Byla 2A-2448-232/2011
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Almos Urbanavičienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei, dalyvaujant ieškovui E. S., ieškovo atstovei adv. I. B., atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ adv. atstovui D. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui AB „Vilniaus energetinė statyba“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 14 099 Lt išmokų už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sudarantį 39 205.12 Lt. Viso 53 304,12 Lt.

4Ieškovas nurodė, nuo 1995 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. liepos 28 d. dirbęs atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba " darbų vadovo pareigose. Darbo užmokesčio vidurkis buvęs apie 2000 Lt. Tačiau 2009 m. už birželio mėn. darbdavys iš anksto nepranešęs ir nepaaiškinęs apskaičiavo tik minimalų darbo užmokestį. Ieškovui paprašius, paaiškinti susidariusią situaciją administracija taip pat jokių duomenų nepateikė. Todėl ieškovas pateikė atsakovui prašymą atleisti iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Patenkinęs ieškovo prašymą ir atleidęs jį iš darbo atsakovas nesilaikė DK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimo darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, nesumokėjo kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Todėl Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi privalo sumokėti atsakovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.

5DK 169 straipsnio 1 dalis numato, kad už kiekvienus darbo metus darbuotojui turi būti suteikiamos kasmetinės atostogos. Tačiau ieškovui nuo 2005 m. atostogos nebuvo suteikiamos. Tiksliau atostogos buvo formaliai įforminamos, bet jų metu ieškovas faktiškai dirbdavo įprastus darbus, tai įrodo ginčo laikotarpiu užpildyti kelionės lapai, mechanizmų ir automobilių nurašymo aktai, Valstybinės Darbo inspekcijos (toliau VDĮ) patikrinimo medžiaga.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė tinkamai atsiskaitęs su ieškovu, įskaitydamas jam priklausančią sumokėti 4628,59 Lt sumą, į ieškovo atsakovui mokėtiną skolą.

7Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nuo 2005 metų jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos. Visos ieškovui priklausiusios kasmetinės atostogas buvo suteiktos tinkamai, kaip tai numato DK ir už jas laiku atsiskaityta, šias aplinkybes įrodo atostogų suteikimo lapeliai, iš kurių matyti, kad ieškovas periodiškai buvo išleidžiamas jam priklausančių eilinių atostogų, sumokant atostoginius. Ieškovas iš atostogų nebuvo atšauktas, atostogos jam nebuvo perkeltos ar pratęstos, remiantis LR DK 173, 174 straipsniais. Ieškovas visas jam priklausančias atostogas yra išnaudojęs, jų metu jokių darbo funkcijų neatliko, o jeigu ir buvo atėjęs į darbą atostogų metu, tai, nesant darbdavio nurodymo.

8VDĮ patikrinimo metu užfiksuota, aplinkybė, kad ieškovas atostogų metu pylėsi kurą bei pildė kelionės lapus neįrodo, kad ieškovas atostogų metu dirbo, nes atsakovas gerai dirbantiems darbuotojams leidžia pasinaudoti tarnybiniais automobiliais asmeniniais tikslais ir įsipilti kuro bendrovės sąskaita. Ieškovui žodiniu administracijos sutikimu buvo leista naudotis tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais ir atostogų metu, įskaitant kuro naudojimą. Šis faktas neįrodo, kad ieškovas naudojo kurą darbo funkcijoms vykdyti. Kelionės lapai įmonėje pildomi ne einamojo mėnesio metu, o tik kitą mėnesį, nes suvesti įmonės apskaitą einamuoju mėnesiu yra neįmanoma, tame tarpe ir atlikti kuro nurašymą, todėl dažniausiai yra pasirašoma ant praeito mėnesio dokumentų. Ieškovas grįžęs iš atostogų pasirašydavo praeito ar dar vėlesnių mėnesių dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kad jis tą mėnesį atostogavo.

9Tai, kad kelionės lapai buvo pildomi tik praėjus ataskaitiniam mėnesiui patvirtina jų turinys, visomis darbo dienomis buvo žymimas lyginis (100, 120 ir t.t) pravažiuotų kilometrų skaičius ir tik paskutinę mėnesio dieną pravažiuotų kilometrų skaičius visada būdavo tikslus. Kadangi lygiomis sumomis išskaidžius per mėnesį pravažiuotus kilometrus likusi suma buvo nurašoma paskutinei dienai. Atsakovui visiškai neaišku, kodėl ieškovas pasirinko būtent tokį (2005-2008 metų) laikotarpį, už kurį neva jam nebuvo suteiktos atostogos, ir kodėl ieškovas neprašo kompensuoti už 2002, 2003, 2004 metais suteiktas atostogas, kurių metu Ieškovas savo reikmėms taip pat naudojo įmonės kurą.

10Atostogos ieškovui buvo suteiktos žiemos sezono metu (2007 metais sausio, vasario, kovo mėn., 2008 metais sausio mėnesį, 2009 metais sausio, vasario mėnesiais). Toks laikas buvo pasirenkamas dėl darbų sezoniškumo (atsakovo pagrindinė veikla - elektros kabelių klojimo darbai) kai šaltuoju metų laikų ypač prasidėjus ekonominės krizei darbų apimtys sumažėdavo. Sausio ir vasario mėnesiais įmonėje likdavo dirbti tik vienas ar du darbų vadovai, kurie esant reikalui ir vykdydavo darbų vadovų funkcijas.

11Tai, kad ieškovui buvo suteiktos ir išnaudotos visos atostogos patvirtina ir pačio ieškovo parašas ant suteiktų atostogų lapelių, jam už suteiktas atostogas buvo sumokėti atostoginiai, ką patvirtina išrašas iš paties ieškovo pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos, išskaitymų žiniaraščiai bei darbuotojo atlyginimo kortelės. Ieškovas, pateikdamas ieškinį iš esmės siekia ne prisiteisti už neva nepanaudotas atostogas, o keršyti atsakovui už jo naudai priimtą teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo. Kol nekilo konfliktas su ieškovu dėl žalos, padarytos įmonei atlyginimo, jokių pretenzijų darbdaviui dėl atostogų jis niekada nekėlė. 2009 05 14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteista 24250 Lt turtinės žalos bei 1919,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

122010-06-15 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, VDĮ reikalavimas išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas buvo panaikintas. Todėl jame nustatytos aplinkybės byloje nevertintinos kaip įrodymai.

13Pagal DK 298 straipsnį darbuotojui priteisiamos sumos tik už trejus metus, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovui gali būti priteisiama kompensacija už nepanaudotas atostogas tik už laikotarpį už 3 metus skaičiuojant atgal nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t.y. nuo 2007-06-10 (ieškinys pateiktas 2010-06-10). 2009-07-28 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 28, ieškovui buvo paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (31 kalendorinė diena) už laikotarpį nuo 2008-08-14 iki atleidimo iš darbo, t.y. 2009-07-28. Todėl reikalavimo tenkinimo atveju, ieškovui priteistiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas sudarytų tik už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2008-08-14, t.y. už 1 metus 2 mėnesius ir 4 dienas.

14Ieškovo pagal LR DK 141 straipsnio 1 dalį reikalaujama suma 39205,12 Lt (įskaitant mokesčius) už laikotarpį nuo 2009-07-03 (atleidimo iš darbo) iki 2010-06-10 (ieškinio pateikimo teismui dienos) nepagrįsta, nes atsiskaitymo dieną ieškovas jokių pretenzijų dėl neva nesuteiktų kompensacijų nereiškė. Ieškovo prašomas priteisti kompensacijos dydis yra 14099 Lt (o maksimalus galimas priteisti kompensacijos dydis sudarytų apie 4000 Lt), tuo tarpu kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro beveik 3 kartus didesnę sumą už ieškovo prašomą ir daugiau kaip 9 kartus už galimą priteisti sumą

15Pripažinus, kad ieškovui neišmokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas, laikantis proporcingumo principų, priteistino vidutinio darbo užmokesčio prašė mažinti atsižvelgiant į susiklėsčiusią teismų praktiką

16Pirmos instancijos teismas. Ieškinį, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10574,59 Lt už nepanaudotas atostogas, 13068,33 Lt uždelstą atsiskaityti laiką už nepanaudotas atostogas, iš viso 23642,92 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme, 2010 06 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo, 709,29 Lt žyminio mokesčio ir 10,98 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

17Teismas remdamasis ieškovo, jo atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimais bei byloje esančias rašytiniais įrodymais nustatė, įvertinęs juos pagal įrodymų pakankamumo patikimumo reikalavimus priėjo išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų objektyviai patvirtinančių, faktą kad ieškovas kai pagal atostogų suteikimo lapelį Nr. 22 jam turėjo būti suteiktos atostogos nuo 2007-01 15 iki 2007-02-11 ir nuo 2007 02 12 iki 2007 03 01, viso 28 dienos. jis faktiškai dirbo. Tokios išvados teismas priėjo remdamasis darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaita už 2007 sausio mėnesį, kurioje užfiksuota, kad ieškovas vykdė darbus dviejuose objektuose, kurią pasirašė ieškovas ir ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 139). Teismas taip rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos AB Rytų skirstomųjų tinklų direktoriaus įsakymu paskirtos komisijos 2007-01-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 10520/561173, kuriame ieškovas įtrauktas šios komisijos nariu (t.2., b.l. 28). Taip pat rėmėsi Lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 sausio mėnesį Nr. 037654, kurio pagrindu nurašytas kuras kiekvieną darbo dieną sausio 1-31 dienomis, lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 vasario mėnesį Nr. 037664, kurio pagrindu nurašytas kuras kiekvieną darbo dieną vasario 1-28 dienomis (t.2., b.l. 75-76).

18Teismas nustatė, kad kai pagal 2007-02-12 atostogų lapelį Nr. 33 ieškovas turėjo atostogauti nuo 2007-02-12 iki 2007-03-01(už laikotarpį nuo 2005-08-14 iki 2006-08-14), viso 14 dienų, plius 3 papildomos dienos, Faktiškai neatostogavo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais: Darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaita už 2007 vasario mėnesį, kurioje nurodyta, kad ieškovas vykdė darbus keturiuose objektuose (l.N.V. pajung. Gyv kvartalas Bezdonių km., Vilniaus raj.; 2. 0,4 kv OL keit. Į KL Turgelių g; 3. (NTF) 0,4 kw KL tiesimas, Panevėžys; 4. D. M. Company.). Šią apskaitą pasirašė ieškovas ir ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 140). Taip pat rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus potvarkiu paskirtos komisijos 2007-02-01 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 10520/561173 (t.2., b.l. 27). Lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 vasario mėn., kuriuo buvo nurašytas kuras už kiekvieną darbo dieną vasario 1-28 dienomis (t.2., b.l. 76).

19Teismas taip pat nustatė kad pagal atostogų lapelį 2008-01-02 Nr. 8 atostogos ieškovui turėjo būti suteikiamos nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18 už laikotarpį nuo 2006-08-14 iki 2007-08-14 viso 14 dienų, plius 3 papildomos dienos. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitą už 2008 sausio mėnesį, pasirašytą ieškovo nustatė kad ieškovas kaip darbų vykdytojas tuo metu vykdė darbus trijuose objektuose (RST V. V. UAB „EoloBaltika", Kalvarijų g., Vilniuje;. UAB ,,Stagutas" Teleradiokompanijos ,,Hausa"tinklų iškėlimas; UAB „NTF" Apšviet. linijos rekonstrukcij). Be ieškovo apskaitą pasirašė ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 142). Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2008 m. sausio mėnesį, detalizuoja kokie konkretūs darbai buvo įvykdyti ieškovo atliekant apšvietimo rekonstrukciją, užsakovui UAB „Nekilnojamas turto fondas", atliekant atramų statymą, užsakovui UAB „Stagutas", atliekant statybos montavimo darbus, užsakovui UAB „Eolo Baltika“ (t.2., b.l. 142-156). Teismas taip pat rėmėsi lengvojo automobilio kelionės lapu už 2008 sausio mėnesį Nr. 037781, kuriuo nurašytas kuras už kiekvieną darbo dieną sausio 2-31 dienomis (t.2., b.l. 74). Remdamasis suminėtais įrodymais teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, objektyviai patvirtinančių, tai kad ieškovas atostogų suteikiamo metu nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18 dirbo.

20Teismas taip pat nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-01-05 Nr. 12 atostogos ieškovui turėjo būti suteikiamos nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 už laikotarpį nuo 2006-08-14 iki 2008-08-14, viso suteiktos 23 dienos plius 3 papildomos dienos. Įvertinęs rašytinius įrodymus UAB „Elektrokomplektas" 2010-12-28 pažymos ir sąskaitų 2009-01-05, 2009-01-15, 2009-01-23 kurias pasirašė E. S. (t.2., b.l. 20-24), kopijas, lengvojo automobilio kelionės lapo už 2009 sausio mėnesį Nr. 450784 kopiją, kuria nurašytas kuras už kiekvieną darbo dieną sausio 5-31 dienomis (t.2., b.l. 82) pirmosios instancijos teismas konstatavo. kad ieškovas atostogų suteikiamo metu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 dirbo.

21Teismas nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-02-02 Nr. 34 atostogos ieškovui turėjo būti suteikiamos nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15, už laikotarpį nuo 2007-08-14 iki 2008-08-14, viso suteikta 14 dienų. Teismas remdamasis rašytiniu įrodymu lengvojo automobilio kelionės lapu už 2009 vasario mėnesį Nr. 450793, kuriuo buvo nurašytas kuras kiekvieną darbo dieną vasario 2-27 dienomis (t.2., b.l. 73) nustatė, kad ieškovas atostogų suteikiamo metu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 dirbo.

22Be jau suminėtų įrodymų teismas konstatavo, kad išleidžiant ieškovą atostogų visais atvejais nebuvo laikomasi LR DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų dienos. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad už ginčo laikotarpius darbo užmokestis buvo mokamas įprasta tvarka. (t.1., b.l. 65).

23Be to teismas rėmėsi liudytojų V. S., S. J. (buvę ieškovo brigados darbuotojai) parodymais, kad atostogos buvo suteikiamos, tačiau darbų vadovai visada jų metu dirbdavo, (t.2., b.l. 56). Liudytojo, buvusio atsakovo direktorius, V. B. paaiškinimais, kad atostogų metu nebūdavo leidžiama nurašyti kuro, kad ant darbų vadovo prašymo išleisti atostogų parašoma, kas jį pavaduos, o išeinantis atostogauti darbų vadovas parašydavo, kad susipažino ir sutinka (t.2., b.l. 59-60). Liudytojo A. P., dirbančio kitos brigados darbų vadovu paaiškinimu, kad buvo tokia tvarka, kad ant darbų vadovo prašymo išleisti atostogų parašoma, kas jį pavaduos, o išeinantis atostogauti darbų vadovas parašydavo, kad sutinku. Per atostogas dirbo ir ieškovas ir jis (t.2., b.l. 184-185). Liudytojos L. Č. (ekonomistės), taip pat įmonės buhalterės paaiškinimais, kad darbuotojai galėjo dirbti atostogų metu (t.2., b.l. 184-57).

24Teismas konstatavo, kad, atsakovas AB „Vilniaus energetinė statyba", nepateikė nei vieno direktoriaus įsakymo išleisti ieškovą atostogų, nėra duomenų, ieškovą atostogų metu kas nors pavadavo, kad būtų paskirtas kitas darbų vykdytojas. Teismas konstatavo, kad DK 298 straipsnyje numatytas darbuotojui priteisiamos sumos ribojimas (nedaugiau nei už 3 metus), numato, ne teisės ginti pažeistą teisę trukmę ir nėra ieškinio senaties terminas, bet materialaus reikalavimo į darbo užmokestį ir kitas sumas dydis. (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartis adm .b. Nr. A756-1571/2010).

25Teismas nurodė jog vidutinis vienos dienos darbo užmokestis skaičiuojamas nurodytą 3 mėnesių laikotarpį priskaičiuotą sumą padalinant iš per tą laikotarpį dirbtų dienų skaičiaus (Aprašo 6.2. p.). Bendra priskaičiuota suma yra 8992 Lt 1780 Lt + 6564 Lt + 648 Lt), o dirbtų dienų skaičius yra 50 d. (17 d. + 16 d.+ 17 d.). Vadinasi vienos darbo dienos vidutinis užmokestis yra 179,84 Lt (t.1., b.l. 6).

26Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumą dauginant iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš vidutinio darbo dienos užmokesčio (Aprašo 7 p.). Kadangi kompensaciją priteistina už 2006-2008 metais nesuteiktas atostogas, t.y. už 3 metus, tai nepanaudotų dienų skaičius yra 84 d. (3 m. x 28 d.). Metinis darbo dienų koeficientas yra 0,7. Vadinasi už nepanaudotas atostogas priteistina suma yra 10574,59 Lt: (84 d x 0,7 koef. x 179,84 Lt = 10574,59 Lt), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

27Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsakovui AB „Vilniaus energetinė statyba" atleidžiant iš darbo ieškovą E. S. su juo nebuvo visiškai atsiskaityta. Darbo užmokestis už paskutinį dirbtą mėnesį bei 2009 metais nepanaudotas kasmetines atostogas buvo sumokėti 2009-09-14, tačiau kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2008 m. darbdavys jam yra nesumokėjęs iki bylos nagrinėjimo teisme datos, todėl priteistina vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už delsimą atsiskaityti už nepanaudotas atostogas visą delsimo laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos: nuo 2009-07-28 iki 2010-06-10. Šį laikotarpį sudaro 218 darbo dienų (2009 m. liepa 3 d.d.+ rugpjūtis 21 d.d. + rugsėjis 22 d.d. + spalis 21 d.d. + lapkritis 21 d.d. + gruodis 22 d.d. + 2010 m. sausis 20 d.d.+ vasaris 19 d.d. + kovas 22 d.d. + balandis 21 d.d. + gegužė 21 d.d. + birželis 5 d.d.).

28Bendra už uždelstą atsiskaityti laiką už nepanaudotas atostogas nuo 2006 iki 2008 metų suma yra: 39205,12 Lt. (179,84 Lt x 218 d.d. = 39205,12 Lt).

29Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į priteistinos sumos dydį ir pasiremdamas LAT praktikoje taikoma nuostata, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma kompensacinė, antra - sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną ir kad ši sankcija, turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis j. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic" byloje Nr. 3K-3-267/2008) mažino priteistino vidutinio užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą iki 13 068, 33 Lt. Mažindamas priteistiną sumą teismas atsižvelgė, kad ieškovui buvo neišmokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką galėtų reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą, galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Mažindamas priteistiną sumą teismas taip pat rėmėsi protingumo principu reikalaujančiu jog asmuo elgtųsi apdairiai ir rūpestingai, o kilus neaiškumams dėl teisių ir pareigų, jas gintų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas būdamas iš darbo atleistas 2009-07-28, į teismą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo kreipėsi tik 2010-06-10, beveik po metų ir padarė išvadą, kad ieškovas, gindamas savo teises, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, aktyviai negynė savo teisių, į tai, kad kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro didelę sumą, palyginti su pradine prašoma priteisti suma, į tai, kad ieškovas praėjus 5 mėnesiams, nuo ieškinio priėmimo teisme tikslino ieškinio reikalavimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl ieškovo kaltės, į tai, kad neproporcingai didelių kompensacijų už uždelstą atsiskaityti laiką už nepanaudotas atostogas priteisimas iš atsakovo ieškovo naudai gali iš esmės neigiamai atsiliepti įmonės ekonominei būklei, taip pat joje šiuo metu dirbančių darbuotojų ir kitų kreditorių interesams, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sumažino prašoma priteisti sumą dviem trečdaliais.

30Atsakovas apeliaciniu skundu prašė teismo sprendimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą - Ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliantas skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadą, kad ieškovas jam suteiktų 3 –ejų atostogų metu dirbo.

32Pažymėjo, jog darbai, kuriuos vykdė Ieškovas, buvo atliekami ne vieną mėnesį, tačiau darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitose fiksuojami ir žymimi tik tuomet, kada yra pasirašomi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Praktikoje būdavo ir taip, kad darbai buvo užbaigiami paskutinėmis vieno mėnesio dienomis, o atliktų darbų aktas pasirašomas kitą kalendorinį mėnesį, tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog visą tą mėnesį, per kurį buvo pasirašomas atliktų darbų aktas ir darbai užfiksuojami darbo užmokesčio apskaitoje, būdavo dirbama.

33Teismas, konstatuodamas faktą, jog Ieškovas atostogų metu dirbdavo, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo Atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų, iš kurių matyti, jog ieškovui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas nuo atliktų darbų vertės. Kadangi ieškovas iki 2007 metų sausio 15 dienos pasirašė du atliktų darbų aktus, jam buvo priskaičiuotas ir sumokėtas 245,46 Lt darbo užmokestis, kurį sumokėjo atsakovas, taip pat 3432,03 Lt darbo užmokestis ir kitos išmokos, kurias sumokėjo dukterinė atsakovo įmonė. Taigi, už per sausio mėnesį ieškovo atliktus darbus su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta. Kadangi nuo sausio 15 d. iki vasario 11 d. ieškovas atostogavo, jam buvo paskaičiuoti ir išmokėti 377,39 Lt atostoginiai. Tai, kad ieškovas pasirašė 2007-01-24 datuotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog aktas buvo pasirašytas būtent tą dieną, be to, tai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas, dalyvaudamas statinio pripažinime tinkamu naudoti komisijoje, dirbo visą darbo dieną, ar visas atostogų dienas 2007 metų sausio mėnesį. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai įvertino lengvojo automobilio kelionės lapus ir jais grindė byloje nustatyta aplinkybes. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ne vienas byloje apklaustas liudytojas nurodė, jog kelionės lapų apskaita įmonėje buvo vedama ydingai, jog darbuotojai važinėdavo neturėdami kelionės lapų, jog kelionės lapai buvo pildomi ne kiekvieną dieną, o paprastai mėnesio gale. Iš atsakovo pateiktų kelionės lapų ne tik ieškovui suteiktų atostogų metu, tačiau ir per kitus laikotarpius matyti, jog kelionės lapai buvo surašomi tik praėjus ataskaitiniam mėnesiui. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pateiktų kelionės lapų analizės, visomis darbo dienomis Ieškovas neva pravažiuodavo lyginį skaičių kilometrų (120 km, 130 km, 100 km). Tačiau pačią paskutinę pildomo mėnesio dieną pravažiuotų kilometrų skaičius visada yra tikslus ir konkretus (2008 m. liepos mėnesio kelionės lape - 2008-07-29 - 173 km., 2008 m. gegužės mėnesio kelionės lape - 2008-05-29 - 122 km., 2008 m. balandžio mėnesio kelionės lape - 2008-04-29 - 198 km. ir t.t.). Kadangi kelionės lapas yra už praėjusį mėnesį kaip atsiskaitymas už per mėnesį sunaudotą kurą, lygiomis sumomis išskaidžius per mėnesį pravažiuotus kilometrus likusi suma yra nurašoma paskutiniam mėnesiui. Pravažiuoti kiekvieną dieną lyginį ir vienodą kilometrų skaičių yra neįmanoma, nes net ir esant darbų, o ypač jų nesant, egzistuoja dienų, kai į objektus nevykstama, todėl kelionių lapuose nurodyta informacija apie tomis darbo dienomis nuvažiuotus kilometrus yra neteisinga ir netiksli, kas dar kartą patvirtina, jog kelionės lapai buvo pildomi ne kiekvieną darbo dieną, o tik mėnesiui praėjus. Šių aplinkybių teismas nevertino ir neanalizavo, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad kelionės lapai patvirtina faktą, jog Ieškovas neva atostogų metu dirbo, nes tomis dienomis naudojo bendrovės kurą.

34Analogiški argumentai taikytini ir dėl teismo netinkamai vertinamų įrodymų, kuriais teismas grindė atostogų nesuteikimo faktą per laikotarpius nuo 2007-02-11 iki 2007-03-01, nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18.

35Teismas, nevertino pateiktų atostogų lapelių, pasirašytų ieškovo, patvirtinančių faktą, atostogų ieškovui suteikimo faktą, darbo laiko ir apskaitos žiniaraščių, visiškai netyrė atsakovvo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, ignoravo Atsakovo argumentus dėl kelionės lapų pildymo, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, jog Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas nuo išdirbio, už atliktą darbą, o ne už darbo vietoje praleistas valandas, nevertino mokėjimo dokumentų, kurie patvirtina faktą, jog už visus ieškovo atliktus darbus jam buvo sumokėtas darbo užmokestis, o taip pat ir atostoginiai už suteiktas atostogas.

36Teismas, tirdamas ir vertindamas rašytinius įrodymus, privalėjo, bet neatsižvelgė į liudytojų parodymus, ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus. Teismas neatkreipė dėmesio į liudytojo A. P. paaiškinimus, kad sąskaitas-faktūras darbų vadovai pasiimdavo ir jas pasirašydavo kartais nėt kitą mėnesį, vienu kartu pasiimdami visas per ataskaitinį mėnesį išrašytas sąskaitas, o prekes atsiimdavo brigados darbininkai. Todėl iš ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų taip pat neaišku, kada jos buvo pasirašytos. Kadangi ieškovas tomis dienomis atostogavo, tai ir sąskaitų pasirašyti negalėjo. Jei ieškovas savo noru, neatšaukus iš atostogų darbdaviui važiavo pasirašyti sąskaitų-faktūrų, tokios aplinkybės neturi būti vertinamos kaip Ieškovo darbas atostogų metu, nes tai buvo daroma be darbdavio nurodymo. Ieškovas turėjo visas galimybes sąskaitas pasirašyti grįžęs iš atostogų,

37Faktą, kad per laikotarpį nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15 Ieškovas ne atostogavo, o dirbo, teismas konstatavo tik remdamasis lengvojo automobilio kelionės lapu. Nors Atsakovas pateikė teismui darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų apskaitą už 2009 metų vasario mėnesį, kuri patvirtina aplinkybę, kad per 2009 metų vasario mėnesį Ieškovas nevykdė ir neužbaigė vykdyti jokių darbų, kas reiškia, kad vasario mėnesį Ieškovas nedirbo, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismas analizavo ir vertino tik tuos byloje esančius įrodymus, kurie teismo nuomone patvirtino darbo santykių atostogų metu buvimą, tačiau neanalizavo ir nevertino tų pačių apskaitos dokumentų (darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų apskaitos), kai šie įrodymai patvirtindavo Atsakovo teiginius ir dėstomus argumentus, bei paneigdavo Ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.

38Teismas, konstatuodamas Ieškovo neatostogavimo faktą per laikotarpį nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15 šias išvadas padarė remdamasis tik kelionės lapu, dėl kurio pildymo aplinkybių ir jame esančių faktų teisingumo pasisakė visi byloje apklausti liudytojai, patvirtinę, jog kelionės lapai neatspindi faktinio kuro naudojimo tomis dienomis, kuriomis kuras yra nurašytas.

39Apeliantas taip pat nurodė, jog tai, kad atostoginiai Ieškovui buvo sumokėti vėliau, patvirtina tik sunkią Atsakovo finansinę būklę, bet ne faktą, jog tokiu būdu Ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis.

40Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nebuvo nešališkas, jų neištyrė visapusiškai, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl tų įrodymų, kurie patvirtina Atsakovui naudingas aplinkybes, todėl toks teismo sprendimas prieštarauja CPK 270 straipsniui ir kasacinio teismo praktikai, pagal kurią teismas privalo nešališkai apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti nuomonę, kartu nurodyti, su kuriais šalių argumentais sutinka, o kuriuos atmeta ir kodėl, taip pat kodėl priima būtent tokį, o ne kitokį sprendimą.

41Teismas netinkamai taikė DK 298 straipsnį, numatantį, jog darbuotojui priteisiamos sumos ne daugiau kaip už trejus metus. Nors teismas priteisė Ieškovo naudai kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 3 metus, tačiau netinkamai taikė DK 298 str. ir skaičiavo 3 metų kompensaciją ne iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas bylose 2009-03-09 civ.b. Nr. 2A-202/2009, 2009-05-11 civ.b.Nr. 2A-290/2009 taikė DK 298 str. ir priteisė darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas trejų metų terminą skaičiuodamas iki ieškinio padavimo dienos. Tokios praktikos laikėsi ir LAT 2011 04 04 nutartyje civ.b. Nr. 3K-7-83/2011.

42Kadangi ieškovui buvo paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (31 kalendorinė diena) už laikotarpi nuo 2008-08-14 iki atleidimo iš darbo, t.y. 2009- 07-28, ieškovo reikalavimo tenkinimo atveju, ieškovui gali būti priteisiama kompensacija už nepanaudotas atostogas tik už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2008-08-14, t.y. už 1 metus 2 mėnesius ir 4 dienas.

43Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį ir mažindamas jo dydį nesilaikė LAT formuojamos praktikos. Neatsižvelgė į tai, kad Ieškovas ieškinį tikslino praėjus 5 mėnesiams, po ieškinio priėmimo teisme dėl ko visu šiuo laikotarpiu buvo užvilkintas bylos todėl priteista už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo suma turėtų būti mažinama DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtį.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Pirmos instancijos teismui pateikta daugybę įrodymų, patvirtinančių, kad forminamų atostogų metu ieškovas dirbo: t.y. darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitas (2007- 2008 m.); atliktų darbų aktus (2008 m. ); kelionės lapus, kuriuose už kiekviena atostogomis žymėta diena užfiksuotas degalų nurašymas; UAB „Elektrokomplektas" atostogų metu išrašytas sąskaitas (2009-01-05, 2009-01-15, 2009-01-23); komisijų aktai dėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti (2007-01-24 ir 2007-02-01). Šią aplinkybę patvirtino abiejų šalių iniciatyva kviesti liudytojai.

45Byloje pateiktas oficialus (prima face) rašytinis įrodymas - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010-05-13 raštas Nr. SD-9534, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad nuo 2005 metų man nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos ir už jas kompensacija nebuvo išmokėta atleidžiant mane iš darbo. Šios VDI išvados buvo padarytos įvertinus tik dalį teismui pateiktų dokumentų. Atsakovo argumentai dėl netinkamo pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo paremtos tik jų samprotavimais ir prielaidomis.

46Atsakovas pats pripažindamas, kad galėjo būti, kad kai kurias ieškovui žymėtų atostogomis dienas jis dirbo, negalėjo paaiškinti kodėl tuomet tos dienos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtos kaip darbo dienos, kaip buvo apmokėta už tokias dienas, kodėl ant prašymo nebuvo pažymėta kas ieškovą pavaduos, kaip buvo nusistovėjusi tvarka įmonėje ir pan. Visi dokumentai, galintys patvirtinti, kad buvo atostogos buvo tik žymimos, o faktiškai ieškovas dirbo yra pas atsakovą, o jis siekdamas įrodyti priešingas aplinkybes, šių dokumentų sąmoningai į bylą nepateikė, todėl visus įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrindą ieškovas galėjo gauti tik iš trečiųjų asmenų, su kuriais atostogų metu bendravo ir pasirašė įvairius dokumentus. Kelionės lapai patvirtina, kad degalai buvo nurašomi kiekvieną atostogomis žymėtą darbo dieną, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo buvimą darbe atskiromis atostogomis

47Kasacinės instancijos teismas yra išplėtojęs įrodymų vertinimo taisyklę, kad įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas - teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, net ir tuo atveju, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-102/2011; 2004 m. sausio 6 d. civ. byloje Nr. 3K-3-25/2004; 2003 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-907/2003 irkt.).

48Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Todėl, kaip ne kartą pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje - įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-48/2001; 1999 m. gegužės 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-217/1999 ir kt.). Todėl vien ta aplinkybė, kad buvo surašyti ir ieškovo pasirašyti atostogų lapeliai, nepatvirtina, kad ieškovas iš tikrųjų atostogavo, kadangi ne atostogų lapelis, o faktinės aplinkybės gali patvirtinti ar paneigti tokį faktą.

49Atsakovo argumentas, kad neva už 2007 metų sausio mėnesį ieškovo dirbtas atostogų dienas 245,46 Lt sumokėjo atsakovo dukterinė įmonė tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovas atostogų metu tikrai dirbo.

50Vadovaujantis DK 141 str. ir 177 str. 2 d. nuostatomis sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbdavys privalo nutraukiant darbo sutartį, t.y. teisė į šią kompensaciją atsiranda tik sutarties nutraukimo atveju. Be to, įstatymo leidėjas numato, teisę gauti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas Ši DK 177 straipsnyje įtvirtinta nuostata laikytina specialiąja nuostata, taikoma kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimui ir nėra apribota jokiu terminu. Todėl, siekiant prisiteisti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas svarbu tokį reikalavimą pateikti nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Atsakovo nurodomos Aukščiausiojo bei Vyriausiojo administracinio teismų nutartys skirti bendrų nuostatų dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais skaičiavimo taisyklių aiškinimu ir taikymu, tačiau ne konkrečiai kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo ir priteisimo taisyklėmis. Jose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos u nepanaudotas atostogas priteisimo.

51Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje egzistuojančių aiškinimų, priteista suma yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad taikant DK 141 str. 3 d. normą ir ją derinant su DK 2, 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu reikšminga yra ne tik priteistina suma, tačiau pagrindu nustatant priteistinos kompensacijos dydį pripažįstamos tokios aplinkybės kaip darbuotojus ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį, ar atsakovas vykdo veiklą, kokią reikšmę turės priteistos sumos dydis atsakovo mokumui, ar buvo darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-116/2011).

52Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apelianto įmonėje dirbo labai ilgai, net nuo 1995 m. rugpjūčio 14 d., atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad įmonės padėtis labai sunki, kad ji negali sumokėti tokios kompensacijos, ar kad dėl to nukentės kitų darbuotojų ar kreditorių interesai, kad buvo ieškovo kaltės dėl uždelsimo. Vėl gi, vadovaujantis pareigos įrodinėti paskirstymo taisyklėmis, pareigą, kad yra pagrindas sumažinti kompensacijos dydį šiuo atveju turėjo atsakovas.

53Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir yra priteisiamos iš pralošusios šalies (CPK 95 str.) nepriklausomai nuo to ar pastaroji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prieš pradedant baigiamąsias kalbas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantį dokumentą (kvitą), todėl teismas neteisingai konstatavo, kad tokie dokumentai nebuvo pateikti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių atžvilgiu nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šios teismo sprendimo dalies neapskundė apeliaciniu skundu.

54Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

55Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

56Dėl įrodymų vertinimo

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir netinkamai bei nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Kolegijos nuomone teismas, kruopščiai ir detaliai pasisakė dėl visų jam pateiktų įrodymų ir vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė darbo teisės normas. Teismas vertino byloje pateiktų įrodymų visumą (jos rašytinius duomeniss, šalių paaiškinimus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus), ir padarė pagrįstą išvadą. Kolegija atsižvelgadama į pateiktų ieškovo su jo darbo kassdienėmis funkcijomis susijusių dokumentų liudijančių kad jis atostogų metu atliko darbo funkcijas gausą pirmosios instancijos teismas teisngai nusprendė kad minėti įrodymai patvirtina jog ieškovas atliko tarnybines pareigas. Pirmosios instancijos teimas įrodymus vertino pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus įrodymų pakankamumo principus.

58Pats atsakovas būdamas stiprioji ginčo šalis nepateikė ieškovo pateiktus įrodymus paneigiančių įrodymų įsakymų apie atostogų ieškovui suteikimą ir jo pavadavimą atostogų metu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde bando nuneigti, kiekvieną ieškovo pateiktą įrodymą atskirai, apeliuodamas į kiekvieno iš jų atskirai paėmus netobulumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvadas padarė vertindamas visus ieškovo pateiktus įrodymus kompleksiškai. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos įrodymų vertinimu, nes byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apskaitas, kelionės lapus papildo liudytojų parodymai, tame tarpe ir buvusio atsakovo direktoriaus parodymai, kad išleidžiant atostogų darbų vykdytojus turėjo būti nurodytas juos pavaduojantys asmenys. Tuo tarpu atsakovas tokių įrodymų (kas atliko ieškovo darbą jo atostogų metu negalėjo įvardinti).

59Ieškovas nurodė kad atostogos buvo formaliai įforminamos ir įrodinėjo jog faktiškai atliko darbą nepaisant to, kad pasirašydavo ant atostogų lapelių, ir buvo pildomi apskaitos žiniaraščiai. Todėl minėti įrodymai nepaneigia ieškovo pateiktų įrodymų.

60

61Dėl DK 298 straipsnio taikymo

62Apeliantas savo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 298 straipsnį, numatantį, jog darbuotojui priteisiamos sumos ne daugiau kaip už trejus metus, grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartimi civ.b. Nr. 2A-202/2009 ir 2009-05-11 nutartimi civ.b.Nr. 2A-290/2009, LAT 2011-04-04 nutartimi civ.b. Nr. 3K-7-83/2011 nurodydamas, kad šiose bylose teismai taikė DK 298 straipsnį priteisdami darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas trejų metų terminą skaičiuodami iki ieškinio padavimo dienos, atgal. Kolegija konstatuoja, kad šiose bylose faktinės bylos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje esančių bylos aplinkybių, tuo kad minėtose bylose buvo priteisiamas atlyginimo skirtumas, neatleistiems (tebedirbantiems asmenims), tokia padėtis savaime suponavo trejų metų skaičiavimą atgal nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, atsižvelgiant į trunkamą tęstinį darbuotojo teisių į darbo užmokęstį pažeidimą. Šiuo atveju darbo santykiai yra nutrūkę, todėl su darbo santykiais susijusios išmokos priteistinos, skaičiuojant tris metus atgal nuo darbuotojo atleidimo dienos, nes pagal savo esmę DK 298 straipsnyje numatytas ribojimas nėra priskiriamas ieškinio senaties terminui.

63 Dėl prporcingumo, protingumo pricipų taikymo

64Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į LAT formuojamą praktiką, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra tiek kompensacinė, tiek sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną ir kad ši sankcija, turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir pagrįstai rėmėsi LAT praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis j. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic" byloje Nr. 3K-3-267/2008) ir atsižvelgė, kad dalis darbo užmokesčio sumokėta (nesumokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas) taip pat į didelę priteistino vidutinio užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą, mažino ją iki 13 068, 33 Lt. Tokį savo sprendimą teismas pagrįstai motyvavo nurodydamas kad neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymas, galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

65Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteisiamą sumą taip pat rėmėsi protingumo principu, reikalaujančiu elgtis apdairiai ir rūpestingai, o kilus neaiškumams dėl teisių ir pareigų, jas ginti, ir nurodė, kad ieškovas būdamas iš darbo atleistas 2009-07-28, į teismą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo kreipėsi tik 2010-06-10, beveik po metų ir padarė išvadą, kad ieškovas, gindamas savo teises, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, aktyviai negynė savo teisių, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas praėjus 5 mėnesiams, nuo ieškinio priėmimo teisme tikslino ieškinio reikalavimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl ieškovo kaltės, į tai, kad neproporcingai didelių kompensacijų už uždelstą atsiskaityti laiką už nepanaudotas atostogas priteisimas iš atsakovo ieškovo naudai gali iš esmės neigiamai atsiliepti įmonės ekonominei būklei, taip pat joje šiuo metu dirbančių darbuotojų ir kitų kreditorių interesams.

66Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sumažino prašoma priteisti sumą dviem trečdaliais. Todėl kolegija atmeta apelianto tvirtinimus, kad priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką neatitinka bendrųjų teisingumo protingumo ir proporcingumo principų.

67Apeliacinį skundą atmetus ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai (paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimui apeliaciniame teisme ) apmokėti - 400 Lt.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Priteisti ieškovui E. S., a.k. ( - ) gyv g., Vilniuje iš atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ į.k. 222354530, buveinė Jačionių g. 53, 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 14 099 Lt... 4. Ieškovas nurodė, nuo 1995 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. liepos 28 d.... 5. DK 169 straipsnio 1 dalis numato, kad už kiekvienus darbo metus darbuotojui... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė tinkamai... 7. Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nuo 2005... 8. VDĮ patikrinimo metu užfiksuota, aplinkybė, kad ieškovas atostogų metu... 9. Tai, kad kelionės lapai buvo pildomi tik praėjus ataskaitiniam mėnesiui... 10. Atostogos ieškovui buvo suteiktos žiemos sezono metu (2007 metais sausio,... 11. Tai, kad ieškovui buvo suteiktos ir išnaudotos visos atostogos patvirtina ir... 12. 2010-06-15 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, VDĮ... 13. Pagal DK 298 straipsnį darbuotojui priteisiamos sumos tik už trejus metus,... 14. Ieškovo pagal LR DK 141 straipsnio 1 dalį reikalaujama suma 39205,12 Lt... 15. Pripažinus, kad ieškovui neišmokėta tik kompensacija už nepanaudotas... 16. Pirmos instancijos teismas. Ieškinį, patikslintą ieškinį tenkino iš... 17. Teismas remdamasis ieškovo, jo atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimais... 18. Teismas nustatė, kad kai pagal 2007-02-12 atostogų lapelį Nr. 33 ieškovas... 19. Teismas taip pat nustatė kad pagal atostogų lapelį 2008-01-02 Nr. 8... 20. Teismas taip pat nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-01-05 Nr. 12... 21. Teismas nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-02-02 Nr. 34 atostogos... 22. Be jau suminėtų įrodymų teismas konstatavo, kad išleidžiant ieškovą... 23. Be to teismas rėmėsi liudytojų V. S., S. J. (buvę ieškovo brigados... 24. Teismas konstatavo, kad, atsakovas AB „Vilniaus energetinė statyba",... 25. Teismas nurodė jog vidutinis vienos dienos darbo užmokestis skaičiuojamas... 26. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma... 27. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsakovui AB „Vilniaus... 28. Bendra už uždelstą atsiskaityti laiką už nepanaudotas atostogas nuo 2006... 29. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į priteistinos sumos dydį ir... 30. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė teismo sprendimą, panaikinti ir priimti... 31. Apeliantas skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus... 32. Pažymėjo, jog darbai, kuriuos vykdė Ieškovas, buvo atliekami ne vieną... 33. Teismas, konstatuodamas faktą, jog Ieškovas atostogų metu dirbdavo,... 34. Analogiški argumentai taikytini ir dėl teismo netinkamai vertinamų... 35. Teismas, nevertino pateiktų atostogų lapelių, pasirašytų ieškovo,... 36. Teismas, tirdamas ir vertindamas rašytinius įrodymus, privalėjo, bet... 37. Faktą, kad per laikotarpį nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15 Ieškovas ne... 38. Teismas, konstatuodamas Ieškovo neatostogavimo faktą per laikotarpį nuo... 39. Apeliantas taip pat nurodė, jog tai, kad atostoginiai Ieškovui buvo sumokėti... 40. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nebuvo nešališkas, jų... 41. Teismas netinkamai taikė DK 298 straipsnį, numatantį, jog darbuotojui... 42. Kadangi ieškovui buvo paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas... 43. Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį ir mažindamas jo dydį... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą... 45. Byloje pateiktas oficialus (prima face) rašytinis įrodymas - Lietuvos... 46. Atsakovas pats pripažindamas, kad galėjo būti, kad kai kurias ieškovui... 47. Kasacinės instancijos teismas yra išplėtojęs įrodymų vertinimo taisyklę,... 48. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose... 49. Atsakovo argumentas, kad neva už 2007 metų sausio mėnesį ieškovo dirbtas... 50. Vadovaujantis DK 141 str. ir 177 str. 2 d. nuostatomis sumokėti kompensaciją... 51. Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti... 52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apelianto įmonėje dirbo labai... 53. Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos šalims proporcingai patenkintų ir... 54. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 55. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 56. Dėl įrodymų vertinimo ... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 58. Pats atsakovas būdamas stiprioji ginčo šalis nepateikė ieškovo pateiktus... 59. Ieškovas nurodė kad atostogos buvo formaliai įforminamos ir įrodinėjo jog... 60. ... 61. Dėl DK 298 straipsnio taikymo ... 62. Apeliantas savo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 63. Dėl prporcingumo, protingumo pricipų taikymo... 64. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į LAT formuojamą praktiką, kad DK... 65. Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteisiamą sumą taip pat rėmėsi... 66. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas... 67. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 69. Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti... 70. Priteisti ieškovui E. S., a.k. ( - ) gyv g., Vilniuje iš atsakovo AB...