Byla 2A-372-125/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui S. D., ieškovo atstovei advokatei Linai Zmulskienei, ieškovų atstovui V. P., tretiesiems asmenims I. V., R. G., trečiojo asmens atstovei advokatei Tatjanai Borik,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir R. O. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D. ir R. O. T. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. V. bei tretiesiems asmenims R. G., I. V., sodininkų bendrijai ( - ) ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti A. V. IĮ nustatytus ir 2007-11-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotus žemės sklypo Nr. 483 (kadastrinis Nr. ( - )), esančio sodininkų bendrijoje ( - ), kadastrinius duomenis nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos bei pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-11-16 įsakymą Nr. 4-6727-(13). Nurodė, kad jie yra gretimo ginčo sklypui sodo sklypo savininkai, kuriems nebuvo pranešta apie A. V. IĮ planuojamus atlikti ginčo sklypo geodezinius matavimus, todėl jie neturėjo galimybės nei sudalyvauti juose, nei laiku pateikti savo pretenzijų. Šiuos darbus atlikusi įmonė kvietimą S. D. atsiuntė adresu ( - ), tačiau nuo 2006-10-03 abu ieškovai savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), todėl kvietimo negavo. Atlikus matavimus, nauji riboženkliai buvo pastatyti ne iškart, o tik vėliau, ir tik tada ieškovai sužinojo, kad šiais matavimais kaimyninio ginčo sklypo riba buvo ženkliai patraukta į jų pusę, tokiu būdu jų sklypą pastumiant link kelio. Ieškovai teigė, jog matavimai atlikti nesivadovaujant SB ( - ) bendruoju planu ir nebepaliekant jame numatyto 5 metrų pločio juostos tarp kelio ir kraštinio sklypo ribos. Be to, vėliau paaiškėjo, kad juos atlikusios A. V. IĮ savininkas A. V. neturėjo licencijos tokiems darbams atlikti, 2009-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teisme priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas dėl to kaltu, todėl jo atlikti matavimai laikytini niekiniais. Kadangi būtent šių matavimų pagrindu 2007-11-16 priimtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas, 2007-11-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruoti šie patikslinti žemės sklypo duomenys, ieškovai prašė pripažinti juos negaliojančiais nuo priėmimo dienos.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-09-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijamais kaimyninio sklypo Nr. 483 matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai, nes patys neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų ir teismas neturi galimybės nei įsitikinti jų teiginių ieškinyje pagrįstumu, nei nustatyti, ar išties pažeistas SB ( - ) plane numatytas 5 m žolės juostos tarp ieškovų sklypo ir kelio reikalavimas. Iš pateikto G. M. paslaugų įmonės parengto plano teismas nustatė, jog jame užfiksuotas faktiškai ieškovų naudojamas sklypo plotas, kuris yra ženkliai didesnis už jų nuosavybės teise teisėtai valdomą sklypą, tačiau ne 5 m žolės juostos, kuri šiame plane yra atskirai atmatuota, sąskaita, o siaurinant kito kelio ir jo apsauginės juostos plotį bei kaimyninį žemės sklypą Nr. 483. Tinkamai parengtas planas, kuriame būtų pavaizduotas ieškovo pagal nuosavybės dokumentus valdomo 784 kv. m žemės sklypo išdėstymas ir ribos, nepateiktas, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinys neįrodytas. Teismas pažymėjo, jog tretieji asmenys, remdamiesi SB ( - ) pirmininko ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus suderinimu ant ginčijamo plano, yra pakankamai įrodę, jog atliktais matavimais nepažeidė nei Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų, nei sodų planavimo projekto. Teismas nustatė, jog siekiant išsiaiškinti ir sureguliuoti ginčą be teismo, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pasiūlymu sklypą įsigijusių trečiųjų asmenų iniciatyva sklypo matavimus pakartotinai ir laikydamasi visų procedūrinių taisyklių atliko UAB „Vakarų matininkai“. Ieškovai, atsisakydami juose dalyvauti, realizavo savo teisę tame dalyvauti. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog matavimai, patvirtinę A. V. matavimų teisingumą, parodė, kad nepagrįstas sprendimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų nebuvo priimtas. Atliktieji sklypo Nr. 483 matavimai visiškai atitiko pirminius šio sklypo pirkimo dokumentus, plotą ir konfigūraciją bei ribas, kuriomis šis sklypas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų naikinti administracinių aktų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra teisingi, todėl ieškinį atmetė.

6Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovai neįrodė, kad buvo pažeisti jų interesai, nes patys neatliko matavimų, ir pažymi, kad jie seniai būtų atlikę ir užfiksavę tikslius kadastrinius matavimus, jei jų atlikimas sukeltų kokias nors teisines pasekmes, tačiau kol Nekilnojamojo turto registre yra užfiksuotos ginčo sklypo ribos, tol neįmanoma užfiksuoti kitokios gretimo sklypo ir ginčo sklypo bendros ribos. Apeliantai teigia, kad visos matavimo paslaugas atliekančios įmonės paaiškino, jog R. G. ir I. V. priklausančio sklypo ribos jau yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl jos tampa atskaitos tašku matuojant gretimų sklypų ribas ir tol, kol nebus panaikintos šios neteisingai įregistruotos sklypo ribos, tol bus blogai matuojami gretimi sklypai. Tačiau apeliantai nurodo, kad ieškovo S. D. siūlymu G. M. paslaugų įmonė atliko kadastrinius matavimus, todėl teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog S. D. neatliko kadastrinių matavimų. Apeliantai pažymi, kad teismas išvis neišdėstė savo pozicijos dėl pateikto SB ( - ) plano, pagal kurį buvo suformuoti ir išdalyti sklypai. Sklypo plane, kaip ir bendrijos plane, vietinės reikšmės keliui, esančiam sklypo Nr. 484 pietvakarinėje dalyje, nuo kelio krašto palikta 5 m pločio juosta, kurioje ateityje numatoma kelio infrastruktūros plėtra, todėl A. V., atlikdamas kadastrinius matavimus, privalėjo į tai atsižvelgti. Į tai atsižvelgta nebuvo, todėl neteisėtai buvo perkelta sklypo Nr. 483 riba į faktiškai naudojamo sklypo teritoriją per 2,3 m. Apeliantai nurodo, kad teigti, jog ginčo sklypo ribos yra nustatytos teisingai vien dėl to, kad jas patvirtino Žemėtvarkos skyrius, negalima, o tai, kad jis patvirtino ginčo sklypo ribas net netikrinęs, ar jos teisingai nustatytos, įrodo byloje surinka medžiaga. Taip pat apeliantai pažymi, kad ginčijami kadastriniai matavimai prieštarauja ne tik teritorijų planavimo dokumentams, bet ir faktiškai susiformavusiai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, nes po atliktų matavimų pusė ieškovo palei sklypo ribą pastatyto metalinio garažo atsidūrė R. G. ir I. V. žemės sklype. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai suprato faktines ginčo aplinkybes, be to, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nes turėjo vadovautis 2007 m. rugpjūčio mėn. galiojusiais teisės aktais, t. y. kai buvo atlikti kadastriniai ginčo sklypo matavimai. Taip pat apeliantai nurodo, kad teismas ypatingai suklydo nurodydamas, kad naudojami specialūs matavimo prietaisai eliminuoja savininkų galimybę savo nuožiūra nustatinėti ribas, posūkio taškus ir pažymi, kad specialūs prietaisai tik padeda tiksliau užfiksuoti koordinačių sistemoje, kai sutarta, kurioje vietoje turėtų būti pastatytas riboženklis.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai patiekė G. M. paslaugų įmonės parengtą jų žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad ieškovų žemės sklypą įteisinus tokiomis ribomis, kokios pageidauja ieškovai, neatitinka pirminių žemės sklypo suformavimo dokumentų, t. y. žemės sklypo Nr. 484 plotas iki tol buvęs 0,0784 ha po kadastrinių matavimų padidėja iki 0,0830 ha, todėl atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktame plane užfiksuotas faktiškai naudojamas ieškovų sklypo plotas, kuris yra ženklai didesnis už jų nuosavybės teise valdomą sklypą. Atsakovė pažymi, kad sugretinus A. V. IĮ atliktus kadastrinius matavimus su pirminiais matavimais, atliktais suteikiant sklypą pirmajai savininkei R. L., trečiųjų asmenų R. G. ir I. V. žemės sklypo konfigūracija, plotas ir ribos nepasikeitė po atliktų kadastrinių matavimų ir išliko tokie patys, o tuo tarpu panaikinus ginčijamus kadastrinius matavimus ir juos atliekant pagal ieškovų reikalavimus, trečiųjų asmenų žemės sklypas būtų mažesnis, o ieškovų didesnis, lyginant su žemės sklypų privatizavimo iš valstybės metu įsigytu plotu. Atsakovė teigia, jos apeliantai, siekdami nuginčyti A. V. nustatytus matavimus bei įrodyti, kad jais buvo nusavinta dalis ieškovų nuosavybės, pirmiausia turi patys įrodyti, kad jų faktiškai valdomos sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus: SB ( - ) suplanavimo projektą ir žemės sklypo Nr. 484 schemą. Taip pat atsakovė pažymi, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad darydami tam tikrus žemės sklypo pakeitimus, statydami tam tikrus leistinus statinius, faktiškai įtvirtina savo valdymą tam tikram preliminariai apibrėžtam žemės sklypo plotui, kadangi šiuo atveju neleistinai pastatyti statiniai, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, kai negautas gretimo sklypo savininko raštiškas sutikimas, negali būti įteisinti faktiškai valdomo žemės sklypo ribas. Be to, atsakovė nurodo, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypo ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis, priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantai, nurodydami, jog teismas privalėjo vadovautis 2007 m. galiojusiais teisės aktais, patys pripažįsta, kad Nuostatos keitėsi nežymiai.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-11-19 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas S. D. įsigijo 0,0784 ha žemės sklypą Nr. 1/484, esantį Klaipėdos r., sodininkų bendrijoje ( - ). 2007-08-29 A. V. IĮ, dalyvaujant žemės sklypo Nr. 483 tuometinei savininkei A. S. K., SB ( - ) pirmininkui, kaimyninių sklypų Nr. 444 ir Nr. 482 savininkams, atliko žemės sklypo Nr. 483, esančio SB ( - ) ribų paženklinimą. Sklypo paženklinimo-parodymo aktas ir prie jo pridėtas žemės sklypo planas suderinti Klaipėdos r. žemėtvarkos skyriuje 2007-11-09, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Klaipėdos apskrities 2007-11-16 viršininko įsakymu Nr. 4-6727-(13) „Dėl sodo žemės sklypo sodininkų bendrijoje ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti šio A. S. K. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo duomenys, nustatant, kad tai yra žemės ūkio paskirties – mėgėjiškų sodų žemės sklypas ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypo plotas yra 0,0851 ha, tarp jų 0,0851 ha sodai. 2007-11-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruoti patikslinti žemės sklypo kadastriniu Nr. ( - ) duomenys. Ieškovai, S. D. ir jo sutuoktinė R. O. T., kreipėsi į teismą prašydami A. V. IĮ nustatytus ir 2007-11-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotus žemės sklypo Nr. 483 (kadastrinis Nr. ( - )), esančio sodininkų bendrijoje ( - ), kadastrinius duomenis nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos bei pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-11-16 įsakymą Nr. 4-6727-(13). Tokį savo reikalavimą ieškovai grindė tuo, jog apie A. V. IĮ planuojamus atlikti ginčo sklypo geodezinius matavimus jiems nebuvo pranešta, todėl jie neturėjo galimybės nei sudalyvauti juose, nei laiku pateikti savo pretenzijų, atliktais matavimais kaimyninio ginčo sklypo riba buvo ženkliai patraukta į jų pusę, matavimai atlikti nesivadovaujant SB ( - ) bendruoju planu ir nebepaliekant jame numatyto 5 m pločio juostos tarp kelio ir kraštinio sklypo ribos, be to, matavimus atlikusios A. V. IĮ savininkas A. V. neturėjo licencijos tokiems darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį konstatavęs, jog atlikti A. V. IĮ pakartotiniai sklypo Nr. 483 matavimai bei vėlesni UAB „Vakarų matininkai“ atlikti matavimai visiškai atitiko pirminius šio sklypo pirkimo dokumentus, plotą ir konfigūraciją bei ribas, kuriomis šis sklypas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad jų faktiškai valdomo sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai pateikė G. M. paslaugų įmonės parengtą žemės sklypo planą, tačiau, kaip matyti iš pateikto plano, jame užfiksuotas faktiškai ieškovų naudojamas sklypo plotas, kuris yra ženkliai didesnis už jų nuosavybės teise teisėtai valdomą sklypą, be to, jis neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai patys neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų ir todėl neįrodė, kad kaimyninio sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad A. V. IĮ atlikti kadastriniai matavimai atitinka pirminius matavimus, atliktus suteikiant sklypą pirmajai sklypo Nr. 483, esančio SB ( - ), savininkei, trečiųjų asmenų žemės sklypo konfigūracija, plotas ir ribos nepasikeitė po atliktų kadastrinių matavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai dėl kadastrinių duomenų panaikinimo kreipėsi tik po to, kai tretieji asmenys R. G. ir I. V. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Taip pat pažymėtina, jog paaiškėjus, kad kadastrinius matavimus A. V. atliko neturėdamas licenzijos, siekiant išvengti procedūrinių pažeidimų, buvo atlikti pakartotiniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Vakarų matininkai“, tačiau ieškovai nors ir buvo informuoti apie numatomus atlikti matavimus, matavimuose nedalyvavo. Iš UAB „Vakarų matininkai“ atliktų pakartotinių kadastrinių matavimų nustatyta, jog trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos išlieka nepakitusios, jos atitinka pirminius žemės sklypų suformavimo dokumentus, todėl apeliantų teiginiai, kad atliekant matavimus nukrypta nuo bendrojo sodų bendrijos plano, yra nepagrįsti. Dėl apeliantų teiginių, jog jų atlikti kadastriniai matavimai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi tretiesiems asmenims R. G. ir I. V. priklausančio sklypo ribos jau yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl jos tampa atskaitos tašku matuojant gretimų sklypų ribas ir tol, kol nebus panaikintos šios neteisingai įregistruotos sklypo ribos, tol bus blogai matuojami gretimi sklypai, pažymėtina, kad tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti, nes, nors ieškovai pateikė G. M. paslaugų įmonės atliktus matavimus, tai nepaneigia, jog trečiųjų asmenų užregistruota sklypo riba yra ne ten. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai, teigdami, kad teismas neatsižvelgė į faktiškai valdomų žemės sklypų ribas, ir nurodydami, kad jų metalinis garažas po atliktų matavimų liko trečiųjų asmenų teritorijoje, nepateikė duomenų, kad statinio statyba buvo suderinta, buvo gautas raštiškas sklypo savininko sutikimas, todėl nesant duomenų, kad buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, negalima daryti išvados, kad buvo įteisintos faktiškai valdomos žemės sklypo ribos. Apeliantų argumentai, kad teismas privalėjo vadovautis iki

132007-12-07 galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcija, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo, nes teisės norma keitėsi nežymiai ir esminių pakeitimų nagrinėjamu klausimu nebuvo, todėl įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Dėl apeliantų teiginių, jog kadastrinius matavimus atliko A. V., neturėjęs tam licenzijos, pabrėžtina, kad buvo atlikti pakartotiniai matavimai, kurie patvirtino ankstesnius A. V. atliktus matavimus, todėl naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-11-16 įsakymo ir A. V. nustatytų matavimų dėl procedūrinių pažeidimų, nėra pagrindo.

14Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – iš kiekvieno apelianto trečiajam asmeniui R. G. po 250 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17Priteisti iš ieškovų S. D. ir R. O. T. trečiajam asmeniui R. G. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai