Byla e2-673-381/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „All time group“ ir trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statveta“ iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1507-603/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „All time group“ ir bankrutuojančios individualios įmonės „Atsipūsk“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statveta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Statveta“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas UAB „All time group“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Statveta“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „SBS legale“. Nurodė, kad yra pagrindas bankroto bylai iškelti. Teigė, kad turi 3798,08 Lt (1100 Eur) dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, atsakovas įsipareigojimo nevykdo. 2015 m. sausio 9 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo bankroto iniciavimo dienos (2014 m. balandžio 25 d.) atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui išaugo daugiau nei du kartus iki 38 157,21 Lt (11051,09 Eur). Mano, kad atsakovas yra nemokus.

7Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16267-728/2013 priteisė iš atsakovo 3000 Lt (868,86 Eur) skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau atsakovas iki šiol sprendimo nėra įvykdęs. Mano, kad atsakovas yra nemokus ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

8Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nurodė, kad 2014 metų III ketvirčio duomenimis UAB „Statveta“ VSDF biudžetui yra skolinga 34 117,08 Lt (9880,99 Eur). Kadangi atsakovas nemoka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų valstybinio socialinio draudimo privalomųjų įmokų jau nuo 2014 metų birželio mėnesio, vadovaujantis ĮBĮ 4 str. 3 p. trečiasis asmuo turi teisę prašyti atsakovui iškelti bankroto bylą. Bankroto administratoriumi prašo paskirti UAB „Ius Positivum“ arba G. V..

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų. Viena iš šių sąlygų – įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs pareiškėjo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės mokumo.

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Statveta“ turto vertė pagal 2013 m. balansą sudarė 94 511 Lt (27 372,28 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 166 215 Lt (48 139,19 Eur). Pagal 2014 m. birželio 30 d. (sudarytus 2014 m. liepos 14 d.) finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), matyti, jog UAB „Statveta“ turi 104 059 Lt (30137,57 Eur) vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 48 886 Lt (14158,36 Eur), įmonė gavo 68 620 Lt (19873,73 Eur) pelno. Į bylą taip pat buvo pateiktos 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. gegužės 25 d. sutartys, sudarytos tarp UAB „Statveta“ ir Rusijos įmonės OOO „Stars“ bei 2013 m. kovo 25 d. sutartis, sudaryta su Danijos piliečiu E. O. dėl rąstinio namo statybos, kurios, patvirtina, jog UAB „Statveta“ vykdo veiklą ir ketina gauti pelno. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Statveta“ visiškai atsiskaitė su pareiškėju BIĮ „Atsipūsk“, iš dalies atsiskaitė su VSDFV. Remiantis viešais draudėjų duomenimis, atsakovas 2015 m. sausio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui skolingas 11 051,38 Lt, t.y. atsakovas sumokėjo reikšmingą dalį įsiskolinimo.

13Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pagal 2013 m. balansą pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau kaip matyti pagal 2014 m. birželio 30 d. (sudarytą 2014 m. liepos 14 d.) balansą, įmonė veiklą vykdo, įmonės turimi įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat įvertinęs byloje gautą bei surinktą informaciją apie UAB „Statveta“ finansinę padėtį, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus apie įmonės veiklą, vykdomas sutartis, mokamus įsiskolinimus, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme.

14Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė nėra sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklos, turi 11 darbuotojų.

15III. Atskirųjų skundų argumentai

16Atskiruoju skundu ieškovas UAB „All time group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. iškelti atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „SBS legale“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nėra vertinamas kreditorių reikalavimų (ne) pagrįstumas, tačiau yra vertinami bendrovės finansiniai rodikliai bei nustatinėjamas bendrovės (ne) mokumas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui nesutinkant su kreditoriaus reikalavimu, toks reikalavimas neįskaičiuotinas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius įrodymus. Tokia teismo pozicija suteikia nepagrįstas galimybes atsakovui piktnaudžiauti, be pagrindo ginčijant reikšmingus kreditorių reikalavimus, tokiu būdu siekiant sumažinti bendrą pradelstų reikalavimų sumą, taigi sudaryti mokios įmonės įvaizdį.
  2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo UAB „All time group” 2015 m. sausio 7 d. rašytinių paaiškinimų, kuriuose buvo pateikti papildomi paaiškinimai apie sistemingą atsakovo UAB „Statveta" įsiskolinimo VSDFV augimą bankroto bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas padarė akivaizdžią klaidą, nurodydamas, jog atsakovas padengė reikšmingą įsiskolinimo VSDFV dalį, kadangi 2015 m. sausio 8 d. atsakovas VSDFV skolingas tik 11 051,38 Lt. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą Lietuvos Respublikoje, duomenys apie įsiskolinimą VSDFV oficialiame VSDFV interneto tinklalapyje yra nurodomi eurais, ne litais, todėl 2015-01-08 atsakovo skola VSDFV sudarė 11 051,38 Eur (arba 38 158,20 Lt), bet ne 11 051,38 Lt.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi BIĮ „Atsipūsk". Iš atsakovo į bylą pateikto mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog 800 Lt (231,70 Eur) kreditoriui sumokėjo ne atsakovas UAB „Statveta", o jokiais santykiais su BIĮ „Atsipūsk" nesusijęs asmuo A. A., taigi jei darytume prielaidą, kad A. A. BIĮ „Atsipūsk" vykdė ne savo, o UAB „Statveta" prievolę, pastarosios turtinė padėtis nuo to niekaip nepagerėtų, nes vienas kreditorius tiesiog būtų pakeistas kitu.
  4. UAB „Statveta" buvo įsteigta 2012 m., tačiau, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nuo pat bendrovės įsteigimo VĮ „Registrų centras" atsakovas nėra pateikęs nė vienos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Dėl šios aplinkybės nėra galimybių patikrinti atsakovo UAB „Statveta" pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų atitikimą tikrovei, į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų tikrumą, teismas neturėjo vadovautis tokiais dokumentais.
  5. Iš UAB „Statveta" balanso už 2013 m. matyti, jog įmonės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 166 215 Lt (48 139,19 Eur), turto įmonė turėjo 94 511 Lt (27 372,28 Eur ) sumai. Pagal įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą už 2013 m., atsakovas 2013 m. patyrė 82 104 Lt (23 778,96 Eur) dydžio nuostolį. Tačiau pagal į bylą pateiktą 2014 m. birželio 30 d. balansą UAB „Statveta" per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 57 102 Lt (16 537,88 Eur), įmonės turtas sudaro 123 608 Lt (35 799,35 Eur). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paaiškintų bei pagrįstų, kokiu būdu per pirmąjį 2014 m. pusmetį atsakovo finansinė būklė iš esmės pasikeitė, kas lėmė turto išaugimą nuo 94 511 Lt (27372,28 Eur ) iki 123 608 Lt (35799,35 Eur) bei įsiskolinimų sumažėjimą nuo 166 215 Lt (48139,19 Eur) iki 57 102 Lt (16 537,88 Eur), kai kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes - sistemingą atsakovo įsiskolinimų kreditoriams augimą. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Statveta" finansinė padėtis gerėja, o 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys yra realūs, kyla pagrįstų abejonių dėl šių duomenų atitikimo tikrovei.
  6. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog įmonė vykdo veiklą ir ketina gauti pelno. Atsakovo pateiktos sutartys, sudarytos su užsienio juridiniais bei fiziniais asmenimis, nepatvirtina fakto, jog atsakovas vykdo veiklą, juo labiau, kad vykdo tokiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei gauna pajamas - atsakovas nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes, t. y. nepateikė išrašomų sąskaitų - faktūrų, gaunamų mokėjimų ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sutartys yra faktiškai vykdomos, o atsakovas gauna pajamų, kurias galės panaudoti atsiskaitydamas su kreditoriais. Sutartis su Danijos piliečiu E. O. sudaryta 2013 m. kovo 25 d., sutarties suma – 100 000 Eur. Kadangi nuo sutarties sudarymo praėjo beveik dveji metai, pagrįstai teigtina, kad jeigu sutartis būtų faktiškai vykdoma, atsakovas būtų gavęs bent dalį piniginių lėšų pagal sutartį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, aplinkybė, jog atsakovas nemoka netgi einamųjų įmokų VSDFV, nemažėja ir bendras įsiskolinimas VSDFV, leidžia teigti, jog, esant inkasuotoms sąskaitoms, UAB „Statveta" nevykdo veiklos ir negauna jokių pajamų.
  7. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas išvadas, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas: atsakovas UAB „Statveta", pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras", atsakovas neturi finansinių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, o į bylą atsakovas nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas vykdo veiklą, gauna pajamas ir greitu metu galės atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, dėl kurių sudarymo kyla daug abejonių, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais gerėjančią UAB „Statveta" finansinę būklę. Esant tokioms aplinkybėms, savalaikis bankroto bylos UAB „Statveta" neiškėlimas sąlygos tik dar didesnius kreditorių reikalavimus (tokius teiginius pagrindžia vien VSDFV ir VMI biudžetams išaugintos skolos), ko pasėkoje net maža dalis UAB „Statveta" kreditorių reikalavimų nebus patenkinti, tuo padarant didelės žalos ne tik trečios eilės bendrovės kreditoriams, tačiau taip pat ir valstybės biudžetui.

17Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, vertinant įmonės finansinių sunkumų pobūdį, svarbu nustatyti ar šie sunkumai yra laikino ar tęstinio pobūdžio, t.y. ar įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra laikino ar tęstinio pobūdžio. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad UAB „Statveta" įsiskolinimas VSDFV Utenos skyriui ne tik tęsiasi (tęstinio pobūdžio), bet ir nepaliaunamai didėja. UAB „Statveta" skola VSDFV Utenos skyriui 2014 m. III ketv. duomenimis sudarė 34 117,08 Lt (9880,99 Eur), o 2015 m. sausio 15 d. pasiekė 11 508,02 Eur (39 734,89 Lt) sumą. Įmonė įmokų VSDFV Utenos skyriui nemoka jau nuo 2014 m. birželio 25 d. Jokia įmokų ir delspinigių mokėjimo atidėjimo sutartis tarp VSDFV Utenos skyriaus ir UAB „Statveta" nebuvo sudaryta. Nuo 2014 m. sausio 15 d. įmokų ir delspinigių išieškojimą iš UAB „Statveta" VSDFV Utenos skyrius yra perdavęs antstoliui, nuo 2013 m. lapkričio 22 d. į visas skolininko turimas sąskaitas kredito įstaigose VSDFV Utenos skyrius siunčia debeto mokėjimo nurodymus skolų išieškojimui iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose. Taikant šias priverstinio poveikio priemones, VSDFV Utenos skyriui nepavyksta išieškoti ar bent sumažinti UAB „Statveta" įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Todėl VSDFV Utenos skyrius pagrįstai mano, kad, neiškėlus UAB „Statveta" bankroto bylos, įsiskolinimai VSDF biudžetui nepaliaujamai didės.
  2. Atsakovas UAB „Statveta" iki šiol nėra pateikęs Registro tvarkytojui nė vienos finansinės atskaitomybės ataskaitos, nors įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2012 m. liepos 4 d. Todėl VSDFV Utenos skyriui kelia pagrįstų abejonių atsakovo sudaryti ir teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie nepatvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal atsakovo sudarytą ir teismui pateiktą 2013 metų balansą įmonė buvo visiškai nemoki - turto vertė sudarė 94 511 Lt (27 372,28 Eur), įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė net 166 215 Lt (48 139,19 Eur). Pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės pradelsti įsipareigojimai 2014 m. birželio 30 d. staiga sumažėjo, o turto vertė padidėjo, t.y. UAB „Statveta" formaliai tapo moki. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011 ir kt.). Reali UAB „Statveta" padėtis yra ši: pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „Statveta" nekilnojamojo turto neturi, pagal VĮ „REGITRA" Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą UAB „Statveta" turi tik vieną 1996 gamybos automobilį, kuriam uždėti net 4 areštai. Be to Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė akivaizdžią klaidą, teigdamas, kad atsakovas sumokėjo reikšmingą dalį įsiskolinimo VSDF biudžetui, nes atsakovas įmokų VSDFV Utenos skyriui nemoka jau nuo 2014 m. birželio 25 d., t.y. atsakovo skola VSDFV Utenos skyriui nuolatos didėja, kas leidžia teigti, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino, o tęstinio pobūdžio.
  3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Statveta" finansinė padėtis gerėja, o 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys yra realūs, nes kyla pagrįstų abejonių dėl šių duomenų atitikimo tikrovei.
  4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo mokumo/nemokumo, itin formaliai vertino bylos duomenis, netgi padarė nurodytą akivaizdžią klaidą, vertindamas viešus draudėjo duomenis dėl atsakovo įsiskolinimo VSDF biudžetui, todėl išvada, kad atsakovas yra pajėgus padengti turimas skolas apeliantui yra labai abejotina. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui vis tęsiasi ir jis didėja, atsakovas privalomųjų įmokų nemoka, nekilnojamojo turto neturi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, teismas išnagrinėjo bylą formaliai.
  5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nenustatė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių - įmonės realaus turimo turto bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dienai, t. y. neatskleidė bylos esmės.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

20Ieškovo UAB „All time group“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

21Ieškovo VSDFV Utenos skyriaus atskirasis skundas tenkintinas visiškai.

22Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.).

23Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

24Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nusprendęs, kad atsakovas yra mokus, t. y. jo finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodytos nemokumo būsenos. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir įrodinėja aplinkybę, jog atsakovas, teikdamas finansines ataskaitas, į jas įrašė galimai neteisingus duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra moki įmonė.

25Kaip minėta, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jų santykį su įmonės turto verte. Pažymėtina, kad, svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė nemokumo pagrindu, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra iš tiesų yra nuolatinio nemokumo būsenoje ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadą apie įmonės mokumą ar nemokumą. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas jiems gauti turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, ir tik tada spręsti apie atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-938/2012).

26Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti balansai už 2013 metų, 2014 m. birželio 30 d. bei 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpius (t. 1., b.l. 22-25, 111-112). Kaip matyti iš šių įrodymų, UAB „Statveta“ turto vertė pagal 2013 m. balansą sudarė 94 511 Lt (27372,28 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 166 215 Lt (48 139,19 Eur). Pagal byloje esantį 2014 m. balandžio 30 d. balansą turto vertė jau siekė 132 608 Lt (38 405,93 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 57 102 Lt (16 537,88 Eur), pagal 2014 m. birželio 30 d. balansą turto vertė buvo 104 059 Lt (30 137,57 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 48 886 Lt (14 158,36 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, vertino tik 2014 m. birželio 30 d. balanse nurodytus duomenis apie turimą turtą (104 059 Lt) (30 137,57 Eur) bei per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus (48 886 Lt) (14 158,36 Eur). Teismui nebuvo pateiktas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis kreditorių ir skolininkų sąrašas, kuriame būtų nurodyti atsiskaitymo terminai. Nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (t.1. b.l. 231-232) ir įpareigojo atsakovą pateikti paaiškinimus dėl įmonės finansinės padėties pasikeitimą lėmusių priežasčių (sąlygų) bei tai pagrindžiančius įrodymus, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, tačiau atsakovas jokių duomenų, paaiškinimų nepateikė. Tuo tarpu rėmimasis įmonės balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Šioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumo ir realumo, turimo turto vertės ir jos santykio su pradelstais įsipareigojimais, taip pat dėl pačių pradelstų įsipareigojimų sumos. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad atsakovas tinkamai vykdytų teismo nustatytus įpareigojimus, pvz. skirti baudą (įmonės vadovui) ir pan., t.y. teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nors tokio pobūdžio bylose privalo veikti aktyviai.

27Taigi, teismas nepašalino prieštaravimų tarp įmonės finansinės atskaitomybės duomenų už 2013 metus ir 2014 metų pirmąjį pusmetį, neužtikrino, kad atsakovas pagrįstų tiesioginiais įrodymais esminį įmonės turtinės padėties pasikeitimą. Šiuo atžvilgiu svarbi ir bylos aplinkybė, jog nuo įsteigimo momento (2012 metais) atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui. Todėl nėra galimybės remiantis vien suvestiniais finansinės atskaitomybės dokumentais patikrinti atsakovo realią turtinę padėtį.

28Tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenų, kad atsakovas turėtų kokio nors turto, nėra. Priešingai, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (t.2., b.l. 42), o VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui priklauso 1996 metų transporto priemonė AUDI A8 1 (t.2., b.l. 43). Kitų duomenų, kas sudaro atsakovo balanse nurodytą turtą (104 059 Lt) (30 137,57 Eur), byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino realios atsakovui priklausančio turto vertės, šio turto sudėties bei apskritai, ar turtas egzistuoja.

29Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. gegužės 25 d. sutartis, sudarytas tarp UAB „Statveta“ ir Rusijos įmonės OOO „Stars“ bei 2013 m. kovo 25 d. sutartį, sudarytą su Danijos piliečiu E. O. dėl rąstinio namo statybos, tačiau įrodymų, kad minėtos sutartys yra realiai vykdomos ir atsakovas realiai vykdo veiklą bei gauna pelną, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys yra svarbūs sprendžiant apie atsakovo mokumą ar nemokumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo, kad atsakovas šiuos duomenis pateiktų, nors viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę.

30Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Statveta“ Valstybinio socialinio draudimo fondui skolingas tik 11 051,38 Lt, t.y. atsakovas sumokėjo reikšmingą dalį įsiskolinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondui ne tik kad nemažėjo, bet ir nuolat auga (t.1., b.l. 55, 82, 175, 205-206; t.2, b.l. 52), o šiuo metu yra 11 786,38 Eur (40 696,01 Lt) (t.2, b.l. 52).

31Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nenustačius, kokia dalis iš UAB „Statveta“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nesant atsakovo paaiškinimų dėl įmonės finansinės padėties pasikeitimą lėmusių priežasčių (sąlygų) bei tai pagrindžiančių įrodymų, nesant įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, reikalavimų ir įsipareigojimų sumos, atsiskaitymo terminai, nesant informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, apie turto sudėtį ir jo vertę, nesant duomenų, kad atsakovas realiai vykdo veiklą, nėra galimybės teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo. Esant šioms nepašalintoms abejonėms dėl atsakovo mokumo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Statveta“ klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis visais byloje esančiais įrodymais, taip pat įvertinti ir kitas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei, kilus abejonėms, imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus bei kitus, teismo manymu, būtinus dokumentus, įrodymus, o prireikus, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-484/2013, 2014 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2014).

33Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB... 6. Ieškovas UAB „All time group“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui... 7. Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą... 8. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto byla iškeliama, jei yra... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys... 13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pagal 2013 m. balansą... 14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų... 15. III. Atskirųjų skundų argumentai... 16. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „All time group“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Ieškovo UAB „All time group“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Ieškovo VSDFV Utenos skyriaus atskirasis skundas tenkintinas visiškai.... 22. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 23. Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė... 24. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 25. Kaip minėta, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės pradelstus... 26. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti balansai už 2013 metų, 2014 m.... 27. Taigi, teismas nepašalino prieštaravimų tarp įmonės finansinės... 28. Tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo... 29. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m.... 30. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir... 32. Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Statveta“ klausimą... 33. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 34. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir bylą...