Byla eAS-650-1062/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1365-(5.59 E.); 2) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 7VĮ-353-(14.7.2.) (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. 7SD-3541-(14.7.137 E.), kuriuo pareiškėjai yra nustatytas 30 dienų terminas, per kurį ji turi nurodyti konkrečias kadastrines vietoves, kuriose būtų projektuojami lygiaverčiai miško žemės sklypai, o to nepadarius, nuosavybės teisės pareiškėjai būtų atkuriamos sumokant piniginę kompensaciją; 4) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės ( - ) seniūnijų ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) pareiškėjai suprojektuotą lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį ( - ) kaime, Kauno rajono savivaldybėje.

6Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti NŽT Kauno skyriui perduoti Žemėtvarkos projekte suprojektuotą lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį ( - ) kaime, Kauno rajono savivaldybėje, į laisvos žemės fondą ir atkurti į jį nuosavybės teises kitiems asmenims; 2) uždrausti NŽT Kauno rajono skyriui priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais.

7Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Įsakymu ji yra išbraukta iš asmenų, kuriems Žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, o jos vardu suprojektuotas lygiavertis žemės sklypas Nr. 1568, esantis ( - ) kaime, yra perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą. Į ginčo žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės kitiems asmenims, tikėtina, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo tai bus padaryta. NŽT teritorinis skyrius, net nelaukdamas NŽT sprendimo nagrinėjamu klausimu, toliau vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir planuoja pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją prieš jos valią, ignoruodamas faktą, kad dėl pareiškėjos valios vertinimo yra kilęs ginčas, kuris nėra išspręstas. Siekiant išvengti naujų teisminių ginčų dėl atsakovo planuojamų sprendimų, kuriais bus atkuriamos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, pareiškėja prašė teismo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais.

8II.

9Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

10Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį, prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtį, sprendė, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (tiek dėl draudimo perkelti ginčo žemės sklypą į valstybinės žemės fondą, draudimo atkurti nuosavybės teises į jį kitiems asmenims; tiek dėl draudimo atkurti nuosavybes teises pareiškėjai pinigais) iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių. Pareiškėja jos nurodytų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė jokių konkrečių būdų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų.

11Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką siekis ateityje išvengti teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl galbūt ateityje kilsiančių teisminių procesų bei ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje.

12Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ginčijamo Įsakymo turinį galima suprasti, kad ginčo žemės sklypas jau yra perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą. Tokiu atveju pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebūtų tikslingas, nes, atsižvelgiant į galimai įvykusį žemės sklypo perdavimo faktą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu pareiškėjos reikalavimas (-ai) negalėtų būti užtikrintas (-i). Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, nes pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje.

13III.

14Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti jos skunde nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

15Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nesusiejo su šioje byloje pareiškėjos pateikto skundo pagrindu bei reikalavimais ir jų tiesioginiu ryšiu su pareiškėjos prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.

16Pareiškėja paaiškina, kad jos išbraukimas iš žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo ir pareiškėjos vardu suprojektuoto žemės sklypo grąžinimas į laisvą valstybinį žemės fondą reiškia, kad ginčo žemės sklypas kitame projekte galės būti žemės reformos dalyku. Jeigu ta reforma bus pradėta, atsiras trečiųjų asmenų, kurie tą sklypą pasirinks, teisėti lūkesčiai, o jeigu nuosavybės teisės bus atkurtos, tai teismo sprendimas panaikinti ginčijamą Įsakymą nesukels jokių teisinių pasekmių, o sprendimas dėl atsakovo įpareigojimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą negalės būti priimtas (sklypas jau priklausys kažkam kitam). Skundo pagrindas ir dalykas vienareikšmiškai patvirtina prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

17Pareiškėjos skunde yra išsamiai pasisakyta dėl pareikšto skundo pagrindo, reikalavimų ir prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tarpusavio ryšio. Pareiškėja akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas ateityje padarys teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu, t. y. jeigu atsakovas vykstant teisminiam ginčui nuspręstų atkurti kitiems asmenims nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, jį parduoti ar išnuomoti, teismo sprendimo dalies, kuria būtų tenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, įvykdyti būtų neįmanoma. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos prašomos užtikrinimo priemonės yra susijusios su nagrinėjamo ginčo esme ir byloje pareikštais reikalavimais.

18Pareiškėja teigia, kad ginčo žemės sklypo perdavimas į laisvą valstybinį žemės fondą turės realią reikšmę tik tuomet, kai bus rengiamas naujas Kauno rajono savivaldybės ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio metu ginčo žemės sklypas bus įtrauktas į projekto autoriaus rengiamą laisvo valstybinio fondo žemės planą ir pretendentai galės rinktis tą žemės sklypą kaip laisvą. Šiuo metu toks projektas dar nėra rengiamas, nes kol kas yra baigiami to žemės reformos projekto, kuriame dalyvavo pareiškėja, įgyvendinimo darbai. Šiame projekte pretendentų susirinkimai yra seniai įvykę ir nauji nebus šaukiami.

19Pareiškėja nurodo, kad nors aplinkybė, kad ateityje gali kilti nauji teisiniai ginčai, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau ir nepaneigia jų taikymo būtinybės. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas priims sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais, tai teismas negalės nagrinėti šios bylos ir tenkinti pareiškėjos reikalavimų, kol nebus panaikinti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Abi bylos turėtų būti sujungtos. Pareiškėja turėtų tikslinti skundą ir reikšti naujus reikalavimus. Tokios aplinkybės apsunkina ir vilkina teismo procesą.

20Pareiškėjos teigimu, NŽT teritorinis skyrius, net nesulaukęs NŽT, kaip išankstinės skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo, toliau tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Iš NŽT teritorinių skyrių raštų matyti, kad atsakovas ketina priimti sprendimą nuosavybės teises pareiškėjai atkurti atlyginant pinigais. NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr.7SD-4026-(14.7.137 E.) yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas skuba priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu.

21Pareiškėja pažymi, kad šioje byloje skundo priėmimo ir jame prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą turėjo nagrinėti teisėja Natalja Zelionkienė, tačiau skundžiamą nutartį priėmė ir ją pasirašė teisėjas Rimantas Giedraitis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų dėl bylą nagrinėjančio teisėjo pasikeitimo ar pavedimo nagrinėti kitam teisėjui dėl to, kad paskirtasis teisėjas to klausimo negali nagrinėti (pvz. dėl ligos ar kitų priežasčių). Skundžiamoje nutartyje tokios aplinkybės taip pat nėra paminėtos. Todėl skundžiama teismo nutartis vertintina kaip priimta neteisėtos sudėties teismo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalį.

22Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame pareiškėja teigia, kad jos papildomai dokumentai įrodo, jog NŽT ir NŽT Kauno rajono skyrius siekia kilusį ginčą išspręsti ne teismo sprendimu, o savo vienašališkais sprendimais sukuriant situaciją, kad pasibaigus šiam ginčui nebebūtų ginčo žemės sklypo (projektinis Nr. 1568). Tokius NŽT tikslus, pareiškėjos teigimu, patvirtina šioje byloje skundžiamas NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. birželio 12 d. raštas, NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštas Nr. 7SD-4026-Ū14.7.137 E.). NŽT direktorius 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) pareiškėja buvo informuota, kad sustabdomas nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procesas. Tačiau atsakovas nesustabdė žemės reformos dėl pareiškėjos pasirinktų ir jos lėšomis jau suprojektuotų žemės sklypų. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-575-(14.7.2.) nusprendė rengti Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės ( - ) seniūnijų ( - ) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Minėtu įsakymu buvo patvirtintas ( - ) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašas, planas ir pretendentų sąrašas, į kurį pareiškėja neįtraukta. Minėtu įsakymu patvirtintame ( - ) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane yra nurodytas ir ginčo žemės sklypas, taip pat nustatyta, projekto ,,rengimo pradžios data – 2020 m. spalio 9 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo data. Pareiškėja pažymi, kad jos teikiami įrodymai patvirtina, jog 2020 m. spalio 9 d. įvyksiančiame ( - ) pretendentų susirinkimo metu administracinės bylos ginčo dalyku esantį žemės sklypą gali pasirinkti minėto projekto dalyviai, kas atitinkamai reiškia, kad kol vyks šios administracinės bylos nagrinėjimas, į jį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės kitiems asmenims, kas padarys būsimą teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu. Pareiškėja nurodo, jog kiti jos teikiami dokumentai patvirtina, su kokiu teisiniu nihilizmu susiduria pareiškėja, kaip atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

26Pareiškėja, atskiruoju skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, be kita ko, nurodo, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi šioje byloje skundo priėmimo ir jame prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą turėjo nagrinėti teisėja Natalja Zelionkienė, tačiau skundžiamą nutartį priėmė ir ją pasirašė teisėjas Rimantas Giedraitis.

27Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamą nutartį pasirašė Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. pateikė teismui skundą, kuriame išdėstė ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, kurią taip pat pasirašė Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, išdėstė ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 7 d. priėmė dvi nutartis: dėl pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo (skundžiama nutartis).

28Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus: imasi priemonių reikalavimui užtikrinti (1 p.). Taigi, ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 1 punktas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina teismo pirmininko teisę ir pareigą, priėmus skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo atmestini.

29ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012;2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

31Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

32Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

33Šioje byloje pareiškėjos prašomu panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-353-(14.7.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 7VĮ-870-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės ( - ) seniūnijų ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ ji buvo išbraukta iš Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-870-(14.7.2.), o jos vardu buvęs suprojektuotas 1,09 ha ploto kitos paskirties (komercinės paskirtis objektų teritorijos) žemės sklypas Nr. 1568 priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams. Taip pat pareiškėja prašo panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. 7SD-3541-(14.7.137 E.), kuriuo ji informuota apie skundžiamo Įsakymo priėmimą bei pareiškėjai yra nustatytas 30 dienų terminas, per kurį ji turi nurodyti konkrečias kadastrines vietoves, kuriose būtų projektuojami lygiaverčiai miško žemės sklypai, ir nurodyta, kad to nepadarius, nuosavybės teisės pareiškėjai būtų atkuriamos sumokant piniginę kompensaciją. Pareiškėjos prašomu panaikinti NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1SS-1365-(5.59 E.) NŽT atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl minėtų skundžiamų NŽT Kauno rajono skyriaus rašto ir Įsakymo. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar pareiškėja pagrįstai ir teisėtai buvo išbraukta iš Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, jos vardu buvusį suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1568 priskiriant laisvos žemės fondo žemės plotams, ir įpareigota per 30 dienų nurodyti konkrečias kadastrines vietoves, kuriose būtų projektuojami lygiaverčiai miško žemės sklypai.

34Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų pritaikytos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) uždrausti NŽT Kauno skyriui perduoti Žemėtvarkos projekte suprojektuotą lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį ( - ) kaime, Kauno rajono savivaldybėje, į laisvos žemės fondą ir atkurti į jį nuosavybės teises kitiems asmenims; 2) uždrausti NŽT Kauno rajono skyriui priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais.

35Atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų. Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Apibendrinant akcentuotina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sietinas ne su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba tapimu negalimu, o su aplinkybe, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjos nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių. Pareiškėjos argumentai iš esmės susiję su teisminių procesų komplikavimu, teismo sprendimo įvykdymo tapimu neįmanomu ar naujai kilsiančiais teisminiais ginčais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, susiję su teismo proceso eiga ir galimais papildomais teisminiais ginčais, nepagrindžia būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018). Nors pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, ji nenurodo argumentų, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju būtų pagrindas nukrypti nuo minėtos teismų praktikos ir asmens siekį ateityje išvengti galimų teisinių ginčų pripažinti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamų sprendimų bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, taip pat į bylą pateiktus įrodymus ir pareiškėjos argumentus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 136 str.), sprendžia, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šios išvados nepaneigia ir 2020 m. spalio 2 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, jo argumentai ir su juo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėja iš esmės įrodinėja, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.

38Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.

41Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 6. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1)... 7. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Įsakymu ji yra išbraukta iš asmenų,... 8. II.... 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d.... 10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, reikalavimo užtikrinimo... 11. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 12. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ginčijamo... 13. III.... 14. Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos... 15. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas cituojamos Lietuvos... 16. Pareiškėja paaiškina, kad jos išbraukimas iš žemės reformos... 17. Pareiškėjos skunde yra išsamiai pasisakyta dėl pareikšto skundo pagrindo,... 18. Pareiškėja teigia, kad ginčo žemės sklypo perdavimas į laisvą... 19. Pareiškėja nurodo, kad nors aplinkybė, kad ateityje gali kilti nauji... 20. Pareiškėjos teigimu, NŽT teritorinis skyrius, net nesulaukęs NŽT, kaip... 21. Pareiškėja pažymi, kad šioje byloje skundo priėmimo ir jame prašomų... 22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. spalio 2 d. gautas... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą... 26. Pareiškėja, atskiruoju skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo... 27. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamą nutartį pasirašė Regionų... 28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 29. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 32. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo... 33. Šioje byloje pareiškėjos prašomu panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus... 34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų pritaikytos šios... 35. Atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, susijusius su galbūt byloje... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjos... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamų sprendimų... 38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.... 41. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d.... 42. Nutartis neskundžiama....