Byla 2-362-855/2011
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės L. M. P. priešieškinį ieškovui Č. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovui Č. P., ieškovo atstovei adv. A. B., atsakovei L. M. P., atsakovės atstovui adv. G. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. P. ieškinį atsakovei L. M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės L. M. P. priešieškinį ieškovui Č. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas Č. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L.M. P., prašydamas nutraukti ( - ) sudarytą santuoką, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti P. pavardę, o atsakovei – jos pageidaujamą pavardę; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ieškinyje nurodyta tvarka; nustatyti ieškinyje nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu ( - )tvarką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. pradėjo blogėti jos ir atsakovės santykiai, nuolat pykdavosi, sutuoktinius lydėjo pastovūs nesutarimai dėl bendro gyvenimo, atsakovė nevykdė santuokinių pareigų, pažeidė lojalumo, apipusės pagarbos pareigą, nustojo rūpintis ieškovu, kuris visada ja rūpinosi tiek materialiai, tiek moraliai, nustojo atlikti savo, kaip sutuoktinės pareigas (gaminti ieškovui maistą, skalbti, lyginti drabužius), pažeidė sutuoktinio teisę į lytinį gyvenimą, kas sąlygojo bendro gyvenimo pabaigą, todėl santuoka iširo dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai šmeižia ir žemina ieškovą, rašydama nepagrįstus skundus policijai dėl smurtavimo šeimoje, visi ikiteisminio tyrimai pagal jos skundus buvo nutraukti. Dėl atsakovės kaltės iš ieškovo – medžiotojo, turinčio leidimą laikyti ginklą, buvo atimti ginklai, suvaržyta teisė užsiimti mėgstamu pomėgiu, atsakovė diskreditavo ieškovo vardą kitų medžiotojų tarpe, nepagrįstai kaltina ieškovą nebūtais dalykais.

6Nurodė, kad santuokoje su atsakove įgijo tris transporto priemones, kurias prašo padalinti tokia tvarka: transporto priemones M. B., 1990 m. gamybos, 4000 Lt vertės palikti atsakovei, tuo tarpu transporto priemones ( - ), gamybos palikti ieškovui. Kitą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (buitinę, ūkinę techniką) prašė padalinti tarp sutuoktinių ieškinyje nurodyta tvarka, kadangi dėl šio turto padalijimo tarp sutuoktinių ginčo nėra. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį, esančius ( - ), pastatą – pieno punktą, esantį ( - ), bei žemės sklypą, esantį ( - ), prašė padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieškovui priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių ( - ), ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio ( - ), tuo tarpu atsakovei priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šiltnamį, esančius ( - ), ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio ( - ). Ieškovas taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namo, esančiu ( - ), tvarką, atsakovei skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, o ieškovui skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-3, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, G-1, R-8 bei lauko mansarda ir kitomis antrame aukšte esančiomis patalpomis. Pažymėjo, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai beveik visos pirmo aukšto patalpos ir didžioji dalis rūsio patalpų būtų skirta atsakovei, o antro aukšto patalpos bei vienas iš pirmame aukšte esančių kambarių, per kurį būtų galima įrengti laiptus ieškovui patekti į antrą aukštą, ir lauko mansarda, nustatytina dėl to, kad atsakovė teigia, jog dėl sveikatos problemų negali gyventi antrame aukšte, ši tvarka maksimaliai užtikrintų abiejų šalių interesus, šalys būtų atskirtos viena nuo kitos, išvengtų susitikimų ir bendravimo, kiekvienai iš šalių tektų beveik vienodas plotas gyvenamojo namo patalpų, nereikėtų mokėti vienas kitam kompensacijų už tenkančią didesnę turto dalį.

7Atsakovė L.M. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – Paškevičiūtė; priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo po 800 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, išlaikymo; padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir priteisiant jai 2/3 dalis žemės sklypų, esančių ( - )ir ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, šiltnamį, esančius ( - ), pastatą – pieno punktą, esantį ( - ), transporto priemonę ( - ), priešieškinyje nurodytą kitą kilnojamąjį turtą, o ieškovui priteisiant 1/3 dalis žemės sklypų, esančių ( - )ir ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, esančių ( - )., transporto priemonę ( - ), priešieškinyje nurodytą kitą kilnojamąjį turtą; priteisti iš ieškovo atsakovei 85974 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu ( - )., tvarką, ieškovei paliekant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-1 bei namo mansarda, o ieškovui skiriant naudoti patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir palėpe.

8Atsakovė nurodė, kad santuoka su ieškovu, kuri truko 33 metus ir kurioje gimė dvi dukterys, iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nuo 2005 m. pradėjo vėlai grįžinėti namo, neatsiliepdavo į skambučius, nesiaiškindavo, 2009 m. atsakovė sužinojo, kad ieškovas jai jau penkerius metus yra neištikimas ir nuo to laiko faktiškai nutruko santuokiniai ryšiai. Atsakovas yra sunkaus charakterio, kai vartoja alkoholį, tampa agresyvus ir išprovokuoja konfliktus, turėjo leidimą laikyti medžioklinius šautuvus, tačiau kai atsakovė kreipėsi į policiją dėl vyro išprovokuoto šeimyninio barnio, ginklai buvo atimti, po to jis tapo daug agresyvesnis, sudarinėjo neįmanomas gyventi sąlygas, vartojo prieš atsakovę fizinį ir psichinį smurtą, grasino nužudyti, žemino, įžeidinėjo, nesiėmė jokių pastangų išsaugoti šeimą ir nepaminti šeimos vertybių, net ir prasidėjus teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, smurtauja prieš atsakovę. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 20000 Lt jos patirtai dėl ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo, neištikimybės, fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo bei santuokos iširimo fakto neturtinei žalai atlyginti, nes jaučiasi psichologiškai palaužta, serga depresija, jaučia įtampą, stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 800 Lt periodinių mėnesių išmokų jos išlaikymui, atsižvelgiant į jos sunkią sveikatos būklę, jai diagnozuotas ligas, tai, kad atsakovei nustatytas 80 procentų darbingumas, dėl turimų sveikatos problemų ji negali dirbti sunkių darbų, šiuo metu yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje, jokių darbo pasiūlymų, atitinkančių jos sveikatos būklę, nepaisant pastangų susirasti darbą, nesulaukia, jokių pajamų, iš kurių galėtų patenkinti savo būtinus poreikius, pirkti medikamentus ir pan., neturi, yra išlaikoma dukterų.

9Dalijant santuokos metu įgytą turtą atsakovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į jos sunkią sveikatos būklę bei turtinę padėtį, išlaikymo poreikį, bei priteisti atsakovei 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Pažymėjo, kad dėl ieškovo ieškinyje nurodytos dalintino turto vertės tarp šalių ginčo nėra, taip pat nėra ginčo dėl transporto priemonių ir kito kilnojamojo turto – buitinės, ūkinės technikos – padalijimo. Atsakovė prašė priteisti ieškovui tris medžioklinius ginklus, kadangi ieškovas turi leidimą medžioti, medžioklė yra jo pomėgis, jis tuos ginklus įsigijo ir jais naudojosi išimtinai ieškovas, ginklų vertę nustatant pagal atsakovės pateiktą UAB „Oksalis“ pažymą bei preziumuojant, kad ginklai buvo įsigyti 2009 m., tuo tarpu ieškovo pateiktos pažymos dėl ginklų vertės nevertinti, kaip įrodymo, kadangi joje užfiksuoti melagingi duomenys (ginklai nebuvo apžiūrėti pažymą surašiusio asmens). Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą prašė padalinti natūra priešieškinyje nurodyta tvarka, taip pat nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad prašo priteisti ne 2/3 dalis, o ½ dalį gyvenamojo namo, kadangi pagal atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi namu tvarką, kiekvienai iš ginčo šalių tektų apie ½ dalis namo patalpų, tuo tarpu pieno punktas visas priteistinas atsakovei, kadangi sutuoktinių susitarimu šis turtas faktiškai padovanotas dukteriai, kuri punkte su savo šeima gyvena. Prašydama nustatyti jos siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką atsakovė pažymėjo, kad tokia tvarka suteikia galimybę nuolat konfliktuojančioms šalims izoliuotis viena nuo kitos, kad nebūtų galimybės susitikti bendrose (pirmo aukšto) patalpose, atsakovas gali patekti į antrą aukštą įsirengęs laiptus į name tarp patalpų Nr. 1-13 ir 1-14 esančią laiptinę (medinius laiptus), atsakovė taip pat turėtų išlaidų įsirengdama sanmazgą pirmame aukšte, kuris šiuo metu yra tik antrame aukšte, ieškovui būtų suteikta teisė be antro aukšto patalpų naudotis ir apie 80 kv.m. palėpe, dėl ko atsakovei turėtų būti suteikta daugiau rūsio patalpų, ūkiniame pastate yra du garažai, kuriais galės naudotis ieškovas, todėl G-1 patalpa priskirtina atsakovei, atsakovė taip pat turės įsirengti autonomišką tik savo patalpų šildymo sistemą, todėl patalpa R-3 paliktina ieškovui.

10Atsakovė prašė mažinti ieškovui tenkančią turto dalį, kadangi ieškovas be atsakovės sutikimo ir žinios per pastaruosius santuokos metus sumažino bendro turto vertę, be pagrindo ir neaiškiems tikslams išleisdavo dideles pinigų sumas: išrašai iš ieškovo banko sąskaitų patvirtina, kad ieškovas 2007-2011 m. nuo savo sąskaitos nuimdavo beveik kas mėnesį po keletą tūkstančių litų, taip pat reguliariai pirkto vaistinėse medikamentus, apie kurios atsakovei nebuvo žinoma, taip pat be atsakovės žinios sudarė automobilio pirkimo ir lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu, t.y. viso be pagrindo išleido 22182 Lt bendrų santuokinių lėšų. Kadangi viso santuokoje įgyto turto vertė yra 911747 Lt, 2/3 jo dalis sudaro 607831, o 1/3 dalis sudaro 303915 Lt, atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje mažintina 22182 Lt be pagrindo išleistomis lėšomis, t.y. iki 281733 Lt. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę ir tenkančias santuokoje įgyto turto dalis, iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 85974 Lt kompensacija (367707 Lt – 281733 Lt) už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

11Ieškovas Č. P. su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies savo ieškinyje nurodytais argumentais. Dėl papildomai atsakovės pareikštų reikalavimų ir iškeltų klausimų pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovas nesirūpino šeima, kadangi atsakovė beveik visą bendrą santuokinį gyvenimą nedirbo, o tik rūpinosi namais ir vaikais, būtent ieškovas materialiai išlaikė šeimą, iš jo uždirbamų pinigų buvo apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas, mokamas žemės mokestis, išlaikomas turtas, atsakovė buvo aprūpinama maistu, kitomis reikmėmis. Natūralu, kad ieškovas iš savo uždirbamų pinigų skyrė lėšas ne tik bendros buitines gerinimui, bet ir savo paties fiziologiniams poreikiams (maistui, aprangai, higienos reikmenims), teismo procesui, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo apie be pagrindo jo išleistas pinigines lėšas. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo jai priteisimo, kadangi jos darbingumas yra 80 procentų, sveikatos būklė leidžia užsiimti įvairia veikla, dirbti net ir fizinį darbą, atsakovė vykdo žemės ūkio veiklą (daržovių, gėlių ir kitų augalų auginimą bei pardavimą), iš kurios gauna pajamas, turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi ieškovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo, atsakovė neįrodė dvasinių ir fizinių išgyvenimų fakto bei jų dydžio.

12Tretysis asmuo UAB „Swedbank liginas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu Č. P. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT090558, neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus toliau asmeniškai vykdytų ieškovas, kuriam įvykužius lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir sumokėjus visus mokėjimus, jam bus perduota nuosavybės teisė į sutarties dalyką – transporto priemonę.

13Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

14Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Č. P. ir atsakovė L.M. P. ( - )sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota ( - ) (I t., b.l. 9). Ieškovas ir atsakovė prašė nutraukti jų santuoką, kadangi ji negrįžtamai iširo, sutuoktiniai jau keletą metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra vilties bei noro atkurti santuokinių ryšių. Ieškovas Č. P. ieškiniu, o atsakovė L.M. P. prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio, iš esmės pažeidusio santuokines pareigas, kaltės.

15Dėl kaltės

16LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

17Nagrinėjamu atveju išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų D. J. ir N. G. parodymus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo Č. P. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo ieškovo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti atsakovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, buvo neištikimas ir pan.

18Atsakovė L.M. P. paaiškino, kad apie 2006 – 2007 m. šeimoje prasidėjo rimti nesutarimai ir konfliktai, ieškovas rodė atsakovei nepagarbą, išprovokuodavo konfliktines situacijas, nuolat vartodavo psichinį bei fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, ją įžeidinėdavo, žemindavo, grasindavo, neretai naktimis ir po keletą dienų negrįždavo namo, tapo atsakovei neištikimas ir pan. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės visą bendrą santuokinį gyvenimą kentė sutuoktinio smurtą, nepagarbą, tačiau norėjo išsaugoti šeimą, nesiėmė veiksmų santuokos nutraukimui. Atsakovė paaiškino, kad fizinio ir psichinio smurto paaiškėjimas, konfliktų suaktyvėjimas, jau keletą metų atsakovei reiškiami nuolatiniai priekaištai, nesutarimai, santuokos iširimas yra susijęs su kitos moters atsiradimu ieškovo gyvenime.

19Fizinio bei psichinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo, nepagrįstų kaltinimų bei konfliktų išprovokavimo, agresyvumo, nepagarbos sutuoktinei demonstravimo, jos žeminimo faktus patvirtino liudytojomis apklaustos ginčo šalių dukterys N. G. bei D. J., kurios parodė, apie 2008 m. tarp tėvų prasidėjus rimtiems konfliktams bei nesutarimams, ieškovas būdavo nuolat suirzęs, agresyvus, naudodavo prieš L.M. P. fizinį smurtą (smūgiai į veidą, smaugimas ir pan.), taip pat psichinį smurtą (grasinimai nužudyti, įžeidinėjimai), tai iš esmės tęsėsi visą jų santuokinį gyvenimą ir ypač suaktyvėjo ieškovui suradus kitą moterį.

20Atsakovės bei liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

21- Kaip matyti iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-09-18 specialisto išvados, 2009-09-16 sutuoktinių namuose įvykus konfliktui, kurio metu, kaip nurodė atsakovė, ieškovas sumušė rankomis jai vedą, rankomis ir kojomis – krūtinę, šonus, L.M. P. buvo padaryta poodinės kraujosruvos veide, krūtinkaulio projekcijoje, nugaros ir juosmens dešinėje pusėje, abipus klubų srityje, kairiame sėdmenyje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčio daiktu, t.y. atsakovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 57-58);

22- Kaip matyti iš Vilniaus rajono VPK Vilniaus r. PK 2009-11-05 nutarimo, 2009-10-18 atsakovė kreipėsi į policiją dėl to, kad jos sutuoktinis Č. P. puolė ją mušti, grasino nušauti, tačiau ji spėjo užsirakinti kambaryje, atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė Č. P. lengvą girtumo laipsnį, ir nors ikiteisminio tyrimą dėl šio įvykio buvo atsisakyta pradėti, tačiau nutarime konstatuota buvus tarp sutuoktinių konfliktui, taip pat Č. P. veiksmuose buvus administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ( - ) str. 1 d. požymiams, Č. P. buvo įspėtas dėl neleistino ir priešingo visuomenei interesams elgesio, o būtent dėl atsakomybės už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, po šio įvykio iš Č. P. buvo paimti trys medžiokliniai ginklai ir šoviniai, kurie laikomi policijos komisariate iki šiol (I t., b.l. 59-60). Šio konfliktinio incidento buvimo faktą ir aplinkybes patvirtino ir liudytojos – šalių dukterys, kurių akivaizdoje vyko konfliktas ir kurios iškvietė policiją, siekdamos apginti motiną.

23- Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-01-07 nutarimo, L.M. P. 2009-12-09 taip pat kreipėsi į policiją dėl Č. P. elgesio, jai grąžinant, įžeidinėjant, nutarime konstatuotas šeiminio konflikto ir nesutarimų faktas, ir nors pradėti ikiteisminio tyrimą dėl grasinimo nužudyti buvo atsisakyta, tačiau nutarime konstatuotas tokių grasinimų išsakymo faktas, t.y. psichinio smurto atsakovės atžvilgiu panaudojimas (I t., b.l. 61-62).

24- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-01-19 nutarimas patvirtina, kad 2010-01-01 tarp sutuoktinių kilusio incidento metu Č. P. panaudojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, t.y. ją smaugė, dėl ko jai skaudėjo kaklą, negalėjo pasukti galvos ir nuryti maistą, buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat vartojo psichinį smurtą, grasino, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, dėl ko atsakovė jautė baimę, išgąstį, nerimą, teismo medicinos ekspertai preliminariai nustatė atsakovei kūno sužalojimų ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą. Šiuo nutarimu Č. P. veiksmuose buvo nustatyti LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrukdymo) požymiai, L.M. P. pasiūlyta kreiptis dėl fizinio skausmo sukėlimo į teismą privataus kaltinimo tvarka, o ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl to, kad esant tokio pobūdžio nusikalstamai veikai, ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (I t., b.l. 63-64).

25- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011-01-24 nutarimas patvirtina, kad 2011-01-09 tarp sutuoktinių įvykusio konflikto metu Č. P., kaip konstatavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius 2011-01-11 specialisto išvadoje, L.M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. Č. P. veikoje nustatyti LR BK 140 str. 1 d. nusikaltimo požymiai, o nukentėjusiai atsakovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jai padaryto fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (I t., b.l. 141).

26- Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-03-02 specialisto išvados, 2010-02-28 tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu, Č. P. atsakovei buvo padarytas viršugalvio dešinės pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos dilbyje, dešinėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors 2010-03-03 dėl šio incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-01-21 nutarimu buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia sveikatos sutrikdymo atsakovei padarymo, agresyvaus ieškovo elgesio, įžeidinėjimo, grasinimo, tarpusavio konfliktų faktų, taip pat faktų, kad Č. P. stūmė L.M. P., dėl ko ji susitrenkė galvą, metė į ją kėdę ir pataikė ja į koją, tuo padarė sužalojimus, t.y. jog Č. P. veiksmuose buvo LR BK 140 str. numatyto nusikaltimo požymių, dėl kurio nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (I t., b.l. 65-67, 138-140).

27Pažymėtina, kad pats ieškovas paaiškino, kad nuo 2005 m. faktiškai nebeturi sutuoktinės ir atsakovės nelaiko savo sutuoktine, tuo iš esmės pripažindamas, kad jau keletą metų nebevykdo savo, kaip sutuoktinio, pareigų atsakovės atžvilgiu, ir neketina to daryti, nemano esant būtina tai daryti.

28Nors ieškovas kategoriškai neigė, jog buvo sutuoktinei neištikimas, tačiau byloje esantys netiesioginiai įrodymai kelia abejonių dėl ieškovo paaiškinimų teisingumo ir leidžia teismui konstatuoti ieškovą buvus neištikimą savo sutuoktinei ir taip pažeidus lojalumo pareigą. Išrašas iš Č. P. ligos istorijos rodo, kad 2010-05-20 psichologinio tyrimo metu Č. P. gydytojai nurodė, jog šeimoje prie 6-7 metus prasidėjo konfliktai, kurių metu sutuoktinė jam priekaištauja, kad jis mažai laiko skiria šeimai, vėlai grįžta iš darbo, savaitgaliais, taip pat ieškovas nurodė, kad jis apie 5 metus turi draugę, su kuria susipažino darbe, žmona apie tai kažkaip sužinojo prieš metus, buvo paėmusi jo mobilų telefoną, peržiūrėjo ten esančius telefono numerius, žinutes, sukėlė barnį, o dabar keršija ieškovui, nuolat jį skundžia policijai, dėl ko ieškovas stengiasi kuo mažiau laiko praleisti namuose, ruošia dokumentus skyryboms savo iniciatyva, nes žmona skyrybų nenori, siekia, kad ieškovas „nutrauktų romaną, išeitų iš darbo“, taip keršija už tai, kad ieškovas „turi kitą moterį“ (I t., b.l. 173-175). Išrašas iš ieškovo banko sąskaitų bei vaistinių pateikti duomenys, taip pat paties ieškovo paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad Č. P. 2009-2010 metais vaistinėse reguliariai pirko receptinį seksualinės (lytinės) stimuliacijos, vyro varpos erekciją skatinantį bei jos sutrikimus gydantį vaistą – Viagra coated tabletes, už šį vaistą mokėjo iš savo banko kortelės (I t., b.l. 165-172;179-188; II t., b.l. 38-43, 59-67), o turint omenyje tą paties ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis su savo sutuoktine jau keletą metų, prasidėjus rimtiems konfliktams, negyvena lytinio gyvenimo, atsakovė pažeidžia jo teisę į lytinį gyvenimą, ieškovas nuo 2005 m. nelaiko ja savo žmona, Č. P. paaiškinimai, kad šiuos su vyro lytine funkcija ir jos įgyvendinimu susijusius medikamentus vaistus jis pirko ne sau, o draugui, vertintinas kritiškai, nepagrįstas jokia įrodomąja medžiaga ir kelia rimtų abejonių dėl tokių paaiškinimų teisingumo. Liudytojos D. J. ir N. G. parodė, kad 2009 m. vasarą sužinojo apie tėvo Č. P. neištikimybę su jo bendradarbe, pokalbio su tėvu šiuo klausimu metu jis nepaneigė dukroms, kad turi kitą moterį, pažiūrėjus jo telefono skambučius buvo matyti, kad jis ne kartą skambindavo moteriai, su kuria buvo neištikimas liudytojų motinai L.M. P..

29Teismas pažymi, kad vertindamas santuokinę neištikimybę, kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių yra neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sutuoktinių tarpusavio konfliktų paaštrėjimas, agresyvaus smurtinio ieškovo elgesio atsakovės atžvilgiu paūmėjimas kaip tik susijęs su tuo laikotarpiu, kai jis tapo sutuoktinei neištikimas. Pats ieškovas iš esmės pripažino, ir jo veiksmai rodo, kad jis nesistengė išsaugoti bei atkurti santuokinius ryšius. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pastangų iš ieškovo pusės išsaugoti irti pradėjusią ir galutinai iširusią santuoką: ieškovas paaiškino, kad nuo 2005 m. „neturi sutuoktinės“, nelaiko atsakove savo sutuoktine, todėl nustojo vykdyti jos atžvilgiu santuokines pareigas, taip pat ir materialiai ja remti; jau minėto psichologinio tyrimo metu medikui ieškovas paaiškino, kad santuokos nutraukimo procesas yra jo inicijuotas, tuo tarpu sutuoktinė nenori skyrybų; ieškovo paaiškinimai bei liudytojos D. V. parodymai apie tai, kad ieškovas 2010 m. išėjo iš darbo UAB „Utenos mėsa“, siekdamas patenkinti atsakovės reikalavimą palikti darbą bei išsaugoti šeimą, vertintini kritiškai, kadangi 2010 m. liepą ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

30Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje nebūtų įrodyta ieškovo Č. P. neištikimybė atsakovei, kitų, jau ankščiau paminėtų įrodymų visuma sudaro teismui pakankamą pagrindą konstatuoti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą bei ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, kuri pasireiškė nepagarbiu elgesiu su atsakove, fizinio ir psichinio smurto naudojimu, žeminimu, taip pat ir pareigos materialiai remti sutuoktinį pažeidimu. Pats ieškovas pripažino, kad paaštrėjus konfliktams su atsakove, nustojo ją materialiai išlaikyti, tuo tarpu ta jo akcentuota ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad ieškovas mokėjo gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat žemės, nekilnojamojo turto mokesčius rodo, kad ieškovas išlaikė sau nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ne sutuoktinę.

31Ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo šiuo atveju negali būti tenkinamas. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį jo atžvilgiu ir pan.), to neįrodė, taip pat nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad sutuoktinio neištikimybė bei žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovo Č. P. teiginiai, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė visą gyvenimą nedirbo, buvo ieškovo išlaikoma, nuolat jam priekaištaudavo dėl darbo, pomėgių (medžioklės), grasino, šmeižė, nepagrįstai pavyduliaudavo ir manė, kad ieškovas jai yra neištikimas, taip pat nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, t.y. neskalbė ir nelygino jo drabužių, jam negamino maisto, netvarkė namų, nesirūpindavo buitimi, pažeidė jo teisę į lytinį gyvenimą ir pan., atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko ir pripažino, kad šeimoje buvo pasiskirstę vaidmenimis: ieškovas rūpinosi materialine šeimos gerove, dirbo ir uždirbdavo pinigus šeimai išlaikyti, tuo tarpu atsakovė rūpinosi buitimi, namais, augino vaikus ir pan., t.y. tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis atlikto šeimoje atitinkamas turtines ir neturtines funkcijas. Šalių santuoka truko virš 30 metų, per kuriuos abu sutuoktinius tenkino toks funkcijų pasiskirstymas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas ankščiau būtų kreipęsis dėl santuokos nutraukimo, inicijavęs tokius procesus dėl atsakovės santuokinių pareigų nevykdymo, taip pat ir jokių įrodymų dėl kokių nors atsakovės, kaip sutuoktinės pareigų, pažeidimo. Ta aplinkybė, kad atsakovė nedirbo, ir ją materialiai išlaikė ieškovas, nesuponuoja atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi ieškovas, kaip jau buvo minėta, toleravo tokią situaciją daugiau nei 30 metų, jį tenkino tokia padėtis šeimoje, be to, jis, kaip sutuoktinis, turėjo pareigą materialiai remti kitą sutuoktinį. Ieškovo teiginiai apie tai, kad niekada jokio fizinio ir psichinio smurto prieš savo sutuoktinę nevartojo, paneigtini jau aukščiau nurodytais įrodymais: atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (medicininio pobūdžio dokumentais, ikiteisminių tyrimų medžiaga, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimuose paties ieškovo užfiksuotais paaiškinimais pan.). Ta ieškovo akcentuota aplinkybė, kad pagal atsakovės skundus ikiteisminius tyrimus visą laiką buvo atsisakoma pradėti, nepaneigia ieškovo išprovokuotų konfliktų, įžeidinėjimų, grasinimų, fizinio ir psichinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo faktų, kadangi ikiteisminius tyrimus didžiąja dalimi buvo atsisakoma pradėti ne dėl to, kad ieškovo veiksmuose nebūtų nusikalstamų veikų (šiuo atveju – fizinio skausmo sukėlimo, sveikatos sutrikdymo) sutuoktinės atžvilgiu požymių, o priešingai, dėl to, kad esant tokiems požymiams, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės normomis, neatliekamas, o nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, kad nei vieno iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų nutarimų, kuriuose konstatuojami ieškovo padarytų nusikalstamų veikų požymiai, ieškovas neskundė, o faktas, kad atsakovė nerealizavo teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų, nepaneigia tokių nusikaltimų buvimo fakto. Pagaliau, teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, jog ieškovo teisė į lytinį gyvenimą, teisė mėgautis lytiniais santykiais su sutuoktiniu šeimoje, negali suponuoti kito sutuoktinio pareigos tenkinti sutuoktinio lytinius poreikius prieš savo paties valią, kadangi kiekvienas asmuo turi įstatymų saugomą teisę į lytinę laisvę bei fizinį (įskaitant, lytinį/seksualinį neliečiamumą), nepriklausomai nuo to, ar turi sutuoktinį (partnerį). Taip pat nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės jis neteko galimybės mėgautis savo pomėgiais, medžioti ir pan., kadangi medžiokliniai ginklai bei šaudmenys buvo iš ieškovo paimti policijos pareigūnų dėl jo paties išprovokuoto konflikto su atsakove bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2009-11-05 nutarime Nr. 57-At-00746-09 konstatuoto administracinės teisės pažeidimo (ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimo) padarymo, o ne kokių nors atsakovės veiksmų. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovas negali atsiimti ginklų, pats ieškovas pripažino, kad nėra kliūčių susigrąžinti ginklus, tačiau jis to nenori daryti, kadangi namuose laikyti ginklus nėra saugu.

32Apibendrint aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Č. P. ir L.M. P. santuoka iširo dėl ieškovo Č. P. kaltės, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atmestinas, o atsakovės priešieškinys ieškovui dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas.

33Dėl neturtinės žalos atlyginimo

34LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė L.M. P. neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, taip pat fizinį skausmą dėl aukščiau nurodytų ieškovo Č. P. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą, kuriuos patvirtina tiek pačios atsakovės paaiškinimai, tiek liudytojų D. J. ir N. G. parodymai, tiek byloje esantys rašytinai įrodymai, įskaitant teismui pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose konstatuojami atsakovei diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai, paūmėję konfliktiniu sutuoktinių laikotarpiu. Kaip matyti iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2011-05-25 pažymos, atsakovė nuo 1985 m. su pertraukomis gydosi Psichikos sveikatos centre, jai diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas, nuo 2008 iki 2010 m. stebėta remisija, 2010-10-01 kreiptasi pas psichiatrą dėl ligos paūmėjimo, reguliariai lankosi pas psichiatrą ir tęsia gydymą, paskirti atitinkami medikamentai (II t., b.l. 93).

35Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei atsakovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą ieškovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.).

36Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Ieškovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu, agresyviu, smurtiniu, žiauriu, elgesiu atsakovės atžvilgiu, nevienkartiniu, bet tęstiniu tyčiniu fizinio ir psichologinio smurto, įžeidimų naudojimu (kaip parodė atsakovė ir patvirtino liudytojos N. G. bei D. J. nepagarbus ir smurtinis ieškovo elgesys sutuoktinės atžvilgiu iš esmės truko visą santuokinį gyvenimą, o pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo), dėl kurių atsakovė buvo ne kartą patyrusi sveikatos sutrikdymų. Šalių santuoka, kurioje gimė bei buvo išaugintos dvi dukterys, truko beveik 33 metus, t.y. itin ilgą laiko tarpą, todėl natūralu, kad tokios santuokos iširimas sukelia itin skaudžius išgyvenimus ir emocines kančias sutuoktiniui, susijusiam su kitu sutuoktiniu aukšto laipsnio dvasine, emocine, fizine, materialine priklausomybe. Kaip jau buvo minėta, dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė neigiamas psichologines ir fizines pasekmes sveikatai bei jos tolimesniam gyvenimui, be kita ko, neteko jai paramą teikusio sutuoktinio materialinės paramos. Neturtinę žalą privalantis atlyginti ieškovas turi didelės vertės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, yra darbingas, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturi išlaikytinių. Kompleksiškai įvertinęs aukščiau nurodytus faktorius, pažeistos vertybės pobūdį ir santykį su kitomis vertybėmis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis c.b. T.Š. v L.Š., Nr. 2A-598-340/2009; LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis c.b. B.U. v J.U. Nr. 3K-3-532/2007; Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartis c.b. R.S. v Ž.S., Nr. 2A-159-492/06; LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis c.b. R.B. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

37Dėl sutuoktinio išlaikymo

38CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankamos visiškai save išlaikyti. Taigi, teisė į išlaikymą siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams. Pagal CK 3.72 str. 2 d. preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo ligos ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įdarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 3 d.). Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Kaip jau buvo minėta, šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 str. 2 d., įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (LAT 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis c.b. Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003). Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis c.b. N. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010).

39Kompleksiškai įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovė yra pakankamai apsirūpinusi ir jos turimo turto pakanka save išlaikyti bei patenkinti minimaliuosius poreikius. Atsakovė neaugina savo bei ieškovo nepilnamečių vaikų (sutuoktinių vaikai yra pilnamečiai, sukūrę savo šeimas ir nereikalingi išlaikymo), taip pat neturi kitų išlaikytinių, kreditorių ir pan. Viena vertus, atsakovė L.M. P. yra bedarbė, nuo 2009-02-05 registruota darbo biržoje (I t., b.l. 70, 111), kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jokių pajamų negauna, šiuo metu yra išlaikoma dukterų. Kita vertus, vien darbo neturėjimas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės išlaikymo reikalingumą. Atsakovei L.M. P. yra nustatytas tik dalinis, t.y. 20 procentų nedarbingumas ir net 80 procentų darbingumo lygis (I t., b.l. 68). Atsakovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, kad dėl nustatyto nedarbingumo, negauna valstybinio socialinio draudimo neįgalumo pensijos, ar neturi teisės, sulaukusi pensijinis amžiaus, gauti senatvės pensiją ir kokio dydžio. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, atsakovė iš tikrųjų turi širdies, stuburo problemų, gydoma neorologo, kardiologo, tačiau medikų jai rekomenduota vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krūviu (I t., b.l. 69, 109-110), Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2011-05-05 medicininiame pažymėjime nurodoma, kad dirbti valytoja, indų plovėja ir kt. atsakovė negali (II t., b.l. 90-92, 94), tačiau duomenų, kad atsakovė negalėtų dirbi su didesniu fiziniu krūviniu nesusijusių darbų, įskaitant ir jos specialybę atitinkančio – siuvėjos darbo – byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad gali dirbti lengvą, didesnių fizinių pastangų nereikalaujantį darbą. Pažymėtina, kad skelbimuose dėl darbo paieškos atsakovė, net ir turėdama jos akcentuojamą nedarbingumo laipsnį bei sveikatos problemų, nurodo ieškanti būtent siuvėjos, auklės, indų plovėjos, namų tvarkytojos, pardavėjos ir kito panašaus darbo (I t., b.l. 106-108; II t., b.l. 69-70). Byloje nėra įrodymų, ar pagal pateiktus skelbimus atsakovė buvo sulaukusi kokių nors pasiūlymų, galimai atsisakiusi pasiūlymų ir dėl kokių priežasčių. Be to, tas pačios atsakovės neneigtas bei antstolio V. M. 2011-04-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-11-638 ir prie jo esančiomis nuotraukomis (II t., b.l. 21-24) įrodytas faktas, kad prie atsakovės namų esančiame apie 40 kv.m. ploto šiltnamyje, o tai pat žemė sklype atsakovė augina daržoves, augalus, dekoratyvinius spygliuočius ir pan., kuriais aprūpina savo bei dukterų šeimas, rodo, kad atsakovė yra pajėgi dirbti tam tikrus su žemės ūkiu susijusius bei atitinkamų fizinių pastangų reikalaujančius darbus, tuo pačiu užtikrina sau maisto poreikių patenkinimą. Nors atsakovė šiuo metu pajamų negauna, tačiau nuosavybės teise turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo teismo sprendimu atsakovei tenka 434262,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas (atitinkamos dalys dviejų žemės sklypų, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų) bei 5400 Lt vertės kilnojamasis turtas (transporto priemonė, buitinė technika), viso – 439662,50 Lt vertės turtas, taip pat priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kuriais atsakovė galėtų atitinkamai racionaliai naudotis bei disponuoti ir sau užtikrinti minimalių poreikių patenkinimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie galimai jos vardu atidarytas banko sąskaitas bei jose galimai esančias pinigines lėšas, turimas santaupas ir pan. Pagaliau, prašydama priteisti iš ieškovo 800 Lt išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, atsakovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų apie jos poreikius maistui, drabužiams, medikamentams, būstui ir kitoms reikmėms ir šiems poreikiams patenkinti būtinų lėšų dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali tenkinti atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, todėl šioje dalyje priešieškinį atmeta.

40Dėl turto padalijimo

41Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (LAT 2004 m. vasario 11 d. nutartis c.b. R. A. v. R. A., Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, nors šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalintino turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2006). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 1, 3 d.). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

42Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (I t., b.l. 17-19), ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šios transporto priemonės, kurių vertė šalių susitarimu bei įkainojimu, jo neginčijant, sudaro 8500 Lt:

  • ( - ), kurios vertė šalių sutarimu yra 1000 Lt;
  • ( - ), kurios vertė šalių sutarimu yra 4000 Lt;
  • ( - ), kurios vertė šalių sutarimu yra 3500 Lt.

43Šalių ieškiniu ir priešieškiniu prašoma padalinti šio kilnojamojo turto tvarka sutapo, ieškovas ir atsakovė sutiko bei susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitektų transporto priemonės ( - ) ir ( - ) valst. Nr. ( - ) o atsakovei asmeninė nuosavybės teise atitektų transporto priemonė M. B., valst. Nr. ( - ) Teismas neturi pagrindo nesutikti šalių sutartam transporto priemonių padalijimo variantui, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį tenkina.

44Šalys taip pat sutarė dėl kito santuokoje įgyto kilnojamojo turto – buitinės ir ūkinės technikos – padalijimo bei šio turto vertės, nurodydamos, jog turto vertė sudaro 10600 Lt bei sutikdamos, kad ieškovui Č. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų:

  • Žoliapjovė VIKING MB-455 Nr. 430440795, kurios vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt
  • Žoliapjovė ITIGA Nr. 02107403, kurios vidutinė rinkos vertė – 300 Lt
  • Žoliapjovė Nr. 598760795, kurios vidutinė rinkos vertė – 100 Lt
  • Benzinis pjūklas ( - ) Nr. 244155669, kurio vidutinė rinkos vertė –500 Lt
  • Benzinis pjūklas STIHL M9310 Nr. 171741898, kurio vidutinė rinkos vertė – 1700 Lt
  • Traktorius Nr. 38300860 su priekaba, plūgų, freza, akėčiomis, kurio vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt
  • Plytelės – trinkelės, 24 kv.m., kurių vidutinė rinkos vertė – 900 Lt
  • Televizorius POP PANASONIC, kurių vidutinė rinkos vertė – 1800 Lt
  • Elektrinė viryklė Beko CM58100, kurių vidutinė rinkos vertė – 900 Lt, viso: kilnojamojo turto už 9200 Lt,
o atsakovei L.M. P. asmeninės nuosavybės teise atitektų:
  • Skalbimo mašina Elektrolux, EW1075F, kurio vidutinė rinkos vertė – 400 Lt
  • Šaldytuvas Whirpool, Nr. 856483610013, kurio vidutinė rinkos vertė – 600 Lt
  • Šaldiklis Nr. 000046, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt
  • Televizorius SONY, Nr. 1052653, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, viso: kilnojamojo turto už 1400 Lt.

45Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu prašė santuokoje įgytus tris ginklus F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486, Nežinomą kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 ir TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 priteisti ieškovui, ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio abiejų šalių valią išreiškiančio reikalavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie ginklai, kaip paaiškino šalys, buvo įgyti ir naudojami išimtinai ieškovo pomėgiui (medžioklėje). Šalys nesutarė dėl šio dalintino kilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra tebelaikomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, vertės. Pažymėtina, kad teismo šeimos bylose aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 str. nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva, todėl sutuoktinių ginčuose, kuriose su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – teismas turi būti tik tiek aktyvus (be kita ko, rinkdamas įrodymus), kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Taigi, tais atvejais, kada santuokos nutraukimo byloje sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą, jo kiekį, vertę bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi būtent sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis c.b. Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis c.b. A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.). Būtent todėl ir nagrinėjamu atveju, kiekviena iš ginčo šalių, reikšdama reikalavimą dėl ginklų padalijimo bei nurodydama šio kilnojamojo turto vertę, turėjo įrodinėjimo pareigą pagrįsti nurodomą vertę (CPK 178 str.), tuo tarpu teismas vertina šalių pateiktus įrodymus CPK 185 str. tvarka ir vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų.

46Ieškovo Č. P. pateiktoje UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės „Vilniaus ginklai“ 2011-03-02 pažymoje nurodoma, kad ši parduotuvė apžiūrėjo Č. P. medžioklinius šautuvus ir siūlė šiuos ginklus pardavinėti tokiomis kainomis (I t., b.l. 162): F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 – 650 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 750 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 100 Lt. Tuo tarpu atsakovės L.M. P. pateiktoje UAB „Oksalis“ 2011-03-31 pažymoje nurodoma, kad ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos atsižvelgiant į naujo ginklo kainos ir ginklo naudojimo laikotarpio santykį, t.y. už kiekvienus ginklo naudojimo metus minusuojama 5 procentai nuo esančios ginklo kainos, bei patiekiamos naujų ginklų kainos (I t., b.l. 178): F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 - 5500 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 800 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 300 Lt. Tokiu būdu atsakovė nurodė, kad ginčo ginklų vertė turėtų būti atitinkamai: 4964 Lt, 722 Lt ir 271 Lt, nuo naujos ginklų kainos atėmus dešimt procentų ir laikant, kad ginklai buvo ieškovo įgyti prieš dvejus metus, kuomet buvo paimti į policijos komisariatą.

47Vadovaudamasis teismui pateiktomis dvejomis skirtingomis pažymomis apie ginčo ginklų vertę, teismas, taikydamas įrodymų pakankamumo, laisvo įrodymų vertinimo bei kitus įrodinėjimo standartus reguliuojančias nuostatas, taip pat protingumo principą, mano esant tikslinga vadovautis atsakovės pateiktoje pažymoje nurodyta ginčo ginklų verte, kaip labiau tikėtina, ją atitinkamai mažinant dešimt procentų bei laikant, kad ginklai įsigyti prieš dvejus metus. Kritiškai vertindamas ieškovo pateiktus duomenis apie ginklų vertę bei UAB „Sidabrinė kulka“ pažymos tikrumą, teismas atsižvelgia į tai, kad ginklai objektyviai negalėjo būti apžiūrėti šios parduotuvės atstovo pačioje parduotuvėje, kas kelia rimtų abejonių dėl pažymoje nurodytų duomenų teisingumo. Paties ieškovo 2011-04-08 Vilniaus apskrities VPK Licencijavimo skyriui rašytas prašymas išduoti pažymą apie jo vardu įregistruotus ginklus, jų pagaminimo metus ir pan. (II t., b.l. 26) rodo, kad nuo pat 2009 m. lapkritį įvykusio ieškovo ir atsakovės konflikto, po kurio medžiokliniai ginklai ir šoviniai buvo paimti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerą, iki šiol minėti ginklai yra laikomi policijos komisariate. Duodamas paaiškinimus, ieškovas patvirtino šią aplinkybę bei tai, kad iki šiol neatsiėmė ginklų. Nors teismas buvo ne kartą siūlęs ieškovui pateikti įrodymus bei duomenis apie turimus medžioklinius ginklus, jų gamybos, įsigijimo laiką, taip pat ieškovui išduotus leidimus turėti šiuos ginklus ir/ar medžioti ir pan. ar kitą įrodomąją medžiagą, leidžiančią įvertinti ginklų senumą, įsigijimo momentą, vertę, ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų patikimumą ir pan., tačiau ieškovas savo įrodinėjimo teisės bei pareigos neįgyvendino, prašymo skirti teismo ekspertizę ginklų vertei nustatyti nepateikė, kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ginklų vertę ir kurie patvirtintų jo pateiktoje UAB „Sidabrinė kulka“ pažymoje nurodytą jų kainą ar/ir paneigtų atsakovės pateiktoje UAB „Oksalis“ pažymoje nurodytą ginklų vertę, nepateikė, t.y. buvo pasyvus įrodinėjimo prasme. Ieškovo teiginys, kad būtent atsakovė turėtų pateikti teismui įrodymus apie ginklų įsigijimo metus, jų būklę, charakteristikas, vertę ir pan., vertintinas kritiškai, kadangi įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovei tais klausimais, kurie susiję išimtinai su ieškovo poreikiais ir pomėgiais, svarbiais ir reikšmingais betarpiškai ieškovui daiktais, prieštarautų sąžiningumo ir protingumo kriterijams, reikštų neproporcingos naštos atsakovei uždėjimą, juo labiau, kad šiuo atveju atsakovė, kiek tai buvo įmanoma, tokią įrodinėjimo pareigą įgyvendino.

48Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog santuokoje įgytų bei ieškovui priteistinų medžioklinių ginklų vertė yra: F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 - 4964 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 722 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 271 Lt, viso – 5957 Lt.

49Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų tam iš sutuoktinių, kieno vardu atidaryta banko sąskaita, santuokos nutraukimo byloje nekėlė klausimo dėl piniginių lėšų padalijimo ir netraukė jų į dalintino turto balansą.

50Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 11-13, 49, 194-200, II t., b.l. 7-11) rodo, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė, šalių sutarimu, jos neginčijant ir vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta verte, sudaro 865835 Lt: - 0,2200 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 345 Lt; - 0,2974 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 496000 Lt; - gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 332000 Lt; - ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 19300 Lt; - šiltnamis (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 2690 Lt; - pieno punktas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 15500 Lt (I t., b.l. 15-16).

51Kitas ieškovo Č. P. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, yra jo paveldėtas, todėl laikomas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), į dalintino turto balansą neįtrauktinas, šalys klausimo dėl šio turto statuso ir padalijimo nekėlė (I t., b.l. 194-196).

52Kadangi sutuoktiniai nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir jų ieškinyje bei priešieškinyje pareikšti reikalavimai skiriasi, teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tuo pačiu pasisako ir dėl kiekvienam iš sutuoktinių tenkančių šio nekilnojamojo turto dalių, o taip pat ir viso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo apskritai.

53Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobūdis ir pan. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, o teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c.b. A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.).

54Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kaip to reikalavo atsakovė, todėl teismas dalina šalių turtą lygiomis dalimis. Nepilnamečių vaikų, juo labiau liekančių gyventi su atsakove po santuokos nutraukimo, sutuoktiniai neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad vieno ar kito sutuoktinio indėlis į bendrąja jungtinę nuosavybę, jos įgijimą, būtų didesnis. Atsakovės sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra aplinkybės, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo šiuo konkrečiu atveju nėra galimas ir būtinas, kadangi sutuoktinio interesai yra apsaugomi atitinkamai parenkant viso turto padalijimo būdą, taip pat nustatant ir naudojimosi vienu iš dalintino turto objektų – gyvenamuoju namu – tvarką. Apie atsakovės sveikatos būklę, jos turtinę padėtį, kaip kriterijus, vertinant jos išlaikymo reikalingumą, o tuo pačiu ir pagrindo priteisti jai didesnę bendro turto dalį, teismas jau buvo detaliau pasisakęs aukščiau, prieidamas prie išvados, kad atsakovės turtinė padėtis, jai priteisiant pakankamai didelės vertės turtą bei kitas išmokas (neturtinės žalos atlyginimą) negali būti laikoma tokia, kad kiltų būtinumas papildomai apsaugoti jos turtinius interesus, priteisiant didesnę dalį bendro turto, tuo tarpu sveikatos būklė šiuo atveju tampa kriterijumi parenkant turto padalijimo būdą bei nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

55Tokiu būdu visas sutuoktiniams priklausantis turtas, įskaitant nekilnojamąjį, dalintinas lygiomis dalimis. Dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas jau pasisakė, tuo tarpu nekilnojamasis turtas dalintinas natūra, kiekvienai iš šalių priteistina po ½ dalį kiekvieno iš nekilnojamojo turto objektų. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė padalinti šį nekilnojamąjį turtą natūra (kiekvienas skirtingomis dalimis), t.y. teikė prioritetą turto padalijimui natūra, o ne viso turto priteisimui vienam iš sutuoktinių, ir iš esmės sutiko dėl buvimo daliniais bendraturčiais. Kita vertus, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti visą šiltnamį, esantį ( - ), būtent atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta, atsakovė jame augina daržoves, gėles, kitus augalus, t.y. šiltnamiu naudojasi išimtinai atsakovė, todėl teismas nemato pagrindo nesutikti su šiuo pačių sutuoktinių pageidaujamu nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Kita vertus, nors atsakovė prašė priteisti jai visą pastatą – pieno punktą, esantį ( - ), teigdama, kad šis nekilnojamojo turto objektas faktiškai yra padovanotas vienai iš dukterų, kuri jame gyvena su šeima, tačiau ieškovas su tokiu turto padalijimo variantu nesutiko, ir teismas šiuo atveju taip pat nemato pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo lygiomis dalimis natūra būdo. Atsakovės teiginys, kad šis turtas yra padovanotas dukteriai, nėra pagrįstas jokiais teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, teismui nėra pateikta šalių dovanojimo sutartis ar kiti duomenys apie turto perleidimo sandorio sudarymą, turtas yra registruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo tarpu ta aplinkybė, kad šalių dukra faktiškai gyvena šiame pastate ar kad atsakovė ketina ateityje įforminti šio pastato dovanojimą dukrai, nesudaro pagrindo priteisti šį turtą vien atsakovei.

56Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą turto padalijimo būdą ieškovui Č. P. po santuokos nutraukimo atitenka 431572,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas, o atsakovei L.M. P. – 434262,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas.

57Atsakovė L.M. P. prašė mažinti ieškovui tenkančio turto dalį jo nepagrįstomis išlaidomis, padarytomis be atsakovės sutikimo. Šis atsakovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies. CK 3.123 str. 3 d. numato, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas ar juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Tokiu atveju, nustatant bendro sutuoktinių turto dalis, pirmosios sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte, jeigu nuo turto vertės sumažėjimo iki turto padalijimo bylos iškėlimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Praėjus ilgesniam laikui, kitas sutuoktinis galės reikalauti tik kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės sumažėjimą remdamasis CK 3.98 str. 3 d.

58Kadangi civilinė bylą dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal ieškovo ieškinį buvo iškelta 2010-08-04, teismas vertina tik metai iki šio laiko ieškovo galimai atlikto bendro turto sumažimą, ir nevertina atsakovės nurodytų ieškovo išlaidų iki 2009-08-04. Kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitų išrašo (I t., b.l. 165-172; 179-188) ieškovas laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2010-04-01 pirko medikamentus atitinkamose vaistinėse: 2009-08-04 už 229,87 Lt, 2009-09-02 už 232,87 Lt, 2009-09-21 už 232,87 Lt, 2009-10-16 už 224,88 Lt, 2009-11-03 už 232,87 Lt, 2009-11-27 už 232,87 Lt, 2010-04-01 už 157,15 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas šiose vaistinėse nurodytomis dienomis už nurodytas lėšas pirko atitinkamą vyro seksualinę potenciją skatinantį vaistą (II t., b.l. 59-67). Kadangi šios lėšos negali būti laikomos padovanotomis, jomis taip pat nebuvo padidinta asmeninė ieškovo nuosavybė, teismas negali jomis mažinti ieškovui tenkančią turtą dalį CK 3.123 str. 3 d. pagrindu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovo kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės (šiuo atveju – šeimos pajamų) vertės sumažėjimą pagal CK 3.98 str. 3 d., tačiau tokio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiškė, o prašė minėtomis lėšomis mažinti sutuoktiniui tenkančią dalintino turtą dalį.

59Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 2010-07-22-2010-07-23 iš ieškovo sąskaitos buvo nuimta 9000 Lt, o 2011-03-13-2011-03-14 nuimta 4000 Lt. Atsakovė prašė šiomis, kaip ji nurodo, nepagrįstomis ir be jos sutikimo padarytomis ieškovo išlaidomis mažinti jam tenkančią turto dalį, dalijant santuokoje įgytą turtą. Vis dėlto, šis atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teigti, jog minėtas pinigų lėšas ieškovas padovanojo ar jomis padidino savo asmeninę nuosavybę. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nieko nežinojo apie šių piniginių sumų nuėmimą bei panaudojimą, nesant duomenų ir įrodymų, kokiam tikslui jie buvo panaudoti, o būtent, ar buvo ieškovo padovanoti, ar jomis buvo padidinta asmeninė nuosavybė, negali sudaryti pagrindo taikyti CK 3.123 str. 3 d, juo labiau, kad ieškovas paaiškino, kad minėtas pinigų sumas naudojo nekilnojamojo turto išlaikymui, jo teismui pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovas Č. P. 2010-12-03 sumokėjo 100 Lt žemės mokestį, 2010-02-10 – 985 Lt nekilnojamojo turto mokestį, 2011-06-13 pirko televizorių Panasonic už 2037,62 Lt, 2009-06-13 – grotuvą už 199 Lt (II t., b.l. 12-16), ieškovas tuo laikotarpiu taip pat mokėti jį atstovaujantiems advokatams už teisinę pagalbą (II t., b.l. 18). Kita vertus, pagal be atsakovės sutikimo sudarytą Č. P. ir UAB „Swedbank lizingas“ 2011-04-11 Lizingo sutartį Nr. LT090558 dėl iš pardavėjo UAB „Inchcape motors“ nupirktos transporto priemonės F. F., 2006 m. gamybos, valst Nr. ( - ) lizingo (II t., b.l. 45-51, 68, 98-113), ieškovas sumokėjo 1000 Lt – 2011-03-30 pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 p. (II t., b.l. 46-67), ši įmoka buvo nukreipta į ieškovui asmeninės nuosavybės teise po tinkamo lizingo sutarties įvykdymo priklausysiančios transporto priemonės F. F., kuri buvo perduota naudotis ieškovui, įsigijimą, todėl teismas mano esant CK 3.123 str. 3 d. numatytą pagrindą mažinti ieškovui tenkančią turto dalį šia pinigų suma, dalintina pusiau, t.y. 500 Lt suma.

60CK 3.117 str. 3 d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniu išmokėti kompensaciją. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Ieškovui teismo sprendimu priteistina viso 451229,50 Lt vertės turto (431572,50 Lt vertės nekilnojamojo turto + 19657 Lt vertės kilnojamojo turto), tuo tarpu atsakovei priteistina viso 439662,50 Lt vertės turto (434262,50 Lt vertės nekilnojamojo turto + 5400 Lt vertės kilnojamojo turto). Kadangi kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto vertė turėtų sudaryti 445446 Lt (890892 Lt/2), atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 11567 Lt kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę jo turto dalį iš bendro turto. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas mažina ieškovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CK 3.123 str. 3 d. pagrindu 500 Lt, kurie taip pat priteistini iš ieškovo atsakovei. Tokiu būdu iš ieškovo atsakovei priteistina 12067 Lt kompensacija.

61Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

62Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis c.b. S.Ž. v J.Ž., Nr. 3K-3-233/2011).

63Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčas dėl naudojimosi jiems po ½ dalį po santuokos nutraukimo tenkančiu gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), nustatymo. Atsakovė priešieškiniu prašė jai palikti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-1 bei namo mansarda, o ieškovui skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir palėpe. Atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl jos sveikatos būklės, protingiausia būtų jai palikti naudotis pirmu namo aukštu, o ieškovui – antru namo aukštu, kad šalys kiek įmanoma maksimaliai būtų izoliuotos viena nuo kitos; tokiu atveju ieškovas galėtų patekti į antrą aukštą, įsirengęs laiptus į name tarp patalpų, pažymėtų Nr. 1-13 ir 1-14, esančią laiptinę, tuo tarpu atsakovė turėtų išlaidų įsirengdama sanmazgą pirmame aukšte, kuris šiuo metu yra tik antrame aukšte; ieškovas turėtų apie 80 kv.m. palėpę, kuria galėtų naudotis, todėl atsakovei priteistina didesnė rūsio dalis. Ieškovas su tokia atsakovės siūloma naudotis gyvenamuoju namu tvarka sutiko tik iš dalies, nurodydamas, jog įrengti laiptus iš lauko pusės jam patekti į namo antrą aukštą nėra techninės galimybės, todėl jam būtina palikti pirmame aukšte esančią patalpą Nr. 1-3, iš kurios jis įrengtų patekimo į antrą aukštą laiptus; pirmame aukšte esančios patalpos yra vertingesnės, geriau įrengtos, didesnio ploto.

64Teismas pažymi, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus principus, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, teismas sprendžia, kad atsakovės L.M. P. siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka teismo nustatytas kiekvieno iš sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje, turto išsidėstymą ir asmeninius sutuoktinių poreikių, jų sveikatos būklę. Siekiant pašalinti šalių konfliktines situacijas, eliminuoti ar minimizuoti susitikimų galimybę, turi būti stengiamasi maksimaliai izoliuoti šalis. Ginčo šalys iš esmės sutiko su principine nuostata, kad atsakovei turėtų būti suteikta teisė naudotis namo patalpomis, esančiomis pirmajame aukšte, o ieškovui – namo patalpomis, esančiomis antrajame aukšte, ir kad naudojimosi namu tvarka būtų nustatyta taip, kad neliktų bendrai naudojamų patalpų. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovei paskirtinos naudotis visos pirmojo aukšto patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), viso – 114,05 kv.m. ploto, o ieškovui priskirtinos naudotis visos antrojo aukšto patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonas (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31), viso – 103,02 kv.m. ploto.

65Ieškovo reikalavimo paskirti jam vertingiausias patalpas pirmajame namo aukšte - kambarį, plane pažymėtą Nr. 1-3 ir prie jo esančią terasą, t.y. didesnes patalpas, nei jam tektų pagal jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, patenkinimas reikštų pirmiau nurodytų teisės normų bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų nesilaikymą. Būtinumą priskirti ieškovui pirmame aukšte esančią patalpą 1-3 jis motyvavo tuo, kad iš šios patalpos įsirengtų laiptus į antrą aukštą. Vis dėlto, iš teismui pateiktų duomenų (I t., b.l. 120-122) matyti, kad pirmame aukšte tarp patalpų 1-6 ir 1-7 bei antrame aukšte tarp patalpų 1-13 ir 1-14 jau yra įrengti laiptai patekti iš pirmo į antrą aukštą, todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir racionalumo kriterijais, ieškovas galėtų naudotis šiais jau įrengtais laiptais (o ne įrenginėti naujus laiptus, senus paliekant nenaudojamus), tokiu būdu išvengiant jo patekimo į pirmos aukšto patalpas, priskirtinas naudotis atsakovei. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (II t., b.l. 95-96), priėjimas prie šių laiptų ir patekimas į juos galėtų būti ieškovo įrengtas iš išorinės namo pusės. Ieškovas nepaneigė tokio įėjimo įrengimo techninės galimybės bei nepateikė įrodymų, jog naujų laiptų įrengimas namo viduje būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis sprendimas šioje situacijoje. Ieškovo teiginiai dėl neproporcingai didelių papildomų išlaidų laiptams įrengti būtinumo ir pan., atmestini, kadangi esamoje situacijoje, atsižvelgiant į namo konstrukciją, patalpų išdėstymą ir pan., abi šalys, siekdamos efektyviai naudotis tik joms priskirtomis patalpomis, bus priverstos patirti papildomų turtinių išlaidų (ieškovas - išlaidų įrengti patekimą į laiptus, atsakovė - išlaidų įsirengiant vonios – tualeto kambarį, kurie yra tik antrajame aukšte, taip pat autonominę šildymo sistemą).

66Sprendžiant dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo, kad atsakovei būtų skirta naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.), viso – 52,05 kv.m., šias patalpas pageidavo gauti naudotis ir pati atsakovė, todėl jos suteiktinos naudotis atsakovei. Ieškovui savo ruožtu suteiktinos naudotis jo pageidaujamos rūsio patalpos, plane pažymėtos Nr. R-8 (24,31 kv.m.) bei G-1 (22,89 kv.m.), viso – 47,20 kv.m. Teismo nuomone, patalpa R-3 (13,08 kv.m.), kurioje, kaip paaiškino šalys, yra įrengta katilinė, iš kurios šildomas visas namas, turėtų būti palikta bendram abiejų šalių naudojimui, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė ketina įrengti savo naudojamų patalpų atskirą šildymo sistemą ateityje, ar ne, kadangi šiuo metu name yra tik viena katilinė, kuria pagrįstai turėtų teisę naudotis abi šalys. Nors atsakovė prašė iš esmės visas rūsio patalpas priskirti jai vienai, tačiau teismo nuomone, tokio reikalavimo patenkinimas, nepalikus ieškovui jokių rūsio patalpų, turinčių specifinę paskirtį, prieštarautų šalių interesų lygiateisiškumui bei pusiausvyrai. Ta atsakovės akcentuota aplinkybė, kad virš antro aukšto ieškovo gali būti įrengta palėpė ir jo išimtinai naudojama, dėl ko jai turėtų būti suteiktos visos rūsio patalpos, nepaneigia objektyvios būtinybės suteikti abiems šalims galimybę naudotis rūsio patalpomis, juo labiau, kad teismui nepateikta jokių įrodymų apie palėpės buvimą, jos plotą, būklę, šalys iš esmės pripažino, kad palėpė nėra įrengta ir naudojama. Be to, atsakovė pati nepageidavo naudotis palėpe, todėl ji priskirtina naudotis ieškovui. Teismo nuomone, palėpės priskyrimas ieškovui šiuo atveju nepažeistų atsakovės teisių lygiateisiškumo aspektu, kadangi natūralu, kad į palėpę galima patekti tik iš antro aukšto patalpų, kurios priskirtinos naudotis ieškovui, tuo tarpu atsakovei suteikiama teisė naudotis vertingesnėmis pirmojo aukšto patalpomis, įskaitant prie patalpos 1-3 esančia terasa, kurios plotas nėra nurodytas plane ir neįskaičiuojamas į šalims skirtiną naudojimosi plotą. Tokiu būdu suteikus ieškovui galimybę naudotis didesne ploto prasme, tačiau neįrengta palėpe, o atsakovei – pirmame aukšte esančiomis vertingesnėmis patalpomis bei terasa, teismo nuomone, būtų pasiekta šalių interesų pusiausvyra.

67Dėl prievolės kreditoriui

68Nors nei ieškovė, nei atsakovas byloje nekėlė klausimo dėl prievolių kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo, tuo tarpu vadovaujantis CK 3.126 str., taip pat CK III knygos VIII skyriaus nuostatomis, sudarant dalijant sutuoktinių turtą ir sudarant turto balansą, prievolių kreditoriams klausimas turi būti keliamas. Savo ieškinyje ir priešieškinyje šalys nurodė, kad nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovas Č. P. įgijo turtinę prievolę kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“, kurį teismas protokoline nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, teismas mano esant būtina pasisakyti dėl prievolės šiam kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų, ir kaip patvirtino tretysis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tarp ieškovo Č. P. ir UAB ‚Swedbank lizingas“ 2011-04-11 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT090558 dėl iš pardavėjo UAB „Inchcape motors“ nupirktos transporto priemonės F. F., 2006 m. gamybos, valst Nr. ( - ) lizingo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo davėjui – trečiajam asmeniui iki 2014-04-30 atitinkamas lizingo įmokas (II t., b.l. 45-51, 68, 98-113). Nors ši turtinė prievolė atsirado santuokos metu, tačiau šalys neginčijo tos aplinkybes, kad prievolė turėtų būti laikoma asmenine ieškovo prievole, kadangi atsirado be atsakovės žinios ir valios, yra susijusi su ieškovo asmeninių, o ne šeimos, poreikių tenkinimu, įgyta tuomet, kai sutuoktiniai jau keletą metų negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio, pats kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ neprieštaravo, kad ši prievolė būtų laikoma asmenine Č. P. prievole ir jo vykdoma asmeniškai po santuokos nutraukimo, todėl teismas šią prievolę pripažįsta asmenine ieškovo Č. P. prievole (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).

69Dėl pavardžių

70LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovas prašė jam po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – P., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovo reikalavimo. Atsakovė L.M. P. priešieškinyje prašė jai palikti iki santuokos turėtą – P. – pavardę, ieškovas ieškinyje sutiko, kad atsakovė po santuokos turėtų jos pageidaujamą pavardę, todėl atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina iki santuokos turėta pavardė – P..

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72Ieškovas sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 1), tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-13 nutartimi 10872 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovas po žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir teismo nutarties dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ne kartą tikslino savo reikalavimus, teismo 2010-07-13 nutartimi žyminis mokestis buvo apskaičiuotas nuo viso dalintino turto vertės, atsižvelgiant į pirminiame ieškinyje pareikštus reikalavimus, o ne tik nuo tos, kurio prašė ieškiniu priteisti sau ieškovas, darytina išvada, kad ieškovo Č. P. mokėtino už ieškinio padavimo žyminio mokesčio suma turėjo būti 8776 Lt: 132 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo+132 Lt už neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo+ 8512 Lt už turtinį reikalavimą dėl ieškovui prašomo priteisti turto (ieškovas prašė priteisti jam 451229,50 Lt vertės turtą) (LR CPK 80 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (nuo ieškovui priteistos turto vertės – 451229,50 Lt) iš atsakovės jam turėtų būti priteista 8512 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, kitos dalies nesumokėjo, t.y. realiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjamu atveju likusi jo nesumokėta žyminio mokesčio suma, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 6512 Lt (8512 Lt-2000 Lt), priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą, iš atsakovės ieškovui priteistina 2000 Lt, tuo tarpu likusi atidėta, bet ieškovo nesumokėta žyminio mokesčio suma, kuri, atmetus dalį ieškovo reikalavimų, negali būti priteista iš atsakovės, t.y. 264 Lt priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą (8776 Lt -2000 Lt-6512 Lt).

73Atsakovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 79), tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 nutartimi 10097 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovė po žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir teismo nutarties dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ne kartą tikslino savo priešieškinio reikalavimus, teismo 2010-10-18 nutartimi žyminis mokestis už priešieškinį buvo apskaičiuotas nuo viso dalintino turto vertės, atsižvelgiant į pirminiame priešieškinyje pareikštus reikalavimus, o ne tik nuo tos, kurios prašė priešieškiniu priteisti sau atsakovė, darytina išvada, kad atsakovės L.M. P. mokėtino už priešieškinio padavimą žyminio mokesčio suma turėjo būti 10688 Lt: 132 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo+132 Lt už neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo+ 10424 Lt už turtinius reikalavimus dėl atsakovei prašomo priteisti turto ir kompensacijos, išlaikymo, neturtinės žalos atlyginimo (ieškovė prašė priteisti jai 526828 Lt vertės turtą, 85974 Lt kompensaciją, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 800 Lt mėnesinio išlaikymo, kuriems ieškinio kaina nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 8 p., 9 p., 10 p.). Atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (nuo atsakovei priteistos turto ir kitų išmokų vertės – 460372,50 Lt bei už neturtinius reikalavimus) iš ieškovo jai turėtų būti priteista 8868 Lt žyminio mokesčio (8604 Lt už turtinius reikalavimus ir 264 Lt už neturtinius reikalavimus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, kitos dalies nesumokėjo, t.y. realiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjamu atveju likusi jos nesumokėta žyminio mokesčio suma, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 8718 Lt (8868 Lt-150 Lt), priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą, iš ieškovo atsakovei priteistina 150 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu likusi atidėta, bet atsakovės nesumokėta žyminio mokesčio suma, kuri, atmetus dalį atsakovės reikalavimų, negali būti priteista iš ieškovo, t.y. 1820 Lt priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą (10688 Lt -150 Lt-8718 Lt).

74Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas patyrė 9036,15 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai šioje byloje apmokėti (I t., b.l. 147, II t., b.l. 17-19, 127), taip pat 363 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (II t., b.l. 73), t.y. 9399,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškiniu buvo patenkinta apie 96 procentai ieškovo pareikštų reikalavimų, jam iš atsakovės turėtų būti priteista proporcinga išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, t.y. 8674 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė patyrė 1815 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II t., b.l. 71). Kadangi priešieškiniu buvo patenkinta apie 83 procentus atsakovės pareikštų reikalavimų, jai iš ieškovo turėtų būti priteista proporcinga išlaidų advokato teisines pagalbai suma, t.y. 1506 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, kiekvienai iš ginčo šalių buvo priteistas beveik vienodos vertės turtas, abiems šalims atstovavo advokatai, kurių parengtas procesinių dokumentų skaičius, taip pat dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičius buvo vienodas, todėl teismas sprendžia, jog išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis, priteisiamas kiekvienai iš ginčo šalių, neturėtų iš esmės skirtis. Ta aplinkybė, kad ieškovą byloje atstovavo pakaitomis keli advokatai ir jo finansinės galimybės jam tą leido, neturi sudaryti pagrindo neproporcingos naštos atsakovei dengiant tokias išlaidas, uždėjimo. Pažymėtina ir tai, kad vis dėlto, byloje konstatuota ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo byla pradėta jo iniciatyva, atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ji turi sumokėti pakankamai didelį žyminį mokestį į valstybės biudžetą, kas atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, pajamų neturėjimą (ieškovas turi su darbo santykiais susijusių pajamų), ribotą darbingumą, yra pakankamai sunki turtinė prievolė, teismas mano esant sąžininga ir teisinga mažinti iš atsakovės ieškovui priteisimų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti sumą iki 2000 Lt, juo labiau, kad abiejų šalių advokatų darbo, laiko, intelekto bei kitos sąnaudos šiuo atveju galėtų būti laikomos apylygėmis. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovui priteistina 2000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 363 Lt išlaidų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui.

75Iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistina 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, t.y. po 9,50 Lt iš kiekvieno iš šalių (CPK 88 str., 96 str.).

76Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

Nutarė

77Ieškovo Č. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškinį atsakovei L. M. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“ tenkinti iš dalies.

78Atsakovės L. M. P. priešieškinį ieškovui Č. P., tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“ tenkinti iš dalies.

79Santuoką tarp ieškovo Č. P. ir atsakovės L. M. P., sudarytą ( - ), nutraukti dėl ieškovo Č. P. kaltės.

80Priteisti iš ieškovo Č. P. atsakovei L. M. P. 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

81 Padalinti Č. P. ir L. M. P. santuokoje įgytą turtą ir ieškovui Č. P. priteisti:

  • transporto priemonę ( - ) VIN kodas: ( - );
  • transporto priemonę ( - ) valst. Nr. ( - );
  • Žoliapjovę VIKING MB-455 Nr. 430440795;
  • Žoliapjovę ITIGA Nr. 02107403;
  • Žoliapjovę Nr. 598760795;
  • Benzinį pjūklą ( - ) Nr. 244155669;
  • Benzinį pjūklą STIHL M9310 Nr. 171741898;
  • Traktorių Nr. 38300860 su priekaba, plūgų, freza, akėčiomis;
  • Plyteles – trinkelės, 24 kv.m.;
  • Televizorių POP PANASONIC;
  • Elektrinę viryklę Beko CM58100;
  • Ginklą F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486;
  • Ginklą Nežinomą kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823;
  • Ginklą OZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414;
  • ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Saldenės k. Vilniaus r.;
  • ½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - );
  • ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )
  • ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - );
  • ½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), o

82atsakovei L. M. P. priteisti:

  • transporto priemonę M. B., valst. Nr. ( - );
  • Skalbimo mašiną Elektrolux, EW1075F;
  • Šaldytuvą Whirpool, Nr. 856483610013;
  • Šaldiklį Nr. 000046;
  • Televizorių SONY
  • ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Saldenės k. Vilniaus r.;
  • ½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - );
  • ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - );
  • ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - );
  • šiltnamį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - );
  • ½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ).

83Priteisti iš ieškovo Č. P. atsakovei L. M. P. 12067 Lt (dvylikos tūkstančių šešiasdešimt septynių litų) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį iš bendro turto.

84Nustatyti tokią ieškovo Č. P. ir atsakovės L. M. P. naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ), tvarką:

  • ieškovui Č. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonu (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31 kv.m.), laiptine, esančia tarp pirmo aukšto patalpų 1-6 ir 1-7 bei tarp antro aukšto patalpų 1-13 ir 1-14, palėpe, patalpa R-8 (24,31 kv.m.), G-1 (22,89 kv.m.);
  • atsakovei L. M. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), prie patalpos 1-3 esančia terasa, R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.);
  • ieškovui Č. P. ir atsakovei L. M. P. paskirti bendrai naudotis patalpa, plane pažymėta R-3 (13,08 kv.m.).

85Prievolę pagal ieškovo Č. P. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą 2011-04-11 Lizingo sutartį Nr. LT090558 pripažinti asmenine Č. P. prievole.

86 Po santuokos nutraukimo ieškovui Č. P. palikti santuokinę pavardę „( - )“.

87Po santuokos nutraukimo atsakovei L. M. P. palikti iki santuokos turėtą pavardę „( - )“.

88Likusioje dalyje ieškovo Č. P. ieškinį ir atsakovės L. M. P. priešieškinį atmesti.

89Pritiesti iš ieškovo Č. P. atsakovei L. M. P. 1656 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

90Priteisti iš atsakovės L. M. P. ieškovui Č. P. 4363 (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

91Priteisti iš ieškovo Č. P. 8991,50 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną litą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

92Priteisti iš atsakovės L. M. P. 8341,50 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną litą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

93Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas Č. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L.M. P.,... 5. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. pradėjo blogėti jos ir atsakovės... 6. Nurodė, kad santuokoje su atsakove įgijo tris transporto priemones, kurias... 7. Atsakovė L.M. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė teismui... 8. Atsakovė nurodė, kad santuoka su ieškovu, kuri truko 33 metus ir kurioje... 9. Dalijant santuokos metu įgytą turtą atsakovė prašė nukrypti nuo... 10. Atsakovė prašė mažinti ieškovui tenkančią turto dalį, kadangi ieškovas... 11. Ieškovas Č. P. su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies savo... 12. Tretysis asmuo UAB „Swedbank liginas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 13. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. ... 14. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 15. Dėl kaltės... 16. LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti... 17. Nagrinėjamu atveju išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų D. J. ir N.... 18. Atsakovė L.M. P. paaiškino, kad apie 2006 – 2007 m. šeimoje prasidėjo... 19. Fizinio bei psichinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo, nepagrįstų... 20. Atsakovės bei liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys... 21. - Kaip matyti iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto... 22. - Kaip matyti iš Vilniaus rajono VPK Vilniaus r. PK 2009-11-05 nutarimo,... 23. - Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-01-07 nutarimo,... 24. - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-01-19 nutarimas patvirtina, kad... 25. - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011-01-24 nutarimas patvirtina, kad... 26. - Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo... 27. Pažymėtina, kad pats ieškovas paaiškino, kad nuo 2005 m. faktiškai... 28. Nors ieškovas kategoriškai neigė, jog buvo sutuoktinei neištikimas, tačiau... 29. Teismas pažymi, kad vertindamas santuokinę neištikimybę, kaip santuokos... 30. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje nebūtų įrodyta ieškovo... 31. Ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo... 32. Apibendrint aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Č. P. ir... 33. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 34. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš... 35. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo... 36. Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį,... 37. Dėl sutuoktinio išlaikymo... 38. CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš... 39. Kompleksiškai įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius... 40. Dėl turto padalijimo... 41. Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę,... 42. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (I t., b.l. 17-19),... 43. Šalių ieškiniu ir priešieškiniu prašoma padalinti šio kilnojamojo turto... 44. Šalys taip pat sutarė dėl kito santuokoje įgyto kilnojamojo turto –... 45. Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu prašė santuokoje įgytus... 46. Ieškovo Č. P. pateiktoje UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės „Vilniaus... 47. Vadovaudamasis teismui pateiktomis dvejomis skirtingomis pažymomis apie ginčo... 48. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog santuokoje... 49. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad piniginės lėšos, esančios... 50. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 11-13, 49, 194-200, II t.,... 51. Kitas ieškovo Č. P. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, yra jo... 52. Kadangi sutuoktiniai nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir jų... 53. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra... 54. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą... 55. Tokiu būdu visas sutuoktiniams priklausantis turtas, įskaitant... 56. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą turto padalijimo būdą ieškovui Č. P.... 57. Atsakovė L.M. P. prašė mažinti ieškovui tenkančio turto dalį jo... 58. Kadangi civilinė bylą dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo... 59. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 2010-07-22-2010-07-23 iš... 60. CK 3.117 str. 3 d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė... 61. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo... 62. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios... 63. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčas dėl naudojimosi... 64. Teismas pažymi, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką,... 65. Ieškovo reikalavimo paskirti jam vertingiausias patalpas pirmajame namo... 66. Sprendžiant dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo pažymėtina,... 67. Dėl prievolės kreditoriui... 68. Nors nei ieškovė, nei atsakovas byloje nekėlė klausimo dėl prievolių... 69. Dėl pavardžių... 70. LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. Ieškovas sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 1), tuo tarpu... 73. Atsakovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 79), tuo tarpu... 74. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas patyrė... 75. Iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistina 19 Lt išlaidų, susijusių su... 76. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais... 77. Ieškovo Č. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškinį atsakovei L. M. P. (a.k. ( -... 78. Atsakovės L. M. P. priešieškinį ieškovui Č. P., tretysis asmuo – UAB... 79. Santuoką tarp ieškovo Č. P. ir atsakovės L. M. P., sudarytą ( - ),... 80. Priteisti iš ieškovo Č. P. atsakovei L. M. P. 8000 Lt (aštuonis... 81. Padalinti Č. P. ir L. M. P. santuokoje įgytą turtą ir ieškovui Č. P.... 82. atsakovei L. M. P. priteisti: