Byla 2-484/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „PAN-LITService“, uždarosios akcinės bendrovės „Situacijų sprendimų biuras“ ir trečiojo asmens S. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspolinija servisas“ atsisakyta kelti bankroto bylą civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Situacijų sprendimų biuras“, R. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „PAN-LIT Service“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspolinija servisas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, S. G. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Genora“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1062,00 Lt skolos, 519,55 Lt palūkanų, 388,69 Lt delspinigių, 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su ieškovu iki šiol nėra atsiskaitęs.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovą UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Situacijų sprendimų biuras“.

6Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, atsakovo bankroto administratorių paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. UAB „Vizgirda“ ir atsakovas sudarė automobilių remonto sutartį Nr. 8-104, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo reguliariai atlikti įvairius remonto darbus atsakovo pristatytiems automobiliams. Už suteiktas paslaugas ir prekes pradinis kreditorius 2009 m. balandžio 23 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija VIL Nr. 0005952 už 913,00 Lt. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Pradinis kreditorius ir ieškovas 2012 m. kovo 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido visas priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises. Atsakovo įsiskolinimą ieškovui iš viso sudaro 1 741,68 Lt. Atsakovas vengia sumokėti skolą, nereaguoja į raštiškus prašymus atsiskaityti ir ginčą spręsti ikiteisminiu keliu.

7Ieškovas UAB „PAN-LIT Service“ pareiškimu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimą ieškovui sudaro 367 260,07 Lt suma. Nors ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, atsakovas iki šiol neatsiskaitė.

8Ieškovė Regina Ražauskaitė pareiškimu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivira“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 22 334,12 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų.

9Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, palaikė prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad atsakovas yra Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skolininkas – bendrovės skola pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. LL209012V 2012 m. birželio 20 d. dienai sudarė 49 136,06 Lt.

10Trečiasis asmuo S. G. palaikė prašymus iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovo skolą jam sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos – 15 377,60 Lt.

11Atsakovas UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo su pareiškimu sutiko, prašė iškelti įmonei bankroto bylą.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“.

14Teismas nurodė, kad bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, jei yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų. Viena iš jų – įmonės nemokumas. Kitų įstatyme nurodytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui, teismo vertinimu, pagal į bylą pateiktus duomenis nėra nustatyta. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai tokia įmonės būsena, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu ieškovas UAB „PAN-LITService“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, padarė nepagrįstą išvadą dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimo. Kadangi atsakovas neapmokėjo skolų ieškovui ir neatsakė į išsiųstus pranešimus dėl skolų sumokėjimo, toks atsakovo elgesys teismo turėjo būti vertinamas, kaip pranešimas kreditoriui, kad įmonė neketina vykdyti finansinių įsipareigojimų (apmokėti skolas). Be to, skundžiamoje teismo nutartyje yra konstatuota, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo iškelti jam bankroto bylą, pareiškia, kad negali ir neketina vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šie duomenys, ieškovo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, sumokėti skolas. Esant šioms sąlygoms bankroto byla atsakovui privalėjo būti iškelta pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas.

182. Pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat yra nepagrįsta ir dėl netinkamo kituose pareiškimuose pateiktų duomenų įvertinimo: t. y. nors teismo nutartyje yra konstatuota, kad ieškovei R. R. atsakovas yra skolingas 22 334,12 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat trečiajam asmeniui S. G. atsakovas yra skolingas 15 377,60 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kitų įstatyme nurodytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui pagal į bylą pateiktus duomenis nėra nustatyta. Vėlavimas mokėti darbo užmokestį yra savarankiška sąlyga iškelti bankroto bylą įmonei, net jei pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

19Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Situacijų sprendimų biuras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Aplinkybė, kad atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, jog sutinka, kad jam būtų iškelta bankroto byla, vertintina kaip atsakovo pranešimas kreditoriams, kad jis nebevykdys jokių įsipareigojimų, o tai sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 9 str. 7 d. 2 p.).

212. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tik atsakovo mokumo faktą pagal atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, bet netirdamas ir nevertindamas kitų aplinkybių, tarp jų susijusių su vėlavimu darbuotojams sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, ne tik neišsamiai bei nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, bet ir pažeidė ieškovės R. R. bei trečiojo asmens S. G. , kaip atsakovo kreditorių ir įmonės darbuotojų, teises ir teisėtus interesus (CPK 12 str. 176 str.. 178 str., 185 str.). Teismas iš esmės rėmėsi tik formaliai pagrindais — ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimu ir į įmonės balansą įrašyto turto virtės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį imonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eile metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtu būti pripažtinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės. Be to, bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu ir teismas tokiose bylose turi būti aktyvus. Taigi teismas turi teisę ex officio pats rinkti ir tirti įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, netirdamas visų byloje esančių aplinkybių ir nerinkdamas papildomų įrodymų, iš esmės neišsamiai išnagrinėjo bylą.

223. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje yra išskiriamos trys aplinkybės, dėl kurių teismas atsisako iškelti bankroto bylą, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė nei vienos iš minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šių aplinkybių ir nebuvo. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad visi įmonės įsipareigojimai pradelsti, atsakovas jau kuris laikas neatsiskaito su kreditoriaus, o kreditorių, kurie inicijuoja atsakovui bankroto bylą reikalavimų sumą yra ypatingai didelė.

23Atskiruoju skundu trečiasis asmuo S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino tos aplinkybės, kad vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kuria nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.).

252. Teismas nepagrįstai taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad pats atsakovas prašė iškelti jam bankroto bylą.

26Atsakovas UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliantų atskiruosius skundus nepateikė.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta kelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti atsakovui bankroto bylą iš esmės motyvavo tuo, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir jis yra nemokus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008).

31Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

32Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

33Iš byloje esančio atsakovo balanso už 2011 metus (t. 4, b. l. 59-60), kad įmonė turi turto iš viso už 6 948 821 Lt, tačiau įmonė beveik neturi ilgalaikio turto (2 992 Lt) ir iš esmės viso jos turimo turto vertę sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio net 6 792 600 Lt yra per vienerius metus gautinos skolos. Taigi įmonė realiai šiuo turtu nedisponuoja, jo atgavimo galimybės nėra aiškios. Be to, remiantis 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaita (t. 4, b. l. 61), įmonė patyrė 91 248 Lt dydžio nuostolių, kai 2010 metais turėjo 254 708 Lt pelno. Iš atsakovo finansinių dokumentų taip pat matyti, kad 2010 metais jis turėjo net 1 827 687 Lt vertės ilgalaikio turto, o 2011 metai šio turto vertė, kaip minėta, yra tik 2 992 Lt. Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos 2011 metais sudarė 3 184 820 Lt, kai 2010 metais sudarė 2 851 171 Lt. Taigi šie duomenys leidžia teigti, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis pablogėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nenustatė tikrosios atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į pareiškimus dėl bankroto bylos jam iškėlimo pripažino, kad visi įmonės įsipareigojimai yra pradelsti (t. 3, b. l. 111, 115-118). Be to, atsakovas taip pat pripažino, kad jo finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, su kreditoriais jis neatsiskaito bei sutinka, kad jam būtų iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Spręsdamas apie atsakovo mokumą teismas tik formaliai įvertino pateiktų atsakovo balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, tačiau nenustatė atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos.

34Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą atsakovui siekė iškelti taip pat ir jo darbuotojai, su kuriais įmonė ilgą laiką neatsiskaito. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010). Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1793/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškove R. R. neatsiskaito nuo 2012 m. sausio 5 d., su trečiuoju asmeniu S. G. nuo 2011 m. gruodžio 30 d., o atsakovo skola darbuotojams sudaro 188 277 Lt. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė taip pat yra viena iš esminių aplinkybių, kuri turi įtakos bankroto bylos iškėlimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą neįvertino atsakovo skolos darbuotojams masto, neatsiskaitymo su darbuotojais trukmės bei kitų svarbių bankroto bylos iškėlimo klausimui aplinkybių.

35Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą, nėra pagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bankroto bylos iškėlimo dalykas galėjo būti išspręstas neteisingai. Yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

36Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę. Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki. Bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti aplinkybes apie realią atsakovo veiklą, turimo turto vertę, jo likvidumą, įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymą, ištirti ir įvertinti šalių argumentus dėl gautino finansinio turto, dėl skolų esamiems ir buvusiems darbuotojams bei išanalizuoti kitas aplinkybes, svarbias teisingai nustatyti įmonės mokumą ir išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspolinija servisas“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovą UAB... 6. Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ pareiškimu prašė iškelti bankroto... 7. Ieškovas UAB „PAN-LIT Service“ pareiškimu prašė iškelti atsakovui... 8. Ieškovė Regina Ražauskaitė pareiškimu prašė iškelti atsakovui bankroto... 9. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 10. Trečiasis asmuo S. G. palaikė prašymus iškelti atsakovui bankroto bylą,... 11. Atsakovas UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ atsiliepimu į pareiškimą... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė kelti... 14. Teismas nurodė, kad bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, jei yra bent... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „PAN-LITService“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus... 18. 2. Pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat yra nepagrįsta ir dėl... 19. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Situacijų sprendimų biuras“ prašo... 20. 1. Aplinkybė, kad atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimus dėl... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tik atsakovo mokumo faktą pagal... 22. 3. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje yra išskiriamos trys aplinkybės, dėl kurių... 23. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino... 25. 2. Teismas nepagrįstai taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad pats... 26. Atsakovas UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ ir kiti byloje dalyvaujantys... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti atsakovui... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos... 31. Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė... 32. Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos... 33. Iš byloje esančio atsakovo balanso už 2011 metus (t. 4, b. l. 59-60), kad... 34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą... 35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės... 36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešo intereso bankroto bylose... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir...