Byla 2A-1235/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-814-601/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Modeza“ ieškinį atsakovui D. Z., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 284 037 Lt žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Modeza“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2012 m. spalio 29 d.), o įmonės valdymo organas (šiuo atveju atsakovas – įmonės direktorius) įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Pagal į VĮ „Registrų centras“ perduotą balansą, sudarytą 2012 m. spalio 29 d. duomenimis, įmonėje esančio trumpalaikio turto vertė yra 284 037 Lt, tačiau šis turtas administratoriui nėra perduotas, dėl ko atsakovas privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Bankroto administratorius gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl žala negali apsiriboti tik patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu, kaip nurodo atsakovas. Dėl atsakovo neišsaugoto ir neperduoto įmonės turto nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais, padengti administravimo išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo D. Z. ieškovui BUAB „Modeza“ 284 037 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284 037 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas byloje nustatė, kad pagal balansą įmonėje turėjo būti trumpalaikio turto už 284 037 Lt, tačiau atsakovas (buvęs įmonės direktorius) šio turto neperdavė administratoriui. Atsakovas neginčija, kad šiai sumai turtas nebuvo perduotas administratoriui, tačiau nurodo, kad taip atsitiko dėl to, jog dalis šio turto buvo pavogta, dalis sugadinta, tačiau turtas nebuvo nurašytas. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą ir savalaikį įmonės apskaitos organizavimą, kas leistų tiksliai nustatyti ir įvertinti įmonėje esančio turto pokytį (sumažėjimą/padidėjimą), šios pareigos neatliko, t. y. neįformino įmonės turto sumažėjimo, jeigu toks buvo. Be to, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo nurodomas aplinkybes apie balanse esančio turto vagystes ar sugadinimą, nors tai yra atsakovo pareiga (CPK 178 str.). Atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsakovui negalint pagrįsti (pateikti dokumentų) turto sumažėjimo (praradimo), jis, kaip buvęs įmonės direktorius, turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas D. Z. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą ir ieškovo BUAB „Modeza“ ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant BUAB „Modeza“ naudai 11 152,37 Lt žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidas atitinkamai priteisiant proporcingai tenkintai (atmestai) ieškinio daliai. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Teismas sprendime nurodo, kad žala atsirado dėl atsakovo, kaip buvusio direktoriaus, pareigos išsaugoti turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui nevykdymo, o žalos dydis yra lygus finansiniuose apskaitos dokumentuose nurodytai turto vertei, tačiau neatsižvelgė, kad BUAB „Modeza“ balanso duomenys nėra tikslūs ir negali būti prezumpcija pagrindžiant realų žalos dydį. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad dėl buhalterės nepatyrimo ir nepakankamo buhalterinės apskaitos vedimo pagrindų išmanymo, bendrovėje nebuvo tinkamai sutvarkyti buhalteriniai dokumentai, nebuvo nurašyti sugadintas ir ūkinėje veikloje netinkamas naudoti trumpalaikis turtas ir medžiagos. Įmonės sandėliuose 2004-2006 m. buvo įvykdytos vagystės, kurių metu ne tik buvo pavogtos medžiagos, tačiau didelė dalis trumpalaikio turto ir medžiagų buvo sugadintos, dėl ko negalėjo būti naudojamos įmonės veikloje, tačiau tokios medžiagos finansinėje apskaitoje nebuvo nurašytos.

102. Esant situacijai, kuomet įmonės finansiniai dokumentai neatspindi realios įmonės finansinės padėties, teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, turėjo nustatyti faktinį ir realų nuostolių dydį, tačiau tai padaryta nebuvo, apsiribojant vien tik įmonės finansinės apskaitos duomenų (trumpalaikio turto vertės) konstatavimu. Ieškinio reikalavimo pagrįstumas turėjo būti vertinamas realios ir tiesioginės žalos, t.y. BUAB „Modeza“ kreditorių finansinių reikalavimų, apimtyje, tačiau teismas, priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Modeza“ bankroto administratorius prašo atsakovo D. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas ieškovo BUAB „Modeza“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose esantys duomenys neva nepatvirtina realaus įmonei padarytos žalos dydžio ir fakto (ar neatspindi realios įmonės finansinės padėties), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

15Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bendrovės turto bankroto administratoriui.

16Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

17Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog žala atsirado dėl atsakovo, kaip buvusio direktoriaus, pareigos išsaugoti turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui nevykdymo ir kad žalos dydis yra lygus finansiniuose apskaitos dokumentuose nurodytai turto vertei. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog BUAB „Modeza“ balanso duomenys nėra tikslūs ir negali būti prezumpcija pagrindžiant realų žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

18Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento asmuo turi elgtis atidžiai ir apdairiai, rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, kitų teisės aktų bei nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai jos interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas.

19Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

20Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pažymėtina, kad teisė sudaryti tokį balansą perduotų administratoriui dokumentų pagrindu nepaneigiama ir pačiam administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Remiantis teisės aktų nuostatomis, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti vadovo civilinei atsakomybei.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Modeza“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Genora“, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą (b. l. 14). Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atstatydino BUAB „Modeza“ administratorių UAB „Genora“ ir paskyrė administratore I. S. (b. l. 105). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas D. Z. nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB ,,Modeza“ vadovas (b. l. 11). Ieškovas UAB ,,Modeza“ administratorius atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dėl ko buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Ieškovas BUAB ,,Modeza“ administratorius ieškinyje nurodė, kad Juridinių asmenų registrui perduotame įmonės balanse, kuris sudarytas 2012 m. spalio 29 d., matyti, jog įmonė turtėjo turto už 284 037 Lt, tačiau šis turtas administratoriui nebuvo perduotas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

22Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti, kad dėl buhalterės nepatyrimo ir nepakankamo buhalterinės apskaitos vedimo pagrindų išmanymo, bendrovėje nebuvo tinkamai sutvarkyti buhalteriniai dokumentai, nebuvo nurašyti sugadintas ir ūkinėje veikloje netinkamas naudoti trumpalaikis turtas ir medžiagos. Įmonės sandėliuose 2004-2006 m. buvo įvykdytos vagystės, kurių metu ne tik buvo pavogtos medžiagos, tačiau didelė dalis trumpalaikio turto ir medžiagų buvo sugadintos, dėl ko negalėjo būti naudojamos įmonės veikloje, tačiau tokios medžiagos finansinėje apskaitoje nebuvo nurašytos.

23Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013). Taigi, ieškovas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, turėjo užtikrinti, kad tuo atveju jei, prarandamas konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, jis turėjo būti nurašytas ir neatsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad konkretus įmonės turtas būtų prarastas dėl objektyvių priežasčių. Taigi, byloje nesant dokumentų, patvirtinančių teisėtą įmonės turto perleidimą tretiesiems asmenims, atsakovas privalėjo šį turtą natūra perduoti administratoriui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad dėl atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo ir neteisėto neveikimo ieškovui buvo padaryta 284 037 Lt žala.

24Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir jo perdavimui bankroto administratoriui, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo, pareigas, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiu bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.).

25Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumas turėjo būti vertinamas realios ir tiesioginės žalos, t.y. BUAB „Modeza“ kreditorių finansinių reikalavimų, apimtyje. Apeliantas skunde nurodo, kad sutinka, jog apeliacinio skundo pateikimo dienai iš viso kreditoriniai reikalavimai sudaro 11 152,37 Lt ir ši suma, jo nuomone, gali būti pripažįstama realiais ir faktiniais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas prieštarauja nurodytam apelianto argumentui ir neleidžia daryti priešingų išvadų. Nors apeliantas ir yra įmonės akcininkas, tačiau bankroto byloje turi būti ginami ne tik kreditorių, tačiau ir pačios įmonės interesai ir reikalaujama atlyginti žalą dėl neišsaugoto bendrovės turto.

26Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant, kad nagrinėjamos bylos atveju, teismo sprendimas yra palankus ieškovui, iš atsakovo D. Z. minėtos išlaidos priteistinos ieškovo BUAB „Modeza“ naudai.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei „Modeza“ (į. k. 300065225) iš atsakovo D. Z. (a. k. ( - ) tris šimtus penkiasdešimt litų / vieną šimtą vieną eurą ir trisdešimt septynis euro centus (350 Lt / 101,37 EUR) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Z. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014... 9. 1. Teismas sprendime nurodo, kad žala atsirado dėl atsakovo, kaip buvusio... 10. 2. Esant situacijai, kuomet įmonės finansiniai dokumentai neatspindi realios... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Modeza“ bankroto... 12. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės... 16. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ... 17. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 18. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat... 19. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 20. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d.... 22. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti, kad... 23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų... 24. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė... 25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad... 26. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 30. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei „Modeza“ (į. k....