Byla 2A-1785-614/2016
Dėl servituto nustatymo, tračiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aldona Tinlindienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. G., J. G., T. G., Z. G., Z. G., F. G. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. B. ieškinį atsakovams S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G. dėl servituto nustatymo, tračiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Č. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti atlyginamą vienkartinio 310,00 Eur dydžio, 4 metrų pločio kelio servitutą S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ), suteikiant teisę naudotis, UAB „Miliuva“ 2016 m. sausio 12 d. plane pažymėta gretimybe ties posūkio taškais 1-2. Ieškovas nurodė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus ir panaikinus bendrojo naudojimo kelią į žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) buvo pažeistos ieškovo, kaip sklypo savininko teisėti interesai. Tam, kad ieškovas galėtų pakliūti į jam priklausantį žemės sklypą bei naudotis jam priklausančiomis teisėmis yra būtina nustatyti kelio servitutą. Kitų galimybių pakliūti į jam priklausantį žemės sklypą ieškovas neturi. Patekti į sklypą galima buvo bendrojo naudojimo keliu, kuris nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus buvo prijungtas prie atsakovų žemės sklypo ir ieškovui uždrausta juo naudotis. Ieškovas taip pat pateikė dubliką.

5Atsakovai Z. G., S. G., J. G., T. G., I. K., Z. G., F. G., pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovas nepateikė su ieškiniu privalomų pateikti dokumentų, ko pasėkoje, ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas.

6Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), neturi kito privažiavimo kelio, todėl manytina, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai būtinas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė atlyginamą vienkartinio 310,00 Eur dydžio, 4 metrų pločio, 493 kvadratinių metrų ploto kelio servitutą atsakovams S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ), suteikiant teisę Č. B. naudotis UAB „Miliuva“ 2016 m. sausio 12 d. servituto nustatymo plane pažymėta gretimybe ties posūkio taškais 1-2. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G. ieškovo Č. B. naudai 834,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė ieškovui išlaidas dėl kelio sutvarkymo ir priežiūros.

8Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovas, pagal esamus duomenis byloje, neturi teisėto privažiavimo prie savo sklypo. Tokia situacija susidarė po to, kai atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, kurie VĮ Registrų centre užregistruoti 2009 m. birželio 4 d., 5 metrų pločio kelio nebeliko, nes minėto žemės sklypo ribos buvo prigretintos prie žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), t.y. linijos ilgis ties ribos posūkio taškais Nr. 1-2, pažymėtais UAB „Kagema“ 2008 m. balandžio 22 d. parengtame plane, pailgėjo 2 m ir gretimybėje ties ribos posūkio taškais Nr. 1-7 pažymėtas žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ).

9Teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad situacija susidarė ir dėl valstybinės institucijos neveikimo, kuri turėjo ne tik numatyti servitutą, bet ir sudaryti sąlygas jį įregistruoti padalinus žemės sklypus neginčo tvarka. Tuo pačiu ir atsakovai, registruodami nuosavybę be kelio servituto, prisiėmė realią riziką dėl bylinėjimosi ateityje.

10Atsakovai iš esmės supranta, kad ieškovas neturi oficialaus privažiavimo prie savo sklypo, tačiau atsakovų netenkina servituto kaina, bet pagrįsti didesnę kainą jie byloje nesugebėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymas labiausiai tenkintų visų šalių interesus, t.y. atsakovai prarastų minimalų savo naudojamos žemės plotą ties sklypo riba, o naujas kelias leistų išvengti ginčų tarp bendrasavininkų dėl patekimo į sklypą.

11Teismas nurodė, kad atsakovai objektyviai neįrodė, kad ieškovai į savo sklypą gali patekti kitais keliais. Todėl konstatuojama, kad tinkamo kito kelio, kuriuo į atsakovų sklypą būtų galima patekti transporto priemonėmis, šiuo metu nėra. Norint sukurti naują kelią reikalingas kitų žemių savininkų ar žemės valdytojo sutikimas, bei naujų planų sukūrimas ir derinimas, kas nėra ekonomiškai ir praktiškai protinga. Teismas konstatavo, jog nesant kito kelio į ieškovo sklypą, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą tenkino, už kelio servitutą - 493 kvadratinių metrų servitutinio kelio iš ieškovo priteisė atsakovams 310 eurų, ieškovui priteisė kelio sutvarkymo ir priežiūros išlaidas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantai S. G., Z. G., F. G., J. G., I. K., T. G., Z. G. apeliaciiu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliantai nurodo, kad teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu jie nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu dėl kelio servituto. Ieškovas net nebuvo pasirengęs tartis su jais dėl įvažiavimo kelio, elgėsi nedraugiškai, netgi iššaukiančiai, t.y. aiškino, kad jis per teismą prisiteis kelią toje vietoje, kurioje panorės.

14Nemėgindamas tartis su kaimynais dėl pravažiavimo kelio, ieškovas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso priemonių taikymo savo kaimynams. Tuo tarpu kaimynų nuomone, buvo galimybė ir jie būtų sutikę mainų keliu leisti įrengti ieškovui privažiavimo kelią, jei jis būtų perleidęs atitinkamą žemės plotą iš savo žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovo žemės sklypas šiuo metu yra 0,72 ha ploto, todėl mainai, perleidžiant atsakovams 0,03 ha žemės būtų juos tenkinę.

15Teismas pažeidė CPK reikalavimus, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pačiam ieškovui ir Nacionalinei Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atstovams, nors atsakovai to reikalavo.

16Ieškovo siūloma kaina - 310 Eur yra aiškiai per maža, atsižvelgiant į esamą vietovę – Vilniaus priemiestinę zoną, todėl logiška, kad kaimynai sutikti su tokiu pasiūlymu negali. Atsakovai, privačios nuosavybės teise valdantys žemės sklypus, kadastro Nr, ( - ) ir Nr. ( - ), juos įgijo paveldėjimo keliu, todėl logiška, kad žemė yra branginama. Be to, žemės yra Vilniaus priemiesčio zonoje, todėl jų komercinė kaina yra ženkliai didesnė nei nustatė VĮ „Registrų centras“.

17Pats ieškovas pripažino, jog naudojasi natūraliai išvažinėtu lauko keliu. Nors natūraliai išvažinėtas lauko kelias nelaikytinas keliu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme (nesuformuotas pagal reikalavimus kelias), juo iki šiol naudojasi vietos gyventojai.

18Susidariusi situacija, kai nėra pravažiavimo prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) plane nebuvo suprojektuotas privažiavimui skirtas kelias yra pačių Nacionalinės žemės tarnybos atstovų kaltė. Kito privažiavimo prie šio žemės sklypo nėra, o žemės sklypo naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat išsakė nuomonę, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai būtinas. Tačiau atsakovų nuomone, ieškovas neišnaudojo visų galimybių spręsdamas kelio skirto privažiuoti prie žemės sklypo klausimus, vengė bendrauti su atsakovais, neieškojo kitokių sprendimų (mainų natūra), vienareikšmiškai atmetė galimybę naudotis miško keliu ar įrengti kelią tarp kitų kaimynų. Dėl šių priežasčių, o taip pat dėl to, kad bylą nagrinėjant nedalyvavo ieškovas ir trečiasis asmuo bei nebuvo sudaryta galimybė atlikti žemės įvertinimą, apeliantai prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

19Kadangi dėl ieškovo ir valstybės institucijos kaltės nebuvo suformuotas pravažiavimas į ieškovo žemės sklypą, apeliantai nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Č. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą.

21Ieškovas nurodė, kad jis neturėjo jokios galimybės spręsti ginčą taikiai, nes atsakovai nesiūlė jam nieko konkretaus, nesiūlė jokių alternatyvų, žemės sklypų mainų ar panašiai. Ieškovas netgi sutiktų savo žemės sklypą perleisti atsakovams, pagal vidutinę žemės sklypo vertę, šiuo metu nustatytą Registro centro duomenimis, kuria remiantis apskaičiuota servitutiniu keliu užimamo žemės sklypo vertė. Ieškovas paskaičiavo keliu užimamo sklypo plotą ir įvertino jo kainą pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę rinkos vertę, sumokant atsakovams vienkartinį mokestį už servitutinį kelią, tuo kompensuojant suvaržymus kylančius dėl apribojimų, nustatant kelio servitutą, parenkant jo vietą kryptį ir dydį žemės sklype. Pažymėta, kad atsakovai nenurodė kodėl teismo posėdyje turėjo privalomai asmeniškai dalyvauti pats ieškovas, todėl teismas pagrįstai atmetė jų prašymą pripažinti ieškovo dalyvavimą posėdyje būtinu. Nieko daugiau ieškovas negalėtų paaiškinti nei nurodyta ieškinyje, todėl tai nelaikytina atsakovų teisių pažeidimu.

22Teismas įvertino, kad žemės sklypo savininkas Č. B. išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, parengė optimalų servitutinio kelio planą, kad jo nuosavybės teisė būtų įgyvendina neapribojant kitų savininkų teisių. Trečiojo asmens nuomone, ieškovai nesutikdami dėl žemės sklypo vertės galėjo prašyti skirti ekspertizę, tačiau to nedarė, tačiau vis tiek kategoriškai nesutiko su servitutinio kelio nustatymo galimybe. Taip pat atsakovai nenurodė kaip turėtų būti jiems kompensuojama, jeigu servitutinis kelias būtų nustatytas, todėl nepagrįstai tai įvardina kaip savo procesinių teisių pažeidimą. Nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis žemės sklypo, priklausančio ieškovui nuosavybės teisėmis, naudoti pagal paskirtį.

23Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

28Apeliantai bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įstatymas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.), tačiau nagrinėjamu atveju, teismui žodinio nagrinėjimo būtinybės nenustačius, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas).

30Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014).

31Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šios bylos aplinkybes ir į susidariusią situaciją, konstatavo byloje būtinybę nustatyti servitutą, kadangi ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą (per apeliantų žemės sklypą). Apeliantai iš esmės taip pat pripažįsta būtinybę nustatyti servitutą, o tai reiškia, kad kartu jie pripažįsta ir būtinybę atitinkamai suvaržyti tarnaujančiojo daikto savininko teises. Tačiau kaip matyti iš bylos dokumentų, šalys geranoriškai susidariusios padėties nesprendė.

33Nors procesiniuose dokumentuose šalys deklaruoja, jog galėtų susitarti jiems palankiomis sąlygomis ar atliekant žemės mainus, ar kitaip kompensuojant, jokių konkrečių pasiūlymų iki teismui priimant sprendimą iš apeliantų pusės nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, jog apie apeliantams pateiktą ieškinį tampo žinoma 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje, 2015 m. gruodžio 9 d. teisme buvo gautas apeliantų atsiliepimas į ieškinį. Nei 2015 m. lapkričio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, nei 2016 m. sausio 14 dienos teismo posėdžio metu, kada teismas nagrinėjo bylą iš esmės, apeliantai nesiūlė konkrečių taikos sutarties sudarymo sąlygų. Paskutinio teismo posėdžio metu apeliantų atstovas prašė pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau šio prašymo motyvas buvo susijęs išimtinai su taikiu sprendimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę netenkinti tokio prašymo, kadangi jokių konkrečių pasiūlymų taikia spręsti bylą nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantai turėjo pakankamai laiko realizuoti šią savo teisę, o be to, taikos sutartis taip pat gali būti sudaryta ir vykdymo procese. CPK 246 straipsnio 5 dalis nustato, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą būtinu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių asmeninis ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje būtų buvęs reikšmingas bylos nagrinėjimui.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas turėjo pripažinti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovo dalyvavimą būtinu. Tokio prašymo apeliantai nebuvo pateikę nei parengiamajame teismo posėdyje, nei savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Prašymą apeliantai motyvavo tuo, jog dėl susidariusios padėties, kad ieškovo žemės sklypas neturi privažiavimo, kaltas trečiasis asmuo. Kitų motyvų nebuvo nurodyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks apeliantų motyvas nėra pakankamas kad būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, kadangi trečiojo asmens dalyvavimas niekaip neįtakoja susidariusios faktinės padėties, o tokios padėties susidarymo priežastys byloje akivaizdžios.

35Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto atlygintinumo. Apeliantai neginčija, jog servituto vietos parinkimas netinkamas. Nors apeliantai skunde mini esant miško keliuką, tuo pat metu jie pripažįsta, jog tai nėra tinkamas kelias privažiuoti ir tinkamai naudotis ieškovo žemės sklypu, jis buvo praeityje, dabar yra mišku užžėlęs (posėdžio garso įrašas).

36Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeŽ. M. v. R J., bylos Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika).

37Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė servitutinio kelio matavimo schemą, žemės sklypų planus, kitus įrodymus. Apeliantai, nesutikdami su ieškovo prašomo nustatyti servitutu, nurodė apie miško kelią, tačiau nepateikė jokio planuose pažymėtos jo vietos, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų (bent vieno iš jai priimtiniausių variantų projekto, kelio schemos, ar jo atitikties saugomas teritorijas reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovams nesutinkant su ieškiniu ir nurodant, į bylą nėra pateikta duomenų apie tariamo miško kelio tikslios vietos, pločio, ilgio, ar galimybės kitos galimai apeliantų siūlomose vietose rengti kelius. Bylos medžiaga teikia pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantai neatsižvelgė į nurodytą pirmosios instancijos teismo pasiūlymą parengiamojo teismo posėdžio metu teikti atsiliepimą su įrodymais, papildomų įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodinėjimo proceso reglamentavimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai (apeliantai), teigdami, jog jų pateikti siūlymai dėl kitos atsakovo galimybės ar kitos kelio vietos yra priimtinesnės nei ieškovo prašomas, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį kelią kitose vietose pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Ši pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip atitinkanti procesines įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).

38Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai (apeliantai) neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jų argumentai apie galimas servitutinio kelio alternatyvas nepagrįsti jokiais įrodymais. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo parinkta servituto vieta yra objektyviai pagrįsta ir labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, o teismas, parinkdamas servituto vietą, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų.

39Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog servituto turinys taip pat yra proporcingas ir atitinka viešpataujančiojo daikto poreikius pagal tikslinę paskirtį ir nevaržo tarnaujančio daiklto labiau nei būtina.

40Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą dydžio

41Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą atlyginimą, tačiau kokio dydžio kompensacija būtų teisinga apeliantai nenurodo.

42Būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

43Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu siūlė sumokėti už nustatomą servitutą apeliantams 310,00 Eur kompensaciją, jis laikėsi pozicijos, kad jos patirti nuostoliai turi būti vertinami atsakovų žemės sklypo rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo siūlytą kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas konkretų dydį atsižvelgė ir į tai, kad kelio įrengimo sąnaudos priskirtos ieškovui.

44Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentą, jog pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma netinkamo dydžio, kadangi apeliantai šios aplinkybės neįrodė. Dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokia kompensacijos suma galėtų būti, ekspertizės žemės sklypo vertei nustatyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi esamais bylos įrodymais. Byloje yra duomenys, jog atsakovų 1.5185 ha dydžio žemės ūki paskirties sklypo rinkos vertė masinio vertinimo būdu buvo 9.557,00 Eur. Kadangi servitutas nustatytas 493 kv. m ploto, servitutui naudojama atsakovų žemės 493 kv. m sklypo dalies rinkos vertė yra 310,00 Eur (1 kv. m vertė 0,62937 Eur dauginta iš 493 kv.m sudaro 310,00 Eur). Kitų įrodymų apie žemės sklypo vertę nepateikta. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise apskaičiuoti ir nustatyti kompensacijos dydį, jį nustatė remdamasis kasacinio teismo praktikoje nustatytais kriterijais, faktine bylos medžiaga, nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų, tinkamai tai motyvuodamas. Apeliantų skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad teismas nustatė netinkamą kompensacijos dydį.

45Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

46Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jiems išlaidas mokėti nepagrįstai, nes ne jie kalti dėl susidariusios padėties, o trečiasis asmuo.

47Pagal CK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepaisant trečiojo asmens veiksmų praeityje, iki bylos teisme iškėlimo bylos šalys valdė žemės sklypus privačios nuosavybės teisme, todėl išspęsti kilusį ginčą galėjo tik jie matys, o to nepadarius susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teisnius santykius, ieškovo ieškinį tenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

50Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

51Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė duomenis dėl 500,00 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo surašymą. Kadangi skundas atmetamas, iš atsakovų ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tačiau priteistina suma mažintina iki 300,00 Eur, kadangi atsiliepimas mažos apimties, nagrinėjant bylą dalyvavo ta pati advokatė, nurodoma teisinė problematika nėra nauja.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329-330 straipsniais, teismas

Nutarė

53Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti solidariai iš apeliantų S. G., J. G., T. G., Z. G., Z. G., F. G. ir I. K. ieškovo Č. B. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Č. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti... 5. Atsakovai Z. G., S. G., J. G., T. G., I. K., Z. G., F. G., pateikė... 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovas, pagal esamus duomenis... 9. Teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad situacija susidarė ir... 10. Atsakovai iš esmės supranta, kad ieškovas neturi oficialaus privažiavimo... 11. Teismas nurodė, kad atsakovai objektyviai neįrodė, kad ieškovai į savo... 12. Apeliantai S. G., Z. G., F. G., J. G., I. K., T. G., Z. G. apeliaciiu skundu... 13. Apeliantai nurodo, kad teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu jie... 14. Nemėgindamas tartis su kaimynais dėl pravažiavimo kelio, ieškovas kreipėsi... 15. Teismas pažeidė CPK reikalavimus, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant... 16. Ieškovo siūloma kaina - 310 Eur yra aiškiai per maža, atsižvelgiant į... 17. Pats ieškovas pripažino, jog naudojasi natūraliai išvažinėtu lauko keliu.... 18. Susidariusi situacija, kai nėra pravažiavimo prie žemės sklypo, kurio... 19. Kadangi dėl ieškovo ir valstybės institucijos kaltės nebuvo suformuotas... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Č. B. su apeliaciniu skundu... 21. Ieškovas nurodė, kad jis neturėjo jokios galimybės spręsti ginčą... 22. Teismas įvertino, kad žemės sklypo savininkas Č. B. išnaudojo visas... 23. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 28. Apeliantai bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įstatymas numato... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog servituto... 30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto... 31. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo ir... 33. Nors procesiniuose dokumentuose šalys deklaruoja, jog galėtų susitarti jiems... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su... 35. Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto atlygintinumo. Apeliantai... 36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, nurodė šį... 38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai (apeliantai)... 39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog servituto turinys taip pat yra... 40. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą... 41. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą... 42. Būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti... 43. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu siūlė sumokėti už nustatomą... 44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentą, jog pirmosios... 45. Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų... 46. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 47. Pagal CK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš... 48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias... 50. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 53. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti... 54. Priteisti solidariai iš apeliantų S. G., J. G., T. G., Z. G., Z. G., F. G. ir...