Byla 2S-1226-485/2009
Dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Univesa“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Univesa“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-14212-435/2009 pagal kreditorės UAB „Hansab“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Univesa“.

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3kreditorė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 3) prašė priteisti iš skolininkės 41 017,96 Lt skolą, 1 021,17 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas reikalavimo sumai.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi (b. l. 22) prašymą tenkino iš dalies – areštavo skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą reikalavimo sumai, uždraudžiant juo disponuoti, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomuosius atsiskaitymus valstybei, kreditoriui. Teismas nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu ir nurodė, kad skolininkės lėšų areštas taikytinas tik tuomet, jei skolininkės turimo turto vertė yra mažesnė nei skolininkei pareikštas reikalavimas.

5Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 30-31) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6Skolininkė nesutinka su teismo nutartimi ir teigia, kad kreditorės pateiktas argumentas, kad pareiškimo suma yra didelė ir tai kelia grėsmę jos interesams yra akivaizdžiai nepakankamas ir visiškai neįrodo, jog teismui nesiėmus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkės teigimu, ji turi didelės vertės nekilnojamojo turto, o viso jos turimo turto vertė siekia 90 mln. Lt, todėl 42 039,13 Lt suma įmonei nėra didelė. Be to, kreditorė savo prašyme nenurodė jokių realių priežasčių dėl ko buvo būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat skolininkė pažymi, jog teismo argumentas, kad skolininkei yra pareikštas turtinis reikalavimas, niekaip neįrodo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 39-40) prašo atskirąjį skundą atmesti.

8Kreditorė nurodo, kad iš skolininkės pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. pabaigoje skolininkės turimo turto vertė tik šiek tiek viršijo įsiskolinimų sumą. Be to, skolininkės finansinė padėtis iki pareiškimo padavimo teismui galėjo ir pasikeisti. Be to, skolininkė ignoruoja kreditorės reikalavimus atsiskaityti, nors kaip teigia pati skolininkė, ji turi galimybes atsiskaityti su kreditore.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

11Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus, nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šių nuostatų laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Be to, teismų praktikoje taip pat yra suformuotos taisyklės, kad vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-250/2008; 2008 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-555/2008). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, įvertinant galimą grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.

12Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. teismo įsakymu priteisė kreditorei iš skolininkės 41 017,96 Lt skolą, 1 021,17 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 465 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundžiama nutartimi kreditorės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, pirmosios instancijos teismas areštavo skolininkės turto už 42 039,13 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tokia ieškinio suma konkrečiai atsakovei laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuo pačiu kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma atsakovės turtinė padėtis, todėl teismas pripažino, jog tikėtina, kad pakankamai didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš skolininkės prie atskirojo skundo pateiktų 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas sudaro 107 420 599 Lt (iš jų ilgalaikis turtas sudarė 104 735 126 Lt, o trumpalaikis turtas – 2 685 473 Lt. Įmonės nuosavas kapitalas siekė 10 675 350 Lt. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 77 538 106 Lt (b. l. 32-33). Ataskaitinių metų veiklos grynasis pelnas sudarė 3 331 773Lt (b. l. 34). Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Nors kaip matyti iš skolininkės balanso, skolos yra pakankamai didelės, tačiau skolininkės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tesudaro tik mažąją dalį visų mokėtinų skolų, t.y 19 207 143 Lt, likusių įsipareigojimų mokėjimų terminai sueis tik po vienerių metų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie skolininkės pateikti įrodymai apie jos finansinę būklę paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos. Skolininkės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 42 039,13 Lt suma, lyginant su skolininkės turimo turto verte, negali būti laikytina didele skolininkei, dėl ko būtų būtina jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą tenkinti.

16Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Hansab“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Univesa“ atžvilgiu atmesti

Proceso dalyviai
Ryšiai