Byla 2A-123/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybų topas“ bei restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie malūno“ statybos aikštelė ir atsakovo P. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-640-280/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie malūno“ statybos aikštelė ieškinį atsakovui P. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybų topas“ bei restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 288 793,85 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiką nuo bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2000 m. birželio 26 d. bendrovės įkūrimo iki 2012 m. balandžio 17 d. dirbo UAB „Prie malūno“ statybos aikštelė direktoriumi. Vienintelio bendrovės akcininko A. G., dirbusio bendrovėje direktoriaus pavaduotoju, 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu atsakovas atšauktas iš direktoriaus pareigų, darbo sutartis su juo nutraukta. Atsakovas, eidamas šias pareigas, padarė bendrovei žalą: neišieškojo skolų iš UAB „Senovė“ už bendrovės atliktus darbus, atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų neperdavė piniginių lėšų, apskaitytų kasoje, prekių likučių, neišieškojo skolos iš UAB „Statybų topas“, grąžino bendrovei dalį sugadinto turto, neatsiskaitė už jam atsiskaitytinai išmokėtas bendrovės lėšas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 83 710,13 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laiką nuo 2012 m. birželio 12 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 2511 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, bei 1594 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Taip pat priteisė iš ieškovo 63 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 4602 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 2769 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai, nesiėmus priemonių išieškoti iš trečiojo asmens UAB „Statybų topas“ 35 923,18 Lt skolą, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo patirta žala. Pažymėjo, kad ieškovas turėjo nurodyti aplinkybes, jog buvo reali galimybė išieškoti skolas, kuri neišnaudota dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog pateiktas UAB „Statybų topas“ balansas šių aplinkybių nepatvirtino, kadangi net ir teigiamo balanso atveju nesant apyvartinių lėšų ir skolos užtikrinimo, skolos ne visada dengiamos. Pažymėjo, jog teismas negali daryti abejonių nekeliančios išvados, kad UAB „Senovė“ skolinga ieškovui 109 751,16 Lt ir kad ši skola neišieškota tik dėl atsakovo veiksmų. Teismas nurodė, kad nėra paneigta galimybė atgauti teisėtas ir pagrįstas skolas, kurių dydis bus nustatinėjamas UAB „Senovė“ restruktūrizavimo byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip bendrovės direktorius, disponavo kasoje esančiomis lėšomis, leido bendrovės akcininkui A. G. paimti ir įnešti į kasą pinigus. Pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 iki 2012 m. balandžio 30 d. atsakovas neatsiskaitė už 6 081,67 Lt ir 18 414,77Lt atsiskaitytinai gautų lėšų, kadangi šių lėšų įnešimas į kasą nėra pagrįstas pirminiais dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad pirminiame ieškinyje ieškovas reikalavo tik 6 081,67 Lt, o patikslintame ieškinyje jau reikalauja 22 640,13 Lt. Nurodė, kad atsakovas 2012 m. balandžio 25 d. priėmimo-perdavimo aktu įsipareigojo perduoti kasą ir kitus įmonės likučius iki 2012 m. gegužės 10 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, ir todėl turi atlyginti bendrovės neatgautas apskaitytas 61 070,39 Lt lėšas kasoje ir 22 640,13 Lt išmokėtas avansines lėšas. Pažymėjo, kad atsakovas, perduodamas kitiems asmenims lėšas, turėjo tinkamai tai įforminti, o, to nepadaręs, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamo kasos apskaitos tvarkymo ir neperdavimo naujam bendrovės vadovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, o su ieškiniu nesutiko tik todėl, kad nėra pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Sprendė, kad atsakovas nepadarė bendrovei žalos naudodamas automobilius Chevrolet Tracker ir Volkswagen Toureg. Pažymėjo, kad nors automobiliai buvo perduoti netvarkingi, reikalingi remonto, tačiau atsakovas juos būtų remontavęs bendrovės lėšomis. Taip pat nenustatė, kad atsakovas tyčia būtų sugadinęs dulkių siurblį ir kad šis daiktas nebepataisomas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo iš UAB „Senovė“ išreikalauti duomenis apie joje dirbančius/dirbusius seserį su broliu V. ir M., kad šiuos asmenis būtų galima apklausti teisme kaip liudytojus; iš V. T. išreikalauti jam paslaugas teikusios dizainerės A. duomenis ir ją apklausti teisme kaip liudytoją bei duomenis dėl namo, esančio ( - ), statybos: visas sutartis dėl statybos ir/ar apdailos darbų, duomenis apie visus statybos ir/ar apdailos darbus atlikusius juridinius ir/ar fizinius asmenis, duomenis apie visus mokėjimus už minėto pastato statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą bei netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog skola iš UAB „Statybų topas“ nebuvo išieškota ne dėl atsakovo, kaip ieškovo direktoriaus, kaltės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nesikreipė į UAB „Statybų topas“ dėl skolos apmokėjimo iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, vėliau nereiškė ir kreditorinio reikalavimo. UAB „Statybų topas“ skola susiformavo 2006-2007 m., kuomet ši įmonė dar buvo moki, o ne vykdant 2009 m. liepos 27 d. subrangos sutartį.

102. Teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Senovė“ 109 751,16 Lt skola ieškovui kelia abejonių, bei kad ši skola neišieškota tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovas 2010-2011 m. atliko statybos rangos darbus gyvenamajame name, esančiame ( - ), 83 421,08 Lt bei 26 330,08 Lt sumai. Atsakovas nereikalavo iš UAB „Senovė“ užsakytų darbų atlyginimo, taip pat nesiėmė veiksmų šiuos darbus teisiškai perduoti užsakovui. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti įrodymus, kuriuos ieškovas prašo išreikalauti apeliacinės instancijos teismo. Teismas neįvertino, jog restruktūrizuojama UAB „Senovė“ turi rimtų finansinių sunkumų, todėl ieškovo skolos atgavimas artimiausiu metu yra neįmanomas.

113. Teismas neįvertino, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, kadangi veikė ne vadovaujamos UAB „Prie malūno“, tačiau asmeniniais interesais, susijusiais su UAB „Senovė“. Atsakovas su sutuoktine už skolininko UAB „Senovė“ prievoles 611 770,74 Lt sumai kreditoriaus UAB „Elektroskandia LT“ naudai yra įkeitęs savo asmeninio turto, kurio vertė 368 000 Lt. Atsakovas taip pat yra UAB „Senovė“ debitorius su 1 501 776,57 Lt finansiniu įsiskolinimu.

124. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies, kuria atsisakė priteisti išlaidas už automobilių remontą bei dulkių siurblį. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, tame tarpe ir turto priežiūrą bei išsaugojimą. Teismas nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog žala padaryta tyčia, tačiau kaltės formos buvimas nėra privaloma sąlyga atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad jis nėra kaltas už automobilių ir dulkių siurblio sugadinimą. Atsakovas neprižiūrėjo automobilių, naudojo juos savo asmeniniais tikslais, todėl privalo atlyginti dėl to padarytą žalą.

13Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, atsisakyti tenkinti prašymą išreikalauti įrodymus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Ieškovas nepateikė duomenų, ar UAB „Statybų topas“ turėtas turtas nebuvo apsunkintas. Be to, kreipimasis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti į UAB „Statybų topas“ kreditorių sąrašą nebūtų nieko pakeitęs, nes ieškovas pats pripažino, jog atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais nėra galimybės. Atsakovo pastangomis UAB „Statybų topas“ įsiskolinimas ieškovui buvo sumažintas, o kreipimasis į teismą su ieškiniu ne visada duoda teigiamų rezultatų.

152. Ieškovas pripažino, kad egzistuoja galimybė patenkinti ieškovo finansinį reikalavimą UAB „Senovė“. Šios įmonės turto vertė yra 22 942 822 Lt, o pradelstos skolos – 11 321 968 Lt, todėl galimybė atgauti skolą yra reali.

163. Nesutinka su ieškovu, kad atsakovas yra suinteresuotas veikti ne ieškovo, bet UAB „Senovė“ interesais. Atsakovo ir UAB „Elektroskandia LT“ tarpusavio santykiai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai jų neanalizavo. Be to, tokie ieškovo teiginiai yra paremti prielaidomis.

174. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tiksliau neanalizavo dėl atsakomybės už automobilių bei dulkių siurblio sugadinimą.

185. Prašymas išreikalauti įrodymus jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, kuris nurodė, kad prašomais išreikalauti įrodymais ieškovas siekia įrodyti aplinkybę, kad tarp UAB „Senovė“ ir V. T. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti tokį faktą. Be to, tokių aplinkybių nustatymas sukurtų teises ir pareigas V. T., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

19Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl 83 710,13 Lt priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepagrįstai tenkinęs ieškinio dalį dėl neperduoto kasos likučio, remdamasis ieškovo vienašališkai parengtomis pažymomis. Neperduotas kasos likutis bei pagal avansines apyskaitas atsakovui neva išmokėtos pinigų sumos buvo įrodinėjamos ieškovo apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Finansininkų grupė“ parengtomis pažymomis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra laikytini buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl negali pagrįsti ieškovo nurodytų aplinkybių. Byloje esantis 2012 m. balandžio 25 d. priėmimo-perdavimo aktas nepagrindžia ieškovo nuostolių 83 710,13 Lt sumai.

212. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pateikti įrodymai taip pat neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimų. Teismui pateiktų buhalterinių pažymų turinys bylos nagrinėjimo metu nuolat kito. Sistemingas įrodymų turinio koregavimas negali būti vertinamas kaip techninė klaida ar apsirikimas.

223. Teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir Kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Aplinkybė, kad atsakovas ėjo ir įmonės kasininko pareigas, nesudaro pagrindo priteisti iš jo nurodomą neperduotą kasos likutį bei neva išmokėtas avansines lėšas. Nutraukiant darbo sutartį su atsakovu privalomai turėjo būti atlikta piniginių lėšų inventorizacija, kurios metu būtų nustatyta, koks piniginių lėšų likutis yra fiksuotas apskaitos dokumentuose ir ar jis sutampa su faktiniu likučiu (Taisyklių 26 p.). Ieškovas patvirtino, kad atleidžiant atsakovą nebuvo atlikta inventorizacija.

234. Tai, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, neįtakoja ieškinio pagrįstumo.

245. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą 5496,73 Lt sumai bei 2012 m. kasos pajamų orderį 2000 Lt sumai. Tai reiškia, kad ieškovas parytė tik 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių ir turi būti proporcingai skaičiuojamos priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

25Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

261. Atsakovas klaidingai nurodo, kad atsakovo neperduoto kasos likučio dydį bei avansu išmokėtas sumas ieškovas grindė ne pirminiais apskaitos dokumentais, kadangi teismui buvo pateikta ieškovo kasos knygos kopija, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelė. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad būtent atsakovas yra atskaitingas už apskaitos organizavimą.

272. Atsakovas klaidina teismą, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka leistinumo taisyklių. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimai bei teikiami į bylą duomenys dėl žalos dydžio buvo tikslinami, nulemti atsakovo, kaip ieškovo vadovo, veiksmų, ieškovo buhalteriui pavėluotai pateikiant naujus dokumentus.

283. Nagrinėjamu atveju nebuvo tikslo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos komisiją ir atlikti piniginių lėšų inventorizaciją, kadangi ieškovui nebuvo perduota jokių piniginių lėšų.

294. Aplinkybė, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio yra reikšminga, nes netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas neperdavė ieškovui kasoje buvusių lėšų.

305. Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma skaičiuotina ne nuo faktiškai apmokėtos sumos, o nuo PVM sąskaitos faktūros sumos. Todėl ieškovas laikomas patyrusiu 5496,73 Lt bylinėjimosi išlaidas pagal PVM sąskaitą faktūrą nuo jos gavimo momento, o ne nuo jos faktinio apmokėjimo dienos.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

33Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

34Byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl visų skundų argumentų, neišskiriant, kurios šalies (ieškovo ar atsakovo) skundo argumentai aptariami.

35Nustatyta, kad P. M. nuo 2000 m. birželio 26 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. buvo UAB „Prie malūno“ statybų aikštelės vadovu (t. 1, b. l. 16-18). Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, tuo padarydamas įmonei žalos.

36Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Švytūnas“ v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

37Dėl ieškovo pareikštų prašymų

38Ieškovas prašė iš UAB „Senovė“ išreikalauti duomenis apie joje dirbančius/dirbusius seserį su broliu V. ir M., kad šiuos asmenis būtų galima apklausti teisme kaip liudytojus; iš V. T. išreikalauti jam paslaugas teikusios dizainerės A. duomenis ir ją apklausti teisme kaip liudytoją bei duomenis dėl namo, esančio ( - ), statybos: visas sutartis dėl statybos ir/ar apdailos darbų, duomenis apie visus statybos ir/ar apdailos darbus atlikusius juridinius ir/ar fizinius asmenis, duomenis apie visus mokėjimus už minėto pastato statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus.

39Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškas prašymas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, bei į tai, kad jis nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.

40Dėl iš UAB „Senovė“ neišieškotų skolų

41Ieškovas teigė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išieškoti skolas iš UAB „Senovė“ už 2010-2011 metais atliktus statybos rangos darbus. Patikslinęs ieškinį, ieškovas nurodė, jog UAB „Senovė“ yra skolinga ieškovui 129 916,45 Lt: 109 751,16 Lt už darbus, atliktus V. T. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ); 20 165,29 Lt už įvairius statybos rangos darbus; bei 22 817,68 Lt už darbus objekte, esančiame (duomenys neskbtini).

42Sprendžiant dėl paminėtos skolos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neginčijamų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog UAB „Senovė“ yra skolinga ieškovui 109 751,16 Lt, nėra. Ieškovas tokį savo reikalavimą grindė tik vienašališkai surašytais atliktų darbų aktais, kuriuos UAB „Senovė“ atsisakė pasirašyti, bei PVM sąskaita faktūra Nr. 0000188 (t. 1, b. l. 10-12). Byloje liudytoju apklaustas namo, esančio ( - ), savininkas V. T. neigė, kad statybos darbus vykdė UAB „Prie malūno“ statybos aikštelė ar UAB „Senovė“ darbuotojai (t. 2, b. l. 127-128). Kiti byloje apklausti liudytojai paliudijo dirbę minėtame objekte, tačiau negalėjo nurodyti aplinkybių, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje, t. y. dėl statybos rangos sutarties sudarymo bei UAB „Senovė“ skolos ieškovui (t. 2, b. l. 127-129). Į bylą nėra pateikta jokių statybos rangos sutarčių dėl darbų atlikimo minėtame objekte.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Nors bylos aplinkybės dėl to, ar UAB „Senovė“ ieškovo užsakymu vykdė statybos rangos darbus gyvenamajame name, esančiame Kmitos g. 25, Vilniuje, nėra iki galo atskleistos, tačiau šios bylos nagrinėjimui yra svarbu, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie UAB „Senovė“ 109 751,16 Lt skolą ieškovui, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir pripažinus, jog tarp minėtų šalių buvo statybos rangos santykiai, tačiau vienai iš šalių nurodytos skolos nepripažįstant, negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovo nurodyta suma yra visiškai įrodyta.

44Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 20 165,29 Lt skolos, kurią UAB „Senovė“ pripažįsta. Su nurodytu ieškovo teiginiu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas aptarė 109 751,16 Lt skolą kaip apskritai ginčytiną skolą, nepagrįstą dokumentais, tačiau bendrai dėl viso UAB „Senovė“ įsiskolinimo ieškovui padarė išvadą, kad nepaneigta galimybė atgauti teisėtas ir pagrįstas skolas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

45Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio nustatymo svarbu yra tai, jog turi būti atlyginta reali žala. Realūs nuostoliai deliktinėse prievolėse yra ne tik atsakomybės sąlyga, bet ir jos dydžio matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir E. K. v. AB ,,Lietuvos energija” filialas, bylos 3K-3-157/2001).

46Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi UAB „Senovė“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia fakto, kad ieškovas negalės atgauti visos ar dalies savo skolos. Iš pateikto UAB „Senovė“ balanso matyti, kad 2012 m. ši įmonė turėjo turto už 22 942 822 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 8 680 512 Lt (t. 1, b. l. 155-156). Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad ieškovas turi realią galimybę atgauti iš UAB „Senovė“ skolą. Naujesnių duomenų apie UAB „Senovė“ turtinę padėtį nepateikta, tačiau nagrinėjant šį ginčą negalima teigti, kad ieškovo nurodoma suma yra jau patirta reali žala. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog su antros eilės kreditoriais planuojama dalimis atsiskaityti iki 2015 metų pabaigos (t. 2, b. l. 46).

47Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo sąsajų su UAB „Senovė“ nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, todėl nenagrinėtinos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovo nurodytos sumos, kadangi nebuvo nustatyta visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

48Dėl UAB „Statybų topas“ neišieškoto skolos

49Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 35 923,18 Lt neišieškotos iš UAB „Statybų topas“ skolos. Taip pat teigė, kad 2008 m. UAB „Statybų topas“ finansinė padėtis buvo gera, tačiau dėl atsakovo neveikimo skola nebuvo išieškota.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

51Šiuo atveju tai, jog atsakovas nepareiškė UAB „Statybų topas“ rašytinių pretenzijų ar ieškinio teisme, nesudaro pagrindo teigti, kad jis elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Negalima atmesti kaip nepagrįstų atsakovo teiginių, jog jis su UAB „Statybų topas“ dėl skolos atgavimo tarėsi žodžiu. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir faktas, kad atsakovo pastangomis skola ieškovui buvo sumažinta 14 000 Lt. Kadangi ieškovas savo apeliaciniame skunde pripažino šią aplinkybę, laikytina, kad ginčo šioje dalyje nėra. Be to, byloje esančiais įrodymais nepaneigta tikimybė, kad tuo metu UAB „Statybų topas“ faktiškai buvo nemoki ir skolos atgavimo galimybės buvo ribotos ar jų iš viso nebuvo, dėl ko didinti skolos sumą bylinėjimosi kaštais nebuvo tikslinga.

52Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nurodytą ieškovo reikalavimą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės ir normų ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl ko padarė pagrįstą išvadą.

53Dėl kasos neperdavimo ir atsiskaitytinai gautų lėšų negrąžinimo

54Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, priteisė ieškovui iš jo 61 070,39 Lt bendrovės negautų apskaitytų lėšų kasoje ir 22 640,13 Lt išmokėtų avansinių lėšų.

55Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nurodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008). Darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai atitinka leistinumo reikalavimus, o jų turinys kito dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, netinkamo įmonės finansinės apskaitos organizavimo.

56Ieškovas nurodytų lėšų dydį grindė Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelės bei kasos knygos išrašais (t. 1, b. l. 141, 144). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirminių duomenų apie šių gautų lėšų išmokėjimą nėra, tačiau sprendė, jog dėl to atsakomybę turi prisiimti pats atsakovas, tinkamai neorganizavęs finansinių operacijų fiksavimo.

57Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atleidus jį iš pareigų, turėjo būti paskirta inventorizacijos komisija perskaičiuoti naujam kasininkui perduodamus pinigus. Tačiau sutiktina su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 punktas netaikytinas, nes atsakovas neperdavė jokių piniginių lėšų, kurias būtų galima inventorizuoti. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas ir pats nesiėmė iniciatyvos atlikti ieškovo turto inventorizaciją.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Nors UAB „Prie malūno“ statybų aikštelės buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. sausio 16 d. tvarkė UAB „Finansininkų grupė“, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės už tinkamą apskaitos organizavimą ir šiuo laikotarpiu. Netinkamo bendrovės buhalterinių duomenų tvarkymo atveju atsakovas privalėjo imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti. Nurodytos pareigos neatlikęs, jis turi prisiimti dėl to atsiradusias pasekmes. Dėl atsakovo kaltės nesant kitų dokumentų, vadovautinasi byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, pagrįstai priteisdamas ieškovui iš atsakovo viso 83 710,13 Lt.

59Dėl automobilių remonto išlaidų ir dulkių siurblio

60Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl išlaidų už automobilių Chevrolet Tracker bei Volkswagen Toureg remontą bei dulkių siurblį, tinkamai nemotyvavo šios sprendimo dalies.

61Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).

62Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtos sprendimo dalies darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Šios aplinkybės negali konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakovui perduodant ilgalaikį įmonės turtą naujam vadovui, buvo pasirašytas Priedas prie priėmimo-perdavimo akto (t. 1 b. l. 44, 114). Pastebėtina, kad pastabų dėl perduodamo automobilio Volkswagen Toureg Priede nenurodyta. Tuo tarpu, pastabos dėl automobilio Chevrolet Tracker (techniškai netvarkingas, matosi vizualūs kėbulo pažeidimai, trūksta dalių) ne visai atitinka UAB „Nuostolių valdymas“ pateiktos remonto sąmatos punktus (t. 1 b. l. 45-48). Taip pat nėra duomenų, kad dulkių siurblio sugadinimas būtų sąlygotas atsakovo neteisėtų veiksmų, o ne tiesioginio naudojimo pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pateikti įrodymai nepagrindžia, kad įmonei dėl atsakovo veiksmų būtų padaryta ieškovo nurodoma žala.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

64Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai, nors į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad visa ieškovo atstovo suma buvo apmokėta.

65Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad advokato pateikta sąskaita šalies turi būti ir apmokėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad atlyginant išlaidas advokato pagalbai svarbu įvertinti šių išlaidų realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. R. L., civilinės bylos Nr. 3K-3-319/2011).

66Ieškovas prašė priteisti 5496,73 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti (t. 2, b. l. 72-73), tačiau byloje pateikti įrodymai tik dėl 2000 Lt apmokėjimo (t. 2, b. l. 74). Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 29 procentais, todėl nuo šios sumos ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista 580 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina.

67Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to jis iš esmės paliktinas nepakeistas, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

69Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos. Nors atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinta, tačiau tai neturi įtakos sprendimo esmei, be to, už šią apeliacinio skundo dalį žyminis mokestis nemokamas, todėl atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

70Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi žyminio mokesčio dalies, t. y. 4102 Lt, už apeliacinį skundą sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 2, b. l. 176). Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi žyminio mokesčio dalies, t. y. 2011 Lt, už apeliacinį skundą sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 2, b. l. 162-163). Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus dėl ieškinio esmės, kiekvienas jų įpareigotinas sumokėti žyminio mokesčio dalį, kuri buvo atidėta minėtomis teismo nutartimis.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

72Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.

73Sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie malūno“ statybos aikštelė iš atsakovo P. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 580 Lt (penkių šimtų aštuoniasdešimt litų).

74Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

75Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie malūno“ statybos aikštelė (j. a. k. 125313388, buveinės adresas: Žemynos g. 47-32, Vilnius) 4102 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą du litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

76Priteisti iš atsakovo P. M. ( - ) 2011 Lt (du tūkstančius vienuolika litų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 288 793,85 Lt žalos atlyginimo, 5... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012... 9. 1. Teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą bei... 10. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Senovė“ 109 751,16 Lt skola... 11. 3. Teismas neįvertino, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje... 12. 4. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies, kuria atsisakė priteisti... 13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti,... 14. 1. Ieškovas nepateikė duomenų, ar UAB „Statybų topas“ turėtas turtas... 15. 2. Ieškovas pripažino, kad egzistuoja galimybė patenkinti ieškovo... 16. 3. Nesutinka su ieškovu, kad atsakovas yra suinteresuotas veikti ne ieškovo,... 17. 4. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės... 18. 5. Prašymas išreikalauti įrodymus jau buvo išspręstas pirmosios... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 20. 1. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepagrįstai... 21. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pateikti įrodymai taip pat... 22. 3. Teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo... 23. 4. Tai, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, neįtakoja ieškinio... 24. 5. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 25. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 26. 1. Atsakovas klaidingai nurodo, kad atsakovo neperduoto kasos likučio dydį... 27. 2. Atsakovas klaidina teismą, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka... 28. 3. Nagrinėjamu atveju nebuvo tikslo sudaryti piniginių lėšų... 29. 4. Aplinkybė, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio yra reikšminga, nes... 30. 5. Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma skaičiuotina ne nuo faktiškai... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių... 33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusio įmonės vadovo civilinės... 34. Byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tiek ieškovas, tiek... 35. Nustatyta, kad P. M. nuo 2000 m. birželio 26 d. iki 2012 m. balandžio 16 d.... 36. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 37. Dėl ieškovo pareikštų prašymų... 38. Ieškovas prašė iš UAB „Senovė“ išreikalauti duomenis apie joje... 39. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 40. Dėl iš UAB „Senovė“ neišieškotų skolų... 41. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išieškoti skolas... 42. Sprendžiant dėl paminėtos skolos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą apie faktų buvimą teismas... 44. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 45. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas... 46. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi... 47. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo... 48. Dėl UAB „Statybų topas“ neišieškoto skolos... 49. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 35 923,18 Lt neišieškotos... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 51. Šiuo atveju tai, jog atsakovas nepareiškė UAB „Statybų topas“... 52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 53. Dėl kasos neperdavimo ir atsiskaitytinai gautų lėšų negrąžinimo... 54. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 55. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nurodytus atsakovo apeliacinio... 56. Ieškovas nurodytų lėšų dydį grindė Atsiskaitymų su atskaitingais... 57. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atleidus jį iš pareigų, turėjo... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12... 59. Dėl automobilių remonto išlaidų ir dulkių siurblio... 60. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį... 61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtos sprendimo dalies darytina išvada,... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme... 64. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali... 66. Ieškovas prašė priteisti 5496,73 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti... 67. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 70. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi žyminio... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.... 73. Sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie malūno“ statybos... 74. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 75. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie malūno“... 76. Priteisti iš atsakovo P. M. ( - ) 2011 Lt (du tūkstančius vienuolika litų)...