Byla 2A-70-413/2012
Dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lėvuo“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9855-584/2011 pagal ieškovo AB „Lėvuo“ ieškinį atsakovui AB „Baltic Shopping centers“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Lėvuo“ ieškiniu prašė pripažinti 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2005 m. lapkričio 30 d. vienašališką negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų tarp AB „Lėvuo“ (nuomininko) ir AB „Baltic Shopping senters“ (nuomotojo), nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-6).

6Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal nuomos sutarčių 18.6 punktą, atsakovas galėjo vienašališkai nutraukti sutartis tik esant pakankamam tam pagrindui. Aiškinant šią sutarčių nuostatą priešingai, būtų pažeisti sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi, proporcingumo, interesų pusiausvyros principai, toks aiškinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų. Nuo nuomos sutarčių vykdymo pradžios iki šiol ieškovas sąžiningai ir tinkamai vykdė nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo elgesys - nuomos sutartys nebuvo nutrauktos dėl ieškovo kaltės ar netinkamo nuomos sutarčių vykdymo. Ieškovo nuomone, atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant nuomos sutartis, tam nesant pakankamo pagrindo, yra neteisėti, nes pažeidžia imperatyviuosius teisės principus.

7Atsakovas AB „Baltic Shopping senters“ su ieškovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad nuomos sutarčių nuostatos ieškovui buvo žinomos ir priimtinos, suteikė šalims lygias teises nutraukti patalpų nuomos sutartis prieš terminą. Šalių pasirašytos ir galiojančios sutartys šalims turi įstatymo galią, todėl ieškovo argumentai dėl sutarčių nutraukimo neturi teisėto pagrindo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš AB „Lėvuo“ valstybės naudai 25,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t.2, b.l. 35-37).

10Teismas nustatė, kad bylos šalys 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2005 m. lapkričio 30 d. sudarė dvi Patalpų nuomos sutartis, pagal kurias atsakovas išnuomojo ieškovui dešimties metų laikotarpiui 465,67 kv. m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu B10 ir 107,99 kv. m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu B10a, esančias prekybos centre „Mega", Kaune, Islandijos pl. 32. Nuomos sutarčių 18.6 punkto pakeitimu šalys susitarė kad: „Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį po 2 (dviejų) nuomos laikotarpio metų. Apie tokį sutarties nutraukimą šalis rašytiniu pranešimu turi informuoti kitą šalį per 1 (vieną) mėnesį, einantį po 2 (dviejų) nuomos laikotarpio metų. Tokiu atveju sutartis nutraukiama po 6 (šešių) mėnesių nuo tokio rašytinio pranešimo gavimo dienos". 2009 m. kovo 18 d. Susitarimų dėl nuomos sutarties pakeitimo pagrindu (t.1, b.l. 75, 76, 135-136), atsakovas AB „Baltic Shopping Senters“ 2010 m. lapkričio 29 d. raštais Nr. 02-07-102 ir Nr. 02-07-103 „Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ pranešė ieškovui AB „Lėvuo“, kad vienašališkai nutraukia nuomos sutartis nuo 2011 m. gegužės 31 d. ( t.1, b.l. 10, 11 ). Teismas konstatavo, kad nuo sutarties sąlygų turinio teismas gali ir privalo nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešėjai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lėvuo“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 38-43). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomos sutarčių nutraukimas yra teisėtas, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, neatskleidė bylos esmės, kadangi:

141) teismas Sprendime nepasisakė ir nevertino konkrečių atsakovo veiksmų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, neanalizavo šalių sudarytų Nuomos sutarčių bei nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nors tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl Nuomos sutarčių 18.6 punkto aiškinimo;

152) ieškinyje ieškovas nurodė eilę imperatyvių įstatymo nuostatų (CK 1.5, 1.137, 6.158, 6.200 straipsniai), kurioms Nuomos sutarčių nutraukimas prieštarauja, tačiau teismas dėl šių įstatymo nuostatų pažeidimo ir/ar jų taikymo ginčo atveju apskritai nepasisakė (CPK 270 str. 4 d.);

163) teismas nesivadovavo ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009) ir rėmėsi Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011, kurioje nustatytos aplinkybės visiškai nesutapo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008, 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008);

174) vadovaujantis Nuomos sutarčių 18.6 punktu, šios sutartys galėjo būti nutrauktos tik esant pakankamam pagrindui, tačiau teismas to nevertino ir nepasisakė dėl Nuomos sutarčių nutraukimo tik esant pakankamam įstatyminiam ir faktiniam pagrindui (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant Nuomos sutartis, tam nesant pakankamo pagrindo, yra neteisėti, nes pažeidžia imperatyvias teisės normas. Sprendimas, kuriame apskritai nėra pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo esmės, t.y. ar atsakovas, nutraukdamas Nuomos sutartis nesant pakankamo pagrindo, pažeidė imperatyvius teisės principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas;

185) šalims skirtingai aiškinant Nuomos sutarties 18.6 punktą, teismas privalėjo Nuomos sutartis aiškinti vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27'4/2004; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-01 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo Sprendime apskritai nėra nurodyta jokių argumentų dėl Nuomos sutarčių 18.6 punkto turinio ir šio punkto aiškinimo, apsiribojant teiginiu, kad „minėtos sutarčių sąlygos yra aiškios“;

196) teismo nurodyta aplinkybė, kad buvo laikytasi Nuomos sutartyse numatytų terminų pranešti apie jų nutraukimą, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui pagal ieškovo suformuluotą ieškinį (ieškinys nebuvo grindžiamas termino pažeidimu ir pan.).

207) teismas konstatavo, kad atskiras ieškinio atmetimo pagrindas yra tai, jog ieškovo teisė kreiptis į teismą, pasirenkant teisių gynimo būdą, nebuvo pažeista. Tačiau teisės kreiptis į teismą nepažeidimas (ar teisės realizavimas) nėra pagrindas atmesti ieškinį.

218) patalpų įrengimui apeliantas investavo virš 600 tūkst. litų, taigi nesant pakankamam pagrindui nutraukti Nuomos sutartį, atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Baltic Shopping Centers“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 50-53). Atsiliepime nurodomi tokie motyvai:

231) Kauno miesto apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo minėtą sprendimą keisti ar naikinti. Ieškovui buvo žinomas sutarčių 18.6 punktas dėl galimybės nutraukti sutartį vienašališkai. Vėlesni ieškovo veiksmai patvirtina, kad pastarasis pripažino atsakovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo išsikėlė iš ginčo patalpų. Šią aplinkybę patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedami 2011 m. gegužės 31 d. galutinio patalpų priėmimo-perdavimo aktų nuorašai bei neesminių defektų akto nuorašas, kuriame nurodyta, jog defektai yra pašalinti 2011 m. birželio 7 d. Taigi apeliantas savo veiksmais patvirtino sudarytų sutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad preziumuojama, jog šalis patvirtino sandorį, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovas iš anksto, t.y. prieš pusę metų, 2010 m. lapkričio 29 d., informavo ieškovą apie vienašališką sutarčių nutraukimą, tačiau į teismą dėl tariamos teisės pažeidimo ieškovas kreipėsi tik 2011 m. balandžio 18 d., t.y. prieš pat sutarčių nutraukimą. Nors Kauno miesto apylinkės teismo paskutiniame teismo posėdyje (2011-05-30) ieškovas palaikė savo ieškinį ir prašė jį nagrinėti, nepaisant to, 2011 m. gegužės 31 d. jis išsikėlė iš ginčo patalpų. Atsakovo nuomone, apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai - nepagrįstai kreipėsi į teismą, sukėlė atsakovui nepagrįstų rūpesčių bei bylinėjimosi išlaidų;

242) apeliantas apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011, kuri reikšminga nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, kad šioje nutartyje yra akcentuojami LR Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo išaiškinimai dėl teismo precedentų jų konkurencijos atveju. Apelianto nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos 2009 m., o Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, priimta 2011 m. kovo 10 d. Šioje nutartyje yra įtvirtinta nuomos sutarties šalių teisė vienašališkai, ne teismine tvarka, nutraukti nuomos sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Šioje nutartyje pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija padarė išvadą kad taikant nurodytas precedento kolizijos sprendimo taisykles, turi būti vadovaujamasi plenarinės sesijos nutarime ir 2000 m. birželio 29 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-430/2000) nutartyje esančiais išaiškinimais. Taigi Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendime vadovavosi suformuota ir apibendrinta teismų praktika;

253) apeliantas nepagrįstai teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl nuomos sutarčių nutraukimo galimumo tik esant įstatyminiam ir faktiniam pagrindui. Teismas sprendime pasisakė, kad įstatymai numato galimybę sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino, jeigu tai yra numatyta įstatyme ar sutarties šalys dėl to susitarė. Teismas pripažino, jog ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių 18.6 punktas numatė galimybę nuomotojui be nuomininko kaltės nutraukti sutartį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti šioje civilinėje byloje, jog nuomos sutartys nutrūko neteisėtai. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl sutarčių nutraukimo pagrindų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių;

264) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino nuomos sutarčių 18.6 punktų turinio, o tik apsiribojo teiginiu, kad minėtos sutarčių sąlygos yra aiškios. Kauno miesto apylinkės teismas sprendime atliko tiek įstatymų, tiek teisminės praktikos analizę dėl terminuotos sutarties vienašališko nutraukimo. Todėl teismo teiginys „minėtos sutarčių sąlygos yra aiškios, nutraukiant sutartis buvo laikytasi sutartyse numatytų įspėjimų terminų“ yra paremtos ir pagrįstos;

275) apeliaciniame skunde klaidingai interpretuojama sprendimo dalis, kuria teismas nustatė, kad „ieškovo teisė pateikiant ieškinį (2011-04-18) nebuvo pažeista“. Apeliantas klaidingai mano, kad teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, jog ieškovo teisė kreiptis į teismą nebuvo pažeista. Teismas akcentavo ne ieškovo teisę kreiptis į teismą, bet analizavo ir pasisakė dėl ieškovo, kaip nuomininko, teisės pažeidimo, t.y. teismas konstatavo, kad 2011 m. balandžio 18 d., tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą teisminės gynybos, atsakovas nebuvo vienašališkai nutraukęs sutarties, todėl ieškovas neturėjo teisės pateikti ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi Sutartis tarp šalių nutraukta tik 2011 m. gegužės 31 d.;

286) apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos AB „Lėvuo“ 2011 m. gegužės 6 d. pažymą Nr. 11-383, patvirtinančią, jog ieškovas nuomojamų patalpų įrengimui investavo 647 334 Lt. 2005 m. Negyvenamų patalpų nuomos sutarčių 1.8 punktuose ieškovas su atsakovu susitarė, kad nuomos objekto įrengimą atlieka nuomininkas savo sąskaita. Šiame punkte sutarties šalys konstatavo, kad „Nuomininko atlikti nuomos objekto įrengimo darbai nebus nuomotojo kompensuojami nutraukus šią sutartį ar jai kitaip pasibaigus, nepriklausomai nuo tokio sutarties nutraukimo ar kitokio jos pasibaigimo pagrindo“. Iš sutarčių teksto analizės akivaizdu, kad teisiniam ginčui dėl vienašališko sutarties nutraukimo neturi jokios įtakos nuomininko investicijos į nuomojamą objektą, nes įrengimo darbai pagal sutartį nuomininkui nekompensuojami. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai šios pažymos neprijungė prie civilinės bylos, nes ji yra teisiškai nereikšminga.

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2005 m. lapkričio 30 d. sudarė dvi patalpų nuomos terminuotas sutartis, pagal kurias atsakovas išnuomojo ieškovui dešimties metų laikotarpiui 465,67 kv. m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu B10, ir 107,99 kv. m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu B10a, esančias prekybos centre „Mega", Kaune, Islandijos pl. 32. Atsakovas 2010 m. lapkričio 29 d. pranešimais Nr. 02-07-102 ir Nr. 02-07-103 informavo ieškovą, jog remiantis Sutarties 18.6 punktu, nuomotojas nuo 2010 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukia Nuomos sutartis.

32Byloje kilo ginčas dėl terminuotos nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo ir nuomos sutarčių 18.6 punkto taikymo bei aiškinimo. Ieškovas AB „Lėvuo“ (nuomininkas) ir atsakovas AB „Baltic Shopping senters“ (nuomotojas) 2009 m. kovo 18 d. Susitarimais dėl Patalpų nuomos sutarčių pakeitimo nutarė pakeisti iki šiol galiojusias Nuomos sutarčių 18.6 punktų nuostatas ir susitarė, kad: „Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį po 2 (dviejų) nuomos laikotarpio metų. Apie tokį Sutarties nutraukimą šalis rašytiniu pranešimu turi informuoti kitą šalį per 1 (vieną) mėnesį, einantį po 2 (dviejų) nuomos laikotarpio metų. Tokiu atveju Sutartis nutraukiama po 6 (šešių) mėnesių nuo tokio rašytinio pranešimo gavimo dienos. Jei šalys šiame punkte nustatyta tvarka nenutraukia Sutarties per 1 (vieną) mėnesį, einantį po 2 (dviejų) nuomos laikotarpio metų, šalys išsaugo teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį po kiekvienų sekančių 1 (vienerių) nuomos laikotarpio metų, apie tokį Sutarties nutraukimą rašytiniu pranešimu informuojant kitą šalį šiame Sutarties punkte nurodyta tvarka“(t.1, b.l. 75, 135).

33Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu, t.y. aptarus pačioje sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 nutarime (civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004) pažymėjo, kad sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 ir 6.156 straipsniai). Bendrosios sutarčių pabaigą reguliuojančios civilinės teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t.y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217 – 6.220 straipsniai). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka.

35Taigi CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai nėra nustatomi esminiai sutarties pažeidimai ir toks reguliavimas neprieštarauja sutarties šalių dispozityvumo ir laisvės principams. Paminėtų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pagal Nuomos sutarčių 18.6 punktą Sutartys negalėjo būti nutrauktos „nesant tam pagrindo“, apeliantui tokio pagrindo nenurodžius ir teisiškai šio argumento nepagrindus, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip jau buvo minėta, šalys susitarė nutraukti sutartį ir nenustačius sutarties pažeidimų.

36Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepasisakė ir nevertino konkrečių atsakovo veiksmų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, (CK 1.5, 1.137, 6.158, 6.200 straipsniai), neatsižvelgė, kad Nuomos sutarčių nutraukimas prieštarauja šioms teisės normoms, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Visų pirma, apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais (neveikimu) pasireiškė nurodytų teisės normų pažeidimas, o apsiribojo tik pažodiniu šių teisės normų turinio išdėstymu. Taigi, teigdamas, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesilaikė protingumo, teisingumo bei kitų principų, apeliantas remiasi aplinkybėmis, kurių byloje nenustatyta Antra, ieškovo nurodyti įstatymai yra teisės normos, reglamentuojančios civilinių teisinių santykių dalyvių bendruosius principus, tačiau ieškovas nenurodė, ar buvo pažeistos ir kokios specialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčo teisinius santykius. Trečia, minėta, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. CK 6.497 straipsnyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą šiame straipsnyje arba nuomos sutartyje nustatytais pagrindais. Šioje normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo dėl teisminės nutraukimo tvarkos (nenustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka, taipogi nenustatyta draudimo nutraukti sutartį neteismine tvarka), todėl sprendžiant dėl jos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Paminėtam kontekste pažymėtina, kad iki 2009 m. kovo 18 d. Susitarimų dėl Nuomos sutarčių pakeitimo pasirašymo pagal Sutarčių 18.6 punktą nesikreipiant į teismą vienašališkai, nesant sutarties pažeidimo teisę nutraukti sutartį turėjo tik apeliantas. Taigi, pasirašius 2009 m. kovo 18 d. Susitarimus, sutarties šalys tapo lygiateisėmis Sutarties 18.6 punkto atžvilgiu, tuo pačiu buvo išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nei viena iš šalių neįgijo daugiau teisių ir pareigų, šio Sutarties pakeitimo neginčijo ir su juo sutiko. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijama Sutarties nuostata prieštaravo šalių interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantas nepateikė kitokio, nei Sutarties 18.6 punkte nustatyto sutarties aiškinimo būdo, nenurodė, ar ši Sutarties nuostata prieštarauja kitoms sutarties sąlygoms, todėl nepagrįstais laikytini teiginiai, jog buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimas apie sutarties nutraukimą yra savarankiškas pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės CK 1.138 straipsnio prasme. Todėl teismo motyvai, jog ieškinio padavimo dienai (2011 04 18) ieškovo teisės nebuvo pažeistos, kadangi faktinis Sutarčių nutraukimas įvyko 2011 m. gegužės 31 d., yra nepagrįsti, tačiau nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.

38Apelianto argumentai, jog jis į nuomojamas patalpas investavo daugiau kaip 600 tūkst. litų nuosavų lėšų, Sutarčių 1.8 punktų pagrindu yra teisiškai nereikšmingi, juolab, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo.

39Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės taisyklių, todėl naikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

40Apeliacinės instancijos teisme atsakovo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikta, teismo turėtos išlaidos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio (t.2, b.l. 48), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „Lėvuo“ ieškiniu prašė pripažinti 2005 m. rugpjūčio 17... 6. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal nuomos sutarčių 18.6 punktą,... 7. Atsakovas AB „Baltic Shopping senters“ su ieškovo pozicija nesutiko ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad bylos šalys 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2005 m.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lėvuo“ prašo panaikinti Kauno miesto... 13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei... 14. 1) teismas Sprendime nepasisakė ir nevertino konkrečių atsakovo veiksmų... 15. 2) ieškinyje ieškovas nurodė eilę imperatyvių įstatymo nuostatų (CK 1.5,... 16. 3) teismas nesivadovavo ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika panašaus... 17. 4) vadovaujantis Nuomos sutarčių 18.6 punktu, šios sutartys galėjo būti... 18. 5) šalims skirtingai aiškinant Nuomos sutarties 18.6 punktą, teismas... 19. 6) teismo nurodyta aplinkybė, kad buvo laikytasi Nuomos sutartyse numatytų... 20. 7) teismas konstatavo, kad atskiras ieškinio atmetimo pagrindas yra tai, jog... 21. 8) patalpų įrengimui apeliantas investavo virš 600 tūkst. litų, taigi... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Baltic Shopping Centers“... 23. 1) Kauno miesto apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai... 24. 2) apeliantas apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 25. 3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas... 26. 4) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino nuomos sutarčių... 27. 5) apeliaciniame skunde klaidingai interpretuojama sprendimo dalis, kuria... 28. 6) apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos AB... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2005 m.... 32. Byloje kilo ginčas dėl terminuotos nuomos sutarties vienašalio nutraukimo... 33. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 35. Taigi CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę... 36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimas apie sutarties nutraukimą yra... 38. Apelianto argumentai, jog jis į nuomojamas patalpas investavo daugiau kaip 600... 39. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 40. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo išlaidas patvirtinančių dokumentų... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 42. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti... 43. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....