Byla e2YT-1586-213/2017
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėjaVita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujantJolitai Janušauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovams advokato padėjėjui A. G., advokatei T. K.,

4suinteresuoto asmens UAB „Bilduko virtuvė“ atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, UAB „Bilduko virtuvei“dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatė

6pareiškėjas A. D. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą - paslaugų paskirties pastatą (automobilių remonto dirbtuvės), kurio bendras plotas 43,96 m2, esantį ( - ), žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), tikslu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatą ir A. D. nuosavybės teises į jį.

7Pareiškime A. D. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 358 Lietuvos gamybinio susivienijimo „Autoservisas“ gamybinėje bazėje buvo įsteigtos 7 valstybinės autoserviso įmonės, kurių tarpe ir Valstybinė Vilniaus autoserviso įmonė (Vilnius, Eišiškių pl. 34). Įmonė ir jos įstatai 1990 m. gruodžio 22 d. buvo įregistruoti Vilniaus m. įmonių rejestre (registro Nr. VĮ 90-0221). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.238 ir Centrinės privatizavimo komisijos 1991m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 14 Valstybinė Vilniaus autoserviso įmonė buvo išskaidyta į 4 valstybines autoserviso įmones ir 6 privatizuotinus objektus (automobilių remonto dirbtuvės). Centrinės privatizavimo komisijos 1991 m. lapkričio 11 d. nutarimu, Valstybinė Vilniaus autoserviso įmonė buvo privatizuota viešai pasirašant ir išperkant akcijas. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr.73 Centrinės privatizavimo komisijos buvo patvirtinta 1992-03-30 protokolu Nr.36. 1992 m. gegužės 26 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė Valstybinę Vilniaus autoserviso įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę „Vilniaus autoservisas“. AB „Vilniaus autoservisas“ ir jos įstatai 1992 m. birželio 22 d. buvo įregistruoti Vilniaus įmonių rejestre (rejestras Nr.AB 92-815). 1992 m. lapkričio 2 d. akcininkų susirinkime buvo nuspręsta AB „Vilniaus autoservisas“ reorganizuoti į tris akcines bendroves: AB „Vilniaus autoservisas“, ir AB „Rudalita“ ir AB „Leolita“. Kadangi AB „Vilniaus autoservisas“ gamybinė-ūkinė veikla buvo labai nuostolinga, 1993 m. kovo 25 d. įvykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta šią bendrovę likviduoti. 1993 m. balandžio 7 d. Vilniaus m. valdyboje AB „Vilniaus autoservisas“ buvo perregistruota į likviduojamą akcinę bendrovę.1992-06-22 įregistruotuose AB „Vilniaus autoservisas“ įstatuose yra duomenų, kad vienas iš bendrovės filialų veikia autoremonto dirbtuvėse Vievyje, prie automagistralės.

8Pareiškime nurodė, kad A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ (toliau - Įmonė), atstovaujama direktoriaus A. D., 1993 m. vasario 25 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 86 su Akcine bendrove „Vilniaus autoservisas“ dėl Vievio automobilių remonto dirbtuvių, esančių Trakų r., Vievio m., 38-ame Vilnius-Kaunas automagistralės kilometre, pirkimo. Parduodamas nekilnojamas turtas - Vievio automobilių remonto dirbtuvės (unikalus Nr. ( - )) (toliau - Pastatas), nuosavybės teise priklausė Akcinei bendrovei „Vilniaus autoservisas”. Minėtas Pastatas įbraižytas sutarties sudarymo dieną galiojusiame Vievio miesto gen. plane, prie sutarties pridėta Vievio miesto architekto S. M. 1993-02-12 patvirtinta ištrauka iš gen. plano. Taip pat Pastatas pažymėtas ir 1995 m. LR teritorijos M1: 10000 skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje. Už nupirktą nekilnojamąjį turtą įmonė sumokėjo visą sutartyje numatytą kainą, perėmė Pastatą valdyti. Nurodė, kad nuo minėto laiko iš pradžių pareiškėjo Įmonė, o po jos likvidavimo - pats Pareiškėjas atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdo pastatą. Nurodė, kad likvidavus Įmonę visą individualios įmonės turtą, tame tarpe ir automobilių remonto dirbtuves Pareiškėjas ėmė valdyti nuosavybės teise.Pareiškėjas pagal 1994-07-22 architekto S. M. parengtą rekonstrukcijos projektą rekonstravo Pastatą, atskirdamas pastato dalį, kurioje teikiamos maitinimo paslaugos (Kavinė „Bildukas“), nuo autoremonto paslaugas teikiančio Pastato. 2000-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi kavinė „Bildukas“ buvo parduota R. P. individualiai įmonei, kuri šį pastatą nuosavybės teise valdo iki šiol. Su 2000-03-01 prašymu įmonė kreipėsi į VI „Automagistralė“, informuodama apie kavinės pastato pardavimą ir prašydama sumažinti įmonės nuomojamą plotą ir sudaryti nuomos sutartį su R. P. IĮ. Atitinkamai buvo pakoreguota žemės sklypo nuomos sutartis, Pareiškėjas tapo 100 kv. m aikštelės, ant kurios yra autoservisas, nuomininku. Šio ploto nuomos tikslinė paskirtis - teikti autoserviso paslaugas.Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į Pareiškėjo prašymą, 2007-09-17 raštu Nr. (42)-1.2.-3924-(3.31) „Dėl prašymo suformuoti žemės sklypą Vievio mieste“ informavo Pareiškėją, kad autoserviso statinys yra jau suformuotame žemės sklype (kadastrinis Nr. 7980/7001:1), kuris 2004-07-08 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 5 suteiktas neterminuotai naudotis VĮ „Automagistralė“.2002-05-14 individuali R. P. įmonė pertvarkyta į uždarąją akcine bendrovę „Bilduko virtuvė“. 2009-11-12 UAB „Bilduko virtuvė“ Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) įregistravo pastatą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), bei savo nuosavybės teises į šį pastatą. UAB „Bilduko virtuvė“ 2016-03-03 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 853 įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), reikalingą pastatui -kavinei eksploatuoti. Minėtas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas, padalijus nekilnojamą daiktą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (t. y., žemės sklypą, kuriame stovėjo ir Pareiškėjo Pastatas). Po padalijimo Pareiškėjo pastatas atsirado žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ). Taip pat, nurodo, kad VĮ Registrų centras 2016-10-27 sprendimu atsisakė įregistruoti daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.Įmonė 1993 m. vasario 25 d. sudariusi Sutartį ir priėmusi Pastatą, sumokėjusi visą nustatytą Pastato kainą, teisėtai ir atvirai pradėjo valdyti Pastatą iki Įmonės likvidavimo, t. y. iki 2000 m. liepos 11d., kuomet visas Įmonės turtas perėjo Pareiškėjui. Visą Pastato valdymo laiką nuo 1993 m. vasario 25 d. buvo nuomojama aikštelės, reikalingos Pastatui eksploatuoti, dalis, nuomos sutartis galioja ir dabar. 1994 m. rekonstrukcijos projekto (toliau - Projektas) pagrindu buvo atlikta Pastato rekonstrukcija, t. y. šalia Pastato pastatytas kitas pastatas - kavinė, kuri 2000-03-01 parduota kitam juridiniam asmeniui, šiai dienai pastatas-kavinė įregistruota Nekilnojamojo turto registre UAB „Bilduko virtuvė“ vardu. Kaip ir buvo minėta, Įmonė, o po jos likvidavimo pats Pareiškėjas, kaip teisėtas Pastato valdytojas, kreipėsi dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie pastato, rekonstrukcijos eigos; taip pat kreipėsi dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuomos, taip pat - dėl žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, suformavimo ir dėl pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjas supirko pastatui eksploatuoti pagal paskirtį reikalingą įrangą ir instrumentus, suteikė galimybę pastatu naudotis kitam asmeniui, kaip teisėtas valdytojas.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. D. palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti. Nurodė, kad autoremonto dirbtuves įsigijo 1993 metais, jos turėjo gelžbetoninius pamatus. Statinys buvo šalia UAB „Bilduko virtuvė“ priklausančio pastato, kurios savininkas tuo metu buvo taip pat jis. Nurodė, kad jis nuomojosi poilsio aikštelę, gana didelį plotą ir ilgą laiką. Po to, kai UAB „Bilduko virtuvė“ savininkė įregistravo kavinės patalpas Registrų centre, jis sumažino nuomojamos poilsio aikštelės plotą. 2016 m. prasidėjo automobilių aikštelės rekonstrukcija, kurios teritorijoje buvo pareiškėjo autoremonto dirbtuvės. Tada pareiškėjas pradėjo atlikinėti veiksmus dėl teisinės registracijos.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė T. K. palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti bei priteisti iš UAB „Bilduko virtuvė“ pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 1993 m. pareiškėjo įmonė nusipirko pastatą - dirbtuves, po to atskyrė pastatą nuo kavinės dalies, o kavinės pastatą pardavė I. P. IĮ, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „Bilduko virtuvė“. Paaiškino, kad aikštelės danga, kurioje yra pareiškėjui priklausantis pastatas, yra inžinierinis įrenginys, šis įrenginys priklauso VĮ Automagistralė. Autoremonto dirbtuvės stovi ant UAB „Bilduko virtuvė“ nuosavybės teise priklausančios žemės, tačiau pareiškėjas pagal nuomos sutartį aikštelės dalį kaip dangą nuomojasi iš VĮ „Automagistralė“. Nurodė, kad pareiškėjo statinys yra pažymėtas gen. plane, o laikini statiniai nebūna žymimi.

11Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. G. paaiškino kad autoremonto dirbtuvės iki 1990 m. priklausė Lietuvos gamybinio susivienijimo „Autoservisas“ gamybinei bazei. Vėliau įmonė buvo padalinta į dvi įmones. Nurodo, kad pastatas (autoremonto dirbtuvės) buvo pastatytas teisėtai. 1994 m. buvo atliktas kavinės „Bildukas“ rekonstrukcija, kuri 2000 m. buvo baigta. Nurodo, kad yra visi įgyjamosios senaties pagrindai, kad pastatas būtų įgytas nuosavybės teise.

12Suinteresuotas asmuo UAB „Bilduko virtuvė“ atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimuir prašo jį atmesti.Atsiliepime į pareiškimą nurodo pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo redakcijos, galiojusios Pareiškėjo individualiosios įmonės išregistravimo metu, 7 straipsnį – individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto. Ir nors pareiškėjas teigia, kad likvidavus Įmone, visą Įmonės turtą pradėjo valdyti nuosavybes teise, šie Pareiškėjo teiginiai prieštarauja pačio pareiškėjo pozicijai, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į Pastatą.Nurodė, kad jeigu būtų pripažinta, kad Įmonės turtas buvo neatskirtas nuo Pareiškėjo turto, o ši aplinkybė yra įtvirtinta įstatymo, būtų privaloma konstatuoti, kad Pareiškėjo prašymas dėl įgyjamosios senaties neatitinka vienos iš įgyjamosios senaties sąlygų – reikalavimo, kad pareiškėjas nebūtų įgijęs nuosavybes teisės iki pareiškimo dėl įgyjamosios senaties padavimo. Pareiškėjas sutartimi įgijo pastatą nuosavybes teise, nes tuo metu galiojusi IĮ redakcija numatė, kad individualiosios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto. Nurodo, kad pareiškėjas šioje situacijoje yra pasirinkęs netinkamą savo teisių gynimo priemonę, nes pats teigia, kad nuosavybes teisę jau buvo įgijęs iki pareiškimo dėl įgyjamosios senaties teismui pateikimo, o tai yra sąlyga tokio pareiškėjo prašymui netenkinti.Pareiškėjas valdymo neįregistravo ir nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl tas nebuvo padaryta, todėl tokie jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip didelis neapdairumas. Nurodo, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje ir toliau galiojo 1964 m. LTSR civilinis kodeksas. Rinkos ekonomikos įvedimas ir atitinkama privatinių santykių plėtra sąlygojo ir civilinių santykių kaitą. Laisvosios rinkos elementai, institutai tarybinėje teisėje buvo nereglamentuojami arba reguliuojami nepakankamai, nes pavyzdžiui 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad privaloma registruoti tik gyvenamojo namo pirkimą-pardavimą tik dėl to, nes jokių kitų pastatų asmeninės nuosavybės teise pagal 1964 m. CK įgyti nebuvo galima.Ši įstatymo nuostata, kuri iš esmės reguliavo santykius iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, buvo patikslinta jau atkūrus nepriklausomybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – Registravimo instrukcija) 1 punktu, kuris numatė, kad Gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti teisiškai registruojami. To paties teisės akto 6 punktas numatė, kad pasikeitus pastato savininkui tokį pasikeitimą reikia užregistruoti, tačiau Pareiškėjas to nepadarė.Nustačius, kad sutartis turėjo būti registruota, tačiau to neatlikus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, kuri numatyto, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Taigi, tokia sutartis negali būti nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniu pagrindu. Pareiškėjas, norėdamas įgyti nuosavybes teisę į pastatą turėtų kreiptis dėl šio termino atnaujinimo.Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, ar pareiškėjas bandė įregistruoti sutartį, kuria buvo perduotas Pastatas įmonę likvidavus. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas šioje situacijoje yra pasirinkęs netinkamą nuosavybės įgijimo būdą ir norėdamas įgyti nuosavybes teises į pastatą turėtų prašyti teismo atnaujinti terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Nurodo, kad 2000 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas panaudos sutartimi pastato valdymą perdavė A. G., ši sutartis buvo 2007 m. sausio 3 d. pratęsta, o 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas ir A. G. panaudos sutartį pakeitė į negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, tačiau šiuo atveju, A. G. valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes valdydamas Pastatą, jis jį valdė ne kaip savą, o kaip Pareiškėjo perduotą, žinodamas, kad pareiškėjas turi daugiau teisių į jį.Pareiškėjo pateikti susirašinėjimai su VĮ Registrų centras darbuotojais, kurie atsakydami į pareiškėjo prašymą registruoti pastatą nurodė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų, o pastato dalis, į kurią pareiškėjas nori įregistruoti yra kitos patalpos, kuri įregistruota UAB „Bilduko virtuvė“ vardu, dalis. Registrų centras taip pat pažymėjo, kad prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo, bus nagrinėjamas, kai nekilnojamojo turto registre bus užregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė Centriniam registro tvarkytojui, tačiau šis sprendimo nepakeitė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybes teisę į pastatą, tačiau šios savo teisės neįregistravo, o pastato valdymas neatitiko visų įstatymuose numatytų įgyjamosios senaties sąlygų, Pareiškėjo pareiškimas negali būti tenkinamas.

13Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „Bilduko virtuvė“ atstovė iš esmės nurodė atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybės.

14Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas nustatys visas sąlygas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, tai suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad A. D. pareiškimas būtų patenkintas.

15Pareiškimas atmestinas.

16Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

17Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

  1. Dėl pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo į ginčo patalpas.

18Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

19Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1990-12-22 Vilniaus miesto įmonių registre buvo įregistruota valstybinė įmonė „Autoservisas“ (b.l. 12). Kaip nurodė pareiškime A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.238 ir Centrinės privatizavimo komisijos 1991m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 14 Valstybinė Vilniaus autoserviso įmonė buvo išskaidyta į 4 valstybines autoserviso įmones ir 6 privatizuotinus objektus (automobilių remonto dirbtuvės). Centrinės privatizavimo komisijos 1991 m. lapkričio 11 d. nutarimu, Valstybinė Vilniaus autoserviso įmonė buvo privatizuota viešai pasirašant ir išperkant akcijas. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr.73 Centrinės privatizavimo komisijos buvo patvirtinta 1992-03-30 protokolu Nr.36. 1992 m. gegužės 26 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė Valstybinę Vilniaus autoserviso įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę „Vilniaus autoservisas“. AB „Vilniaus autoservisas“ ir jos įstatai 1992 m. birželio 22 d. buvo įregistruoti Vilniaus įmonių rejestre (rejestras Nr. AB 92-815). 1992 m. lapkričio 2 d. akcininkų susirinkime buvo nuspręsta AB „Vilniaus autoservisas“ reorganizuoti į tris akcines bendroves: AB „Vilniaus autoservisas“, ir AB „Rudalita“ ir AB „Leolita“. Kadangi AB „Vilniaus autoservisas“ gamybinė-ūkinė veikla buvo labai nuostolinga, 1993 m. kovo 25 d. įvykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta šią bendrovę likviduoti. 1993 m. balandžio 7 d. Vilniaus m. valdyboje AB „Vilniaus autoservisas“ buvo perregistruota į likviduojamą akcinę bendrovę. 1992-06-22 įregistruotuose AB „Vilniaus autoservisas“ įstatuose yra duomenų, kad vienas iš bendrovės filialų veikia autoremonto dirbtuvėse Vievyje, prie automagistralės (b.l. 14-22, 26).

20Pareiškėjas A. D. 1993-02-25 su AB „Vilniaus autoservisas“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 86, pagal kurios 1.1. punktą A. D. už 1000 000 talonų įsigijo Vievio automobilių dirbtuves su visomis pagrindinėmis priemonėmis ir mažaverčiu inventoriumi, esančias Trakų rajone, Vievio m. prie autostrados Vilnius - Kaunas, 38 km. (b.l. 23-25, 28-30).

21Pareiškėjas nurodo, kad pastato perleidimo procedūra nebuvo tinkamai įforminta, nes nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, todėl laiko, kad dėl šių priežasčių jis netapo įsigyto turto savininku. Suinteresuotas asmuo UAB „Bilduko virtuvė“ su pareiškėjo pozicija nesutinka ir nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnį - individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl pareiškėjas yra pasirinkęs netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes nuosavybės teisę į pastatą buvo įgijęs iki pareiškimo dėl įgyjamosios senaties teismui pateikimo.

22Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį tarp A. D. komercinės įmonės ir akcinės bendrovės “Vilniaus autoservisas”, galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 149 straipsnyje reglamentuota, jog turto įgijėjui nuosavybės teisė į turtą atsiranda nuo to momento ir jeigu tai numatyta įstatymu, įregistravus ją įstatymu nustatyta tvarka. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį tik gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo pardavimo sutarčiai buvo numatyta notarinė jos sudarymo forma (jei bent viena iš šalių buvo pilietis) bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius tuometinėje nekilnojamąjį turtą registravusioje įstaigoje. Taipogi pastarojo straipsnio 2 dalis reglamentavo tokių sutarties formai keliamų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes minėtų reikalavimų nesilaikymas gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo pardavimo sutartį daro negaliojančią. Nors Sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nereglamentavo kitų, negyvenamųjų, pastatų sutarčių registracijos, tačiau Sutarties sudarymo metu galiojo teisės aktas, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 29 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų leisimo registravimo instrukcija (toliau - Instrukcija), kurios 1 punktas numatė imperatyvą, jog gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksaimri būti teisiškai registruojami. Remiantis Instrukcijos 4 punktu, pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti ministerijos, departamentai, valstybines tarnybos, savivaldybės, įmones, Įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų ir garažų statybos kooperatyvai, bendrovės, bendrijos, visuomeninės organizacijos bei piliečiai ir kiti savininkai įstatymų nustatyta tvarka. Instrukcijos 8 9 punktuose pateikiamas sąrašas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises. Vienas iš tokių dokumentų, numatytas Instrukcijos 8.5 punkte, notariškai nepatvirtintos sutartys, kai įstatymo tas numatyta. Instrukcijos 10 punkte kalbama apie tai, kad registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-492-2185/2012 yra išaiškinęs, kad pastatų teisinė registracija, juos registruojant vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, iš esmės sutapo su dokumentų, patvirtinančių nuosavybes teises į statinius, registravimu. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo daromas skirtumas tarp nekilnojamojo turto ir teisių Į jį registravimo Teismo išvada, kad aptartomis poįstatyminėmis teisės normomis iš esmės yra realizuota 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio įstatymine nuostata dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo momento. Kadangi Instrukcija numatė privalomą nekilnojamojo turto registraciją, taip pat ir privalomą nuosavybės teisių į jį Įregistravimą, vadinasi Sutartis turėjo būti registruojama. Tuo tarpu pareiškėjas, sudaręs Sutartį pagal kurią jo komercijos įmones vardu buvo įsigytos automobilių remonto dirbtuvės. Sutarties neįregistravo tuometinėje nekilnojamąjį turtą registravusioje įstaigoje.

23Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į įstatymines nuostatas, galiojusias sutarties pasirašymo dieną, t.y. 1993 metais, pareiškėjas 1993-02-25 sutarties Nr. 86 pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į Vievio automobilių remonto dirbtuves su visomis pagrindinėmis priemonėmis ir mažaverčiu inventoriumi, esančias Trakų rajone, Vievio m. prie autostrados Vilnius - Kaunas, 38 km. (b.l. 23-25), nes sudaryta sutartis nebuvo įregistruota įstatymu nustatyta tvarka. Tai atitinka vienai iš nuostatų, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į daiktą pagal įgyjamąją senatį, t.y., šiuo atveju A. D. nėra daikto savininkas. Nustačius, kad A. D. nėra daikto savininku, suinteresuoto asmens UAB „Bilduko virtuvė“ argumentai, kad pareiškėjas sutartimi įgijo pastatą nuosavybės teise, nes tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo redakcijos numatė, kad individualiosios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto ir šiuo atveju A. D. turėjo pasirinkti kitą nuosavybės teisių gynimo būdą, yra atmetami kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys tuo metu galiojusioms įstatyminėms normoms, reglamentavusioms įsigyto daikto teisinę registraciją įstatymo nustatyta tvarka.

  1. Dėl atviro daikto valdymo.

24Kita iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra atviras daikto valdymas (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008).

25Pasisakydamas dėl daikto atviro valdymo sąlygos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. VĮ Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, K. M., bylos Nr. 3K-3-363/2007) ir kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto valdymo registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, turi būti laikoma, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010).

26Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė būtinos sąlygos - atvirai valdyti daiktą. Nors pareiškėjas nurodo, kad valdo pastatą atvirai, kaip savą, prižiūri, remontuoja, naudoja pagal paskirtį, kaip daikto savininkas kreipėsi į įvairias institucijas pastato valdymo klausimais, atliko kadastrinius matavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo įregistravęs pastato valdymo teisę, dėl ko teismui nėra pagrindo pripažinti, kad A. D. visą laiką atvirai valdė daiktą- automobilių remonto dirbtuves.

  1. Dėl nepertraukiamo valdymo.

27Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad daugiau nei 23 metų nepertraukiamai valdo patalpas esančias ( - ), unikalus Nr. ( - )). Nurodo, kad 1993-02-25 sudarė pastato pirkimo pardavimo sutartį, tokiu būdu teisėtai ir atvirai pradėjo valdyti pastatą iki Įmonės likvidavimo (2000-07-11), kuomet visas Įmonės turtas perėjo pareiškėjui (b.l.70).

28Pareiškėjo A. D. pozicija dėl to, kad jis daugiau nei 23 metus nepertraukiamai valdo patalpas, paneigiama kitais byloje esančiais dokumentais. Byloje esantys dokumentai patvirtina tą aplinkybę, jog 1999-01-03 nuomos sutarties pagrindu A. D. komercijos įmonė „Ragutis“ perdavė A. G. individualiai įmonei pagal sutartą nuomos kainą naudotis automobilių remonto dirbtuvėmis, esančiomis Vilnius – Kaunas 38 kilometre Vievio mieste dešinėje pusėje prie kavinės „Bildukas“ (b.l.67-68). 2000 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartis, sudaryta tarp A. D. ir A. G. individualios įmonės patvirtina tą aplinkybę, jog A. D. (panaudos davėjas) perdavė panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis automobilio remonto dirbtuvėmis su visa jame esančia įranga ir mažaverčiu inventoriumi (b.l. 71-72), kuri 2007-01-03 buvo pratęsta iki 2016-01-31 (b.l. 73-74), o jau tarp šalių, kaip fizinių asmenų, 2017-01-03 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl tų pačių automobilių remonto dirbtuvių nuomos (b.l. 75-77). A. D. savo pareiškime teismui nurodė, kad pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, tačiau šiuo atveju, A. G. valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes valdydamas Pastatą, jis jį valdė ne kaip savą, o kaip Pareiškėjo perduotą, žinodamas, kad pareiškėjas turi daugiau teisių į jį.

29Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

30Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

31Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

32Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad A. D. komercijos įmonė „Ragutis“ jau nuo 1999-01-03, o A. D. kaip fizinis asmuo nuo 2000-08-01 nevaldė automobilių remonto dirbtuvių, perleisdamas šį valdymą neatlygintinai kitam asmeniui (šiuo atveju G. individualiai įmonei), todėl laikytina, kad yra pažeista ir ši nuostata, nes A. D., išnuomodamas (perduodamas pagal panaudos sutartį neatlygintinai) automobilių remonto dirbtuves kitam asmeniui, jų valdymą nepraėjus nei 10 metų nuo įsigijimo momento, perleido kitam asmeniui.

  1. Dėl pastato teisinės registracijos.

33Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

34Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Prienų turgus“, Kauno apskrities viršininko administracija, Prienų rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-291/2010). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, A. P., B. N., D. A., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl leidimo įgyvendinti teismo pripažintą teisę, bylos Nr. 3K-3-364/2009).

35Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį registruotini yra tokie nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Pagal Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį nekilnojamasis daiktas laikomas suformuotu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija , bylos Nr. 3K-3-318/2006; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt. , bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Ginčo patalpų įsigijimo metu galiojo Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal kurią statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad naujai pastatyti statinių įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008). Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, tai nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą.

36Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2016-10-13 prašymu kreipėsi į VĮ Registro centrą dėl pastato, esančio ( - ), (unikalus Nr. ( - )), teisinės registracijos, tačiau prašymas nebuvo tenkintinas, motyvuojant, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Registrų centro registre, todėl daiktinės teisės nekilnojamąjį daiktą bus nagrinėjamas, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (b. l. 147, 154-157). Taigi tiek statinio įsigijimo metu – 1993 m., tiek vėliau, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šis daiktas, t.y. automobilių remonto dirbtuvės, į kurias prašo nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą, nebuvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka (nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą privalėjo tai padaryti), o tai neatitinka nuosavybės teisių pripažinimo į daiktą pagal įgyjamąją senatį.

  1. Dėl valstybės ar savivaldybės teisių į patalpas.

37Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos A. T. 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

38Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad ginčo patalpos nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nes patalpos nėra įregistruotos (b.l. 98-99).

  1. Dėl pareiškėjo sąžiningo valdymo.

39Įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kurį reikia skirti nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis).

40Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

41Teismas, įvertinęs šią nuostatą nagrinėjamos bylos kontekstu, daro išvadą, kad pareiškėjas, A. D., o prieš tai A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ valdė daiktą, t.y. automobilių remonto dirbtuves, kurios nebuvo identifikuotos jokiais požymiais (neatlikta jų inventorizacija, neatlikta jų teisinė registracija) ir dėl to teismui kyla abejonės, ar šis valdymas buvo sąžiningas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ 1993 metais įsigijo nekilnojamąjį daiktą (nei viename iš esančių dokumentų nėra nurodyta, kas tai per statinys, yra nurodyta tik jo paskirtis), o byloje esančios Poilsio aikštelės, adresu Vilnius – Kaunas 38,2 kilometre, t.y. tuo pačiu adresu kaip ir automobilių remonto dirbtuvės, nuomos sutartys patvirtina tik tą aplinkybę, jog A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ 1991-08-30 išsinuomojo iš Valstybinės eismo dalyvių aptarnavimo įmonės 500 kv.m. pakelės aikštelės, kurioje nėra jokių statinių ir kitų įrenginių (b.l. 38-39), 1992-01-01 sutartimi, sudaryta tarp tų pačių šalių yra įtvirtinama nuostata, kad A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ pakelės aikštelėje vykdo prekybą ir keleivių maitinimą (b.l. 40-42), 1993-01-04 sutartyje, sudarytoje tarp tų pačių šalių, nurodoma, kad aikštelėje leidžiama pasistatyti iš surenkamų konstrukcijų maitinimo paviljoną, kitų statinių nėra (b.l. 44-45), 1994-01-03 Poilsio aikštelės nuomos sutartyje nurodoma, kad A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ išsinuomojo 1212 kv.m. ploto aikštelės, nuomos tikslas – Keleivių maitinimas ir autoserviso aptarnavimas, taip pat nurodoma, kad aikštelėje yra statiniai ir kiti įrenginiai, t.y. kavinė bei autoservisas be juos identifikuojančių požymių (b.l.48-49), 1995-01-03 poilsio aikštelės nuomos sutartyje, sudarytoje tarp VĮ „Automagistralė“ ir A. D. komercinės įmonės „Ragutis“ nurodoma, kad nuomojamos aikštelės plotas 1212 kv.m., adresas Vilnius – Kaunas 38,2 km., dešinėje kelio pusėje, nuomos tikslas - Keleivių maitinimas ir autoserviso aptarnavimas, aikštelėje leidžiama pastatyti iš surenkamų konstrukcijų (b.l. 50-51), 1999-12-31 Poilsio aikštelės nuomos sutartyje, sudarytoje tarp tų pačių šalių, taip pat nurodoma, kad A. D. komercijos įmonei nuomojamas 1212 kv.m. ploto aikštelė keleivių maitinimui ir autoserviso paslaugoms teikti (b.l.57-58), 2000-04-03 poilsio aikštelės nuomos sutartyje, sudarytoje tarp VĮ „Automagistralė“ ir A. D. nurodoma, kad nuomojamas plotas 100 kv.m., nuomos tikslas – autoserviso teikiamos paslaugos (b.l. 85-86). Visuma šių įrodymų nepatvirtina tos aplinkybės, jog Vilnius – Kaunas 38 kilometro dešinėje kelio pusėje (dabar adresas ( - )), 1993-02-25 sutarties pasirašymo metu buvo nekilnojamasis daiktas – Vievio automobilių remonto dirbtuvės. Priešingai teigtina, kad tai buvo laikinas statinys, o iš to seka, kad tokiu atveju nebuvo reikalinga nei daikto inventorizacija nei teisinė registracija.

42Atsižvelgiant į išanalizuotų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pastatas, į kurį pareiškėjas siekia, kad būtų pripažinta jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties būdu, nėra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad pastatas negali būti nuosavybės teisės objektu. O tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad tokiu atveju nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. nepertraukiamai dešimties metų laikotarpį valdė pastatą, esantį adresu ( - ), dėl ko prašomo fakto nustatymas nėra galimas.

43Teismas nepasisako dėl kitų į bylą pateiktų įrodymų, nes jie sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nėra reikšmingi.

44Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu priklauso pastatas, esantis ( - ), 38 - ame Vilnius - Kaunas automagistralės kilometre, dešinėje kelio pusėje, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymą ir atmeta.

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 533 str. teismas

Nutarė

46Pareiškėjo A. D., a.k. ( - ) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėjaVita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujantJolitai Janušauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovams advokato padėjėjui A.... 4. suinteresuoto asmens UAB „Bilduko virtuvė“ atstovei advokatei Giedrei... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A.... 6. pareiškėjas A. D. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti,... 7. Pareiškime A. D. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m.... 8. Pareiškime nurodė, kad A. D. komercinė įmonė „Ragutis“ (toliau -... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. D. palaikė pareiškimą ir prašė... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė T. K. palaikė... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. G.... 12. Suinteresuotas asmuo UAB „Bilduko virtuvė“ atsiliepimu į pareiškėjo... 13. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „Bilduko virtuvė“ atstovė... 14. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, teismo... 15. Pareiškimas atmestinas.... 16. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose... 17. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja... 18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo... 19. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1990-12-22 Vilniaus miesto įmonių... 20. Pareiškėjas A. D. 1993-02-25 su AB „Vilniaus autoservisas“ sudarė... 21. Pareiškėjas nurodo, kad pastato perleidimo procedūra nebuvo tinkamai... 22. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašant pirkimo – pardavimo... 23. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į įstatymines... 24. Kita iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė... 25. Pasisakydamas dėl daikto atviro valdymo sąlygos kasacinis teismas yra... 26. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas... 27. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad daugiau nei 23 metų nepertraukiamai... 28. Pareiškėjo A. D. pozicija dėl to, kad jis daugiau nei 23 metus... 29. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai... 30. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas... 31. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą –... 32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad A. D.... 33. Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2... 34. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės... 35. Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį registruotini yra tokie nekilnojamieji... 36. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2016-10-13 prašymu... 37. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje... 38. Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 39. Įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69... 40. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas... 41. Teismas, įvertinęs šią nuostatą nagrinėjamos bylos kontekstu, daro... 42. Atsižvelgiant į išanalizuotų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad... 43. Teismas nepasisako dėl kitų į bylą pateiktų įrodymų, nes jie... 44. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 533 str. teismas... 46. Pareiškėjo A. D., a.k. ( - ) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...