Byla 2-4619-845/2013
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto bei prievolių kreditoriams padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir pagal atsakovo A. C. priešieškinį ieškovei R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

2sekretoriaujant Editai Beniušienei,

3dalyvaujant ieškovei R. C.,

4atsakovui A. C. ir jo atstovui adv. Arūnui Šalkauskui,

5išvadą teikiančios institucijos atstovei R. L.,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto bei prievolių kreditoriams padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir pagal atsakovo A. C. priešieškinį ieškovei R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8ieškovė R. C. ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. C. santuoką dėl atsakovo kaltės, 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, 3) padalinti santuokoje įgytą turtą bei prievoles, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuoką su atsakovu sudarė 2004-04-17, santuokoje šalims 2004-11-01 gimė sūnus G. C., o 2008-05-15 - dukra R. C.. Pažymėjo, jog atsakovas 2008 metais pradėjo lošti azartinius lošimus, naudoti prieš ieškovę psichologinį smurtą, žiauriai elgtis. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, rūpintis šeimos santykių kūrimu bei dorai auklėti vaikus, todėl prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kadangi vaikų amžiaus skirtumas nedidelis, vaikai yra prie ieškovės prisirišę, tėvo asmeninės savybės neleidžia tinkamai ir visapusiškai užtikrinti vaikų pilnaverčio vystymosi, vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove. Taip pat prašė kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 ir UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742 pripažinti asmenine ieškovės prievole, o UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-26 Sutartį Nr. C208277702 – atsakovo asmenine prievole. Be to, prašė priteisti iš atsakovo 2500 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog yra neįgalus, jo gaunamos pajamos yra mažos ir sudaro 540 Lt. Pažymėjo, jog ieškovės prašomo 500 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui mokėti negali.

10Išvadą teikianti institucija - Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė buities tyrimo aktą bei raštą, kuriuo vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymui neprieštaravo bei prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaikų poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai.

11Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus G. C. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš jo dukters R. C. išlaikymui po 270 Lt, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovui bendravimo su dukra tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, jog ieškovė išvarė atsakovą iš namų, nutraukė tarpusavio santykius, dėl ko santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, jog yra neįgalus, gauna 540 Lt netekto darbingumo pensiją, todėl neturi galimybių mokėti kiekvienam vaikui po 500 Lt dydžio išlaikymą. Prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o dukters – su ieškove, priteisti iš jo dukters išlaikymui 270 Lt bei priteisti ieškovei skalbimo mašiną, svetainės sekciją, minkštą kampą, televizorių, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, šaldytuvą, o atsakovui –lengvąjį automobilį Audi A8, v.n. ERN 656. Tai pat nurodė, jog šalys turi kreditorinių įsipareigojimų UAB Ūkio banko lizingui bei UAB „Snoro banko lizingui“. Sutiko, kad ieškovės asmeniniais įsipareigojimais būtų pripažinti įsipareigojimai UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 ir UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, tuo tarpu atsakovui paliekant įsipareigojimą UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702.

12Ieškovė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį nepateikė.

13Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad dukters R. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o sūnaus G. C. - su tėvu. Prašė nepriteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai, kadangi sūnus lieka su tėvu, tačiau tuo atveju, jeigu išlaikymas iš jos būtų priteistas sūnui, sutiko, kad iš atsakovo dukters išlaikymui būtų priteista ne didesnė kaip 270 Lt suma. Taip pat prašė priteisti jai skalbimo mašiną, sekciją, minkštą kampą ir televizorių, o atsakovui - automobilį Audi A8. Paaiškino, jog automobilis BMW yra sudaužytas, perduotas į sąvartyną, todėl nedalintinas. Ieškovė teismo posėdyje atsisakė 2500 Lt kompensacijos, sutiko išmokėti 468,20 Lt dydžio lizingą UAB „Ūkio banko lizingo“ naudai pagal 2012-08-04 sutartį, o įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 prašė nustatyti atsakovui, tuo tarpu įsipareigojimą UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 prašė padalinti šalims per pusę. Taip pat paaiškino, jog Kredito kortelėje yra 1 800 Lt likutis ir prašė jį padalinti šalims per pusę (b.l. 116-117). Be to, ieškovė paaiškino, kad dirba, gauna 1 000 Lt dydžio atlyginimą, taip pat 52 Lt išmoką vaikui, dukra specialių poreikių neturi, lanko darželį, už jį ieškovė moka 200-250 Lt mokestį per mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, šiuo metu visus lizingus ir mokesčius už butą moka tik ieškovė iš savo asmeninių lėšų.

14Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį palaikė taip pat iš dalies. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o dukters – su ieškove. Nesutiko, jog įsipareigojimas UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 būtų padalintas šalims per pusę, sutiko, jog 468,20 Lt skola UAB „Ūkio banko lizingo“ naudai pagal 2012-08-04 sutartį būtų palikta vykdyti asmeniškai ieškovei, o įsipareigojimą UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 sutiko prisiimti sau. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sutiko mokėti pagal finansinę padėtį. Paaiškino, kad yra neįgalus, jo darbingumas 40 proc., todėl vartoja vaistus, kuriems išleidžia 150-200 Lt, važinėja į reabilitaciją. Sutiko, jog vaikų bendravimo tvarka su tėvais būtų nustatyta pagal 2013-02-14 teismo nutartį bei sutiko dėl kilnojamųjų daiktų tvarkos padalinimo pagal ieškovės ieškinį. Taip pat paaiškino, jog sūnui liekant gyventi su tėvu, iš ieškovės išlaikymo nereikalauja. Kadangi su dukra matosi mažai, tik keturis kartus per mėnesį, prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti su ja per Velykas, Kalėdas pagal provoslavų (stačiatikių) religinį kalendorių, taip pat galėtų matytis su dukra per atsakovo gimtadienį ir antrą dieną po dukters gimtadienio, prašė nustatyti, jog per tėvo dieną abu vaikai praleidžia su atsakovu, o per motinos dieną – su ieškove. Dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu prašė nustatyti, jog per atsakovo atostogas dukra dvi savaites bendrautų su juo, o per ieškovės atostogas - sūnus 2 savaites būtų su motina.

15Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog neturi pagrindo prieštarauti, kad šalių sūnus Gintaras liktų gyventi su tėvu, o dukra Rita – su motina. Tokią išvadą grindė aplinkybe, jog šalių sūnus Gintaras yra sąmoningo amžiaus, bendravo su psichologais ir bylos nagrinėjimo metu pareiškė pasirinkimą ir norą gyventi su tėvu. Nurodė, jog abu tėvai domisi vaiko mokymosi eiga. Prašė išspręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kadangi vaikams toks išlaikymas yra reikalingas. Pažymėjo, jog atsakovas yra neįgalus asmuo, jo darbingumas tik 40 proc., todėl didesnis išlaikymas turėtų būti priteistas iš motinos, kuri yra darbinga ir turi nuolatinių pajamų. Pasak atstovės, vaikams yra reikalingas platesnis bendravimas, todėl prašė bendravimo tvarką praplėsti.

16Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2004-04-17 (b.l. 26). Santuokoje šalims 2004-11-01 gimė sūnus G. C., o 2008-05-15 – dukra R. C. (b.l. 28). Santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 7-8), tačiau įgijo automobilį Audi A8, v.n. ( - ) automobilį ( - ) v.n. ( - ) (b.l. 5-6), taip pat šiuos daiktus: skalbimo mašiną LG, sekciją, minkštą kampą, televizorių LG bei kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 bei 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės Sutartį Nr. SL110210V990437 (b.l. 16-17, 38). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys daugiau nei metus kartu negyvena, kiekvienas gyvena atkirai: ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena vieno kambario 18 kv. m. bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tetai R. G. (b.l. 70-71), o atsakovas su sūnumi gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, adresu ( - ), Vilniuje (b.l. 28-29). Ieškovė dirba UAB „Bijusta“, gauna apie 1000 Lt dydžio atlyginimą (b.l. 11). Atsakovas dirba UAB „Transpcar“, vidutinis mėnesinis jo gaunamas darbo užmokestis – 1 400 Lt (b.l. 24). Taip pat nustatyta, jog atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumas dėl ligos nuo vaikystės (b.l. 86, 89), atsakovas gauna 540 Lt neįgalumo pašalpą (b.l. 94).

18Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei

19Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas buvo žiaurus jos atžvilgiu, vaikų akivaizdoje naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, todėl santuoką prašė nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas priešieškinio pareiškimu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė paliko jį. Teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

21CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

22Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog pagal jos 2012-08-28 pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo A. C. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (b.l. 12). Teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog 2013-03-01 teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti, sužaloti nukentėjusiąją R. C. 2012-08-27) ir nubaustas laisvės apribojimu. Teismas konstatavo, jog 2012-09-20 į Naugarduko g. 25-88, Vilniuje, atėjęs A. C., grasino nužudyti savo žmoną R. C., jos atžvilgiu nepilnamečio sūnaus G. C. akivaizdoje smurtavo, žinodamas apie 2012-09-05 teismo nutartimi jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo R. C., taip pat skirtus įpareigojimus – nesilankyti vietose, kur būna nukentėjusioji, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Kadangi atsakovas pažeidė teismo paskirtą kardomąją priemonę nesiartinti prie sutuoktinės ir vaikų, jam buvo skirtas dviejų mėnesių areštas, tai patvirtina byloje esantis 2012-10-17 aktas Nr. A715-5315 (2.13.2.17-AD15) (b.l. 74). Nurodyto pobūdžio faktiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas buvo žiaurus ir naudojo psichologinį bei fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, dėl ko buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Taigi šie faktiniai duomenys atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, jis pažeidė pareigą būti lojaliu šeimoje, pareigą rūpintis vaikais ir sutuoktiniu, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.26 str., 3.27 str.).

23Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

24

25Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų laipsnį, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tais atvejais, kai šeimoje yra keletas vaikų, ginčas dėl vaikų perdavimo auklėti taip pat sprendžiamas vadovaujantis jų interesais. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, tokiu atveju reikia atsižvelgti į jų tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito ir pan.

26Ieškovė ieškinio pareiškimu ir 2013-02-12 parengiamojo teismo posėdžio metu prašė abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja (b.l. 23-25). Atsakovas priešieškiniu prašė sūnaus G. C. gyvenamąją vietą nustatyti su juo (b.l. 80-82). Ieškovė 2013-04-23 teismo posėdyje pakeitė poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o sūnaus – su atsakovu. Priežasčių, sąlygojusių tokį apsisprendimą, ieškovė nenurodė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje sutiko su tokia pozicija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent - 2012-10-25 Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada patvirtina, jog tarnyba sutiko, kad nepilnamečių vaikų G. C. ir R. C. gyvenamosios vietos būtų nustatytos su motina R. C. (b.l. 70-71); 2012-10-22 buities tyrimo akte Nr. A715-5238 – (2.13.2.16-AD15) Vaikų teisių apsaugos tarnyba užfiksavo, jog šalių sūnus Gintaras išreiškė didesnį norą gyventi su mama (b.l. 73). 2012-12-13 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienio vakarą nuo 19.00 val. paimti vaikus G. C. ir R. C. pas save ir bendrauti su vaikais nedalyvaujant ieškovei bei grąžinti vaikus į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 19.00 val. (b.l. 84-85). 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino (b.l. 100-101). Byloje nustatyta, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2013-02-07 surašė atsakovo Buities tyrimo aktą Nr. A715-781 (2.13.2.17-AD15), kuriame nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus Gintaras gyvena su tėvu A. C., nes taip pageidavo pats nepilnametis (b.l. 110). 2013 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas prašė pakeisti 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu bei nustatant naują tėvų bendravimo su vaikais tvarką, numatančią, jog kas antrą mėnesio savaitgalį abu šalių vaikai G. C. ir R. C. praleidžia su mama R. C., o kitus mėnesio savaitgalius – abu vaikai praleidžia su tėvu A. C. (b.l. 115-120). Ieškovė sutiko, jog būtų nustatyta nauja tėvų bendravimo su vaikais tvarka (b.l. 115). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė šalių pateiktam prašymui neprieštaravo. Teismas 2013-02-14 nutartimi vaiko G. C. gyvenamąją vietą laikinai nustatė su tėvu, kartu pakeičiant vaikų su tėvais bendravimo tvarką (b.l. 122-124).

27Pažymėtina, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – manipuliavimas procesu, siekiant pasiekti savo tikslų, negerbiant teismo, proceso dalyvių, teisės normų, taip pat pasižyminčiu proceso iškraipymu sau norima linkme. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo eigą, atsakovo elgesį teismo posėdžių metu, teismas daro išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo procesu, o būtent, 2012-12-03 ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (b.l. 84-85); 2012-12-13 nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (b.l. 100-101); 2013-02-05 atsakovas Vaikų teisių apsaugos tarnybai pranešė, jog sūnus G. C. gyvena su juo (b.l. 111); 2013-02-12 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teismui pranešė, jog atsakovas pažeidė 2012-12-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes, pasiėmęs abu vaikus, nustatytu laiku negrąžino jų ieškovei, vėliau sūnus Gintaras liko gyventi su tėvu. Iš ieškovės 2013-02-07 pareiškimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, jog atsakovas nuteikinėjo sūnų prieš ją (b.l. 112). Nurodyto pobūdžio duomenys sudaro pagrindą teismui manyti, jog atsakovas piktnaudžiavo procesu, elgėsi nesąžiningai. Be to, tiek nurodyti duomenys, tiek šalių elgesys teisme patvirtina, jog ieškovės pozicijos dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimas buvo nulemtas ne laisva jos valia, o atsakovo agresyvaus elgesio. Svarbu pažymėti, jog 2012-12-13 nutarties dėl laikinos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas Gintaras buvo išreiškęs norą gyventi su mama (b.l. 72-73). Siekiant apsaugoti abiejų vaikų teises bendrauti su abiem tėvais, teismas 2012-12-13 nutartimi patenkino atsakovo reikalavimus leisti jam bendrauti su vaikais pagal nustatytąją tvarką (b.l. 100-101). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas šia teise ėmė piktnaudžiauti, nutartyje nustatytu metu ieškovei vaikų negrąžino, o sūnus Gintaras liko gyventi su juo (b.l. 111-112). Pažymėtina, kad 2013-02-12 teismo posėdžio metu buvo apklaustas nepilnametis Gintaras, kuris patvirtino, jog nori gyventi su tėčiu, o ne su mama (b.l. 117-118). Vaikas paaiškino, kad tėtis leidžia žaisti kompiuteriu, pažadėjo nupirkti keturatį, leidžia auginti šunį, todėl nori gyventi su juo. Pasak vaiko, mama jį mušė (b.l. 114-117). Įvertinęs šią apklausą teismas daro išvadą, jog vaiko motyvai gyventi su tėvu yra gerai pažįstama ir saugi aplinka, galimybės žaisti kompiuteriu ir auginti šunį, ateityje turėti norimų žaislų. Svarbu pažymėti, jog berniukas apklausos metu buvo 8 metų amžiaus. Teismo manymu, esant šiam vaiko amžiui ir jo raidos tarpsniui, vaiko norą gyventi su atsakovu sąlygoja daugelis veiksnių: stiprus vaiko prisirišimas prie tėvo, vaiko atskirtis ir retas bendravimas su mama bei seserimi, neigiamos nuostatos motinos atžvilgiu, išsakomos atsakovo šeimoje, konfliktiški santykiai tarp tėvų, tėvo įtaka vaikui per pirkinius bei tolerantišką požiūrį į vaiko norą žaisti kompiuterinius ir kitus žaidimus, pamokų praleidimas ir galimybė neruošti jų, žaislų pirkimas ir kitų vaiko norų tenkinimas. Tai reiškia, kad vaiko išreikštas nenoras gyventi su mama bei noras gyventi su tėvu, yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, kurį natūraliai simbolizuoja tėvo buvimas šalia, o taip pat natūralaus tokio amžiaus vaiko noru gyventi lengvai, be pastangų. Juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog motina sūnui yra reiklesnė, griežtesnė (b.l. 130). Sprendžiant dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu įvertinti šias byloje konstatuotas faktines aplinkybes: išvadą teikiančios institucijos atstovė 2012-10-22 Buities tyrimo akte nurodė, jog berniukas mokosi puikiai, bendravimo problemų neturi, yra gero elgesio. Tuo tarpu berniukui pradėjus gyventi su tėvu, 2013-02-07 Buities tyrimo akte išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog berniukas mokosi vidutiniškai, o pas tėvą atsikėlė gyventi, kai jis pasiūlė (b.l. 109-110). 2013-03-04 Vilniaus Karaliaus Mindaugo vidurinės mokyklos psichologo išvadoje nurodyta, jog 2011-2012 m. G. C. mama kreipėsi į mokyklos psichologę dėl individualių užsiėmimų su sūnumi, jie buvo paskirti ir vaikas užsiėmimus lankė noriai, tačiau nuo 2013 metų Gintaras užsiėmimus lanko nenoriai, juos be priežasties praleidžia, užsiėmimų metu berniukas atrodo liūdnas, vangus, abejingas, baimingas, įsitempęs. Pokalbių metu yra nekalbus, į klausimus atsako galvos linktelėjimu arba vienu žodžiu, nepalaiko akių kontakto, nesišypso. Vengia pokalbių apie mamą, tėtį, sesę, šeimą. Berniukas turi mokymosi sunkumų, jo pažangumas prastėja, neatlieka užduočių, namų darbų, pamokų metu nesukaupia dėmesio (b.l. 130). Nurodyti duomenys liudija, jog gyvenimas su tėvu neigiamai sąlygojo berniuko elgesį, jo emocinę būseną. Būtent, įvertinęs šiuos duomenis, teismas negali daryti išvados, kad vaiko ryšys su tėvu yra emociškai teigiamas, tvirtas, saugus. Tokiu būdu teismas neatsižvelgia į vaiko norą gyventi kartu su tėvu, nes gyvenimas kartu neatitiktų vaiko interesų. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus,

28Svarbu pažymėti, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės – atsakovo panaudotas smurtas prieš motiną vaikų akivaizdoje (2013-03-01 teismo nuosprendis), 2012-10-22 Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities tyrimo akte nustatytos aplinkybes apie tai, kad Gintaras pasakojo inspektorei, kaip „tėtis suėmė abiem rankom už kaklo, o mamytė gynėsi“ (b.l. 72-73), kardomųjų priemonių atsakovui nesiartinti prie sutuoktinės ir vaikų pritaikymo bei šių priemonių pažeidimo faktai, 2012-12-13 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas, - sudaro pagrindą pakankamai neigiamai atsakovo charakteristikai, atskleidžia atsakovo asmenines savybes, jo ribotas galimybes auklėti vaiką dorai, juo tinkamai pasirūpinti, užtikrinti vaikui saugią gyvenamą ir emocinę aplinką. Svarbu pažymėti, jog berniukas yra atskirtas nuo sesers, nors Buities tyrimo aktuose užfiksuota, jog jis jos labai ilgisi, jam svarbu kaip sesuo auga, ko išmoksta. Iš byloje esančio buities tyrimo akto apie gyvenimo sąlygas matyti, jog ieškovė su dukra gyvena jos tetai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su visais patogumais, kuriame yra dviaukštė lova, sudarytos kitos būtinos gyvenimo sąlygos augti, vystytis ir ugdyti vaikų gebėjimus. Ieškovė dirba UAB „Bijusta“, turi nuolatinių pajamų (b.l. 70-71). Tuo tarpu atsakovas dirba UAB „Transpcar“, turi pajamų, gyvena kartu su tėvais, broliu bei sūnumi tėvams priklausančiame trijų kambarių bute, su sūnumi gyvena viename kambaryje, kur miega su juo vienoje lovoje (b.l. 110).

29Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, teismas daro išvadą, jog ieškovė pagal savo asmenines savybes gali geriau pasirūpinti vaikais, jų doroviniu auklėjimu, užtikrinti saugias vaikų raidos ir gyvenimo sąlygas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog nepilnamečio vaiko G. C. interesus labiau atitiks jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina. Teismas išaiškina šalims, jog šeimos santykių bylose teismas privalo būti aktyvus ir siekti, kad būtų apsaugoti vaikų interesai (CPK 376 str. 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, nepilnamečio G. C. gyvenamąją vietą nustato su motina R. C..

30Pažymėtina, jog atsakovas neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai bei byloje esančius duomenis, nepilnametės R. C. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (CK 3.174 str.).

31Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

32

33Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1 d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

34CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Spręsdamas šiuos klausimus teismas turi vadovautis CK 3.87 – 3.91 str.str. nuostatomis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia CK 3.100 str. numatytais atvejais, o konkrečiai imant šioje byloje – nutraukus santuoką. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008).

35Nagrinėjamojoje byloje šalys patvirtino, kad jų vardu nėra registruota jokio dalintino nekilnojamojo turto (b.l. 7-8), tačiau nurodė, jog santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį Audi A8, v.n. ( - ) automobilį ( - ) v.n.( - ) (b.l. 5-6), taip pat šiuos daiktus: skalbimo mašiną LG, sekciją, minkštą kampą ir televizorių LG bei kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 (b.l. 16-17). Teismo posėdžio metu ieškovė santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus prašė padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti skalbimo mašiną, sekciją, minkštą kampą ir televizorių, o atsakovui - automobilį Audi A8; ieškovei paliki išmokėti 468,20 Lt dydžio lizingą UAB „Ūkio banko lizingo“ naudai pagal 2012-08-04 sutartį, o atsakovui palikti įsipareigojimą UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702; įsipareigojimą UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 ir 1800 Lt kredito likutį, įgytą pagal 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį prašė padalinti šalims per pusę (b.l. 116-117). Priešieškiniu atsakovas prašė santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti skalbimo mašiną, svetainės sekciją, minkštą kampą, televizorių, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, šaldytuvą, viso turto už 8 100 Lt; atsakovui – priteisit lengvąjį automobilį Audi A8, v.n. ERN 656, 5000 Lt vertės, be piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; sutiko, kad ieškovės asmeniniais įsipareigojimais būtų pripažinti įsipareigojimai UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172 ir UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, tuo tarpu atsakovui prašė palikti įsipareigojimą UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 (b.l. 80-82). Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl kilnojamojo turto ir įsipareigojimų padalinimų palaikė, o atsakovas su jais sutiko, tačiau nesutiko, kad būtų per pusę padalintas įsipareigojimas UAB „Snoro lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172. Pažymėtina, jog pozicijos dėl įsipareigojimo pagal 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį padalinimo šalys neišreiškė.

36Pažymėtina, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

37Kadangi ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto nėra, taip pat nėra ginčo dėl turto vertės, šalys atsisakė kompensacijų už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, teismas kilnojamojo turto realios vertės nenustatinėja ir kilnojamąjį turtą padalina sekančia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia skalbimo mašiną LG, sekciją, minkštą kampą ir televizorių LG, o atsakovui– automobilį Audi 8, v.n. ( - ) Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metru šalys patvirtino, jog automobilis ( - ) v.n.( - ) yra sudaužytas, priduotas į sąvartyną, yra bevertis, ginčo dėl jo nėra, todėl šis turtas nedalintinas.

38Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

39

402010-05-20 Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje (c.b. Nr. 3K-P-186/2010) išaiškino, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams. Įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Kadangi įrodymų, jog kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 bei 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL110210V990437 (likutis kortelėje 1 800 Lt) atsirado išimtinai ieškovės ar atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti nėra, prievolės kreditoriams UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 bei 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL110210V990437 (likutis kortelėje 1 800 Lt) pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis iki visiško jų įvykdymo.

41Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

42

43

44Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

45

46Atsakovas 2013-04-23 teismo posėdyje prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis galėtų bendrauti su dukra per Velykas, Kalėdas pagal provoslavų religinį kalendorių, taip pat per atsakovo gimtadienį ir antrą dieną po dukters gimtadienio, o tėvo dieną abu vaikai praleistų kartu su juo, per motinos dieną – su ieškove. Dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu prašė nustatyti, jog per atsakovo atostogas dukra dvi savaites bendrautų su atsakovu, o per ieškovės atostogas - sūnus bendrautų 2 savaites su ieškove. Ieškovė šiai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Atsižvelgiant į tai, jog teismas abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, į tai, jog tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai dėl vaikų bendravimo su tėvu, į tai, kad atsakovas siekia su vaikais praleisti maksimalų laiką, jų ilgisi, domisi jų buitimi, sveikata, pasiekimais, teismas nustato atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką.

47Tokiu būdu teismas nustato sekančią atsakovo bendravimo su vaikais Gintaru ir Rita bendravimo tvarką:

48-

49A. C. turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienio vakarą nuo 19.00 val. paimti vaikus G. C., a.k. ( - ) gim. 2004-11-01, ir R. C., a.k. ( - ) gim. 2008-05-15, pas save ir bendrauti su vaikais nedalyvaujant ieškovei R. C.;

50-

51A. C. privalo grąžinti vaikus į R. C. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 19.00 val.

52-

53A. C. turi teisę bendrauti su vaikais G. C. ir R. C. per pagrindines religines šventes (Velykas, Kūčias, Kalėdas) pagal stačiatikių kalendorių.

54- Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus ir dukra praleidžia kartu su tėvu.

55- Kiekvienais metais, kitą dieną po sūnaus ar dukters gimtadienio, sūnus ir dukra (abu kartu) praleidžia kartu su tėvu.

56- Kiekvienais metais per atsakovo gimtadienį, sūnus ir dukra (abu kartu) praleidžia kartu su tėvu.

57-

58Kiekvienais metais tėvas turi teisę sūnų ir dukrą (abu kartu) pasiimti ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui savo kasmetinių atostogų metu. Bendravimas atostogų metu derinamas bei sprendžiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu. Apie planuojamas atostogas tėvas vaikų motiną privalo įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.

59Šalims išaiškinta, kad ateityje vaikams augant, atsiradus papildomai veiklai, o taip pat pasikeitus tėvų šeimyninei padėčiai, darbo pobūdžiui, teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.

60Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

61

62Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymo atsiradimą dienos. Išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis CK 3.192 str. 2 d., laikant, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai (CK 6.461 str. 2 d.) Vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieno mėnesio minimalią algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Ieškinio pareiškimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, nurodė, jog yra pajėgus mokėti vaikams po 270 Lt. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti, jog ieškovė gyvena 1-o kambario bute, Naugarduko g. 25-88, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tetai R. G. (b.l. 72-73). Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Lt. Iš šios sumos ji moka mokesčius už dukters Ritos lopšelį - darželį „Du gaideliai“ (200-250 Lt), taip pat dengia kreditus, moka mokesčius už butą. Ieškovė yra sveika, darbinga. Tuo tarpu atsakovas turi neįgalumą (40 proc. darbingumo) dėl nuo vaikystės persirgto cerebralinio paralyžiaus, gauna 540 Lt dydžio neįgalumo pašalpą, gyvena kartu su tėvais ir broliu, tėvams nuosavybės teisė priklausančiame bute, esančiame Zanavykų g. 9-50, Vilniuje, dirba UAB „Transcor“ vairuotoju, darbo užmokestis apie 1400 Lt. Nuosavo būsto atsakovas neturi. Kitų išlaikytinių taip pat nėra. Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, apibūdinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių Gintaro ir Ritos tėvų turtinė padėtis yra panaši, tačiau nėra vienoda, nes atsakovas yra neįgalus asmuo, jo darbingumas tik 40 proc. ir jo galimybės dirbti nuolatinį darbą gaunant nuolatines pajamas yra apribotos. Tokiu būdu teismas priteisia iš atsakovo vaikų išlaikymui po 270 Lt per mėnesį.

63Atsižvelgiant į tai, jog 2012-09-28 nutartimi teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla, 270 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iš atsakovo priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Remiantis CPK 282 str., sprendimo dalis dėl išlaikymo nukreipiama vykdyti skubiai.

64Taip pat teismas išaiškina, kad pasikeitus šalių materialinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201str).

65Ieškovė ir atsakovas išlaikymo sau nereikalavo, todėl sutuoktinių išlaikymo klausimai byloje nesprendžiami (CK 3.72 str.).

66Nesant ginčo sutuoktiniams po santuokos nutraukimo paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1d.).

67Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, CPK 88 str. ir 93 str. pagrindu, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudarė 267 Lt. 2013-09-21 nutartimi teismas žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei atidėjo iki teismo sprendimo priėmimą byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (80 proc.), ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, 214 Lt dydžio žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.

68Ieškovė Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., žyminis mokestis už šį reikalavimą priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą, t.y. 408 Lt (194 Lt ((2 x 270 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.).

69Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 269 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (30 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 81 Lt (aštuoniasdešimt vienas Lt) žyminio mokesčio.

70Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 36,03 Lt pašto išlaidos.

71Atmetus atsakovo reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko G. C. gyvenamąją vietą su juo, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-14 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko G. C. gyvenamoji vieta su tėvu A. C., o taip pat bendravimo su vaikais tvarka bei laikino išlaikymo išieškojimas (CPK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.).

72Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 263, 265, 307 str., teismas

Nutarė

74

75ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

76Nutraukti ieškovės R. C., a.k:. ( - ) ir atsakovo A. C., a.k.: ( - ) santuoką, sudarytą 2004 m. balandžio 17 d., Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 776, dėl atsakovo A. C. kaltės.

77Po santuokos nutraukimo R. C. ir A. C. palikti santuokines pavardes „C.“ ir „C.“.

78Pripažinti R. C. asmenine nuosavybe:

79-

80skalbimo mašiną LG, sekciją, minkštą kampą ir televizorių LG.

81Pripažinti A. C. asmenine nuosavybe:

82-

83automobilį Audi A8, v.n. ( - ), vin kodas: WAUZZZ4DZTN001520.

84Nustatyti nepilnamečių vaikų G. C., a.k.: ( - ) gim. 2004-11-01, ir R. C., a.k.: ( - ) gim. 2008-05-15, gyvenamąją vietą su motina R. C., a.k.: ( - )

85Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro banko lizingui“ pagal 2010-10-30 sutartį Nr. SL091209U990172, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal 2012-08-04 sutartį Nr. C208268742, UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal Sutartį Nr. C208277702 bei 2011 m. vasario 28 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL110210V990437 solidariomis ieškovės R. C., a.k:. ( - ) ir atsakovo A. C., a.k.: ( - ) prievolėmis.

86Įpareigoti atsakovą A. C. perduoti sūnų G. C. motinai R. C. kitą dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

87Nustatyti atsakovo A. C., a.k.: ( - ) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. C., a.k.: ( - ) gim. 2004-11-01, ir R. C., a.k.: ( - ) gim. 2008-05-15, sekančia tvarka:

88-

89A. C. turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienio vakarą nuo 19.00 val. paimti vaikus G. C., a.k.: ( - ) gim. 2004-11-01, ir R. C., a.k.: ( - ) gim. 2008-05-15, pas save ir bendrauti su vaikais nedalyvaujant ieškovei R. C.;

90-

91A. C. privalo grąžinti vaikus į R. C. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 19.00 val.

92-

93A. C. turi teisę bendrauti su vaikais G. C. ir R. C. per pagrindines religines šventes (Velykas, Kūčias, Kalėdas) pagal stačiatikių kalendorių.

94- Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus ir dukra praleidžia kartu su atsakovu.

95- Kiekvienais metais kitą dieną po sūnaus ar dukters gimtadienio sūnus ir dukra (abu kartu) praleidžia kartu su tėvu.

96- Kiekvienais metais per atsakovo gimtadienį, sūnus ir dukra (abu kartu) praleidžia kartu su atsakovu.

97-

98Kiekvienais metais atsakovas turi teisę sūnų ir dukrą (abu kartu) pasiimti ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui savo kasmetinių atostogų metu. Bendravimas atostogų metu derinamas bei sprendžiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu. Apie planuojamas atostogas atsakovas ieškovę privalo įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.

99Priteisti iš atsakovo A. C., a.k.: ( - ) nepilnamečiams vaikams G. C., a.k.: ( - ) gim. 2004-11-01, ir R. C., a.k.: ( - ) gim. 2008-05-15, išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt Lt) iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.

100Vaikams G. C. ir R. C. priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų motiną R. C..

101Priteisti iš atsakovo A. C. į valstybės biudžetą 408 Lt žyminio mokesčio ir 36,03 Lt pašto išlaidų, iš viso – 444 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt keturis Lt).

102Priteisti iš ieškovės R. C. atsakovui A. C. 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną Lt) žyminio mokesčio.

103Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

104Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

105Išaiškinti atsakovui A. C., jog už teismo sprendimo nevykdymą teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).

106Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,... 2. sekretoriaujant Editai Beniušienei,... 3. dalyvaujant ieškovei R. C.,... 4. atsakovui A. C. ir jo atstovui adv. Arūnui Šalkauskui,... 5. išvadą teikiančios institucijos atstovei R. L.,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. ieškovė R. C. ieškinio pareiškimu kreipėsi į... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog... 10. Išvadą teikianti institucija - Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė... 11. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl... 12. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį nepateikė.... 13. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė iš dalies, prašė santuoką... 14. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį... 15. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino,... 16. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo... 18. Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei... 19. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas buvo žiaurus jos atžvilgiu,... 20. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir... 21. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl... 22. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog pagal jos 2012-08-28 pareiškimą... 23. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 24. ... 25. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 26. Ieškovė ieškinio pareiškimu ir 2013-02-12 parengiamojo teismo posėdžio... 27. Pažymėtina, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į... 28. Svarbu pažymėti, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės – atsakovo... 29. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, teismas daro... 30. Pažymėtina, jog atsakovas neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų... 31. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo... 32. ... 33. Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas... 34. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių... 35. Nagrinėjamojoje byloje šalys patvirtino, kad jų vardu nėra registruota... 36. Pažymėtina, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš... 37. Kadangi ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto nėra, taip pat nėra... 38. Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalinimo... 39. ... 40. 2010-05-20 Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje (c.b. Nr. 3K-P-186/2010)... 41. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo... 42. ... 43. ... 44. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir... 45. ... 46. Atsakovas 2013-04-23 teismo posėdyje prašė nustatyti bendravimo... 47. Tokiu būdu teismas nustato sekančią atsakovo bendravimo su vaikais Gintaru... 48. -... 49. A. C. turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienio vakarą nuo... 50. -... 51. A. C. privalo grąžinti vaikus į R. C. gyvenamąją... 52. -... 53. A. C. turi teisę bendrauti su vaikais G. C. ir 54. - Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus ir... 55. - Kiekvienais metais, kitą dieną po sūnaus ar dukters gimtadienio, sūnus ir... 56. - Kiekvienais metais per atsakovo gimtadienį, sūnus ir dukra (abu kartu)... 57. -... 58. Kiekvienais metais tėvas turi teisę sūnų ir dukrą (abu kartu) pasiimti ne... 59. Šalims išaiškinta, kad ateityje vaikams augant, atsiradus papildomai... 60. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo... 61. ... 62. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas priteisiamas nuo... 63. Atsižvelgiant į tai, jog 2012-09-28 nutartimi teismas priteisė iš atsakovo... 64. Taip pat teismas išaiškina, kad pasikeitus šalių materialinei padėčiai ar... 65. Ieškovė ir atsakovas išlaikymo sau nereikalavo, todėl sutuoktinių... 66. Nesant ginčo sutuoktiniams po santuokos nutraukimo paliekamos santuokinės... 67. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, CPK 88 str. ir 93 str. pagrindu,... 68. Ieškovė Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo atleista... 69. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 269 Lt žyminį mokestį.... 70. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš atsakovo į valstybės biudžetą... 71. Atmetus atsakovo reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko 72. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259,... 74. ... 75. ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.... 76. Nutraukti ieškovės R. C., a.k:. ( - )... 77. Po santuokos nutraukimo R. C. ir A. C.... 78. Pripažinti R. C. asmenine nuosavybe:... 79. -... 80. skalbimo mašiną LG, sekciją, minkštą kampą ir televizorių LG.... 81. Pripažinti A. C. asmenine nuosavybe:... 82. -... 83. automobilį Audi A8, v.n. ( - ), vin kodas: WAUZZZ4DZTN001520.... 84. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. C., a.k.: 85. Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro banko lizingui“ pagal... 86. Įpareigoti atsakovą A. C. perduoti sūnų 87. Nustatyti atsakovo A. C., a.k.: ( - )... 88. -... 89. A. C. turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienio vakarą nuo... 90. -... 91. A. C. privalo grąžinti vaikus į R. C. gyvenamąją... 92. -... 93. A. C. turi teisę bendrauti su vaikais G. C. ir 94. - Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus ir... 95. - Kiekvienais metais kitą dieną po sūnaus ar dukters gimtadienio sūnus ir... 96. - Kiekvienais metais per atsakovo gimtadienį, sūnus ir dukra (abu kartu)... 97. -... 98. Kiekvienais metais atsakovas turi teisę sūnų ir dukrą (abu kartu) pasiimti... 99. Priteisti iš atsakovo A. C., a.k.: ( - )... 100. Vaikams G. C. ir R. C. priteistų... 101. Priteisti iš atsakovo A. C. į valstybės biudžetą 408... 102. Priteisti iš ieškovės R. C. atsakovui 103. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo... 104. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 105. Išaiškinti atsakovui A. C., jog už teismo sprendimo... 106. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...