Byla e2S-179-258/2017
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, T. B., V. O., sodininkų bendrija „Žaluma“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, T. B., V. O., sodininkų bendrija „Žaluma“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2016-03-14 nutarimą Nr. 2.1.5-25 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016-05-20 nutarimą Nr. 13.12-37 „Atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2016-03-14 nutarimo Nr. 2.1.5-25 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir pavesti klausimą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėti iš esmės.
  2. Pareiškėja skunde nurodė, kad prokurorė, priimdama nutarimą Nr. 13.12.-37, netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, taip pat netinkamai vertino teisės aktų normas ir teismų suformuotą teisminę praktiką bei priėmė nemotyvuotas išvadas. Šis nutarimas iš esmės buvo priimtas netinkamai įvertinus skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 48SD-6227-(14.48.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją, neatliekant išsamaus tyrimo renkant bei vertinant įrodymus nagrinėjamojoje situacijoje.
  3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė paaiškino, kad yra atliktas teisinis NŽT skundo vertinimas. Argumentai dėl viešojo intereso gynimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Turi būti vertinami tik procedūriniai dalykai, ar prokuroras, nagrinėdamas skundą, jį vertino, analizavo, ar motyvavo. Ginčo faktinės aplinkybės neturi būti nagrinėjami šioje byloje. Skundas yra išnagrinėtas tinkamai, procedūrinių pažeidimų nepadaryta.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-11-08 nutartimi NŽT skundą atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje analogiškose bylose teigiama, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
  3. Teismas išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą sprendė, kad NŽT kreipimasis dėl viešojo intereso pažeidimo buvo išsamiai nagrinėjamas tiek Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiek Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Abiejų institucijų prokurorai analizavo NŽT pateiktą medžiagą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko nagrinėti kreipimąsi reikalingą papildomą medžiagą, analizavo ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, su nagrinėjamu klausimu susijusią teismų praktiką ir padarė motyvuotas išvadas. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja nesutinka su padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tyrimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras. Nenustačius, kad NŽT kreipimasis dėl viešojo intereso pažeidimo buvo tirtas netinkamai, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Pareiškėja (apeliantė) NŽT atskiruoju skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; kt.).
    2. Teismo nutartis priimtas nevertinant nė vieno pareiškėjos pareiškime pateikto motyvo ar argumento, paviršutiniškai konstatuojant išvadą, jog abiejų instancijų prokurorai atliko tinkamus tyrimus, nagrinėjant klausimą dėl viešojo intereso gynimo.
    3. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13.12.-37 „atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 2.1.5-25 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ priimtas vadovaujantis vertinamuoju, subjektyviuoju kriterijumi - ginčo žemės sklypą įgijo sąžiningas įgijėjas T. B..
    4. Prokurorė, spręsdama klausimą dėl viešojo intereso gynimo, negalėjo nutarimą Nr. 13.12.-37 motyvuoti tuo, kad šiuo atveju viešojo intereso gynimas būtų beprasmis, kadangi ginčo žemės sklypus įgijo sąžiningas (Prokurorės neįrodinėta ir nevertinta išvada) įgijėjas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 ir 6.307 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis vindikacinio ieškinio sąlygas. Šie prokurorės pateikti motyvai yra vertinamieji, subjektyvūs, todėl kaip ir taikant proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, juos gali išspręsti tik teismas. Taigi, akivaizdu, jog prokurorė nutarimą Nr. 13.12.-37 priėmė vadovaudamasi netinkamais (negalimais) pirmiau minėtais vertinamaisiais motyvais.
    5. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino nutarime Nr. 13.12.

      9-37 prokurorės nurodytos išvados „<...> NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-06 įsakymu, t. y. paties pareiškėjo priimtu administraciniu aktu, ginčo teritorija, iki tol priskirta valstybės išperkamai ir privatizuojamai žemei, į kurią nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, buvo įtrauka į laisvos valstybinės žemės fondą“ (nutarimo Nr.13.12.-37 6 psl.), kuria buvo konstatuotas teisės pažeidimas.

    6. Prokuratūra, gindama viešąjį interesą pagal gautą prašymą, pati turi atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti visas aplinkybes bei administracinius aktus, kurie galimai yra neteisėti, kadangi negalima išnagrinėti prašymo dėl viešojo intereso pažeidimo, neištyrus bei neįvertinus visų aplinkybių išsamiai. Taigi, akivaizdu, jog negalima tokia situacija, jog prokuratūra atsisakytų atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., administracinių aktų teisėtumą) vien tuo pagrindu, kadangi to nereikalavo pareiškėjas.
  2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
    1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, priimdamas ginčijamą sprendimą, nekonstatavo teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 70 punkto pažeidimų priimant 2013-02-27 NŽT sprendimą Nr. 48S-93 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. O.“.
    2. Valstybė už žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimą, kuris buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-06 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1760 įsakymu, negali perkelti atsakomybės privačiam asmeniui, projekto autoriui, kadangi parengtą projektą (jo papildymą) administraciniu aktu tvirtino ne kas kitas, o pati valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, taip ir negalėjusi tyrimą atlikusiam prokurorui paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu šis administracinis aktas buvo priimtas. Šiai valstybės institucijai turėjo būti žinomos priežastys, dėl kurių žemės reformos žemėtvarkos projektas, ginčo teritoriją išbraukiant iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, buvo papildytas. Skundą nagrinėjantis prokuroras pagrįstai dėl informacijos apie žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimą kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, o ne į projekto autorių, nes tariami pažeidimai buvo padaryti būtent pareiškėjo, t. y. NŽT veiklos srityje.
    3. Prokuroras nutarime pagrįstai nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius tiek nagrinėjant jo pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiek ir skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjančiai Generalinei prokuratūrai nepateikė ir neįvardijo konkretaus dokumento, išskyrus 1989 m. generalinio plano kopiją, kuriuo remiantis galima būtų nustatyti aiškias SB „Žaluma“ priklausančios žemės ribas, egzistavusias nuosavybės teisių atkūrimo V. O. į 0,12 ha ir 0,72 ha ploto žemės sklypus Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, kurių kadastro Nr. 4124/0607:262 ir Nr. 4124/0607:266, laikotarpiu.
    4. Jeigu nagrinėjamu atveju teismas būtų tyręs ir sprendęs dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir jos pareiškimo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutartį.
  3. Suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo NŽT atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. Vilniaus apygardos prokuratūroje, atsižvelgiant į NŽT Vilniaus rajono skyriaus prašymą, buvo atliktas tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises suinteresuotam asmeniui V. O.. Tyrimo metu prokurorė nenustatė nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2016-03-14 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo nagrinėjamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus skundas dėl Vilniaus apygardos prokurorės atsisakymo laikyti viešojo intereso gynimo priemones, išnagrinėjus skundą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016-05-20 nutarimas 13.12-37, kuriuo skundas atmestas.
    2. Abiejų institucijų prokurorai išvadą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą padarė išsamiai išanalizavę NŽT Vilniaus rajono skyriaus pateiktą medžiagą dėl viešojo intereso pažeidimo, surinkę nagrinėti kreipimąsi reikalingą papildomą medžiagą, išanalizavę ginčijamo NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, su nagrinėjamu klausimu susijusią teismų praktiką, priimti prokurorų nutarimai yra motyvuoti.
    3. Esminė aplinkybė, kurią turėjo nustatyti prokurorai nagrinėdami NŽT Vilniaus rajono skyriaus kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo, ar priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. O. buvo pažeisti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvūs reikalavimai tuo aspektu, kad žemė, kuri reikalinga sodininkų bendrijų poreikių tenkinimui, yra valstybės išperkama ir į ją nuosavybės teisės pretendentams neatkuriamos, tačiau tokie pažeidimai, nagrinėjant NŽT Vilniaus rajono skyriaus prašymą dėl viešojo intereso gynimo, prokurorų nustatyti nebuvo.
    4. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių T. B. nesąžiningumą, tačiau byloje yra duomenys, kurie leidžia abejoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus objektyvumu. Suinteresuoto asmens T. B. atsiliepime į NŽT Vilniaus rajono skyriaus teismui paduotą skundą, kreipdamasis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, o vėliau ir į teismą, NŽT Vilniaus rajono skyrius nutylėjo esmines aplinkybes ir nepateikė pilnos informacijos ne tik Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, bet ir teismui, t. y. pareiškėjas, gindamas tariamą SB „Žaluma“ interesą į ginčo sklypus, nepateikė jau minėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-08 įsakymo Nr. A27-112, kuriuo (po atliktų geodezinių matavimų) buvo patvirtintos SB „Žaluma“ išorinės žemės sklypo ribos ir kuriuo dar iki Sprendimo priėmimo, miško sklypai, į kuriuos buvo atkurtos V. O. nuosavybės teisės, buvo išjungti iš SB „Žaluma” teritorijos ribų. Šis administracinis aktas, kartu su sklypo planu saugomas Vilniaus rajono savivaldybėje bei NŽT Vilniaus rajono skyriuje, todėl nežinoti apie šio dokumento egzistavimą NŽT Vilniaus rajono skyrius negalėjo.
    5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus argumentas dėl SB „Žaluma“ žemės poreikio taip pat yra nepagrįstas, nes bendrijos teritorijoje yra patvirtinti du dideli žemės plotai, skirti bendro naudojimo, rekreacijos ir poilsio (pliažo) paskirčiai, kuriuos šiai dienai bendrija yra išsipirkusi savo vardu.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliantė NŽT skundė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos prokuratūros atsisakymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo objektas - ar pirmosios instancijos teismas patikrino, ar apelianto skųstas Generalinės prokuratūros nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
  3. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
  4. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  5. Šiuo atveju Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. kovo 14 d. nutarimas priimtas prokurorei nustačius, kad apeliantė administracinio akto dalies pripažinimo negaliojančiu faktiškai siekia spręsdamas sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir žemės sklypų kadastro Nr. 4124/0607:262 ir Nr. 4124/0607:266, savininko ginčą dėl nepagrįsto sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendro naudojimo teritorijos sumažinimo atkuriant asmeniui nuosavybės teises į žemę, o ne dėl poreikio ginti valstybės turtines teises ar kitus valstybės ir visuomenės interesus valstybinės žemės naudojimo. Nutarime taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prašo ginti ne viešąjį, o privatų sodininkų bendrijos interesą, nėra pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo. Generalinė prokuratūra paliko nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-03-14 nutarimą. Generalinės prokuratūros prokurorė sutiko su apeliantės skunde išdėstyta nuomone, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas. Tačiau Generalinės prokuratūros prokurorė, įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad priimant NŽT 2013-02-27 sprendimą Nr. 48S-93 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. O.“ buvo pažeisti teisės aktų, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 70 punkto, reikalavimai, valstybės ar žymios visuomenės dalies interesai, kuriuos įstatymo jam suteiktomis viešojo intereso gynimo priemonėmis turi ginti prokuroras.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad prokurorės netyrė dalies jos skunde nurodytų aplinkybių, su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes jie yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nagrinėjant apeliantės skundą buvo tiriami kadastro žemėlapiuose esantys šiam ginčui aktualūs sklypai ties Vilnojos ežero pakrante, VĮ „Registrų centras“ duomenys, LTSR Ministrų tarybos 1988-08-29 potvarkis Nr. 174 p. Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-12-29 sprendimas Nr. 358. Surinkti duomenys prokuratūros buvo ištirti ir įvertinti atitinkamų teisės aktų kontekste, atsižvelgiant į ginčo objekto atžvilgiu aktualias jų redakcijas. Priešingai nei nurodo apeliantė, prokurorės ištyrė visas joms apeliantės nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo sklypais, taip pat nurodė, kad nagrinėjant apeliantės skundus apeliantė pati nepateikė ir neįvardijo konkretaus dokumento, išskyrus 1989 m. generalinio plano kopiją, kuriuo remiantis galima būtų nustatyti aiškias SB „Žaluma“ priklausančias žemės ribas, egzistavusias nuosavybės teisių atkūrimo V. O. į 0,12 ha ploto žemės sklypus Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje. Taigi buvo ištirti su ginčo sklypais susiję įrodymai ir jų pagrindu padarytos išvados bei motyvuotai nurodyta, kodėl neketinama taikyti viešojo intereso gynimo priemonių.
  7. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad prokurorė, spręsdama klausimą dėl viešojo intereso gynimo, negalėjo nutarimą Nr. 13.12.-37 motyvuoti tuo, kad šiuo atveju viešojo intereso gynimas būtų beprasmis, kadangi ginčo žemės sklypus įgijo sąžiningas (prokurorės neįrodinėta ir nevertinta išvada) įgijėjas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 ir 6.307 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis vindikacinio ieškinio sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės prašymas buvo netenkintas, visų pirma, dėl to, kad nebuvo nustatyti teisės aktų nuostatų pažeidimai. Antra, kaip papildoma sąlyga viešojo intereso gynimo priemonių netaikymui nurodoma, kad nesant duomenų apie žemės sklypo įgijėjo nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi vadovaujantis CPK nuostatomis daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo nebūtų galimas. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad Generalinė prokuratūra peržengė jos kompetencijos ribas ir pasisakė dėl to, kas yra teismo prerogatyva, t.y. dėl žemės sklypo įgijėjo sąžiningumo.
  8. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė pateiktame pareiškime teismui iš esmės kvestionuoja prokurorių padarytas išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas šių išvadų nevertino, nes tai nėra įstatymo teismui nustatytose ribose kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

13Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai