Byla 2A-138-198/2019
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl 2018 m. spalio 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-842/2018 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei D. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

5I. Ginčo esmė

61.

7Ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu prašė atidalyti D. B. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. L., padalinant vienbutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (toliau – ir namas), natūra pagal ieškovės pateiktą schemą, priskiriant D. B. patalpas, pirmo aukšto plane pažymėtas 1.1 ir 1.2, pastogės aukšto plane pažymėtas 1.1, suformuojant atskirą butą Nr. 1, A. L. priskiriant patalpas, pirmo aukšto plane pažymėtas 2.1, 2.2 ir 2.3, o pastogės aukšto plane pažymėtas 2.1 ir 2.2, suformuojant atskirą butą Nr. 2, o bendrojo naudojamo rūsio patalpas, laiptinę ir koridorius, pažymėtus pirmo aukšto ir pastogės aukšto planuose kaip 3, paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 328,30 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnį plotą didesnės vertės šildomų pirmo aukšto patalpų, bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad atidalijimas būtinas, kadangi atsakovas elgiasi lyg būtų vienintelis šeimininkas, neatsiklausęs atlieka rekonstrukcijos darbus, užėmė ir užsirakino daugiau patalpų nei jam priklauso, su ieškove nesitaria, ją ignoruoja. Siūlomas atidalijimo variantas iš esmės atitinka dabar susiklosčiusią situaciją, taip bus užkirstas kelias bendraturčių konfliktams. Statybos darbai vykdytini pagal pateiktas sąmatas ir ginčo šalių apmokami lygiomis dalimis.

103.

11Atsakovas A. L. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi namu tvarką: a) D. B. priskirti pirmo aukšto patalpą, inventorizacinės bylos plane pažymėtą 1-2 bei pastogės patalpą 1-8; A. L. – pirmo aukšto patalpas, pažymėtas 1-4, 1-5, 1-1; pirmo aukšto patalpą 1-3, rūsio patalpas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 bei pastogės patalpas 1-6 ir 1-7 priskirti abejoms šalims kaip bendro naudojimo patalpas; arba b) D. B. priskirti pirmo aukšto patalpas 1-1, 1-4, 1-5; A. L. pirmo aukšto patalpą 1-2 bei pastogės patalpą 1-8; pirmo aukšto patalpą 1-3, rūsio patalpas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 bei pastogės patalpas 1-6 ir 1-7 priskirti abejoms šalims kaip bendro naudojimo patalpas, tokiu atveju A. L. taip pat priteisiant iš ieškovės 1 915,18 Eur kompensaciją už patalpose 1-1, 1-4, 1-5 atliktus remonto darbus, taip pat prašė priteisti iš ieškovės 128,36 Eur išlaidas, susijusias su ginčo turto vertinimu bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Teigė, kad atsidalinimas pareikalautų pernelyg didelių investicijų, kurių ieškovė viena padengti nesiūlo, o atsakovui atsidalinimas nepriimtinas ir jis neketina jo įgyvendinti. Rūsio patalpos naudojamos bendrai, nes jame yra centrinio šildymo katilinė, vandentiekio, šilumos vamzdžiai, elektros tinklai. Iš patalpos 1-6 patenkama prie centrinio šildymo skysčio išsiplėtimo bakelio, iš patalpos 1-7 – į aukščiausią pastogės dalį, kurioje įrengta televizijos antena, pirmo aukšto patalpoje 1-3 įrengta virtuvė, inžineriniai tinklai, atskiras pirmo aukšto šildymo įrenginys, todėl įvardintos patalpos taip pat turėtų būti naudojamos bendrai. Atsakovo nuomone, daugelis patalpų naudotinos bendrai ir nepritaikytos atsidalinimui, todėl turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė ieškovei D. B. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, unikaliu Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką, priskiriant: ieškovei D. B. ir A. L. bendram naudojimui patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, 1-3 ir 1-6; D. B. asmeniniam naudojimui – patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas 1-2, 1-7 ir 1-8; A. L. asmeniniam naudojimui – patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas 1-1, 1-4, 1-5. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Atsakovui A. L. iš ieškovės D. B. priteisė 1 217 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei D. B. grąžino 711 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui A. L. – 49 Eur žyminio mokesčio.

176.

18Teismas sprendė, kad nėra pagrindo namo atidalinti pagal ieškovės patikslintą ieškinį, kadangi, vertinant išlaidų, reikalingų namo pertvarkymams dydį, su paties namo verte, atsižvelgiant į tai, kad šalys name nuolat negyvena ir juo naudojasi tik periodiškai, išlaidos yra nepagrįstai didelės, be to, net ir investavus į namo pertvarkymą, dalis pakankamai intensyviai naudojamų patalpų (tualetas, vonia, rūsio patalpos, į kurias ieškovė planuotų perkelti virtuvę) liktų bendro naudojimo ir tai neatitiktų padalinimo esmės – kuo labiau atskirti šalis ir užkirsti kelią konfliktams.

197.

20Akcentavo ieškovės poziciją, jog savo sąskaita ji ketinanti atlikti tik pertvarų įrengimo darbus, taip pat jos atstovo teiginius, kad visa kita šalys galės pasidaryti ir įsirengti pagal savo norus ir galimybes, todėl atsakovui nurodžius, kad jis jokių darbų, susijusių su namo padalijimu, neketina imtis, sprendė, jog teismo sprendimas dėl atidalijimo, tikėtina, liktų neįgyvendintas, tarp šalių gali kilti nauji konfliktai dėl atliekamų remonto darbų, jų būtinybės.

218.

22Įvertinęs šalių poreikius taip pat sprendė, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi namu tvarka parinkta įvertinus nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką ir pačių šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kurios vėliau šalys atsisakė.

239.

24Kadangi ginčo dėl to, kad rūsio patalpos turėtų būti naudojamos bendrai, tarp šalių nėra, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisakė.

2510.

26Nurodė, kad patalpą 1-3 paliko bendram šalių naudojimui, kadangi joje įrengta nuotekų šalinimo sistema, vandentiekis, yra virtuvės įranga, be to, iš šios patalpos kūrenamas pečius, apšildantis šią, taip pat patalpą 1-4. Patalpą 1-6 paliko bendram naudojimui, kadangi nustatyta, jog tai yra koridorius, iš kurio patenkama prie centrinio šildymo skysčio išsiplėtimo bakelio, o atsakovas, kadangi namu naudojasi ir šaltuoju metų laiku, pagrindė būtinybę naudotis šia patalpa. Patalpą 1-7 priskyrė ieškovei, siekiant, kad šalys būtų kuo labiau atskirtos, atsakovas mažiau naudotųsi antruoju namo aukštu.

2711.

28Dėl tėvų relikvijų, bendrų daiktų palėpėje – nenustatė, kad šalys dėl to konfliktuotų ar, kad atitinkamas patalpas priskyrus ieškovei, ji atsisakytų dalintis/atiduoti patalpose esantį turtą.

2912.

30Vertino, kad šiuo atveju ieškovės interesas turėti ramybę ir kuo labiau atsiskirti nuo atsakovo, vengti konfliktinių situacijų yra svarbesnis nei atsakovo kategoriškas noras naudotis namu tik pagal savo pageidavimą, savo veiksmų nederinant su bendrasavininke, nepatiriant jokių suvaržymų.

3113.

32Pažymėjo, jog nors nustatant naudojimosi namu tvarką, ieškovei atitenka didesnė dalis patalpų, tačiau didžioji dalis jų nešildoma, be to, į pirmame aukšte ieškovei naudojimuisi tenkančią vienintelę nedidelio ploto patalpą patenkama iš bendro naudojimo patalpos 1-3, jos reikmėms skirtos patalpos išsidėstę per du aukštus, nesisieja viena su kita, kas taip pat naudojimąsi jomis daro mažiau patogų. Priešingai, atsakovui tenka didesnė dalis vientisai išdėstytų, taip pat įrengtų ir šildomų patalpų, be to, žiemos metu jis įgyja galimybę jo asmeniniam naudojimui priskiriamą patalpą šildytis naudodamas ne tik centrinį šildymą, tačiau ir patalpoje 1-3 esančią krosnį. Dėl išdėstyto nesprendė kompensacijos kuriai nors iš šalių priteisimo klausimo.

3314.

34Pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio šalims ateityje, pasikeitus naudojimosi namu pobūdžiui ar šalių santykiams, iš naujo kreiptis ar patiems susitarti dėl naudojimosi tvarkos namu pakeitimo ar spręsti dėl namo atsidalinimo.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3615.

37Ieškovė D. B. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

3816.

39Nurodo, kad teismas, atsisakydamas atidalyti namą pagal ieškovės pateiktą namo atidalijimo projektą ir nustatydamas naudojimosi namu tvarką, pažeidė jos teisę atsidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

4017.

41Mano, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad ieškovės pateiktas namo atidalijimo projektas prieštarauja visiško atidalijimo principui, kadangi jame bendram naudojimui paliktos patalpos yra nedalomos, t. y. bendram naudojimui paliktos tik rūsio patalpos, kuriose yra bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai (bendros elektros komunikacijos (elektros įvadai), katilinė ir centrinio šildymo mazgai) ir bendrai naudotini tualetas bei vonia. Tuo labiau, kad šalys namu naudojasi tik vasarą (kaip vasarnamiu), nuolatos jame negyvena.

4218.

43Taip pat nurodo, kad teismo argumentai, jog rūsyje ketinama įrengti ir virtuvę, akivaizdžiai prieštarauja teismui pateiktam namo projektui, pagal kurį dvi virtuvės numatytos pirmame aukšte – abiem ginčo šalim po vieną.

4419.

45Pažymi, kad namo atidalijimo projektas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, o pats atidalijimas yra galimas ir įmanomas: tenkinamos tokios rūšies projektų (schemų) parengimą reglamentuojančios Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka) IX skyriaus nuostatos, egzistuoja visos techninės atidalijimo natūra galimybės, nedaroma neproporcinga žala namui.

4620.

47Akcentuoja, kad namo atidalijimo projektas iš esmės atitinka ir bendraturčiams tenkančias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

4821.

49Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, nes nepagrįstai sprendė, kad išlaidos (apie 3 500 Eur), reikalingos namo projekto įgyvendinimui, lyginant su namo verte, yra pernelyg didelės ir/ar nepakeliamos ginčo šalims, nes neatsižvelgė į byloje pateiktą namo vertinimą, užsakytą atsakovo, kuriame ginčo objekto vertė (33 000-36 000 Eur) yra didesnė, nei nurodyta kadastro pažymoje (apie 9 000 Eur), kuria vadovavosi teismas. Be to, teismas, spręsdamas dėl galimo išlaidų neproporcingumo, netyrė šalių finansinio pajėgumo, neatsižvelgė į tai, kad šalys viena iš kitos teisme siūlėsi pirkti likusią sodybos dalį už 15 000-17 000 Eur.

5022.

51Mano, kad teismas netyrė ir nesivadovavo tinkamais įrodymais, todėl netinkamai nustatė namo atidalijimo projekto įgyvendinimo išlaidas, kurios sudaro tik apie 39 procentų namo rinkos vertės (8 500 / 21 956), bet ne 100 procentų, kaip nurodė teismas.

5223.

53Tvirtina, kad teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus – analizavo tik tuos, kurie priimtini teismo padarytai galutinei išvadai, ir ignoravo jai prieštaraujančius. Sodybos, kurioje yra namas, atliktą vertinimą pripažino, kaip neturintį įrodomosios reikšmės, nors tuo tarpu statybos specialistės, neturinčios teisės vertinti turtą, parašytoje specialisto išvadoje nurodytą namo vertę pripažino, kaip turinčią įrodomąją reikšmę. Teismų praktikoje nėra nurodoma, kad turtą gali vertinti statybos specialistai, neturintys vertintojo kvalifikacijos, kaip kad yra imperatyviai reikalaujama įstatymo nuostatų. Dėl šios priežasties turi būti atmestas, kaip nereikšmingas, minėtoje specialisto išvadoje pateiktas namo vertinimas.

5424.

55Nesutinka su teismo išvada, kad sodybos vertinimo ataskaita neturi jokios įrodomosios vertės. Nurodo, jog atsižvelgus į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjime esančius duomenis namo vertė sudaro apie 60.99 procento visos sodybos vertės, tai pagal minėtą oficialų sodybos vertinimą namo vertė sudaro iki 21 956 Eur (36 000 Eur * 60.99 procento). Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad namo vertės dalis visos sodybos vertinime turėtų reikšmingai skirtis nuo jo vertės dalies bendroje Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytoje visų objektų verčių sumoje.

5625.

57Apeliantės nuomone, išlaidų už specialisto išvadą priteisimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi ši išvada visiškai neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų – joje nėra atliktas joks tyrimas, nepateikiama tyrimo metodika, o vietoje to pateikiamos teisės nuostatų citatos ir autorės galutinės išvados – faktais ir tyrimu neparemta nuomonė. Be to, teismas motyvuodamas sprendimą praktiškai nesivadovavo šiuo dokumentu, išskyrus tik ta dalimi, kurioje kalbama apie namo atidalijimo projekto ir paties namo vertės dydį. Todėl tokio, ginčui įrodomosios reikšmės neturėjusio, dokumento, išlaidų priteisimas yra neteisėtas.

5826.

59Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6027.

61Nurodo, kad teismas įsigilino į bylos esmę ir priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai įvertino ir teismo ekspertės kvalifikaciją turinčios ekspertės pateiktą specialisto išvadą, teisingai pasisakė ir dėl klausimo, susijusio su kompensacija už ieškovei atitenkančias didesnes patalpas.

6228.

63Mano, kad teismas nenukrypo ir nuo teismų praktikoje išaiškintų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių, taikytinų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Nustatant naudojimosi tvarką, nebus reikalinga atlikti jokius patalpų pakeitimus. Dėl tokio patalpų pasiskirstymo faktiškai neprieštaravo ir abi šalys, pasirašydamos taikos sutartį. Tik vėliau, paaiškėjus, kad tokia taikos sutartis dėl patalpų atidalinimo prieštarauja teisės aktams, be to, ieškovei savavališkai įrašius tam tikrus pakeitimus pirmame taikos sutarties puslapyje, ši sutartis buvo atšaukta.

6429.

65Pažymi, kad būtent ieškovės siūlomas namo atidalijimo projektas pažeidžia teisėtumo principą, kadangi neatitinka nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymui, nei Statybos techninių reglamentų keliamiems reikalavimams.

6630.

67Dėl adekvatumo kriterijaus nurodo, kad nors ieškovės turto dalis 6.03 kv. m padidėja, įvertinęs teismo sprendimo naudą ir galimybę jį kuo greičiau įgyvendinti, tam neprieštarauja.

6831.

69Mano, kad būtent skundžiamas sprendimas užtikrina socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, kadangi ateityje bus išvengta bereikalingų statybų, kurios šiame vienbutyje gyvenamajame name neįsivaizduojamos. Pabrėžia, kad šis vienbutis gyvenamasis namas nėra pritaikytas dviem butams ir bendrų patalpų yra daugiau nei ieškovės siūlomame atidalijimo projekte.

7032.

71Pabrėžia ir tai, kad skundžiamu sprendimu nepažeistas bei užtikrintas ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kadangi tokia naudojimosi tvarka, kokią nustatė teismas, šalys jau naudojosi daugelį metų. Tik kilus konfliktui dėl stogo remonto darbų, ieškovė ėmėsi bylinėjimosi proceso.

7233.

73Akcentuoja, kad įgyvendinant tokį projektą būtų padaryta žala ir pačiam gyvenamajam namui, kadangi pvz. 1-3 patalpoje esančia krosnimi galima šildyti visą pirmą aukštą, o ieškovės projekte ši krosnis būtų užtverta siena ir atsakovas neturėtų galimybės ja šildytis nei virtuvės, nei kambarių.

7434.

75Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis pats yra pensininkas, o ieškovė dirba mokykloje mokytoja, todėl nei vienas, nei kitas neturi finansinių galimybių investuoti į tėvų paliktą namą.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7835.

79Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8036.

81Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8237.

83Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patenkintas iš dalies priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8438.

85Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei (apeliantei) ir atsakovui, kurie yra brolis ir sesuo, bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso 0,6082 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikaliu Nr. ( - ), garažas, unikaliu Nr. ( - ), tvartas, unikaliu Nr. ( - ), pirtis, unikaliu Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikaliu Nr. ( - ), esantys ( - ). Nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą šalys įgijo paveldėjus pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2638, pasidalijus pagal 2013 m. lapkričio 22 d. Paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. 3082, ir šalių broliui V. L. jiems padovanojus savo paveldėtą dalį pagal 2015 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3547. Gyvenamasis namas, unikaliu Nr. ( - ), dėl kurio kilęs ginčas, yra 1980 m. statybos, vieno buto, 225,60 kv. m bendro ploto pastatas, kuriame rūsio patalpų plotas sudaro 75,92 kv. m, pirmo aukšto su veranda plotas – 84,82 kv. m, pastogės patalpų plotas – 58,04 kv. m (t. I, b. l. 9-10, 23-44). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2017 m. rugsėjo 18 d. masinio vertinimo būdu, yra 9 920 Eur. UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. Konsultacijoje Nr. PNK-18-011 nurodoma, kad labiau tikėtina (galima) namų valdos, esančios ( - ), kaina rinkoje 2018 m. kovo 13 d. gali svyruoti nuo 33 000 Eur iki 36 000 Eur (t. I, b. l. 9, 172-178). Naudojimosi namu tvarka tarp šalių iki tol nebuvo nustatyta. 2017 m. lapkričio 30 d. šalys buvo pateikusios teismui tvirtinti Taikos sutartį, kuria siekė baigti kilusį ginčą taikiai ir atsidalyti namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalių bendru sutarimu priskiriant ieškovei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas 1-2, 1-6, 1-7 ir 1-8, atsakovo asmeniniam naudojimui patalpas – pažymėtas 1-1, 1-4 ir 1-5, o bendram naudojimui pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 ir 1-3, tačiau 2017 m. gruodžio 1 d. prašymu teismo paprašė netvirtinti pateikto taikos sutarties projekto (t. I, b. l. 82-92).

8639.

87Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo naudojimosi tvarką, priskiriant šalims bendram naudojimui patalpas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, 1-3 ir 1-6, ieškovės asmeniniam naudojimui patalpas – pažymėtas 1-2, 1-7 ir 1-8, o atsakovo asmeniniam naudojimui patalpas – pažymėtas 1-1, 1-4 ir 1-5. Ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad, vertinant išlaidų, reikalingų namo pertvarkymams dydį, su paties namo verte, atsižvelgiant į tai, kad šalys name nuolat negyvena ir juo naudojasi tik periodiškai, išlaidos yra nepagrįstai didelės, be to, net ir investavus į namo pertvarkymą, dalis pakankamai intensyviai naudojamų patalpų (tualetas, vonia, rūsio patalpos, į kurias ieškovė planuotų perkelti virtuvę) liktų bendro naudojimo ir tai neatitiktų padalinimo esmės – kuo labiau atskirti šalis ir užkirsti kelią konfliktams.

8840.

89Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

9041.

91Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidalyti namą pagal paruoštą namo atidalijimo projektą ir nustatydamas naudojimosi namu tvarką, pažeidė jos teisę atsidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

9242.

93Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tačiau aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

9443.

95Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

9644.

97Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. 18/08-21 duomenis, atsižvelgusi į šalių bendro turto pagrindinę naudojimo paskirtį (gyvenamoji), visiškai sutikdama su tuo, ką nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose, ir nesikartodama, papildomai pažymi, kad pagal ieškovės siūlomą namo atidalijimo projektą bylos šalims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos: atsakovas, atidalijus namą pagal ieškovės pateiktą projektą, netektų galimybės naudotis pirmame aukšte esančia krosnimi, taip pat neturėtų techninės galimybės po atidalijimo pasistatyti analogišką esamai šildymo krosnį, kas reiškia, kad atsakovui atidalytos pirmojo aukšto patalpos būtų šildomos tik iš bendrosios šildymo sistemos. Kadangi namo šildymo sistema yra susidėvėjusi, vamzdynai paveikti rūdžių ir, laikui bėgant, bendrosios šildymo sistemos naudojimas nebus galimas, vadinasi, yra tikimybė, kad atsakovui atidalytos patalpos ateityje negalės būti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Ieškovė (jai, kaip pirmiau minėta, tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo atidalijimo varianto priimtinumą ir tinkamumą) neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės įrengti analogišką esamai šildymo krosnį atsakovo prašomose atidalyti namo patalpose, be to, ji nesiūlo atsakovui kompensacijos, kuri viena ar kita forma padengtų atsakovo praradimus šiam neteksiant galimybės naudotis esama šildymo krosnimi ar jos įrengimo išlaidas ar jų dalį. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovui, atidalijus namą pagal ieškovės pateiktą projektą, skirtingai nei ieškovei, tektų įsirengti ne tik virtuvę, bet ir vandentiekio, nuotekų šalinimo, ventiliacijos sistemas, o ieškovė taip pat nesiūlo tokių išlaidų kompensacijos. 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. 18/08-21 duomenimis, atidalijimo kaštai pagal ieškovės projekte siūlomą namo atidalijimą bus žymiai didesni nei nurodyti ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose, kas pagrįstai leidžia teigti, jog ieškovė taip pat neįrodė, kad pagal jos siūlomą namo atidalijimo projektą egzistuoja techninės galimybės protingomis sąnaudomis namą atskirti į du butus ir juos pritaikyti naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą projektą reikštų jos teisių ir teisėtų interesų suabsoliutinimą atsakovo teisių ir teisėtų interesų sąskaita ir kartu šalių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iškreipimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, atsižvelgusi į namo vertę ir į tai, kad šalys name nuolat negyvena ir juo nudojasi periodiškai, daro išvadą, jog atidalyti namą iš bendrosios nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą nagrinėjamu atveju nėra galimybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant atsakovo, kaip bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų.

9845.

99Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atidalijimo būdas, kai namo atskyrimui į du butus ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį reikalingos gana didelės investicijos, tačiau lieka ir bendrai naudojamos gana didelio ploto patalpos (80,36 kv. m), nelaikytinas priimtinu ir geriausiai užtikrinančiu bendraturčių teises (CK 1.5 straipsnis). Be to, byloje nustatyta, kad šalys name nuolat negyvena ir juo naudojasi periodiškai.

10046.

101Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, nes netyrė ir nesivadovavo tinkamais įrodymais, t. y. neatsižvelgė į atsakovo byloje pateiktą sodybos vertinimą, t. y. UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. surašytą Konsultaciją Nr. PNK-18-011, pagal kurią namo vertė sudaro iki 21 956 Eur, todėl netinkamai nustatė namo atidalijimo projekto įgyvendinimo išlaidas, kurios sudaro tik apie 39 procentus namo rinkos vertės (8 500 / 21 956), bet ne 100 procentų, kaip nustatė teismas.

10247.

103Iš skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, matyti, kad apeliantės nurodomą UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. surašytą Konsultaciją Nr. PNK-18-011 teismas laikė kaip neturinčią teismui jokios įrodomosios vertės, kadangi šia konsultacija namas atskirai nebuvo vertintas ir remiantis ja šalys iš esmės siekė tartis dėl visos namų valdos perleidimo kuriai nors iš šalių.

10448.

105Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

10649.

107Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 21 straipsnio, reglamentuojančio turto vertinimo atlikimo tvarką, 4 dalimi, atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnyje. Iš pastarojo straipsnio, kuriame nustatyti privalomieji reikalavimai turto vertinimo ataskaitai, matyti, jog turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyta turto apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, data (9 punktas), turto vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai (11 punktas); turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus (13 punktas). Teisės aktai konsultacinio pobūdžio turto vertinimo dokumentų rengimo nereglamentuoja.

10850.

109Įvertinus apeliantės nurodomą UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. sudarytą dokumentą, įvardintą ,,Konsultacija Nr. PNK-18-011“, kurį bylos nagrinėjimo metu pateikė atsakovas, darytina išvada, kad šis dokumentas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu, nustatant bendraturčių turto vertę. Konsultacijoje vartojamos sąvokos (galima turto pardavimo kaina rinkoje, labiausiai tikėtina (galima) turto rinkoje kaina) leidžia teigti, kad konsultacijoje pateikta tik sąlyginė išvada dėl bendraturčių turto kainos. Kartu su konsultacija į bylą nėra pateiktas turto apžiūros aktas ir byloje nėra duomenų, jog toks aktas yra šios konsultacijos sudėtinė dalis, priešingai, pačioje konsultacijoje, be kita ko, pažymėta, jog tam, kad profesionaliai suteikti konsultaciją, turėtų būti apžiūrėtas šioje konsultacijoje nurodytas turtas, atlikti būtini preliminarūs skaičiavimai. Šioje konsultacijoje išreiškiama nuomonė dėl turto kainos, jos nepagrindžiant konkrečiais turto vertės skaičiavimais ir nenurodant, kokius turto vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodų taikymo būdus taikant ji nustatyta. Pačioje konsultacijoje nurodyta, jog ši konsultacija nėra turto vertinimo ataskaita ir neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviai dokumentai, konsultacijos pobūdis – konsultacinio pobūdžio informacijos apie galimą pardavimo kainą rinkoje pateikimas užsakovui (t. II, b. l. 172-178).

11051.

111Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad apeliantės nurodoma atsakovo į bylą pateikta UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. surašyta Konsultacija Nr. PNK-18-011 yra konsultacinio pobūdžio, o ne turto vertinimo dokumentas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo, vertindamas namo atidalijimo projekto išlaidų proporcingumą turto vertei (CPK 178 straipsnis).

11252.

113Apeliantės argumentas, jog tokia konsultacija laikytina oficialiu sodybos, kurioje yra ginčo namas, vertinimu atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi toks pateiktas įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka sąlygų, kurioms esant dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, ir gali būti vertinamas tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetas individualaus vertinimo išvadoms yra teikiamas tik tuo atveju, jeigu toks (individualus) vertinimas yra atliktas laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų, o individualaus vertinimo ataskaita atitinka norminiais aktais nustatytus vertinimo dokumentų turinio bei formos reikalavimus.

11453.

115Vertintinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 18/08-21 yra pateiktas namo vertinimas. Iš minėtos specialisto išvados turinio matyti, jog statinio (teismo) ekspertės kvalifikaciją turinti ekspertė, atsakydama į užduoties klausimą, ar išlaidos namo dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį, lyginant su paties namo kaina, yra protingos, jokio namo vertinimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme neatliko, o tik vertino kartu su užduotimi pateiktus duomenis, tarp jų ir esančius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, kuriuose nurodyta 8 573 Eur namo vidutinė rinkos vertė (t. III, b. l. 27). Kad tokia namo vidutinė rinkos vertė (t. y. 29 600 Lt) buvo nustatyta 2013 m. liepos 9 d., rengiant nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, patvirtina į bylą pateiktos šios bylos 2A formos „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ duomenys (t. I, b. l. 38).

11654.

117Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai – analizavo tik tuos, kurie priimtini teismo padarytai galutinei išvadai, ir ignoravo jai prieštaraujančius. Šiame kontekste akcentuotina, kad jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis – prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2-4 punktai), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Įrodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, nuotraukos, padarytos nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nei vienos šių įrodinėjimo priemonių neatsisakė ištirti ir nei vienai nesuteikė prioriteto, priešingai, skundžiamame sprendime išsamiai aptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo turinį, jų tarpusavio ryšį ir sąsajas, įrodomąją reikšmę, nustatant teisiškai reikšmingus faktus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nustatęs, kad UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d. surašyta Konsultacija Nr. PNK-18-011 neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytų turto vertinimo ataskaitos turinio ir formos reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi likusiais byloje surinktais, vienas kitam iš esmės neprieštaravusiais įrodymais dėl namo rinkos vertės – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 22 d. išraše nurodyta namo vidutine rinkos verte (9 920 Eur), 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 18/08-21 minima namo vidutine rinkos verte (8 573 Eur), kuri, kaip minėta, nustatyta iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių duomenų, pačių šalių pozicija dėl namo vertės (7 000-8 500 Eur), išsakyta 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje. Todėl byloje nesant kitų leistinų šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė namo atidalijimo projekto įgyvendinimo išlaidas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl namo atidalijimo projekto išlaidų neproporcingumo turto vertei.

11855.

119Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė ¼ dalį išlaidų, patirtų dėl 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. 18/08-21 parengimo, atsižvelgęs į tai, kad klausimus specialisto išvadai atsakovas suformulavo savo nuožiūra, be specialių žinių reikalaujančios informacijos prašė pateikti ir nuomonę, įvertinęs išvados, kaip duomenų šaltinio, svarbą bei išsamumą, taip pat ir tai, kad atsakovo priešieškinys byloje buvo tenkintas iš dalies. Apeliantės teigimu šios bylinėjimosi išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog minėta išvada ginčo išsprendimui neturėjo jokios įrodomosios reikšmės ir pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo, motyvuodamas sprendimą, kadangi skundžiamo sprendimo motyvų turinys patvirtina priešingas aplinkybes – pirmosios instancijos teismas aptariamą specialisto išvadą vertino kaip privatų rašytinį įrodymą, kurį tyrė ir vertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, tokiu būdu nepažeisdamas CPK 177, 185 bei 197 straipsniuose įtvirtintų taisyklių. Teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai ir dėl tokių išlaidų nepagrįsto priteisimo dėl specialisto išvados neatitikimo tokio pobūdžio dokumentams keliamiems reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės nuostatų aiškinimas be teisėto pagrindo apribotų dokumento, kuriame yra specialių žinių reikalaujančių faktinių duomenų, panaudojimo įrodinėjimo procese galimybę. Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnyje numatytų civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

12056.

121Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

12257.

123Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12458.

125Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 140 Eur žyminis mokestis) neatlygintinos, o atsakovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.19 punktų nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

126Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

127Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

128Priteisti A. L., asmens kodas ( - ) iš apeliantės D. B., asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.

... 5. I. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu prašė atidalyti D. B. dalį iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad atidalijimas būtinas, kadangi atsakovas elgiasi lyg būtų... 10. 3.... 11. Atsakovas A. L. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi namu... 12. 4.... 13. Teigė, kad atsidalinimas pareikalautų pernelyg didelių investicijų, kurių... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo namo atidalinti pagal ieškovės... 19. 7.... 20. Akcentavo ieškovės poziciją, jog savo sąskaita ji ketinanti atlikti tik... 21. 8.... 22. Įvertinęs šalių poreikius taip pat sprendė, kad atsakovo pasiūlyta... 23. 9.... 24. Kadangi ginčo dėl to, kad rūsio patalpos turėtų būti naudojamos bendrai,... 25. 10.... 26. Nurodė, kad patalpą 1-3 paliko bendram šalių naudojimui, kadangi joje... 27. 11.... 28. Dėl tėvų relikvijų, bendrų daiktų palėpėje – nenustatė, kad šalys... 29. 12.... 30. Vertino, kad šiuo atveju ieškovės interesas turėti ramybę ir kuo labiau... 31. 13.... 32. Pažymėjo, jog nors nustatant naudojimosi namu tvarką, ieškovei atitenka... 33. 14.... 34. Pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio šalims ateityje,... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 36. 15.... 37. Ieškovė D. B. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti... 38. 16.... 39. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas atidalyti namą pagal ieškovės pateiktą... 40. 17.... 41. Mano, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad ieškovės... 42. 18.... 43. Taip pat nurodo, kad teismo argumentai, jog rūsyje ketinama įrengti ir... 44. 19.... 45. Pažymi, kad namo atidalijimo projektas atitinka įstatymų nustatytus... 46. 20.... 47. Akcentuoja, kad namo atidalijimo projektas iš esmės atitinka ir... 48. 21.... 49. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 50. 22.... 51. Mano, kad teismas netyrė ir nesivadovavo tinkamais įrodymais, todėl... 52. 23.... 53. Tvirtina, kad teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus –... 54. 24.... 55. Nesutinka su teismo išvada, kad sodybos vertinimo ataskaita neturi jokios... 56. 25.... 57. Apeliantės nuomone, išlaidų už specialisto išvadą priteisimas yra... 58. 26.... 59. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovės... 60. 27.... 61. Nurodo, kad teismas įsigilino į bylos esmę ir priėmė pagrįstą, teisingą... 62. 28.... 63. Mano, kad teismas nenukrypo ir nuo teismų praktikoje išaiškintų naudojimosi... 64. 29.... 65. Pažymi, kad būtent ieškovės siūlomas namo atidalijimo projektas... 66. 30.... 67. Dėl adekvatumo kriterijaus nurodo, kad nors ieškovės turto dalis 6.03 kv. m... 68. 31.... 69. Mano, kad būtent skundžiamas sprendimas užtikrina socialinės taikos ir... 70. 32.... 71. Pabrėžia ir tai, kad skundžiamu sprendimu nepažeistas bei užtikrintas ir... 72. 33.... 73. Akcentuoja, kad įgyvendinant tokį projektą būtų padaryta žala ir pačiam... 74. 34.... 75. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis pats yra pensininkas, o ieškovė dirba... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 78. 35.... 79. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos apylinkės teismo Utenos... 80. 36.... 81. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 82. 37.... 83. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 84. 38.... 85. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei (apeliantei) ir atsakovui, kurie yra... 86. 39.... 87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo priešieškinį... 88. 40.... 89. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius... 90. 41.... 91. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė savo... 92. 42.... 93. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.... 94. 43.... 95. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo... 96. 44.... 97. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados... 98. 45.... 99. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atidalijimo būdas, kai namo atskyrimui į... 100. 46.... 101. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas... 102. 47.... 103. Iš skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais pirmosios instancijos teismas... 104. 48.... 105. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto... 106. 49.... 107. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų... 108. 50.... 109. Įvertinus apeliantės nurodomą UAB „Verslavita“ 2018 m. kovo 13 d.... 110. 51.... 111. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad apeliantės nurodoma... 112. 52.... 113. Apeliantės argumentas, jog tokia konsultacija laikytina oficialiu sodybos,... 114. 53.... 115. Vertintinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog 2018 m. rugpjūčio... 116. 54.... 117. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos... 118. 55.... 119. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš... 120. 56.... 121. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai... 122. 57.... 123. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad... 124. 58.... 125. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 126. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 127. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti... 128. Priteisti A. L., asmens kodas ( - ) iš apeliantės D. B., asmens kodas ( - )...