Byla 2A-33-163/2014
Dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų ir apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiais, įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant ieškovei J. V. A., jos atstovams advokatui J. S., advokato padėjėjui M. M., atsakovės L. I. atstovei advokatei R. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. V. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. A. ieškinį atsakovėms L. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų ir apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiais, įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-18 įsakymo Nr. 13.6-3544 dalį, kuria (pagal 1 įsakymo priedą) atsakovės motinai J. M. Ž. pripažinta nuosavybės teisė ir suformuotas žemės sklypas, adresu ( - ); pripažinti negaliojančiu atsakovės motinai J. M. Ž. 1997-11-05 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 3029; pripažinti negaliojančia 2005-10-07 sutartį Nr. 7KV-6535; pratęsti terminą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą; nustatyti juridinį faktą, kad ieškovė J. V. A. priėmė palikimą – žemės sklypo dalį, adresu ( - ), įformindama namo, esančio ginčo sklype, palikimo priėmimą pagal testamentą ir faktiškai jį valdydama. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui įforminti.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 7 050 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. I. ir 116,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovė, prašydama panaikinti 2005-08-18 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-3544 dalį, nenurodė nė vieno pagrindžiančio argumento, kodėl šis įsakymas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, be to, ieškovė yra praleidusi senaties terminą ginčyti apskrities viršininko įsakymą ir šio termino neprašė atnaujinti. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-18 įsakymas Nr. 13.6-3544 yra priimtas teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatymais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu J. M. Ž. 1997-11-05 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 3029. Be to, ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei teisme ginti be svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu turi būti pripažinta negaliojančia 2005-10-07 sutartis Nr. 7KV-6535, kuria buvo išpirktas žemės sklypas, adresu ( - ), nepateikė jokių įrodymų, todėl šį ieškovės reikalavimą paliko nenagrinėtą.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo sprendimas visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas. Teigia, kad pagal testamentą paveldėjusi ir pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ginčo sklype, adresu ( - ), taip pat priėmė ir kitą palikimo dalį – ½ dalį žemės sklypo, adresu ( - ), todėl atsakovės motinai J. M. Ž. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 3029 visam žemės sklypui, adresu ( - ), yra neteisėtas ir teismas turėjo jį pripažinti negaliojančiu, atitinkamai pripažintini negaliojančiais ir kitus norminius aktus ir liudijimus, išduotus ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ji apie tai, kad atsakovė paveldėjo žemę, sužinojo anksčiau, kai buvo pasirašyta 2006-02-13 sutartis, nei 2010-08-19, kai gavo atsakovės reikalavimą sumokėti žemės nuomos mokestį, ir neteisingai konstatavo, kad praleistas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas rėmėsi tik atsakovės pateikta jos pačios parengta 2006-02-13 sutartimi, kurioje nenumatyta, kad visas žemės sklypas priklauso atsakovei. Be to, pasirašant 2006-02-13 sutartį, nesigilino į jos turinį.

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Palangos miesto valdyba 1992-12-08 potvarkiu Nr. 243 „Dėl žemės sklypų“ grąžino S. A. neatlygintinai natūra 0,2 ha ploto žemės sklypą ( - ), prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Kiti procesai, vykę po žemės sklypo, adresu ( - ), grąžinimo savininkei S. A. natūra, ir sudaryti sandoriai tarp fizinių asmenų neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, susijusioms su institucijos funkcijų vykdymu.

6Atsakovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė paveldėjimą ir ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus. Ieškovė po

7S. A. mirties pagal testamentą paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, o dėl žemės sklypo ji yra tik antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Teismas teisingai įvertino paveldimo turto pagal įstatymą mastą ir tai, kad antros eilės įpėdinei – ieškovei neatsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Ieškovei neatsirado paveldėjimo teisė į žemės sklypą pagal testamentą, nes 1996-05-18 atsiradusio palikimo metu pastatai ir žemės sklypas buvo registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir nebuvo daiktas ir priklausinys, kuriuos ištiktų tas pats likimas. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1996-11-21, kai ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ir ieškovė suvokė, kad paveldi tik pastatų dalį – ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu ( - ). Nors pastatai ir buvo ant 2000 kv. m žemės sklypo, tačiau ieškovei žemė testamentu nebuvo palikta, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji priėmė ir ½ žemės sklypo dalį. Be to, ieškovė 2006-02-13 pasirašė su kitais žemės sklypo savininkais sutartį dėl kiemo statinių pasidalijimo, kuriame nurodyta, kam priklauso žemės sklypas nuosavybės teise. 1992 m. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos teisėtai, todėl nebuvo pagrindo svarstyti vėliau sudarytų sandorių panaikinimą. Reikalavimas dėl paveldėjimo termino atnaujinimo, juridinio fakto nustatymo nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes palikimas negali būti priimtas dalimis, o palikimą apeliantė jau yra priėmusi ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, o būdama antros eilės įpėdinė neturi teisės paveldėti žemės sklypo, nes jį paveldėjo pirmos eilės įpėdinė J. M. Ž..

8Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovai apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

9Atsakovės L. I. atstovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad nors ieškovė turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą, tačiau jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

12Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių: įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nustatant juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, faktą bei ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo.

13Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal testamentą priimdama ir įformindama palikimą į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, adresu ( - ), ir pradėjusi jį faktiškai valdyti, taip pat priėmė po palikėjos S. A. mirties ir dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), t. y. 1159 kv. m dalį iš bendro 0,2 ha žemės sklypo, adresu ( - ), kartu su atsakovės motina; pripažinti negaliojančia atsakovės motinai J. M. Ž. 1997-11-05 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą bei pratęsti terminą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą.

14Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą

15Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

16Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės močiutė S. A. mirė ( - ). Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. 2000-07-18 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Esant testamentui, pagal įstatymą paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymą, išskyrus tuos įpėdinius, iš kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 str.). 1964 m. CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymą, paveldėjimą atstovavimo teise.

17Bylos duomenimis, palikėja S. A. 1994-07-14 buvo sudariusi testamentą, pagal kurį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą ( - ), lygiomis dalimis paliko savo dukrai A. A. ir anūkei J. V. A. (ieškovei), butą, esantį Jūratės g. 56-30, Palangoje, paliko anūkei L. I.. Tačiau po palikėjos S. A. mirties ( - ) palikimas atsirado ne tik pagal testamentą, bet ir pagal įstatymą, nes dalis palikėjos turto nebuvo palikta testamentu. Palikimo atsiradimo momentu pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą buvo palikėjos dukros A. A., atsakovės motina J. M. Ž. (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Pagal tuometį paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą palikėjo vaikaičiai paveldėdavo tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus (1964 m. CK 573 str. 4 d.). Kadangi ieškovės motina palikimo atsiradimo dieną buvo mirusi, tai paveldėjimo teisė perėjo jos dukrai – ieškovei. Taigi ieškovė, būdama palikėjos S. A. vaikaitė, turėjo teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jos mirusiai motinai D. A. kaip šaukiamos pirmos eilės įpėdinei paveldint pagal įstatymą (CK 573 str. 4 d.). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė turėjo teisę paveldėti ne tik testamentu paliktą palikėjos turtą, bet ir likusį po palikėjos mirties testamentu nepaskirtą turtą pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais.

18Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 str., 2000 CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

19Bylos duomenimis, per įstatyme nustatytą terminą tiek ieškovė, tiek atsakovės motina kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau ieškovė pareiškime dėl palikimo priėmimo išreiškė valią priimti ir paveldėti tik gyvenamojo namo dalį ( - ), pagal testamentą, pareiškimo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties likusį testamentu nepaskirtą turtą ieškovė nepareiškė. Tuo tarpu atsakovės motina kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Palangos miesto notarų biuro notaras R. S. 1996-11-21 išdavė ieškovei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į ½ dalį gyvenamojo ir ½ dalį plytų sandėlio su atitinkama dalimi kiemo įrenginių žemės sklype, adresu ( - ). 1996-11-23 ieškovė paveldėtą ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį plytų sandėlio, adresu ( - ), įregistravo viešajame registre. Palangos miesto notarų biuro notaras R. S. 1996-11-21 išdavė atsakovės motinai J. M. Ž. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, taip pat 1997-11-05 išdavė atsakovės motinai papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2501/ 0032:49, 1159 kv. m dalį iš bendro 0,2 ha žemės sklypo, ( - ), kuris priklausė mirusiajai S. A. pagal Palangos m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1997-09-15 pažymą Nr. 102, kur valstybinio žemės kadastro duomenų registro registracijos Nr. 25/1335, įregistravimo data – 1994-09-14, ir pagal Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkį Nr. 243 ir piniginį indėlį su palūkanomis.1997-11-05 atsakovės motina viešajame registre įregistravo savo nuosavybės teisę į pagal įstatymą paveldėtą 1159 kv. m žemės sklypą iš bendro 0,2 ha žemės sklypo, adresu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė po palikėjos mirties, turėdama teisę paveldėti tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, aiškiai išreiškė savo valią paveldėti tik ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ir nurodė, kokiu paveldėjimo pagrindu, t. y. pagal testamentą. Ieškovė pareiškimo priimti kitu pagrindu, t. y. pagal įstatymą, po palikėjos mirties likusį kitą testamentu nepaskirtą turtą palikimo atsiradimo vietos notarui nepateikė, nors pagal paveldėjimo byloje esančius duomenimis žinojo bei suprato, kad yra ir kitas testamentu nepaskirtas paveldimas turtas, kurį priimti ir paveldėti išreiškė valią atsakovės motina, pateikusi pareiškimą paveldėti pagal įstatymą.

20Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji paveldėjusi pagal testamentą ir pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, adresu ( - ), taip pat priėmė ir kitą palikimo dalį – ½ žemės sklypo, adresu ( - ), kartu su atsakovės motina, pradėjusi ginčo sklypą faktiškai valdyti.

21Pirmiausia pažymėtina, kad 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo priklausiniais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Byloje esančių įrodymų visuma: Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkis Nr. 243, kuriuo neatlygintinai buvo grąžintas 0,2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), jo savininkei S. A. natūra prie nuosavybės teise jai priklausančių pastatų (t. 1, b. l. 36–38, t. 2, b. l. 20); 1994-09-07 dovanojimo sutartis, pagal kurią S. A. padovanojo J. L. 600 kv. m dydžio žemės sklypą, adresu ( - ), kadastrinis Nr. 32:49; Palangos m. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994-09-14 duomenys iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. 25/1335-1, kad žemės sklypo, adresu ( - ), savininkai – S. A., kuriai priklauso 1400/2000 žemės sklypo dalys, ir J. L., kuriam priklauso 600/2000 žemės sklypo dalys; 1996-05-14 privačios žemės (miško) sklypo dovanojimo sutartis, kuria S. A. padovanojo A. M. 241 kv. m žemės sklypo, adresas ( - ), iš bendro jai priklausančio 1400 kv. m žemės sklypo; Palangos m. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1996-05-14 duomenys iš valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. 25/1335-3, kad žemės sklypo, adresu ( - ), savininkai – S. A., jai priklauso 1159/2000 žemės sklypo dalys, J. L., jam priklauso 600/2000 žemės sklypo dalys, ir A. M., jam priklauso 241/2000 žemės sklypo dalis, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, turintis savo unikalų numerį. Taigi ieškovės paveldėtas gyvenamasis namas ir ginčo žemės sklypas buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai, turintys savo unikalius numerius, ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nebuvo laikomi jo priklausiniais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita, ir galėjo būti perduoti ar perleisti savarankiškai, nepriklausomai vienas nuo kito, todėl ieškovė paveldėjusi tik gyvenamojo namo dalį pagal testamentą, automatiškai nepaveldėjo ir neįgijo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą.

22Pažymėtina, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji po močiutės mirties priėmė palikimą – žemės sklypo dalį, pradėdama faktiškai jį valdyti, turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Vien tai, kad ieškovė paveldėjo po palikėjos mirties ½ gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalį pagal testamentą, savaime nereiškia, kad ji būdama įpėdine pagal įstatymą išreiškė valią priimti ir priėmė po palikėjos mirties likusį testamentu nepaskirstytą turtą, šiuo atveju – ginčo žemės sklypą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

23Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po palikėjos mirties dirbo, prižiūrėjo dalį žemės sklypo, naudojosi žeme, valdė ją kaip savo ir laikė save šio turto savininke. Duomenų, kad ieškovė vykdė paveldėto turto bendraturtės pareigas, domėjosi dėl jų vykdymo, mokėjo kartu su atsakovės motina žemės mokesčius valstybei, nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės mokestį mokėjo atsakovės motina pagal patvirtintą 2007–2011 žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją (t. 2, b. l. 31). Nors ieškovė galėjo paveldėti kartu su atsakove pagal įstatymą dalį ginčo žemės sklypo kaip įpėdinė pagal įstatymą, tačiau nuo palikimo atsiradimo 1996-05-18 iki 2010-08-19, kai gavo iš atsakovės reikalavimą sumokėti žemės nuomos mokestį, jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, kad ji faktiškai priėmė palikimą, neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atliko aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškusi savo valią įgyti paveldėtą turtą – dalį žemės sklypo nuosavybės teise bei prisiimti pareigas iš palikimo, nesielgė su paveldėtu turtu kaip su savu, o vien tik gyvenimas name nepripažintinas valios priimti palikimą – ginčo žemės sklypą, tinkamu išreiškimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį žemės sklypo, pradėdama faktiškai jį valdyti, kartu su atsakovės motina.

24Dėl ieškinio senaties termino taikymo

25Apeliantė teigia, kad teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad praleistas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

26Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas. Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, atsirado 1996-05-18, tai, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi būti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu.

271964 m. CK, galiojusiame palikimo atsiradimo metu, neįtvirtinta specialių nuostatų, skirtų ieškinio senaties terminams paveldėjimo teisei ginčyti reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). Iš esmės toks pat ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.

28Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2010-08-19, kai gavo iš atsakovės motinos pranešimą sumokėti žemės nuomos mokestį. Tiek palikėjos paveldėjimo byloje esantys duomenys, tiek civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo, kad jos paveldimas pagal testamentą turtas yra ant palikėjai priklausančio žemės sklypo, tačiau šis žemės sklypas jai pagal testamentą nėra paliktas. Be to, ieškovė žinojo apie tai, kad ji yra įpėdinė pagal įstatymą ir turi teisę paveldėti dar kitą likusį po palikėjos mirties testamentu nepaskirstą turtą, žinojo, kad atsakovės motina kreipėsi į notarą dėl likusio palikėjos testamentu nepaskirto turto paveldėjimo pagal įstatymą. Taigi ieškovė suvokė, kad jai nesikreipiant paveldėti kartu su kitas įpėdiniais pagal įstatymą į po palikėjos mirties likusį testamentu nepaliktą turtą ir įpėdiniams priėmus palikimą, jos teisė paveldėti bus pažeista, tačiau savo teisių neginė. Ieškovė, 1996-11-21 gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą tik į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinių pastatų, adresu ( - ), ir įregistravusi paveldėjimo teisės liudijimą viešame registre, suprato, kad ji pagal testamentą paveldėjo tik pastatus. 1997-11-05 atsakovės motinai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į ginčo žemės sklypą, 1997-11-06 atsakovės motina užregistravo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. 1998-07-22 palikėjos dukra A. A. ir ieškovė J. V. A. pasirašė sutartį dėl jų paveldėto gyvenamojo namo, adresu ( - ), naudojimosi tvarkos, šią sutartį įregistravo viešajame registre, todėl iš viešojo registro duomenų turėjo matyti tai, kad atsakovės motinos vardu yra paveldėtas ir įregistruotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą po jos pastatais, suvokti, kad jos teisė paveldėti yra pažeista, tačiau ir toliau savo teisių negynė. Pagal nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo suvokti 1996 m., kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą ir pareiškime prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių, viešajame registre užregistravusi paveldėtą turtą ir gavusi išrašą apie jai nuosavybės teise priklausančius tik statinius. Be to, 2006-02-13 gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčių pasirašyta sutartis dėl kiemo statinio (kiemo aikštelės) pasidalijimo ir jos įregistravimas VĮ Registrų centre patvirtina, kad ieškovė visą laiką žinojo ir suvokė, kad nuosavybės teise 1159 kv. m ginčo žemės sklypas ( - ), jai nepriklauso, o nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ginčo santykiams taikė vienerių metų ieškinio senatį, tačiau padarė teisingą išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 str. 1 d.). Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji, žinodama apie tai, kad ginčo žemės sklypą paveldėjo atsakovės motina, tiek laiko delsė ir nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo, teisėjų kolegija iš bylos duomenų nenustatė jokių pateisinamų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios ieškovei laiku rūpintis pažeistų teisių gynimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino.

29Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisdamas bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus (CPK 176, 178, 185 str.). Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

30Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 1 d.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 331 straipsniais, teismas

Nutarė

33Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovės J. V. A. atsakovei L. I. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį atmetė;... 4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės... 5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 7. S. A. mirties pagal testamentą paveldėjo gyvenamąjį... 8. Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovai apeliacinį skundą palaiko... 9. Atsakovės L. I. atstovė su ieškovės apeliaciniu skundu... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių: įrodymų tyrimą ir... 13. Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal... 14. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą ... 15. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės... 16. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės močiutė S. A.... 17. Bylos duomenimis, palikėja S. A. 1994-07-14 buvo... 18. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja... 19. Bylos duomenimis, per įstatyme nustatytą terminą tiek ieškovė, tiek... 20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji... 21. Pirmiausia pažymėtina, kad 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo,... 22. Pažymėtina, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą, kad teismas nustatytų... 23. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po palikėjos... 24. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 25. Apeliantė teigia, kad teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių... 26. Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos,... 27. 1964 m. CK, galiojusiame palikimo atsiradimo metu, neįtvirtinta specialių... 28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji apie savo... 29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog... 30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 1500 Lt... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 331... 33. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš ieškovės