Byla e2-1231-853/2015
Dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. C. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ir

Nustatė

2ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės I. C. priteisti 418,09 € negrąžintos paskolos, 666,50 € palūkanų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (dėdei) 2015-03-28 (8 b. l.), atsiliepimo į ieškinį per 14 dienų nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 2 dalis).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

6Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė su atsakove 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 217,22 €. Paskolos sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovei buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. sausio 30 d. Paskolos sutarties terminas - 24 mėnesiai, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 30 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punkte yra numatyta atsakovės teisė prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovė pateikė prašymą papildomai 217.22 € kredito sumai. Atsakovė dalį paskolos grąžino, tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2013 m. gegužės 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovės skola ieškovei sudaro 418,09 € negrąžintos paskolos.

7Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 666,50 € palūkanų sumą, tai yra 78,82 procentų dydžio palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 114,60 %) (Sutarties 7.1 punktas). Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitikti sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

8Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti vartojimo kredito sutartyje nustatytą palūkanų normą – 78,82 % (Sutartyje nurodyta kaip bendra kredito kainos metinė norma – 114,60 %), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, iš viso paskaičiuota 666,50 € palūkanų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, laikytina, jog paskaičiuota 666,50 € palūkanų suma viršijanti paties kredito sumą, yra neprotingai didelė, esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai, laikytina, kad palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant, – taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir palūkanų dydis, tai yra 666,50 €, mažintinas tris kartus, bei iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 222,17 €.

9CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2015-03-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

10Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog sumokėjo 24,00 € dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laikant, kad patenkinta 59,03 procentų visų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas 14,17 sumokėto žyminio mokesčio.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

12Ieškinį tenkinti iš dalies.

13Priteisti iš atsakovės I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini):

14- 418,09 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 9 euro centus) negrąžintos paskolos;

15- 222,17 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 17 euro centų) palūkanų;

16- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (640,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. kovo 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

17- 14,17 Eur (keturiolika eurų 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

18Kitą ieškinio dalį atmesti.

19Atsakovė I. C. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

20Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai