Byla e2A-475-826/2018
Dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus bei nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos klevas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos klevas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vacerna“ dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus bei nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos klevas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovės UAB „Vacerna“ 3 504,40 Eur nuostolių; 2) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 504,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 14-10/01 nustatytus statybos darbų trūkumus; 4) atsakovei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai nepašalinus trūkumų paskirti atsakovei 200,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 29 d. bei 2013 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė statybos rangos sutartis dėl ieškovei priklausančios Šventosios turgavietės, esančios ( - ), Šventojoje, statybos ir renovacijos darbų. Pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį atsakovė UAB „Vacerna“ įsipareigojo atlikti išorės vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbus už 8 647,04 Eur sumą; pagal 2013 m. balandžio 29 d. sutartį – atlikti teritorijos ardymo ir valymo, grindinio įrengimo ir tvoros bei vartų įrengimo darbus už 26 793,01 Eur; pagal 2013 m. birželio 12 d. sutartį – atlikti prekybinių pavėsinių įrengimo, esamų pastatų remonto ir renovacijos bei sanitarinių mazgų įrengimo darbus už 18 812,26 Eur. Iš viso buvo įsipareigota atlikti darbų už 54 252,31 Eur. Atsakovė atliko darbų už 54 277,92 Eur (187 410,86 Lt) ir surašė atliktų darbų aktus, t. y. darbų vertė 25,61 Eur (88,42 Lt) suma viršijo sutartimis įsipareigotų darbų vertę. Ieškovė per keletą kartų sumokėjo atsakovei šią sumą.
  3. Nurodė, kad 2013 m. spalio 8 d. nauju UAB „Palangos klevas“ direktoriumi paskirtas A. B.. Kilus įtarimų dėl atliktų darbų kainos, kokybės buvo užsakyta projektavimo ir rangos darbų statybos techninė ekspertizė, už kurią sumokėta 3 504,40 Eur. 2014 m. lapkričio 11 d. ieškovė gavo 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadą Nr. 14-10/01. Joje nurodyta, kad UAB „Palangos klevas“ turgaus, esančio ( - ), Palangoje (Šventojoje), teritorijoje ir statiniuose atlikti darbai, kurių kokybė neatitinka reikalavimų, įprastai keliamų tokio pobūdžio atliekamiems darbams: sandėlio patalpose grindų danga iš plytelių įrengta nekokybiškai; lygumo nuokrypiai viršija 3 mm; laikinų stoginių vertikalių statramsčių nuokrypis nuo vertikalės viršija 3 mm; neįrengtas pakankamo storio rekomenduojamas žvyro ar skaldos pagrindo sluoksnis po teritorijos danga iš betoninių trinkelių; stoginė, pažymėta Nr. 3, įrengta ne pagal projektinius sprendinius. Nustatyti statybos darbų trūkumai neakivaizdūs, juos nustatyti reikia specialių šios srities žinių. Ieškovė pateikė pretenziją dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo ir žalos atlyginimo, tačiau atsakovė į ją nereagavo, tyčia nepriimdama laiško. Atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus ir neištaiso garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų.
  4. Nurodė, kad už 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadą Nr. 14-10/01 sumokėjo 3 504,40 Eur (12 100,00 Lt). Ši suma vertintina kaip jos turėti nuostoliai, nes jie buvo patirti siekiant įvertinti žalos, atsiradusios dėl statybos darbų trūkumų, dydį. Ši suma turi būti priteisiama iš atsakovės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškovė turi teisę remtis darbų trūkumų faktu. Byloje nustatyta, jog ieškovė apie darbų defektus sužinojo 2014 m. lapkričio 10 d. gavusi specialisto išvadą. Pagal nustatytų darbų defektų pobūdį, išskyrus nurodytą defektą, kad stoginė Nr. 3 įrengta ne pagal projekto sprendinius, ieškovė objektyviai negalėjo tokių trūkumų pastebėti ir įvertinti, nes tam reikalingos specialios statybų srities žinios. Ieškovė kreipėsi į teismą per garantinį laikotarpį – penkerius metus (Sutarčių 5.3.5 punktas).
    2. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Palangos klevas“ turgaus, esančio ( - ), Palangoje (Šventojoje), teritorijoje ir statiniuose atsakovės pagal sudarytas rangos sutartis atlikti darbai neatitinka reikalavimų, įprastai keliamų tokio pobūdžio atliekamiems darbams.
      1. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės remtis darbo trūkumų faktu ir reikalauti pašalinti trūkumus dėl įrengtos stoginės Nr. 3 ne pagal projektinius sprendinius. Byloje nustatyta, jog ieškovės tuometinė direktorė pati nurodė, kad būtent tokia stoginė būtų įrengta. Todėl tai negali būti laikoma trūkumu, atsiradusiu vėliau garantiniu laikotarpiu. Ieškovė šiuos darbus priėmė, pretenzijų nereiškė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė.
      2. Nurodė, kad remiantis antstolio faktinių aplinkybių protokolu, kurį sudarė atestuotas techninės priežiūros vadovas, ir tuo, jog byloje nėra jokių duomenų apie šalių sulygtą grindinio dangos storį, darytina išvada, kad atsakovės įrengtos grindinio dangos žvyro / skaldos pagrindo storis yra išlaikytas, atitinkantis patvirtintose statybos taisyklėse numatytus dangos sluoksnių storio reikalavimus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad daugiau kaip trejus metus naudojama grindinio danga nėra sutrūkinėjusi ar įdubusi, nepastebėta ir kokių nors kitų defektų, trukdančių ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovės pateikta išvada dėl teritorijos dangos rekomenduojamų žvyro / skaldos pagrindo sluoksnių storių, kuri pagrįsta tik fotonuotraukomis, nėra pakankama įrodinėjamam atsakovės atliktų darbų trūkumų faktui ir mastui įrodyti.
      3. Nurodė, kad laikinų stoginių vertikalių statramsčiai yra sumontuoti kokybiškai ir atitinka kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tos rūšies darbams. Ieškovė, išskyrus specialisto išvadą, kurią teismas pripažino nepakankama jos reikalavimui dėl vertikalių statramsčių defektų šalinimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimą. Nors šį patikrinimą atliko antstolė, kuri neturi specialių statybos srities žinių, tačiau šis atsakovės pateiktas įrodymas teismo vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.
      4. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti specialisto išvadoje nurodytus trūkumus – pakeisti pastate sandėlyje 2F/p patalpose 1-6 ir 1-7 nekokybiškai įrengtą grindų dangą, nes jos lygumo nuokrypiai viršija 3 mm (5 nuotrauka), nors ir pagrįstas, tačiau šie trūkumai nelaikytini esminiais, trukdančiais naudotis objektu. Atsakovė pagrindė, jog tai susiję su įėjimo į tualetą durų bei grindų per vieną plytelę nuo durų linijos suderinimu. Ieškovės atstovai šių teiginių nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto grindų iš plytelių dangos nuokrypio patiria kokių nors nepatogumų ar negali eksploatuoti tualeto, šiomis patalpomis naudojamasi daugiau kaip trejus metus.
    3. Nurodė, kad ieškovė ieškinio neįrodė – rangovo atlikti statybos rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tokios rūšies darbams, o stoginės įrengimo darbų trūkumai nelaikytini trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu. Todėl netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti specialisto išvadoje Nr. 14-10/01 nustatytus darbų trūkumus.
    4. Nurodė, kad netenkinus ieškovės ieškinio pagrindinio reikalavimo neatlygintinai pašalinti trūkumus, ieškinio išvestiniai reikalavimai, t. y. priteisti ieškovės iniciatyva iki bylos iškėlimo teisme atlikto tyrimo išlaidas (nuostolius), procesines palūkanas, netenkinami. Tyrimo išvadomis iš esmės nebuvo patvirtinti ieškinio teiginiai dėl atsakovės darbų trūkumų, todėl ieškovės iniciatyva atlikto tyrimo išlaidos (nuostoliai) tenka jai pačiai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Palangos klevas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pati ieškovė sutiko, jog stoginė Nr. 3 būtų įrengta ne pagal projektinius sprendinius. Visų pirma, buvo neatsižvelgta į rangos sutarties sąlygos. Joje nurodyta, kad pakeitimai gali būti daromi turint raštišką ieškovės įgalioto asmens, t. y. direktoriaus, sutikimą. Atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė. Antra, buvo neatsižvelgta į buvusios įmonės vadovės I. V. paaiškinimų nepatikimumą, šališkumą. Ji suinteresuota bylos baigtimi. Trečia, jei būtų įrodyta, jog stoginės Nr. 3 įrengimas ne pagal projektinius sprendinius yra teisėtas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kainos sumažinimo. Šiuo atveju to padaryta nebuvo.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo sumokėta už faktiškai atliktą darbą. Rangos sutartyse iš anksto sutarta kaina už rangos sutartimi prisiimtų statybos darbų atlikimą. Jose nebuvo nurodytas statybinių medžiagų kiekis ar valandinis įkainis. Tik esant papildomų nenumatytų darbų, jie apmokami atskirai.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovės įrengtos grindinio dangos žvyro / skaldos pagrindo storis yra pakankamas, nepagrįstai vadovavosi antstolio sudarytu faktinių aplinkybių protokolu. Jų pateiktoje specialisto išvadoje ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti duomenys skiriasi dvigubai. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. UAB „Vacerna“ statybos taisyklėse yra numatytas 9,5 cm grindinio storio standartas, tad nelogiška, jog atsakovė būtų jį viršijusi dvigubai. Jos pateiktus matavimus atliko statybos ekspertas, tad turėjo būti vadovaujamasi šio specialisto atliktais matavimais, o ne antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teikia teismui naujus įrodymus, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad grindinio danga nėra įgriuvusi. Anksčiau jų neteikė, nes byloje nebuvo šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.
    4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog laikinųjų stoginių statramsčiai yra sumontuoti kokybiškai ir atitinka kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tos rūšies darbams. Visų pirma, specialistas A. S. apklausos metu aiškiai nurodė, kad buvo išmatavęs visus statramsčius ir tik vienas ar du turėjo nuokrypį, jie vėjo ar kitų aplinkos sąlygų negali būti taip paveikti. Todėl skundžiamo sprendimo argumentas, kad jis išmatavo tik vieną ar du statramsčius, nepagrįstas. Antra, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad matavimai buvo atlikti neskaitmeniniu gulsčiuku, gulsčiuko rodmenys matyti tik dviejose nuotraukose, todėl tokie duomenys neatitinka faktinės situacijos ir negali būti vertinami kaip pagrįsti. Trečia, buvo neteisingai vertinami duomenys, nurodyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir specialisto išvadoje. Ketvirta, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas tik prieš baigiamąsias kalbas, nors surašytas 2017 m. rugsėjo 6 d. Prie jo buvo pridėti 5 lapai užsienio kalba, kurie neišversti į lietuvių kalbą, tačiau jais buvo remtasi priimant skundžiamą sprendimą.
    5. Nurodė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsirado naujų defektų ginčo objekte, t. y. neužsidaro vartai, nes pakrypo stulpas, prie kurio pritvirtinta spyna. Tad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui turėtų būti skiriama ekspertizė, kurios metu gali būti nustatyta ir daugiau atliktų darbų trūkumų.
  2. Atsakovė UAB „Vacerna“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadą Nr. 14-10/01, kuri buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-06563-15. Procesas šiame tyrime nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Šiame dokumente išanalizuoti ir įvertinti veiksmai dėl lėšų, statybinių medžiagų, žvyro ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ši specialisto išvada nėra prilyginama ekspertizės aktui. Apeliantė anksčiau prašymo dėl ekspertizės skyrimo nėra išreiškusi. Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nesant duomenų, kuriuos turėjo pateikti ieškovė, netikslinga skirti ekspertizę.
    2. Nurodė, kad apeliantei už prašymą skirti ekspertizę turi būti skiriama 5 000,00 Eur bauda ir iki 50 procentų iš šios baudos skirtina kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, t. y. UAB „Vacerna“. Toks prašymas yra nesąžiningas, pateiktas sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, byla nagrinėta ilgiau nei pusantrų metų, bylos nagrinėjimo metu toks prašymas išreikštas nebuvo, t. y. ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Teismo išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06563-15 bylos duomenimis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (sudaryti kvalifikuoto specialisto G. Š.), teiktomis archyvinėmis fotonuotraukomis bei kitais dokumentais, A. S., I. V. parodymais teisme.
      1. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo/ų? bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06563-15 medžiagos matyti, jog sunaudoti medienos ir kitų statybinių medžiagų kiekiai faktiškai atitinka atliktų darbų aktuose užfiksuotų medienos bei kitų statybinių medžiagų kiekius. Tad paneigiami apeliantės argumentai dėl kainų neatitikimo bei susitarimų tarp užsakovės bei rangovės nepagrįstumo.
      2. UAB „Vacerna“ turgavietės aikštelės senas betonines plyteles keitė naujomis trinkelėmis. Tad išliko ir senasis žvyro pagrindas, kuris buvo užpiltas ir nauju smėlio-žvyro pagrindu. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė klausimų dėl 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kurį sudarė kompetentingas specialistas, atestuotas techninės priežiūros vadovas G. Š., duomenų tikrumo. Neteikė prašymo apklausti antstolę G. Ž. ir G. Š..
      3. Ieškovė nepateikė į civilinę bylą jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog plytelių nuokrypis trukdo eksploatuoti šią ir antrą minimalią patalpą.
      4. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja V. M. sūnaus Ernesto tariamus nusikalstamus veiksmus. E. M. baudžiamoji byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo, t. y. reabilituojančiais pagrindais. Todėl neturi kelti abejonių ir I. V. duoti parodymai teisme.
      5. Nepagrįstos apeliantės abejonės, jog atliekant rangos darbus nesilaikyta normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Visus darbus atliko vadovaudamasi UAB „Vacema“ direktoriaus 2011 m. birželio 20 d. įsakymu patvirtintomis Statybos taisyklėmis, kurios pateiktos į civilinę bylą bei pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 30 d. rašytiniu pritarimu Nr. RPP-33-130530-00066 pritarė statinio – administracinio pastato, sandėlio, prekybinių stoginių ir tvoros rekonstravimo bei prekybinių paviljonų naujos statybos ( - ), Palangoje, projektui Nr. 13/002-SP ir suteikė teisę statytojui (ieškovei) UAB „Palangos klevas“ adresu ( - ), Palanga, statyti naują statinį, statinio paskirtis – prekybos (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – nesudėtingas statinys, kuris turi būti nugriautas iki 2020 m. birželio 1 d., ir rekonstruoti statinius – kitus inžinerinius statinius, kategorija – nesudėtingi statiniai, kurie turi būti nugriauti iki 2020 m. birželio 1 d. Pagal 2013 m. kovo 29 d. statybos rangos sutartį Nr. ŠI-2013/01 atsakovė įsipareigojo savo priemonėmis atlikti nurodytus išorės vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų įrengimo ir aplinkos sutvarkymo darbus bei juos perduoti užsakovei UAB „Palangos klevas“. Pagal šią sutartį atlikti darbai: išorės vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio projekto parengimas, išorės vandentiekio įrengimas, išorės buitinių nuotekų tinklų įrengimas, atliktų darbų aktu Nr. A001 buvo pripažinti tinkamais. Pagal 2013 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/02-ŠI atsakovė ieškovei įsipareigojo savo priemonėmis atlikti teritorijos ardymo ir valymo, grindinio įrengimo ir tvoros bei vartų įrengimo darbus bei perduoti juos užsakovei UAB „Palangos klevas“. Pagal šią sutartį atlikti darbai: šaligatvių ir plytelių ardymas, šaligatvio bortelių, sudėtų ant betono pagrindo, išardymas, krūmų, medžių genėjimas ir išpjovimas, statybinių šiukšlių išvežimas, betono trinkelių dėjimas, užtaisant siūles smėliu, pagrindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš smėlio-žvyro mišinių įrengimas, betoninių bortelių įrengimas ant betono pagrindo, metalinės tvoros iš tinklinių segmentų ir metalinių stulpų įrengimas, metalinių vartelių įrengimas, metalinių stumdomų vartų su tinkliniu segmentu įrengimas, buvo pripažinti tinkamais ir dėl jų šalys pasirašė atliktų darbų aktą Nr. A001. 2013 m. birželio 12 d. statybos rangos sutartimi Nr. 20130612 atsakovė įsipareigojo savo priemonėmis atlikti prekybinių pavėsinių įrengimo, esamų pastatų remonto ir renovacijos bei sanitarinių mazgų įrengimo darbus. Pagal šią sutartį atlikti esamo pastato remonto ir stoginių įrengimo darbai, atliktų darbų aktu Nr. A001, kurį pasirašė ginčo šalys, buvo pripažinti tinkamais. Šalys pasirašė ir atliktų darbų aktą Nr. A001 dėl atsakovės atliktų papildomų darbų, susijusių su gaisro padarinių likvidavimu.
  2. Ieškovės UAB „Palangos klevas“ atstovas direktorius A. B. 2015 m. gruodžio 12 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl specialisto (atliko specialistai A. S. ir J. S.) išvadoje 2014 m. lapkričio 10 d. Nr. 14-10-01 konstatuotų statybos darbų trūkumų, t. y. UAB „Palangos klevas“ priklausančios turgavietės, esančios ( - ), Palangoje (Šventoji), teritorijoje ir statiniuose atliktų darbų neatitikties kokybės reikalavimams, įprastai taikomiems tokios rūšies darbams, t. y. pastate sandėlyje 2F (žymėjimas pagal kadastrinę bylą Nr. 25/48069) patalpose 1-6 ir 1-7 grindų danga iš plytelių įrengta nekokybiškai, lygumo nuokrypiai viršija 3 mm; laikinų stoginių vertikalių statramsčių nuokrypis nuo vertikalės viršija 3 mm; teritorijos danga iš betoninių trinkelių, neįrengtas pakankamo storio (15 cm) rekomenduojamas žvyro ar skaldos pagrindo sluoksnis; stoginė, pažymėta Nr. 3, įrengta ne pagal projektinius sprendinius, ištaisymo. Atsakovė UAB „Vacerna“ jokių darbų trūkumų neištaisė.
  3. 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal UAB „Palangos klevas“ direktoriaus A. B. skundą, grįstą UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 14-10/01, dėl statybos darbų turgavietėje ( - ), Šventojoje, priklausančioje UAB „Palangos klevas“, atlikimo aktų suklastojimo bei piniginių lėšų pasisavinimo I. V., buvusiai UAB „Palangos klevas“ direktorei, ir V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
  4. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas taip šalių kilo dėl atsakovės (rangovės) atsakomybės dėl netinkamos kokybės statybos rangos darbų atlikimo, kai darbų rezultato trūkumai paaiškėjo darbus atlikus ir juos perdavus ieškovei (užsakovei).
  5. Ieškovė remdamasi 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 14-10-01 įrodinėjo, kad atsakovė ginčo statinyje, t. y. UAB „Palangos klevas“ turgaus, esančio ( - ), Palangoje (Šventojoje), teritorijoje ir statiniuose atliko darbus, kurių kokybė neatitinka reikalavimų, įprastai keliamų tokio pobūdžio atliekamiems darbams, ir trūkumai buvo pastebėti jau po darbų priėmimo. Atsakovė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, įrodinėjo antstolio 2016 m. liepos 4 d., 2017 m. rugsėjo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, jog darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai.
  6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino. Nurodė, kad ieškovės, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, įrodomąja prasme yra lygiaverčiai. Nė viena iš šalių neišreiškė pageidavimo skirti byloje ekspertizę, todėl juos vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Paaiškino, jog ieškovė neįrodė specialisto išvadoje nurodytų ginčo statinyje atliktų darbų trūkumų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.
  7. Apeliantė UAB „Palangos klevas“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, jog nepagrįstai buvo vadovautasi antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nustatant, ar atsakovės atlikti darbai atitinka kokybės reikalavimus, įprastai keliamus tokio pobūdžio atliekamiems darbams. Byloje turėjo būti skiriama ekspertizė.
  8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra iš dalies neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  9. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Sutarties šalys turi teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti (CK 6.697 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis).
  10. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Taigi darbų trūkumams būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
  11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai nustatyti jau po darbų priėmimo ir per garantinį terminą (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  12. CK 6. 695 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
  13. Pažymėtina, kad atliktų darbų apimties atitiktis šalių rangos sutarčiai yra faktinė aplinkybė, kuri nustatoma analizuojant šalių prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas rangos sutartis ir faktiškai atliktus darbus. Tai padaryti galima įvertinus rašytinius įrodymus, t. y. rangos sutartis, atliekamų darbų projektus, technines specifikacijas, apklausos sąlygas, sąmatinius skaičiavimus, statybos darbų žurnalus, paslėptų darbų aktus, inžinerinių tinklų geodezines kontrolines nuotraukas, teritorijos topografines nuotraukas, statybinių medžiagų atitikties dokumentus (statybinių produktų eksploatacinių savybių deklaracijas ir sertifikatus), statybos eigos atlikimo dokumentaciją, pažymas iš sąvartyno ir kt.
  14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė, kad dalis dokumentų, susijusių su aptariamais statybos darbais ir jos eiga, t. y. statybos darbų žurnalų, paslėptų darbų aktų, viešojo konkurso apklausos sąlygų, kurios yra neatskiriama šalių sudarytų rangos sutarčių dalis, taip pat dokumentų, patvirtinančių defektų atsiradimo vietoje naudotų medžiagų projektinę kokybę, naudotų medžiagų atitikties sertifikatų ir pan., nėra išlikę, nė viena iš šalių jų nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Iš civilinės bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovė buvo įpareigotos teismui pateikti šiuos įrodymus. Taip pat nesiaiškinta, kokius dokumentus atsakovė, kuri buvo atsakinga už normatyvinių dokumentų forminimą, perdavė ieškovei. Jei atsakovė ieškovei dokumentų neperdavė, tai turi būti nustatyta, kokios aplinkybės tai lėmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, o nesant rašytinių duomenų, kuriuos palyginus būtų galima spręsti dėl susitartų ir atliktų darbų atitikties, konstatuotina, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
  15. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (dėl žalos padarymo ar kitų atsakomybės priemonių, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis) taikymo ieškovas turi įrodyti sutarties pažeidimą ar defektą, kurį padarė atsakovas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ specialisto išvada nėra prilyginama teismo paskirtos ekspertizės aktui, tačiau ji laikoma vienu iš įrodymų, kuriame užfiksuota nuomonė dėl ginčo objekto defektų, ir yra tinkama bei vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris oficialiu rašytiniu įrodymu ir turinčiu didesnę įrodomąją galią laikomas tik tada, jei jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Teismas juos vertino kaip vienodą įrodomąją galią turinčius įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo argumentais.
  16. CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).
  17. Specialisto išvada kaip atskiras rašytinis įrodymas CPK nėra išskirtas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).
  18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl atliktų paslėptų darbų kokybės trūkumų. Tad antstolio surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie buvo surašyti nenaudojus tyrimo būdų, šiuo atveju nėra tinkamas rašytinis įrodymas, sprendžiant ginčą dėl atliktų darbų atitikties tokio pobūdžio darbams, jie nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis. Ieškovės pateikta specialisto išvada, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neprilyginama ekspertizės aktui, tačiau ją atliko tos srities specialistai, naudodamiesi tyrimo metodais. Esant prieštaravimams tarp ieškovės ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, aiškinantis, ar buvo paslėptų trūkumų, šiuo atveju turėjo būti skiriama ekspertizė (CPK 212 straipsnis). Išsprendus klausimą dėl normatyvinių statybos dokumentų išreikalavimo ir pridėjimo prie bylos medžiagos, tikslinga iš naujo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.
  19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas specialisto išvadoje nurodytą argumentą, kad stoginė Nr. 3 įrengta ne pagal projektą, rėmėsi buvusios UAB „Palangos klevas“ direktorės I. V. paaiškinimais. Sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog šie paaiškinimai turėjo būti vertinti kritiškai. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukrypimas nuo projekto buvo padarytas užsakovo (ieškovės), t. y. I. V., iniciatyva ir jos nurodymu ir minėto projekto pakeitimus suderinus su užsakove. Tačiau šalių rangos sutarties 5.3.7 punkte šalys susitarė, jog visi projekte numatyti medžiagų ir projektinių sprendimų pakeitimai galioja tik tuo atveju, kai jie suderinti su UAB „Palangos klevas“ vadovu ir gaunamas jo raštiškas sutikimas. Nagrinėjamu atveju raštiškas susitarimas dėl projektinių sprendinių pakeitimo pateiktas nebuvo. Į šią aplinkybę vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą atsižvelgta nebuvo. Antra, I. V. ikiteisminio tyrimo metu atstovavo (gynė) tas pats atstovas, kuris atstovauja atsakovei šioje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties liudytojos I. V. parodymai vertinti kritiškai.
  20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei sumokėjo tik už faktiškai atliktus statybos darbus bei tam sunaudotų medžiagų kiekius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų apie sunaudotų medžiagų kiekius, todėl toks skundžiamo sprendimo argumentas nepagrįstas. Nesant šių duomenų, negalima nustatyti, ar atsakovei buvo sumokėta tik už faktiškai atliktą darbą.
  21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuvykus į turgavietę, esančią ( - ), Palangoje, buvo išmatuotas aikštelės smėlio / žvyro pagrindo tankis. Šį matavimą atliko ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas einantis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gauti duomenys iš esmės, t. y. dvigubai, skiriasi nuo specialisto išvadoje nurodytų matavimo dydžių. Esant šiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas šių trūkumų nepašalino remdamasis kitais įrodymais.
  22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant rangos sutartį už darbų tinkamą priėmimą buvo atsakinga tuometinė ieškovės UAB „Palangos klevas“ direktorė I. V.. Nagrinėjant šią bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, turėtų būti sprendžiama dėl I. V. įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu. Būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens turtinėms teisėms. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas buvusiai įmonės direktorei I. V. dėl galimų nusikalstamų veikų nepanaikina ieškovės teisės civilinio proceso tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusios ieškovės vadovės.
  23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai