Byla 2A-736/2013
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-747-601/2012 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės R. K. 100 000 Lt (20 000 Lt skola, 36 000 Lt delspinigiai už 180 dienų, patirti 44 000 Lt nuostoliai) bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, baigiamųjų kalbų metu ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

6Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2001-02-22 buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė iš ieškovo pasiskolino 20 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2001-04-22. Skolos grąžinimo terminas raštu pratęstas iki 2002-03-22, o darant šiuos pratęsimus, priešingai nei teigia atsakovė, ši negrąžindavo jam skolos dalimis – po 1 500 Lt. Be to, pagal sutartį skola turi būti grąžinta notarų biure (4 p.), bet ne dalimis kitoje vietoje. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad skola negrąžinta, patvirtina atsakovės 2009-05-22 jam parašytas laiškas, kuriame ši pripažino 20 000 Lt įsiskolinimą, tačiau norėjo šią sumą grąžinti dalimis per ilgą laiką, kas ieškovui buvo nepriimtina.

7Taip pat prašė priteisti 36 000 Lt delspinigių už 180 dienų, skaičiuojant 1 proc. netesybas už kiekvieną dieną, nors sutartyje nurodyti delspinigiai – 2 proc. Pažymėjo, kad tokio dydžio delspinigiai nėra aiškiai per dideli, nes atsakovė su tokiais delspinigiais sutiko, verslui skolinosi pinigus ne tik iš ieškovo.

8Ieškovas prašė priteisti ir nuostolius, nurodydamas, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (skolos negrąžinimo 11 metų) jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs investavęs į verslą, kredito įstaigas, negalėjo skirti lėšų šeimos poreikių tenkinimui, daiktams įsigyti ir pan. Pažymėjo, kad ieškovo nuostoliais pripažintina atsakovės gauta nauda dėl negrąžintos paskolos. Be to, nurodė, kad nuostolių dydį gali nustatyti teismas, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti jų dydžio.

9Atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovui yra grąžinusi 13 500 Lt, todėl jam priteistina 6 500 Lt ir nuo šios sumos 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną už 180 dienų. Ieškinį dėl nuostolių priteisimo prašė atmesti kaip neįrodytą.

10Nurodė, kad pagal sutartį pasiskolintų pinigų dalis – 13 500 Lt buvo grąžinama kas mėnesį po 1 500 Lt pratęsiant sutartį, kuri buvo tęsiama iki 2002-03-22. Pažymėjo, kad negrąžinus dalies skolos, ieškovas būtų nepratęsęs sutarties. Minėtas aplinkybes patvirtina ieškovės sutuoktinis liudytojas R. K., kuris ir grąžindavo pinigus. Teigė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjant paskolos grąžinimą galima remtis šio liudytojo parodymais, nes draudimas jais pasinaudoti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, t. y. ieškovas antrą kartą gautų tą pačią sumą (CK 1.93 str. 6 d.). Apie paskolos grąžinimą nebuvo daromi įrašai, nes pasitikėjo ieškovu, kuris nurodė, kad grąžinus visą paskolą, bus pasirašyta, kad skola padengta.

11Nurodė, kad 2002-03-14 ieškovas buvo suimtas ir paleistas iš įkalinimo įstaigos tik 2008-12-12, todėl ji neturėjo galimybės suėjus terminui grąžinti likusios dalies paskolos. Apie galimybę likusią paskolos dalį sumokėti į notaro ar banko depozitų sąskaitą nežinojo, bandė paskolą grąžinti per notarę, bet ši atsisakė priimti pinigus. Ieškovui E. Č. grįžus iš įkalinimo įstaigos, paskolos negrąžino, nes tarp šalių jau buvo atsiradę nesutarimai. Pripažino, jog rašė 2009-05-22 ieškovui laišką, kuriame sutiko sumokėti 20 000 Lt skolą, tačiau teigė, jog taip pasielgė todėl, kad greičiau užbaigtų ginčus.

12Su ieškovo prašomų 1 proc. delspinigių dydžiu nesutiko, nes tokios netesybos pagal teismų praktiką yra aiškiai per didelės. Galėtų būti paskaičiuoti 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną dieną, kurie atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti atsižvelgta, jog pats ieškovas yra pažeidęs prievolę, nes atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės dėl ieškovo nebendradarbiavimo su ja (CK 6.64 str.) bei dėl to, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.260 str. 4 d.), t. y. jos negalėjo įvykdyti apie 7 metus, nes ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei R. K. – priteisė iš atsakovės ieškovui 25 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, išdėstytus argumentus, nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl 20 000 Lt paskolos, 36 000 Lt delspinigių ir 44 000 Lt nuostolių priteisimo.

16Spręsdamas dėl 20 000 Lt grąžinimo pagal paskolos sutartį, teismas nustatė, kad susitarimo grąžinti paskolą dalimis nebuvo, todėl sprendė, kad atsakovė R. K. turėjo pareigą grąžinti visą paskolą nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad paskolos dalis po 1 500 Lt buvo grąžinama tuomet, kai buvo pasirašomas sutarties pratęsimas, nes ieškovas neigė, jog paskola buvo grąžinama dalimis, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą, toks grąžinimo būdas neatitiko šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo tvarkos, be to, nepateikti rašytiniai įrodymai (pakvitavimai) apie skolos grąžinimą, pratęsiant sutarties terminą apie grąžinimą nėra įrašų. Taip pat pažymėjo, kad remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant rašytinės paskolos grąžinimą draudžia įstatymas, todėl atsakovės sutuoktinio R. K. paaiškinimais nesirėmė (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis buvo pratęsta 10 kartų, taigi kaskart sumokant po 1 500 Lt, , turėjo būti sumokėta 15 000 Lt, o ne 13 500 Lt, kaip teigė atsakovė. Be to, nustatė, kad 2009-05-22 laiške atsakovė sutiko sumokėti 20 000 Lt skolą.

17Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas yra pažeidęs prievolę dėl nebendradarbiavimo ir kad ieškovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovas buvo suimtas ir įkalintas, neužkerta atsakovei galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė bandė susisiekti su ieškovu, be to, nesant galimybės grąžinti paskolą pas notarą nustatytu laiku, atsakovė galėjo paskolos sumą sumokėti į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitų sąskaitą, kas būtų laikoma tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 str.). Kita vertus, pažymėjo, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių (suėmimas, įkalinimas) negalėjo atvykti į notarų biurą priimti grąžintiną skolą bei neturėjo atsakovės atžvilgiu jokių prievolių, kurios trukdytų šiai vykdyti įsipareigojimus.

18Spręsdamas dėl 44 000 Lt nuostolių priteisimo, pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl negrąžintos paskolos jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs investavęs į verslą, banką ar kitas kredito įstaigas, kad atsakovė dėl to gavo naudos, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl šių nuostolių galimo dydžio. Tačiau teismas sprendė, kad šalims nesusitarus dėl palūkanų, kaip minimalūs nuostoliai skaičiuotinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos, numatytos CK, taikant penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 9 d. 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, kad priteistinų minimalių nuostolių dydis sudaro 5 000 Lt.

19Spręsdamas dėl 36 000 Lt delspinigių priteisimo, teismas pažymėjo, kad pagal susiformavusias teismų praktikos nuostatas sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra laikomos aiškiai per didelėmis. Taigi teismas, įvertinęs, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių paskolos santykių (sutartyje numatyti 2 proc. delspinigių, ieškovas prašė 1 proc. netesybų), taip pat šių santykių pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs asmenys; išsilavinę, protingi, pakankamai jauni, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; negrąžinta visa paskola), prašomus priteisti 1 proc. dydžio delspinigius (36 000 Lt), beveik du kartus viršijančius skolos sumą, pripažino aiškiai per dideliais, neatitinkančiais formuojamos teismų praktikos ir sprendė, kad šis dydis turi būti mažintinas iki 0,1 procento – 3 600 Lt. Tačiau atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad netesybos negali būti sumažintos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, teismas sprendė, kad netesybos sumažintinos iki 5 000 Lt ieškovo patirtų minimalių nuostolių. Kadangi netesybos yra įskaitomos į nuostolius, iš atsakovės ieškovui priteisė 5 000 Lt netesybų, kurie laikytini ieškovo minimaliais nuostoliais ir kurie apima aukščiau nustatytus ieškovo patirtus minimalius nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo (CK 6.258 str. 2 d.).

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Ieškovas E. Č., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

221. Teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių sumą iki 5 000 Lt, neįvertino aplinkybės, kad atsakovė paskolos negrąžino vienuolika metų, o ieškovas dėl šios priežasties prarado galimybę investuoti į Vokietijos žemės ūkio bendrovę, Turkijos banką, be to, negalėjo skirti lėšų šeimos poreikiams tenkinti – būsto remontui, komunalinėms išlaidoms, medicininėms paslaugoms ir kt. Tuo tarpu teismas neužtikrino galimybės laisvės atėmimo vietoje esančiam ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, atsisakė išreikalauti duomenis apie atsakovės gautą naudą iš minimos paskolos, iškviesti liudytojus, galinčius paaiškinti apie svarbias bylos aplinkybes.

232. Teismas be pagrindo sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc., nors ieškovas prašė priteisti 1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, o šalys sutartimi iš viso buvo susitarusios dėl 2 proc. dydžio netesybų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė paskolą naudojo savo verslui vystyti, iš paskolintų pinigų gavo pajamų, skolos negrąžino ilgą laiką ir kt., todėl priteistos 5 proc. palūkanos nekompensuoja ieškovo patirtų nuostolių dėl sutarties nevykdymo.

243. Teismas faktiškai priteisė tik 829 Lt nuostolių, nes atsakovės naudai priteisė 1 875 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 2 296,61 Lt žyminio mokesčio. Tokia reali nuostolių suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų (CK 1.5 str.).

25Atsakovė R. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundą grindžia tokiais argumentais:

261. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, pratęsdamas terminą paskolos sutarčiai įvykdyti, pats nesilaikė paskolos grąžinimo tvarkos – kiekvieną kartą susitikus su ieškovu, jam buvo mokama po 1 500 Lt, todėl ieškovui nebuvo naudinga nukelti paskolos grąžinimo terminą pas notarą.

272. Priešingai nei sprendė teismas, kiekvieną kartą, kuomet paskolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas, atsakovė ar jos sutuoktinis perduodavo ieškovui po 1 500 Lt, todėl jis yra atgavęs iš viso 13 500 Lt paskolos. Ieškovas, žadėdamas apie gautas sumas pasirašyti pas notarą, kuomet atgausiąs visą skolą, elgėsi nesąžiningai ir apgavo atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių teismas be pagrindo nevertino liudytojo R. K., kuris dalyvavo grąžinant paskolą, paaiškinimų. Be to, aplinkybė, kad ieškovas, pasirašydamas ant atsakovei priklausančio hipotekos lakšto apie sutarties pratęsimą, nesirūpino hipotekos įregistravimu, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad didesnę dalį skolos ieškovas yra atgavęs.

283. Teismas nepagrįstai remiasi 2009-05-22 atsakovės laišku ieškovui, kuriuo ši sutiko mokėti 20 000 Lt skolą, kadangi minimas laiškas į bylą nepateiktas, todėl neaišku, kodėl atsakovė tai nurodė. Atsakovė teisme paaiškino, kad ieškovas naudojo psichologinį spaudimą, grasino baudžiamąja atsakomybe, todėl laiške parašė, jog sutinka mokėti.

294. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas už penkerius metus, nes išieškoti kartu palūkanų ir netesybų negalima, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Ieškovas, sutartyje nustatydamas netesybas, pasirinko teisę išieškoti delspinigius, todėl teismas, priteisdamas iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų.

305. Teismas be pagrindo nesumažino delspinigių iki 0,02 proc., nes atsakovė, priešingai nei ieškovas, neturėjo patirties sudarant paskolos sutartis, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negrąžintos paskolos negavo pajamų, kurias būtų gavęs investavęs į verslą, banką ar kitas kredito įstaigas, kad atsakovė dėl to gavo naudos, kuri turi būti pripažinta ieškovo nuostoliais ir kt.

31Ieškovas E. Č. su atsakovės R. K. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

321. Priešingai nei teigia atsakovė, ji yra verslininkė, kuri daugelį metų skolinasi pinigus iš įvairių asmenų. Ne kartą kreditorių prašymais atsakovės turtas buvo areštuotas. Minėtas aplinkybes galėjo patvirtinti ieškovo nurodyti liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų neiškvietė.

332. Apeliacinės instancijos teismas turi atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jis yra pateikęs turto ir pajamų deklaraciją ir pažymą apie socialinę padėtį, kurie patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis sunki. Prašo leisti sumokėti 20 Lt žyminio mokesčio.

343. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų atleisti atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji nepateikė jokių reikšmingų sunkią turtinę padėtį patvirtinančių duomenų.

35Atsakovė R. K. ieškovo E. Č. apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad:

361. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė niekada nesivertė jokiu verslu, o 2001 m. paskolą ėmė išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Be to, savo teiginių, apibūdinančių atsakovę, ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.

372. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti ieškovo nurodytus liudytojus, nes toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Be to, atsakovė minimų liudytojų nepažįsta, jie nedalyvavo sudarant paskolos sutartį.

383. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo nuostolius, nors tai buvo jo pareiga.

394. Priešingai nei sprendimą supranta ieškovas, teismui tenkinus ieškinį iš dalies, buvo teisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi tai nereiškia, kad teismas iš tiesų ieškovui priteisė tik 829 Lt nuostolių.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

42Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, mano, jog yra tikslinga nurodyti keletą teismų praktikoje suformuotų nuostatų, kuriomis bus remiamasi nagrinėjant šią bylą.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008).

44Šalys apeliaciniuose skunduose kelia tiek skolos grąžinimo fakto, tiek nuostolių, kilusių dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo, tiek delspinigių dydžio, tiek bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atskirai pasisako dėl skundų argumentų minėtais klausimais.

45Dėl paskolos grąžinimo fakto

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 20 000 Lt paskolą iš ieškovo E. Č. atsakovė R. K. gavo, tačiau apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė kaip neįrodytus jos argumentus, kad apeliantė kartu su savo sutuoktiniu yra grąžinusi ieškovui 13 500 Lt skolą, o likusi nesumokėta suma sudaro tik 6 500 Lt.

47Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, pažymi, kad kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, jog bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Atsakovė teigia, kad teismas be pagrindo nesirėmė jos sutuoktinio R. K., kuris tiesiogiai dalyvavo grąžinant po 1 500 Lt kaskart, kai sutarties įvykdymo terminas būdavo nukeliamas vėlesniam laikui. Iš tiesų, apeliantė teisingai nurodo, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta absoliuti sprendimo laisvė taikyti šią normą (CK 1.93 str. 6 d. ir 6.875 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

48Nagrinėjamu atveju pratęsiant sutarties terminą nebuvo jokių įrašų (pakvitavimų) apie dalies skolos grąžinimą, be to, atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, suteikiančių pagrindą taikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies taisyklės išimtį (tokių nepateikta ir su apeliaciniu skundu). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės R. K. sutuoktinis R. K. yra nagrinėjamo ginčo baigtimi tiesiogiai suinteresuotas asmuo, pagrįstai nesirėmė šio liudytojo paaiškinimais apie skolos grąžinimo aplinkybes (CK 1.93 str. 6 d., CPK 185 str.). Tokiomis išimtimis, kolegijos įsitikinimu, taip pat negali būti pripažįstamos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas yra labiau patyręs paskolos teisiniuose santykiuose asmuo, todėl pratęsdamas sutartį apgavo atsakovę, nenurodydamas apie gaunamas sumas, o žadėdamas pasirašyti tik tada, kai atgausiąs visą įsiskolinimą. Priešingai, bylos medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovė, po šios sutarties pasirašymo sudariusi 80 000 Lt kredito sutartį su „Swedbank“, AB, įkeitusi nuosavybės teise priklausantį turtą (t. 1, b. l. 68-71), gali būti laikoma asmeniu, kuris, būdamas protingas ir atidus, grąžindamas paskolos dalį, suvokė arba turėjo suvokti, kad yra būtina pažymėti apie perduodamus pinigus, reikalauti, kad ieškovas pasirašytų paskolą gavęs, etc. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė netiesioginių įrodymų (pvz., banko išrašas apie paskolos grąžinimo metu nusiimtus grynuosius pinigus, gautas pajamas, etc.), iš kurių būtų galima spręsti, kad R. K. ar jos sutuoktinis R. K. devynis kartus pratęsiant sutartį mokėjo ieškovui E. Č. po 1 500 Lt. Todėl, kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turėjo pagrindą nesutikti su atsakovės teiginiais, kad yra įrodyta, jog ji ieškovui yra sumokėjusi 13 500 Lt (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

49Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė teisingai nurodo, kad į bylą nėra pateiktas ieškovo 2009-05-23 rašte, siųstame atsakovei, paminėtas pastarosios 2009-05-22 laiškas, kuriuo R. K. pripažino esanti skolinga 20 000 Lt (t. 1, b. l. 34-35), tačiau pirmosios instancijos teisme pati atsakovė nurodė, kad tokį laišką siuntė ir skolą pripažino, žadėjo paskolą grąžinti dalimis, todėl teismui nebuvo pagrindo šio įrodymo reikalauti (CPK 140 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog 20 000 Lt skolą sutiko mokėti tik dėl to, kad „ieškovas naudojo psichologinį spaudimą, vadino ją aferiste, grasino baudžiamąja atsakomybe, užsiminė apie prievartos panaudojimą jos vaikų atžvilgiu“. Tačiau byloje nesant duomenų, jog ji būtų ėmusis teisinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai ieškovo nusikalstamai veikai, teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktais įrodymais konstatuoja, jog teismas teisingai sprendė, kad ir minėti duomenys – laiško turinys patvirtina, jog atsakovė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė (CK 6.873 str. 1 d.). Tokiu būdu netenka teisinės reikšmės apeliantės argumentai, kad ieškovas, turėdamas galimybę įregistruoti atsakovės turto hipoteką (buvo pasirašyti hipotekos lakštai), to nedarė, nes atsakovė didesnę dalį paskolos buvo sumokėjusi (CK 4.187 str. 1 d., CPK 185 str.).

50Dėl ieškovo nuostolių, patirtų dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo

51Kaip yra žinoma, visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad skolininkui tinkamai nevykdant prievolės, kreditorius turi teisę, kad jam būtų visiškai atlyginti nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį (CK 6.251 str.). Taigi ieškovas šiuo atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti paskolos sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku skolos negrąžinus, tačiau pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka būtent kreditoriui, kuris privalo pateikti duomenis, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį (CK 6.245-6.249 str., CPK 12 str., 178 str.).

52Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam atsisakyta priteisti 44 000 Lt nuostolių, kilusių dėl to, kad atsakovė negrąžino jam 20 000 Lt skolos, teigia, jog paskolos negrąžinus ilgą laiką, jis tokiu būdu prarado galimybę investuoti į Vokietijos žemės ūkio bendrovę, Turkijos banką, be to, negalėjo skirti lėšų šeimos poreikiams tenkinti – būsto remontui, komunalinėms išlaidoms, medicininėms paslaugoms ir kt. Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl jo nurodomo dydžio žalos buvimo fakto, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė (CPK 178 str.).

53Iš tiesų, kolegija sutinka su ieškovu, kad jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, yra apsunkinta galimybė teikti įrodymus civiliniame procese, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas numato teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui prašyti teismą išreikalauti konkrečius rašytinius įrodymus (CPK 199 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas E. Č. pirmosios instancijos teismo iš viso neprašė išreikalauti konkrečių įrodymų, kuriais jis galėtų patvirtinti atsiradusių nuostolių faktą dėl negebėjimo investuoti, skirti lėšų šeimos poreikiams tenkinti ir kt., todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti reikšmingus bylai dokumentus (CPK 185 str.). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, tačiau ieškovas apeliaciniame skunde neprašė išreikalauti jo patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių naujų duomenų, paneigiančių aukščiau minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

54Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei negrąžinant skolos pakankamai ilgą laiką, ieškovas tuo metu būtų reikalavęs kuo greičiau įvykdyti įsipareigojimus ryšium su tuo, kad jam būtų stigę lėšų šeimos poreikiams tenkinti, būtų būtina investuoti, etc. (CPK 178 str.). Priešingai, 2009-05-23 rašte, adresuotame atsakovei, ieškovas reikalavo tik grąžinti skolą ir sumokėti delspinigius, tačiau iš viso nekėlė klausimo, kad dėl sutarties netinkamo vykdymo būtų patyręs/patiria papildomų nuostolių (t. 1, b. l. 34-35).

55Taigi atmetus ieškovo E. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad dėl netinkamo atsakovės sutartinės prievolės vykdymo, priešingai nei sprendė teismas, jis įrodė patyręs reikalaujamus priteisti nuostolius, neturi pagrindo skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovė, naudodamasi suteikta paskola, neiškvietė liudytojų, galinčių patvirtinti tai, kad atsakovė pinigus verslui skolinosi ir iš kitų kreditorių. Kolegijos įsitikinimu, tikslas, kuriam atsakovė naudojo skolintas lėšas, kokios naudos gavo, ieškovo patirtiems nuostoliams įtakos neturi, todėl teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovo prašymus išreikalauti aukščiau nurodytus įrodymus ir iškviesti liudytojus, kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku (CPK 135 str., 265 str.).

56Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ir santykio su netesybomis, jų dydžio

57Kaip yra žinoma, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, toliau naudodamasis kreditoriaus lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.210 str., 6.261 str.). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad tokios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, etc.). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį piniginės prievolės neįvykdęs fizinis asmuo turi mokėti penkių procentų dydžio palūkanas (įstatyminės palūkanos). Kaip teisingai nurodo apeliantė R. K., kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Todėl, remdamasi minėtu išaiškinimu, apeliantė teigia, kad ieškovui reiškiant reikalavimą tik dėl delspinigių, teismas, priteisdamas palūkanas, peržengė ieškinio reikalavimų ribas.

58Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Todėl ieškovui pareiškus bendro pobūdžio reikalavimą atlyginti nuostolius, kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindą svarstyti klausimą dėl įstatyme nustatytų minimalių kreditoriaus nuostolių, kurie, kaip žinia, yra netesybos ar kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos (CK 6.73 str., 6.258 str., 6.210 str., 6.261 str.). Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, sprendime pasisakęs dėl tokių nuostolių atlyginimo, peržengė pareikšto ieškinio ribas (CPK 185 str.).

59Minėtos išvados, kolegijos vertinimu, nepaneigia ir apeliantės R. K. iš esmės teisingi argumentai, jog sutartyje šalims kaip prievolės neįvykdymo padarinį numačius netesybas – delspinigius, teismas iš esmės neturėjo atskirai pasisakyti dėl įstatyme nustatytų kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų. Pažymėtina, kad teismas priteisė ne minėtas palūkanas, o iš esmės sumažino reikalaujamų priteisti delspinigių konkrečią sumą, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius – kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi pinigais praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.73 str., 6.210 str., 6.258 str., 6.261 str., 6.870 str.). Be to, priešingai nei teigia apeliantė, teismas nepriteisė ir delspinigių, ir palūkanų, todėl nesutiktina su nurodytais argumentais, kad atsakovei tokiu būdu taikyta dviguba civilinė atsakomybė.

60Kaip minėta, apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo priteisti 36 000 Lt netesybų, o atsakovė R. K. – sumažinti delspinigius iki 0,02 proc., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priteista 5 000 Lt suma neatitinka kompensavimo funkciją atliekančių netesybų paskirties ir tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų (CK 1.5 str., CK 6.73 str., 6.156 str., 6.193 str., 6.210 str., 6.258 str., 6.261 str., CPK 178 str., 314 str.)

61Kaip yra žinoma, teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai didelis ar lupikiškas, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Kasacinis teismas minėtais klausimais ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; etc.).

62Taigi atsižvelgdama į aukščiau minėtus išaiškinimus, taip pat tai, kad iš vienos pusės –ieškovo prašomų priteisti 36 000 Lt netesybų dydis beveik du kartus viršija pagrindinės skolos sumą, kad ieškovas, kaip minėta, neįrodė patyręs didesnių nei minimalūs nuostolių, taip pat į tai, kad šalys yra fiziniai asmenys, kad nepaneigti atsakovės teiginiai, jog paskola naudota šeimos poreikiams tenkinti, o iš kitos pusės – kad sutartis nebuvo vykdoma ilgą laiką (vienuolika metų), kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko būtų galima dar labiau sumažinti netesybas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai sumažino netesybas iki 5 000 Lt sumos, kuri, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius paskolos teisiniuose santykiuose – kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, kaip jau minėta, yra sąžininga, protinga ir proporcinga neįvykdytai sutartinei prievolei (CPK 185 str., 178 str.).

63Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo būdus ir juos naudodamas, prisiima su atitinkamais savo pasirinkimais susijusią riziką (ieškiniu prašant priteisti didesnę sumą, didėja žyminio mokesčio dydis, kitos bylinėjimosi išlaidos, etc.), todėl neturi pagrindo ieškovo E. Č. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus valstybei už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, jam teismas iš tiesų priteisė tik 829 Lt nuostolių (CPK 135 str., 185 str.). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo (CPK 93 str.).

64Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo E. Č. ieškinį, atskleidė bylos esmę, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tai yra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, abiejų šio ginčo šalių apeliacinius skundus atmeta, remdamasi pirmiau paminėtais motyvais, nenagrinėja kitų juose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66Ieškovas E. Č. atsiliepime į atsakovės R. K. apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų atleisti atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji nepateikė jokių reikšmingų sunkią turtinę padėtį patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo teiginius, nes CPK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik asmenys, dėl kurių yra priimtos teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, gali paduoti atskirąjį skundą dėl tokių nutarčių (CPK 83 str. 3 d.).

67Be to, ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turi atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jo turtinė padėtis sunki. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad apeliacinio skundo priėmimo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 83 str., 315 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šis teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, kurios apeliantas neskundė ir kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, jam yra atidėjęs šio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 str., 100 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovui E. Č. taip pat buvo atidėjęs žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 7 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuo tarpu pastebėtina, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų duomenų apie savo turtinės padėties pasikeitimą, ją lyginant su ta, kuri buvo konstatuota anksčiau nurodytose nutartyse ir atitinkamai suteikiančių pagrindą teismui spręsti dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 str., 178 str.).

68Taigi ieškovo E. Č. apeliacinį skundą atmetus, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčyta suma sudarė 75 000 Lt, iš jo valstybės naudai priteistina 2 250 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str.).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Priteisti iš ieškovo E. Č. (asmens kodas ( - ) valstybės naudai 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs... 6. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2001-02-22 buvo sudaryta notarinė... 7. Taip pat prašė priteisti 36 000 Lt delspinigių už 180 dienų, skaičiuojant... 8. Ieškovas prašė priteisti ir nuostolius, nurodydamas, kad dėl atsakovės... 9. Atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovui yra... 10. Nurodė, kad pagal sutartį pasiskolintų pinigų dalis – 13 500 Lt buvo... 11. Nurodė, kad 2002-03-14 ieškovas buvo suimtas ir paleistas iš įkalinimo... 12. Su ieškovo prašomų 1 proc. delspinigių dydžiu nesutiko, nes tokios... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu iš dalies patenkino... 15. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, išdėstytus argumentus,... 16. Spręsdamas dėl 20 000 Lt grąžinimo pagal paskolos sutartį, teismas... 17. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas yra pažeidęs prievolę... 18. Spręsdamas dėl 44 000 Lt nuostolių priteisimo, pažymėjo, kad ieškovas... 19. Spręsdamas dėl 36 000 Lt delspinigių priteisimo, teismas pažymėjo, kad... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Ieškovas E. Č., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 22. 1. Teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių sumą iki 5 000 Lt,... 23. 2. Teismas be pagrindo sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc.,... 24. 3. Teismas faktiškai priteisė tik 829 Lt nuostolių, nes atsakovės naudai... 25. Atsakovė R. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 26. 1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, pratęsdamas terminą... 27. 2. Priešingai nei sprendė teismas, kiekvieną kartą, kuomet paskolos... 28. 3. Teismas nepagrįstai remiasi 2009-05-22 atsakovės laišku ieškovui, kuriuo... 29. 4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas... 30. 5. Teismas be pagrindo nesumažino delspinigių iki 0,02 proc., nes atsakovė,... 31. Ieškovas E. Č. su atsakovės R. K. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 32. 1. Priešingai nei teigia atsakovė, ji yra verslininkė, kuri daugelį metų... 33. 2. Apeliacinės instancijos teismas turi atleisti ieškovą nuo dalies žyminio... 34. 3. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų atleisti atsakovės nuo dalies... 35. Atsakovė R. K. ieškovo E. Č. apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime... 36. 1. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė niekada nesivertė jokiu verslu,... 37. 2. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti ieškovo nurodytus liudytojus, nes... 38. 3. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie... 39. 4. Priešingai nei sprendimą supranta ieškovas, teismui tenkinus ieškinį... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 42. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti šalių apeliaciniuose skunduose... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 44. Šalys apeliaciniuose skunduose kelia tiek skolos grąžinimo fakto, tiek... 45. Dėl paskolos grąžinimo fakto... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad... 47. Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo motyvais,... 48. Nagrinėjamu atveju pratęsiant sutarties terminą nebuvo jokių įrašų... 49. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė teisingai nurodo, kad į... 50. Dėl ieškovo nuostolių, patirtų dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo ... 51. Kaip yra žinoma, visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad... 52. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 53. Iš tiesų, kolegija sutinka su ieškovu, kad jam atliekant bausmę laisvės... 54. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog... 55. Taigi atmetus ieškovo E. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad dėl netinkamo... 56. Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ir santykio su... 57. Kaip yra žinoma, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, toliau... 58. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad... 59. Minėtos išvados, kolegijos vertinimu, nepaneigia ir apeliantės R. K. iš... 60. Kaip minėta, apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo priteisti 36 000 Lt... 61. Kaip yra žinoma, teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per... 62. Taigi atsižvelgdama į aukščiau minėtus išaiškinimus, taip pat tai, kad... 63. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, pasirinkdamas... 64. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 66. Ieškovas E. Č. atsiliepime į atsakovės R. K. apeliacinį skundą teigia,... 67. Be to, ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigia, kad... 68. Taigi ieškovo E. Č. apeliacinį skundą atmetus, atsižvelgiant į tai, kad... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 71. Priteisti iš ieškovo E. Č. (asmens kodas ( - ) valstybės naudai 2 250 Lt...