ir KKSD taip pat įtakojo statybos leidimo išdavimą ir neigiamų padarinių – apartamentinio viešbučio dalies statybą, nes būtent šie subjektai neteisėtai perdavė sklypo dalį subnuomos pagrindais UAB „Saunų rojus“, todėl egzistuoja visos ir šių atsakovų atsakomybės sąlygos. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-10-02 įsakymu nutraukė panaudos sutartį UAB „Saunų rojus“ buvo informuota tik po daugiau kaip 2 mėnesių ir po to, kai UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas 2003-11-24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898 apartamentinio viešbučio statybai.

47Pirmos instancijos teismas šiuo atveju pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. 4883-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) panaudos sutarties nutraukimo“ nutraukus žemės nuomos sutartį su Lietuvos olimpinio sporto centru, tuo pačiu nutrūko ir 2000-09-11 subnuomos sutartis tarp centro ir UAB „Saunų rojus“, o 2003-11-24 statybos leidimas Nr. NS/1809/03-1898, kurio pagrindu buvo statomas apartamentinis viešbutis, UAB „Saunų rojus“ buvo išduotas, kai tarp UAB „Saunų rojus“ ir centro sudaryta 2000-09-11 subnuomos sutartis jau buvo nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, todėl pirmos instancijos teismas ir atmetė ieškovo ieškinį atsakovų Lietuvos olimpinio sporto centro ir Kūno kultūros ir sporto departamento atžvilgiu.

48Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad tarp Lietuvos olimpinio sporto centro ir Kūno kultūros ir sporto departamento veiksmų ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad Lietuvos olimpinio sporto centro ir Kūno kultūros ir sporto departamento sudarytos neteisėtos sutartys su UAB „Saunų rojus“ buvo panaikintos dar iki statybos leidimo išdavimo. Nuo 2003-10-10 subnuomos sutartis su UAB „Saunų rojus“ buvo išregistruota ir iš VĮ „Registrų centras“. Nors Lietuvos olimpinio sporto centras ir Kūno kultūros ir sporto departamentas neteisėtai perdavė ginčo žemės sklypo dalį subnuomos pagrindais UAB „Saunų rojus“ ir juos siejo neteisėti sutartiniai santykiai, tačiau šiems sutartiniams santykiams nutrūkus dar iki statybos leidimo išdavimo, teisėjų kolegija neįžvelgia priežastinio ryšio tarp minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių.

49Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad minėti atsakovai neatliko pareigos informuoti UAB „Saunų rojus“ apie panaudos sutarties nutraukimą ir paaiškinti, kad tuo pagrindu nutraukiamos ir visos kitos sutartys, yra pagrįsti ne išsamiais teisiniais argumentais, bet bendro pobūdžio samprotavimais, kurie nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo.

50Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai turėjo įtakos statybos leidimo išdavimui, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu patenkintas, panaikintinas; šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas. Konstatavus, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai neturėjo įtakos statybos leidimo išdavimui ir apartamentinio viešbučio statybai, ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu atmesti. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 str. 2 p.).

51Atmetus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, jai kyla pareiga padengti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centras patyrė 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.11. papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,5. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl priteistinos.

52Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

53Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu atmesti.

54Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centrui, j.a.k. 188600743, iš apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j.a.k. 288600210, 1210 Lt (tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos... 5. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 8. Atsakovas likviduojama UAB „Saunų rojus“ atsiliepimo į ieškinį per... 9. Trečiasis asmuo antstolis M. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 12. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 14. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos... 15. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos... 16. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos... 17. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos... 18. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 20. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 21. Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atsakovo... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 sprendimu... 24. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kieno lėšomis... 25. CK 4.103 str., reglamentuojančiame neteisėtos statybos padarinius, tiesiogiai... 26. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 27. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos... 28. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas... 29. Nesutiktina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad... 30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginys, kad jos kaltę šalina... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto... 32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei,... 33. Kritiškai vertintina ir apelianto pozicija, kad statybos leidimo panaikinimą... 34. Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas.... 35. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendime buvo nustatyta, jog... 36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ir buvo pripažinta, kad Vilniaus... 37. Pabrėžtina, kad statybos padariniai atsirado 2003 m. lapkričio 24 d.... 38. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 39. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos... 40. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti... 42. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą... 43. Be to, apeliantas prašė priteisti ir 2 000 Lt išlaidas už atstovavimą... 44. Taigi, visų nurodytų argumentu pagrindu teisėjų kolegija prieina prie... 45. Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 46. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 47. Pirmos instancijos teismas šiuo atveju pažymėjo, kad Vilniaus apskrities... 48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo... 49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti ieškovo apeliacinio skundo... 50. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 51. Atmetus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 52. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 53. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje,... 54. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d.... 55. Priteisti atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos...