Byla 2-17-887/2018
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Rasai Marcinkonei, Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant ieškovui G. Š., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei, atsakovui J. K. R., jo atstovui pagal įgaliojimą V. R., atsakovei S. R., atsakovų atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, trečiajam asmeniui A. R., jo atstovei pagal įgaliojimą V. R., advokatui Virginijui Batulevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovams S. R., J. K. R., atsakovų S. R., J. K. R. patikslintą priešieškinį bei trečiojo asmens A. R. patikslintą ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas G. Š. patikslintu ieškiniu prašo:

51. Atidalinti G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose ( - )., - gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ), 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ), 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės - priskiriant G. Š. asmeninėn nuosavybėn pastatus: ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės ir ūkinis pastatas 10I1m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, trečiajam asmeniui A. R., atsakovams J. K. R. ir S. R., paliekant pastatus: gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3Glp, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

62. Priteisti iš G. Š., už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį, 100,00 Eur kompensaciją, proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: A. R. 7,00 Eur; J. K. R. 87,00 Eur; bendrai J. K. R. ir S. R. 6,00 Eur.

73. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - )., naudojimo tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2017-10-09 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: G. Š. priskirti naudotis 0,1278 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A, ribos yra tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18; A. R. priskirti naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu D, ribos yra tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9; J. K. R. ir S. R. priskirti naudotis 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos yra tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8; G. Š., A. R., J. K. R., ir S. R., priskirti bendrai naudotis 0,0318 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribos yra tarp taškų 7-27-26-25-18-17-16-15-14-13-8-7.

84. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4 b. l. 76-77).

9Ieškovas G. Š. patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) priklauso pastatai: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Bendra pastatų vidutinė rinkos vertė yra 7645,00 Eur. Ieškovui G. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/42 dalis minėto žemės sklypo ir 1/42 dalis, kurios vidutinė rinkos vertė 182,02 Eur, minėtų pastatų. Ieškovas pageidauja atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatuose, esančiuose žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) ir nusistatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką. Namų valdos statinių bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo. Ieškovas G. Š. per advokatą pateikė žemės sklypo ir namų valdos statinių bendraturčiams savo pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Trečiasis asmuo A. R. su ieškovo G. Š. pasiūlymu sutiko, atsakovai S. R. ir J. K. R. pateikė savo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą. Šalys kelis kartus buvo susitikę ir vedė derybas nurodytais klausimais, tačiau susitarti nepavyko. Turto atidalijimas natūra yra galimas. Kaip jau minėta, ieškovui G. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/42 dalis, kurios vidutinė rinkos vertė 182,02 Eur, namų valdos statinių. Ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu - ieškovui G. Š. asmeninėn nuosavybėn atidalinti ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės ir prie jo prijungtą ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, viso 57,89 m2, 240,00 Eur vertės, visuose kituose pastatuose ieškovo G. Š. bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigtų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui asmeninėn nuosavybėn atitektų 240,00 Eur vertės turtas, o jam priklausančios 1/42 dalies bendra vertė yra 182,02 Eur, iš jo bendraturčiams priteistina 57,98 Eur (240,00-182,02) kompensacija, kurią ieškovas savo iniciatyva padidina iki 100,00 Eur. Bendraturčiai statinių 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , ir 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , kuriuos ieškovas prašo jam atidalinti, savo reikmėms nenaudoja, statiniai yra kritinės būklės, juos būtina kapitališkai remontuoti. Toks atidalinimo būdas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsisako savo dalies bendraturčių naudai gyvenamajame name, prašydamas jam atidalinti tik ūkinės paskirties pastatus. Tokiu būdu atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės statiniams nėra daroma žala, juos toliau galima naudoti pagal jų tiesioginė paskirtį. Taip pat ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) Ieškovui G. Š. priklauso 1/42 žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui A. R. - 1/14 dalis, J. K. R. - 71/84 dalis, S. R. kartu su J. K. R. - 5/84 dalis. Ieškovas G. Š. siekia nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Žemės sklypo bendraturtis G. Š. siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2017-10-09 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Ieškovo individualiam naudojimui priskirti 0,1278 ha žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A, žemės sklypo dalis individualiam naudojimui formuojama prie G. Š. norimų atsidalinti pastatų 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , ir 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) . Trečiajam asmeniui A. R. individualiam naudojimui priskirti 0,3834 ha žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu D, žemės sklypo dalis individualiam naudojimui formuojama prie trečiojo asmens norimos atsidalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , dalies. Atsakovams S. R. ir J. K. R. individualiam naudojimui formuojama 4,8570 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu C. Bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo, t. y. 0,0318 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu B. Ieškovo teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas atitinka teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus: teisėtumo kriterijų - naudojimosi žemės sklypu tvarkos įgyvendinimas nepažeidžia nei kitų bendraturčių, nei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, galiojančių teisės aktų; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų - pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Ieškovo prašoma paskirti jam naudotis realioji žemės sklypo dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų - siūloma naudojimosi tvarka užtikrina galimybę visiems bendraturčiams ir toliau naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, užtikrintas patekimas prie namų valdos statinių, elektros stulpo, nesudaromos prielaidos konfliktams kilti; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų - visiems bendraturčiams užtikrinamas laisvas judėjimas sklype ir patekimas į jiems naudotis priskirtas žemės sklypo dalis, susisiekimas su viešuoju keliu, ieškovui priskirta naudotis žemės sklypo dalis formuojama viename gabale, prie prašomų atidalinti pastatų; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų - nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką pageidautina, kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas, tačiau tai ne visada įmanoma, siekiant, kad būtų įgyvendinti ir kiti naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai - adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo bei kt. Ieškovas rengdamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kiek įmanoma atsižvelgė į faktinį naudojimą, nukrypimai nuo faktinio naudojimo, sąlygoti kitų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Ieškovas prašo tenkinti patikslintą ieškinį, trečiojo asmens reikalavimams neprieštarauja, atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti (t. 4, b. l. 72-77).

10Ieškovo G. Š. atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, trečiojo asmens patikslintam ieškiniui neprieštarauja. Atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovai savo gynybinę poziciją grindžia tuo, kad kvestionuoja ieškovo teisę į turto atidalijimą. Neva mirusio valia buvo palikti turtą atsakovui. Reikia vadovautis Nekilnojamojo turto registro išrašu, kurio duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti. Pavedėjimas atsirado 1995 metais, per tą laikotarpį atsakovai turėjo visas teisines galimybes juos ginčyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Nėra įrodymų, kad buvo sudarytas testamentas. Šios aplinkybės, atsakovų teiginiai, kokia buvo tėvo valia, teisiškai nereikšminga. Didesnę įrodomąją galią turi registro duomenys, todėl ieškinys pagrįstas. Ieškovas siekia atidalijimo, todėl svarbu nustatyti ar turtas dalus. Iš ieškinio ir priešieškinio matyti, tiek pagal registro duomenis, tiek pagal vietos apžiūrą, akivaizdu, kad turtas yra dalus. Visos šalys jį gali pasidalinti natūra. Aplinkybė, kad ieškovo dalis yra labai maža, neatima teisės atidalinti turto. Ieškovas pasirinko tokį atidalijimo būdą, todėl reikia tik nedidelę dalį kompensacijos išmokėti. Aplinkybė, kad ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo teigti, kad turtas nedalus. Statinių koncentracija sklype yra didelė, tačiau tai nepaneigia atidalijimo natūra. Ieškovas turi finansines galimybes atstatyti turtą, pasirinktas variantas atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas nepretenduoja į turtą, kuris būtų ženkliai didesnis už jo dalį. Jis siūlė atsakovams kitokius variantus, bet jiems niekas netinka. Negalima teigti, kad pažeidžiamas atsakovų privatumas, nes jie galėjo siūlyti kitus variantus. Atidalijimas labiau užtikrina privatumą, negu buvimas bendroje nuosavybėje, kuomet gali naudotis visais statiniais ir šeimininkauti visame sklype. Norimas atidalinti pastatas yra toliausiai sodyboje, kad kuo mažiau trukdytų kitiems. Šiais laikais galima ir gražiai atitverti, tvarkingai sutvarkyti. Nepagrįsti teiginiai, kad pretendavimas į šiuos konkrečius statinius, pažeidžia atsakovų privatumą. Tai nėra statiniai, kur ieškovas nori visą laiką gyventi. Atsakovas, statydamas gyvenamąjį namą, kuris šiandien neturi gyvenamojo namo statuso, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kad tame sklype jis yra bendraturtis. Daug kartų atsakovai sakė, kad nenori investuoti į tuos statinius. Jeigu būtų tenkinamas ieškovo ieškinys, tai ieškovas tą statinį remontuotų savo lėšomis, finansinė našta būtų nuimta nuo atsakovų, kas atitinka šalių interesus. Atidalijimas atitinka atsakovų interesus, kuo mažiau prisidėti prie atidalinto turto. Teiginiai, kad ieškovas ketina daryti biznį nepagrįsti ir neįrodyti, vieta visiškai nepatraukli verslui. Ieškovas taip pat nesiruošia ten gyventi, jis nori išsaugoti senelių paveldą, jis neturi tikslo statyti naują statinį. Žemės sklypai naudojimuisi formuojami taisyklingi, kiek tai įmanoma. Naudojimąsi žemės sklypu sąlygojo statinių atidalijimas. Gal taip nepatraukliai atrodo žemės sklypo plane, bet ta dalis, kuri prie kelio ir atitenka atsakovams, yra beveik 30 metrų, nėra siaura sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kriterijai išvardinti, pagal tuos kriterijus planas yra parengtas, kad kuo mažiaus šalims trukdytų. Išspręstas klausimas dėl privažiavimo kelio pagal proporciją, nustatyti, kas dažniau važinės keliu labai sudėtinga. Akivaizdu, kad atsakovai, ten gyvendami, važinės dažniausiai į savo žemės sklypą. Atsakovų plane neišlaikyta proporcija dėl kelio. Ieškovas nesutinka su patikslintu priešieškiniu, nes visiškai neišlaikoma interesų pusiausvyra. Ieškovas nebetūrėtų galimybės tame žemės sklype turėti jokių statinių. Ieškovas negalėtų kitur statyti namo, tai patvirtino administracijos raštas. Tokiu atveju ieškovas turėtų tapti ūkininku, kas apskritai yra neįmanoma, nes ieškovas šiame žemės sklype turi tik 12 arų, mažiausia dalis, kuri reikalinga tam, kad taptų ūkininku yra 50 arų. Ieškovo prašomas atidalinimo variantas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, mokama kompensacija, visos šalys gali naudotis statiniais. Atsakovai statiniais nėra suinteresuoti. Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas (t. 4 b. l. 104, 167).

11Atsakovai J. K. R. ir S. R. patikslintu priešieškiniu prašo:

121. Atidalinti ieškovui G. Š. ir atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ( - ) G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose: ( - )., - gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,00 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 74,00 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,00 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 86,00 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 18,00 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 6,00 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 56,00 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,00 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,00 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 69,00 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priskirti natūra atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš atsakovų S. R. ir J. K. R. lygiomis dalimis, už jiems tenkančią ieškovo G. Š. 1/42 pastatų dalį, ieškovui G. Š. priteisti 182,02 Eur piniginę kompensaciją.

132. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R. ir atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ( - )., A. R. nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,00 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 74,00 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,00 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 86,00 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 18,00 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 6,00 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 56,00 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,00 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,00 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 69,00 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priskirti natūra atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš atsakovų S. R. ir J. K. R. lygiomis dalimis, už jiems tenkančią trečiojo asmens A. R. 1/14 pastatų dalį, trečiajam asmeniui A. R. priteisti 546,07 Eur piniginę kompensaciją.

143. Nustatyti 5,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ) , kadastrinis numeris ( - ) Ūdrijos k. v., adresu ( - ) naudojimosi tvarką pagal UAB ,,L. N. konsultacinė žemėtvarkos ir projektavimo kontora“ 2017-06-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovui G. Š. priskirti naudotis 0,1222 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,B“, ribos tarp taškų 17-18-19-22-23-17; trečiajam asmeniui A. R. priskirti naudotis 0,3793 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,A“, ribos tarp taškų 1-11-10-12-13-14-15-24-1; S. R. ir J. K. R. priskirti bendrai naudotis 4,8729 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,C“, ribos tarp taškų 2-3-4-5-6-7-8-9-21-20-19-22-23-17-16-15-24-2; trečiajam asmeniui A. R., atsakovams S. R., J. K. R., ieškovui G. Š. priskirti bendrai naudotis 0,0256 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,D“, ribos tarp taškų 10-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-9-10.

154. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 26-28).

16Atsakovai S. R. ir J. K. R. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) , ( - )., priklauso pastatai: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,00 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 74,00 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,00 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 86,00 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 18,00 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 6,00 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 56,00 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,00 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,00 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 69,00 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Ieškovui G. Š. priklauso 1/42 dalis žemės sklypo ir 1/42 dalis pastatų. Atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5/84 dalis žemės sklypo ir 5/84 dalis aukščiau nurodytų pastatų. Atsakovui J. K. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 71/84 dalis žemės sklypo ir 71/84 dalis aukščiau nurodytų pastatų. Trečiajam asmeniui A. R. priklauso 1/14 dalis žemės sklypo ir 1/14 dalis aukščiau nurodytų pastatų. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, atsakovams bendrai priklauso absoliučiai didžiausia tiek statinių, tiek žemės sklypo dalis. Kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo atsisako parduoti atsakovams jiems priklausančias žemės sklypo ir pastatų dalis, todėl atsakovai teikia patikslintą priešieškinį teismui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas J. K. R. iki santuokos (( - )) sudarymo visą laiką gyveno kartu su tėvais, vėliau dirbo Alytaus mieste, tačiau visus savaitgalius, šventines dienas ir atostogų laikotarpius atsakovas leido tėviškėje, padėjo tėvams puoselėti ir prižiūrėti ūkį. 1988 metais mirus motinai M. R., tėvui vis sunkiau buvo vienam prižiūrėti ūkį, todėl atsakovas ten gyvendavo dažniau ir darbo dienomis, iš kur važinėdavo į darbą. Nuo 1991 metų atsakovas tėviškėje gyveno nuolat, nes A. R. sveikata vis prastėjo, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, kuo iki tėvo mirties rūpinosi atsakovai. Tėvui A. R. esant gyvam, šis testamentu ketino tėviškę palikti sūnui J. K. R.. Kiti vaikai su tokia tėvo valia sutiko, nes patys jokio intereso gyventi ir dirbti tėviškėje neturėjo. Tačiau A. R. sudaryti testamento nespėjo, ( - ) mirė. Visą palikėjo A. R. turtą po jo mirties paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą paveldėjo vaikai, vaikaičiai. Palikėjo vaikai ir vienas vaikaitis, gerbdami A. R. valią, paveldėto turto dalis perleido atsakovams. Atsižvelgiant į pastatų prigimtį, ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančią dalį tuose pastatuose, turtas nėra dalus ir turto padalijimas natūra nėra įmanomas. Atsakovams naudotis pastatais bendrai su ieškovu ir trečiuoju asmeniu nėra galimybių, kadangi ieškovui priklauso tik 1/42 dalis kiekviename statinyje, o trečiajam asmeniui priklauso tik 1/14 dalis kiekviename statinyje. Esminiai gerinti pastatų būklę, esamoje situacijoje nėra racionalu, kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo prie pastatų pagerinimo darbų neprisideda, o tvarkyti statinius tik atsakovų lėšomis būtų neteisinga, nes taip būtų pagerintos kitų bendraturčių turto dalys atsakovų sąskaita. Tokia neapibrėžta situacija jau tęsiasi ilgą laiką, kas atsakovams trukdo realizuoti savo teises į turtą. Daugelis ūkinių pastatų ir senas gyvenamasis namas yra avarinės būklės, statiniai yra išsidėstę nedideliais atstumais vienas nuo kito, koncentruoti nedideliame žemės sklypo plote, bendro žemės sklypo ploto atžvilgiu. Atsakovai sodyboje gyvena nuo 1991 metų, sodybą prižiūri ir ją puoselėja, atitinkamai su ja siejo ir sieja ateities lūkesčius. Atsakovai siekia išlaikyti sodybą kaip vientisą nedalomą objektą, neskaidant jo į atskirus turtinius vienetus ir nedidinant savininkų skaičiaus namų valdoje, kadangi bet koks papildomų savininkų atsiradimas susiaurins atsakovų galimybės įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Bendra pastatų vidutinė rinkos vertė yra 7645,00 Eur, atitinkamai ieškovui G. Š. priklausančių pastatų 1/42 dalies vertė 182,02 Eur. (7645:42=182,02), trečiajam asmeniui A. R. priklausančių pastatų 1/14 dalies vertė 546,07 Eur (7645:14=546,07). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įtvirtintą teisinį reguliavimą, bendraturčių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įgyvendinant atsakovų kaip bendraturčių teises į savo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams priteistina natūra: ieškovui priklausančios 1/42 pastatų dalys, ieškovui už jam priklausančią pastatų 1/42 dalį iš atsakovų priteisiant 182,02 Eur piniginę kompensaciją; trečiajam asmeniui priklausančios 1/14 pastatų dalys, trečiajam asmeniui už jam priklausančią pastatų 1/14 dalį iš atsakovų priteisiant 546,07 Eur piniginę kompensaciją. Bendro turto atidalijimas, atsakovams priteisiant ieškovui priklausančią 1/42 dalį pastatų, trečiajam asmeniui priklausančią 1/14 dalį pastatų yra siejamas su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Tiek atsakovai, tiek ieškovas ir trečiasis asmuo sutinka su ieškovo pateiktomis nekilnojamojo turto nustatytomis vertėmis, ginčo dėl to nėra. Ieškovo pateiktos VĮ Registrų centro nustatytos pastatų rinkos vertės, iš esmės atitinka realią turto vertę. Atsakovai mano, kad jų siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias šalims bei atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidų konfliktinei situacijai. Kadangi sutarimo tarp ieškovo ir atsakovų, atsakovų ir trečiojo asmens dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo nėra, ši tvarka nustatytina teismo tvarka. Atsakovai savo lėšomis parengė 5.4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis numeris ( - ) Ūdrijos k. v., adresu ( - )., naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriuo išskirta žemės sklypo dalis, kuria naudosis ieškovas G. Š., atsakovai ir trečiasis asmuo A. R. bei kuria žemės sklypo dalimi kaip įvažiavimu naudosis bendrai visi bendraturčiai. Pagal parengtą planą: ieškovas G. Š. individualiai naudotųsi 0,1222 ha ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,B“; trečiasis asmuo A. R. individualiai naudotųsi 0,3793 ha ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,A“; atsakovai S. R. ir J. K. R. naudotųsi bendrai 4.8729 ha ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,C“; 0,0256 ha ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu ,,D“ naudotųsi visi bendraturčiai, kadangi visiems be išimties bendraturčiams, kad patekti į žemės sklypus reikalingas bendras kelias. Atsakovų teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriumi, žemės sklypo išorinės ribos atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypo ribas, o ieškovui G. Š., trečiajam asmeniui A. R. naudojimui išskirtos žemės sklypo dalys suformuotos atsižvelgiant į bendro žemės sklypo reljefo ypatumus, naudingumo balus ir kitus kriterijus, kad nebūtų pažeisti nei ieškovo nei trečiojo asmens interesai. Atsakovai mano, kad atsižvelgiant į turto vertę, ieškovo ir trečiojo asmens dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurios yra neproporcingai mažos, atsakovų daliai ir kitas aplinkybes, teisinga būtų vienai šaliai atidalyti pastatus, kitai šaliai visą likusį turtą įpareigojant ją išmokėti piniginę kompensaciją. Atsakovai su ieškovu ir trečiuoju asmeniu naudojo galimybes surasti kompromisinį būdą dėl turto atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kad būtų pasiektas optimalus variantas, tačiau derybose šalims priimtinas variantas nebuvo surastas. Būtina pažymėti tai, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus, ieškovui priskirtini statiniai yra prastos būklės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 ,,Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį. Pagal reglamentą ieškovo ir trečiojo asmens prašomų jiems atidalinti statinių gyvavimo trukmė pasibaigusi. Atsakovai prašo patikslintą priešieškinį tenkinti, ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti (t. 3, b. l. 21-28).

17Atsakovas J. K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo kalbėjo, jog sodyboje nori padaryti turizmą, siekia gauti pinigų iš valstybės. Ieškovas sodyboje niekada nesilankė, trečiasis asmuo girtuokliauja, namas, kurio dalies jis nori supuvęs. Atsakovui giminė padovanojo savo dalis, o jie pavydi. Tėvas leido jam statyti namą, džiaugėsi tuo. Iki kol sukūrė šeimas visi vaikai gyveno sodyboje. Tačiau jis vienintelis padėjo tėvams, įvedė vandentiekį. Tėvas sakė, kas jį žiūrės, tam atiteks namai, testamento neparašė. Kaip tėvas sakė, kad jam paliks viską, daug kas girdėjo (t. 4, b. l. 104).

18Atsakovo J. K. R. atstovas pagal įgaliojimą V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad senam namui nuimtas šiukšlių mokestis, nes jame niekas negyvena. Trečiasis asmuo pasakė, kad nori savo dalį atstatyti ir tada parduoti. Sudegė trečiojo asmens namas, žmogui didelė nelaimė, kaltino ir atsakovus, tačiau tai netiesa. Galima pastatyti namą naujai, vietoje sudegusio. Sename name nėra krosnies, dalies langų. Atsakovai seno namo paskirtį norėjo pakeisti į ūkinio pastato. Kol dar stovi tegul stovi, kaip sandėliui patogumų nereikia. Atsakovai renovuoti namo neketina, pagal reglamentą jis sunykęs. Atsakovai negali įteisinti savo naujai pastatyto gyvenamojo namo, kadangi pagal įstatymą, kai dviejų namų tame pačiame sklype įteisinti negalima. Ūkiniai pastatai, svirnas ir ūkinis pastatas yra vienas, jo pusė sugriuvę, atstatyti nėra tikslo, pastatas yra atgyvenęs, kiti pastatai kol stovi, tol stovi, jų renovuoti taip pat neketina. Senelis numirė 96 metų, tris metus jį sergantį slaugė. Trečiasis asmuo senelio neslaugė. Iki tol senelis gyveno sename name, po to pas sūnų Antaną, tada jį atvežė atsakovams, kurie slaugėm senelį iki mirties. Senelis viską tvarkydavo su atsakovu, jo valia buvo, kad atsakovai gyventų su seneliu kaime. Senelis nenorėjo išvažiuoti iš tėviškės. Kai senelis numirė, atsakovas gyveno kaime, trečiajam asmeniui atrodė, kad atsakovas viską užvaldė. Nežino, kodėl senelis neparašė testamento. Atsakovai nieko neatima, kas priklauso gera valia atiduoda, atiduoda geriausią žemę. Namą statė ant šio sklypo, nes yra meilė tėviškei, dirbo joje. Senelis leido statyti namą (t. 4 b. l. 104).

19Atsakovė S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kol dar jie gyveno mieste, o tėvai kaime, vyras važiuodavo į kaimą ir tik jis padėdavo tėvams. Tėvai jį labai mylėjo, ji irgi važiuodavo į kaimą padėti. Kai vyro tėvą reikėjo prižiūrėti, visi džiaugėsi, kad prižiūri atsakovai, niekas jo nenorėjo prižiūrėti. Tėvas sakydavo, kas jį prižiūrės, tam viskas liks. Trečiasis asmuo gyvena kitur, ten šulinį išsikasė, laiko paukščius, jis labai gėrė, laksto su kirviu, gąsdina. Tada atsakovai kviečia policiją, ir atsakovas, ir trečiasis asmuo nervuoti, ji neleidžia jiems muštis. Jei A. R. pareis į kiemą, atsakovams bus blogai, jie negalės gyventi. Atsakovai nori atiduoti dalis pagal įstatymą. Konfliktai kilo nuo tada, kai broliai ir seserys padovanojo atsakovui savo paveldėtas turto dalis. Šiuo metu A. R. nekonfliktuoja, atsakovai ramūs, jis neateina, negąsdina. Netiesa, kad A. R. parvažiuodavo į gimtinę kasdien ir padėdavo, jis tik žvejodavo. Atsakovai liko be sveikatos, vyras labai nervuotas per tai, kad ramybės nėra, jie A. R. bijo. Atsakovas buvo gydytas psichiatrų, gulėjo ligoninėje, kai susinervuoja, būna piktas. Jie negali viename kieme gyventi (t. 4 b. l. 104-105).

20Atsakovų S. R. ir J. K. R. atstovas advokatas Laimius Platūkis prašė patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienas iš kriterijų atidalijimo atveju yra nusistovėjusi tvarka tarp bendraturčių. Jeigu žiūrėti sąsajas su konkrečia vietove, tai atsakovų yra artimos, jie su ta vietove yra susigyvenę, praleidę didžiąją gyvenimo dalį, kai tuo tarpu ieškovas su ta vieta nėra susigyvenęs, tai yra jo užgaida. Trečiojo asmens interesas šioje vietoje akivaizdus, kad greičiau atsidalintų, įvertintų turto dalį ir spręstų klausimą dėl turto pardavimo. Interesų ir jų ryšio su vietove nėra. Šios aplinkybės yra svarbios. Ieškovo reikalavimas yra toks, kad atsiras verslas, bet atsakovų santykis yra šeimos interesų tenkinimui skirtas valdomas turtas. Trečiųjų asmenų interesas yra sportinio intereso klausimai. Galimybė verslui plėtotis iš tikrųjų yra. Atstačius du ūkinius pastatus, atsiranda galimybė švęsti, šios paslaugos populiarios. Atsakovams, ar pastatas būtų giminių susitikimams, ar viešos paskirties, įvertinus statinių išsidėstymą, bus nepakantu. Atstumas tarp jų gyvenamojo namo ir rekonstruotino statinio, gaunasi 14-15 metrų. Pastatų koncentracija labai didelė. Bet koks atsiradimas tame žemės sklype kelių savininkų būtų neteisingas ir nelogiškas, įvertinus, kad aplink ginčo sodybą yra begalė laisvos žemės. Ieškovo privatumo suvokimas per atidalijimo prizmę, tačiau kasacinio teismo praktikoje privatumas įvardijimas kitaip. Privatumas tai klausimas, ar po atsakovų langais nebus šiugždesio. Įvertinus atsakovų garbų amžių, privatumas nebus užtikrintas. Pagal atsakovų sveikatos būklę, kieme esant trims šeimininkams, galima tik įsivaizduoti kuo tai baigtųsi. Ne mažiau svarbus argumentas yra sodybos vientisumo klausimas. Sodyba bus sudarkyta, joje atsiranda trys šeimininkai, vientisumo nebelieka. Įvertinus mentalitetą, atsakovai jaučia sentimentus sodui, kuris daugelį metų buvo puoselėtas, prižiūrėtas. Jeigu žiūrėtume ieškinio reikalavimą, tai sodybos sodas bus sujaukiamas. Atsakovai vertina, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka reikalavimų. Vadovaujamės LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 8 punkte esančiu apibrėžimu. Lyginant atsakovų ir ieškovo planus, matyti, kad atsiranda intarpas, siauras ruožas, po juo atsiranda kitas savininkas, trečiasis asmuo. Sklypas apskritai nėra didelis, tai atsiranda žemės tarpas, kuris nėra nei naudmena, nei paarsi, nei sėsi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienas iš pamatinių principų yra tas, kad turi būti siekiama maksimaliai užkirsti kelią ginčams ateityje. Šioje byloje šiandien situacija tokia, kad tarp šalių draugiškų santykių nėra, teismo sprendimas, tenkinantis ieškinį, santykiuose įkals pleištą. Kokios bus perspektyvos, galima tik prognozuoti. Geros kaimynystės santykis tarp ieškovo ir atsakovų iš principo negalimas. Žiūrint į santykius tarp atsakovų ir trečiojo asmens, tai gera kaimynystė iš principo negalima. Jeigu teismas tenkintų trečiojo asmens ieškinį, kiltų konfliktai. Tarp šalių pakantumo nėra, kompromisai negalimi. Tai dar vienas iš argumentų. Ieškovo pozicija dėl kelio, jo paskaičiavimas pagal proporcijas valdomo žemės sklypo netikslus. Šiuo atveju turėtų būti taikomas principas, kad kelio dalys turėtų būti lygios. Dėl važinėjimo intensyvumo, tai yra subjektyvus veiksnys, negalima nustatyti keliui apkrovų, galima daryti tik prielaidas. Atsakovai naudoja kelią savo asmeninių poreikių tenkinimui. Įvertinus atsakovų amžių, jie nevairuoja, intensyvumas apsiribotų tuo, kad atsakovų sūnus važinėja pas tėvus. Atsakovų reikalavimas teisingesnis ir logiškesnis, tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens dalys nekilnojamojo turto dalyje yra pernelyg mažos. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nei stengėsi, nei prižiūrėjo, nei jiems buvo aktuali sodyba. Ieškovas nuosavybės teisėmis valdo turtą ( - ) kaime ir ( - ) mokyklą. Jos perimetras apie 700 kvadratinių metrų, suburti giminę gali toje vietoje. Pagal trečiojo asmens reikalavimą dalijame pastatą, kuris nefunkcionalus, avarinės būklės, bet koks jo atstatymas, renovavimas yra brangus. Sąnaudos tam bus gerokai didesnės negu nupirkti analogišką sodybą. Atsakovų atidalijimo būdas toks, kad dalis, priklausanti trečiajam asmeniui, atitenka atsakovams, o jie sumoka kompensaciją. Atsakovai linkę sumokėti dvigubai didesnę sumą ir tokiu būdu prisidėti prie namelio atstatymo vietoje to, kuris yra sudegęs. Pagal trečiojo asmens reikalavimą, jam atitektų dalis, kuri trimis kartais būtų mažesnė nei atsakovams atitenkanti. Kiekvienas iš bendraturčių yra atsakingas už gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų stovį. Kuomet gyvenamasis namas yra tokios būklės, išlaidos namo rekonstrukcijai būtų neadekvačios, atsakovai prie rekonstrukcijos turėtų prisidėti du kartus daugiau. Atsakovai neturi piniginių lėšų, tokių darbų darymas būtų neprotingas. Atidalijamo namo turi būti apibrėžta gyvenamoji namo zona ir atitinkamai priskirta atitinkama dalis trečiajam asmeniui, ir atitinkamai dalis atsakovams. Dėl ko gaunasi kirvio principas, kuomet žemės sklypas kerta statinio vidų. Teismas turi atsižvelgti į situaciją, kokia yra ne šiai dienai, bet kokia bus ateityje. Toks padalinimo būdas negalimas pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimą Nr. 534, 20 punktą (t. 4 b. l. 167).

21Trečiasis asmuo A. R. patikslintu ieškiniu prašo:

221. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ( - )., A. R. nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Tai yra gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės atidalinti į du atskirus turtinius vienetus, pagal pateiktą UAB “ Archiplius” architektės V. M. 2017 m. projektą Nr. 17/08-01, kuriuo siekiama pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , paskirtį iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus, t. y. butus: ( - ) bendras plotas 105,23 m2. Butui priklauso 7 patalpos (žymėjimas nuo 1-1 iki 1-7); ( - )., bendras plotas 48,53 m2. Butui priklauso 3 patalpos (žymėjimas nuo 2-1 iki 2-3). Butą ( - ) bendras plotas 48,53 m2, plane pažymėtą indeksu nuo 2-1 iki 2-3, paskirti asmenine nuosavybe trečiajam asmeniui A. R.. Butą ( - )., bendras plotas 105,23 m2, plane pažymėtą indeksu nuo 1-1 iki 1-7, paskirti asmenine nuosavybe atsakovams S. R. ir J. K. R..

232. Trečiasis asmuo A. R. kaip kompensaciją už tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį nei jam priklauso, atsisako jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų 1/14 dalies: ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovo G. Š. ir atsakovų S. R. ir K. R. naudai.

243. Priteisti iš A. R. už tenkančią didesnę turto dalį nei jam priklauso, piniginę kompensaciją 900,00 Eur ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R.: G. Š. - 19,35 Eur; atsakovams J. K. R. ir S. R. - 880,65 Eur.

254. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , ( - )., naudojimosi tvarką pagal UAB „Pasoda” 2017-10-09 parengtą projektą: trečiajam asmeniui A. R. priskirti naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos yra tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9; ieškovui G. Š. priskirti naudotis 0,1278 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribos yra tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18; atsakovams J. K. R. ir S. R. priskirti naudotis 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos yra tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8;

265. Nustatyti, kad bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo, t. y. 0,0318 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu B.

276. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 84-87).

28Trečiasis asmuo A. R. patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - ) Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. ( - ) , nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. ( - ) , ieškovui G. Š., atsakovams S. R. ir J. K. R., trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) , ( - )., priklauso pastatai: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Bendra pastatų vidutinė rinkos vertė yra 7645,00 Eur. Trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/14 dalis minėto žemės sklypo ir 1/14 dalis, kurios vidutinė rinkos vertė 546,09 Eur, minėtų pastatų. Trečiasis asmuo siekia pakeisti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - )., paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą ir atidalinti šį pakeistos paskirties pastatą į du atskirus turtinius vienetus - butus. Trečiasis asmuo A. R. savo lėšomis parengė gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , projektą Nr. 17/08-01 „Vienbučio gyvenamojo namo ( - )., paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą ir atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus“. Pagal pateiktą projektą būtų atidalijama: ( - )., bendras plotas 105,23 m2. Butui priklauso 7 patalpos (žymėjimas nuo 1-1 iki 1-7); ( - ) bendras plotas 48,53 m2. Butui priklauso 3 patalpos (žymėjimas nuo 2-1 iki 2-3). Trečiasis asmuo siekia nuosavybės teise įgyti patalpas, aukščiau paminėtame UAB „Archiplius“ parengtame projekte, nurodytas indeksu nuo 2-1 iki 2-3, plotas 48,53 m2, ( - ). Trečiajam asmeniui gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ) , priklauso 11,02 kvadratinio metro. Trečiasis asmuo mano, kad būtų teisinga, jog kaip kompensacija už pageidaujamą gauti nuosavybės teise ieškovų ir atsakovų gyvenamojo namo didesnę 37,51 m2 ploto dalį nei priklauso trečiajam asmeniui, ieškovui ir atsakovams atitektų trečiajam asmeniui priklausančios nuosavybės teise dalys nurodytų ūkinių statinių: ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , garažas , unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , šiltnamis, unikalus Nr. ( - ) , kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) . Tokiu atveju aukščiau išvardintuose pastatuose trečiojo asmens A. R. bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų. Trečiasis asmuo A. R. už prašomą vieno buto gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą ir atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus - butus, kai atidalijus į atskirus du turtinius vienetus pagal pateiktą projektą jam atiteks 48,53 m2, 1440,37 Eur = 48,53 x 29,68 m2 vertės turtas, o visuose kituose pastatuose trečiojo asmens A. R. bendroji dalinės nuosavybės teisė pasibaigtų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui A. R. asmeninėn nuosavybėn atitektų 1440,37 Eur vertės turtas, o jam priklausančios 1/14 dalies bendra vertė yra 546,07 Eur iš jo bendraturčiams priteistina 894,30 Eur = l440,37-546,07 dydžio kompensacija, kurią trečiasis asmuo savo iniciatyva padidina iki 900,00 Eur. Toks atidalinimo būdas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir tokiu būdu atidalijus gyvenamąjį namą į du atskirus vienetus, į du atskirus butus gyvenamajam namui nėra daroma žala ir jį bus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Trečiasis asmuo A. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu ( - )., todėl nesutinka su atsakovų išdėstytu reikalavimu, kad už jam priklausančią 1/14 dalį pastatų būtų išmokėta piniginė kompensacija. Sutikus su atsakovų reikalavimu, trečiasis asmuo liktų be gyvenamo būsto, nes tai vienintelis jo nuosavybės teise turimas gyvenamasis būstas. A. R. name naudojasi kambariu, kurį tinkamai prižiūri, juo rūpinasi. Šalia ginčo objekto - gyvenamojo namo trečiasis asmuo nuosavybės teise turi jam priklausantį žemės sklypą, kuriame augina daržoves, laiko paukščius, todėl netekus gyvenamojo ploto būtų labai suvaržytos jo teisės (neturėtų kur pailsėti, pavalgyti, nakvoti). Neturėtų galimybės padėti savo šeimai prasimaitinti. Tai paveiktų jo psichologinę būseną, nes jis labai prisirišęs prie gimtinės. Aukščiau paminėtame trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo gyvenamasis namas, kuris sudegė ir iš naujo atstatyti gyvenamąjį namą trečiasis asmuo neturi finansinių galimybių. Pagal parengtą projektą gyvenamajame name yra suformuojami du atskiri turtiniai vienetai - butai. Atidalijimas nepareikalaus iš ieškovo ir atsakovų nei finansinių, nei darbo ar kokių kitų sąnaudų. Pastato atidalijimas pagal siūlomą variantą nepadarys jokios žalos nei pastatui, nei kitiems bendraturčiams. Trečiasis asmuo mano, kad toks jo siūlomas gyvenamojo namo performavimas į du atskirus turtinius vienetus - butus yra naudingas visoms šalims ir nepažeistų kitų bendraturčių interesų ir teisių. Trečiasis asmuo A. R. pagal UAB „Pasoda” 2017-10-09 parengtą jam priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos 5,4000 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - )., projektą individualiai naudotųsi 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D. Pagal parengtą planą žemės sklypo dalis 0,3834 ha individualiam A. R. naudojimui atitektų po trečiajam asmeniui suformuotu atskiru turtiniu vienetu - butu, gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) . Ieškovui G. Š. individualiam naudojimui formuojama 0,1278 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A. Atsakovams S. R. ir J. K. R. individualiam naudojimui formuojama 4,8570 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu C. Bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo, t. y. 0,0318 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu B (savininkams tenkanti dalis paskaičiuota pagal nuosavybės teise valdomų dalių proporciją). Trečiojo asmens teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas atitinka teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Trečiojo asmens A. R. ir ieškovo G. Š. interesai dėl žemės sklypo naudojimo sutampa, trečiasis asmuo nepretenduoja į tą žemės sklypo dalį, kurią pageidauja naudoti ieškovas G. Š.. Trečiojo asmens teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, trečiajam asmeniui prašoma paskirti naudotis realioji žemės sklypo dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Trečiasis asmuo prašo visiškai tenkinti jo patikslintą ieškinį, atsakovų priešieškinį atmesti, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams neprieštarauja (t. 4 b. l. 79-87).

29Trečiasis asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neturi kur gyventi, pas žmoną bute gyvena šeši asmenys, butas ne jos. Name stovi sofa, kiti baldai. Kai atsidalins, turtas bus jo, gal nebus konfliktų. Mama prie jo patyrė insultą, nuvežė ją į ligoninę. Mamai padėdavo ūkio darbuose, prisidėjo prie namo išlaikymo. Sutvarkyti seną namą pinigų ir darbo reikia mažiau negu statyti naują. Jeigu jam atitektų dalis namo, suremontuotų ir gyventų (t. 4 b. l. 105).

30Trečiojo asmens atstovė pagal įgaliojimą V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai nenori nieko trečiajam asmeniui duoti. Kai trečiasis asmuo atsisakė atiduoti namo dalį, pradėjo šmeižti. Atsakovai ardė jo turtą, darė nuostolius, paskui stebisi, kad A. R. supyksta neiškentęs. Atsakovai prašė jiems padovanoti paveldėtą turtą, sakė suvažiuosit visi, būsit laukiami. Dabar nenori, kad kas nors atvažiuotų. Apgavo visus, iš savanaudiškų paskatų nori užvaldyti sodybą. Niekas nesidomi priežastimi, trečiasis asmuo ginasi, nes buvo šmeižiamas. Trečiojo asmens atidalijimo būdas pats logiškiausias, nesiekia bendrų plotų, pačiam kampe. Atsakovai tėvus labai prastai žiūrėjo, tėvas buvo užrakintas, jiems buvo svarbu turtas. Per tiek laiko jiems tėvas būtų užrašęs turtą, jei būtų laimingas. Jeigu turtas būtų atidalintas, būtų apibrėžtos ribos, nebūtų konfliktų, trečiasis asmuo gal tvorą atsitvertume (t. 4 b. l. 105-106).

31Trečiojo asmens atstovas advokatas Virginijus Batulevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiajam asmeniui priklauso 1/14 dalis viso turto. Daikto dalumas galimas, prašo vienbutį gyvenamą namą atidalinti į du atskirus butus. Namo dalį, kurią prašo trečiajam asmeniui priteisti, atskyrus sieną, pasidarius atskirą įėjimą, galima naudoti kaip gyvenamą namą. Tai nepažeistų nei ieškovo, nei atsakovų interesų. Namą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovų atstovas aiškino, kad namas senas, konstrukcijos ilgai nelaikys, tai yra tik jų nuomonė. Namas yra visada remontuojamas, nesvarbu, kiek jam metų. Trečiojo asmens naudojama namo dalis yra tvarkinga, prižiūrima. Atsakovai suinteresuoti, kad namas būtų blogesnės išvaizdos, suinteresuoti, kad namo neliktų, nes jie pasistatė kitą gyvenamą namą, tik negali jo įteisinti. Atsakovai pastatė, neatsiklausė bendrasavininkų. Trečiasis asmuo nori jo prašomos dalies, nes jis turėjo šalia sklype pasistatęs gyvenamą namą, jeigu jis nebūtų sudegęs, nekiltų šio klausimo. Tačiau trečiojo asmens namas sudegė ir iškilo būtinybė. Trečiasis asmuo gali savo galiomis sutvarkyti savo namo dalį. Atsakovo atstovas remiasi tuo, kad turi remontuoti bendrai, šiuo atveju tai negalioja, nes prašo vienbučio paskirtį pakeisti į dviejų butų. Atsakovai sako, kad namas įtrauktas į avarinių namų sąrašą. Seniūnui nesuteiktos tokios galios parašyti pažymą. Nemano, kad tai yra teisinis įrodymas ir tuo galima remtis. Turtas yra dalus, nepriklausomai nuo dalies, kuri priklauso trečiajam asmeniui, tačiau kasacinis teismas pasisakęs, kad reikia spręsti nuo to, kokia dalis yra gyvenamajame name. Už tą dalį trečiasis asmuo numatęs kompensaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad piniginė kompensacija galima, kai sutinka šalis. Trečiasis asmuo nesutinka, jis yra ne jauno amžiaus, jam paprasčiau iš lėto susitvarkyti namo dalį, kurią prašo atidalinti. Atsakovai sako, kad jiems brangus namas, pastatai. Namas, sodas, ir žemė tokia pat brangi ir trečiajam asmeniui, jis ten užaugęs. Atsakovų atstovas pradėjo ieškoti nesugyvenamumo principo, tačiau tai buvo prieš daug metų. Šiuo metu konfliktų nevyksta. Jeigu namas būtų atidalijamas į du atskirus butus, toks atidalijimas apgintų trečiojo asmens interesus. Pas trečiąjį asmenį yra atskirai įvesta elektra, dėl to nebus konflikto. Mano, kad turto atidalijimas natūra galimas, nebus padaryta žala gyvenamajam namui, nes jis toliau galės būti naudojamas pagal paskirtį. Trečiasis asmuo susitvarkys gyvenamojo namo dalį, kurią galima priskirti (t. 4 b. l. 168).

32Ieškovo G. Š. patikslintas ieškinys tenkinamas.

33Atsakovų S. R. ir J. K. R. patikslintas priešieškinis atmetamas.

34Trečiojo asmens A. R. patikslintas ieškinys tenkinamas.

35Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šalys paveldėjo savo mirusio tėvo ir senelio nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei jame esančius statinius. Ieškovui G. Š. priklauso 1/42 dalis žemės sklypo ir 1/42 dalis pastatų, atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5/84 dalis žemės sklypo ir 5/84 dalis pastatų, atsakovui J. K. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 71/84 dalis žemės sklypo ir 71/84 dalis pastatų, trečiajam asmeniui A. R. priklauso 1/14 dalis žemės sklypo ir 1/14 dalis pastatų (t. 1 b. l. 10-11, 13-18). Mirusysis A. R. testamento nepaliko, todėl įpėdiniai palikimą priėmė pagal įstatymą. Dalis paveldėtojų savo paveldėtas turto dalis padovanojo atsakovui, įvykdė mainų, pirkimo – pardavimo sandorius (t. 1 b. l. 72-74, 75-77, 78-80, 81-83, 84-85, 86-88, 89-99). Atsakovo brolis trečiasis asmuo A. R. ir sūnėnas ieškovas G. Š. nesutiko perleisti atsakovui J. K. R. jiems priklausančių turto dalių ir siekia atidalinti pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką.

36Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

37Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

38Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų, suformuotos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimą visų pirma turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

39Taip pat įstatymų nedraudžiamas ir mišrus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

40Tarp ieškovo G. Š. ir trečiojo asmens A. R. ginčo dėl statinių atidalijimo nėra, jų interesai sutampa. Atsakovai nesutinka su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais, jų nuomone, visi pastatai natūra turi atitekti atsakovams, ieškovui ir trečiajam asmeniui išmokant kompensacijas. Atsakovai savo poziciją grindžia tuo, kad neva prieš mirdamas A. R. pažadėjo, jog visas turtas atiteks atsakovui, atsakovams priklauso ženkliai didesnė turto dalis negu ieškovui ir trečiajam asmeniui, turtas nedalus, atidalijus statinius bus pažeistas sodybos vientisumas, atsakovai praras privatumą, šalys dėl savo konfliktiškų santykių negali gyventi kaimynystėje.

41Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui priklauso tam tikros dalys visuose pastatuose, dėl ko, teismo nuomone, esant tokiai neapibrėžtai situacijai jų disponavimas neįmanomas. Ieškovas G. Š. prašo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinti ieškovui G. Š. asmeninėn nuosavybėn atidalijant ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės ir prie jo prijungtą ūkinį pastatą 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, viso 57,89 m2, 240,00 Eur vertės. Visuose kituose pastatuose ieškovo G. Š. bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigtų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui G. Š. asmeninėn nuosavybėn atitektų 240,00 Eur vertės turtas, o jam priklausančios 1/42 dalies bendra vertė yra 182,02 Eur, iš jo bendraturčiams priteistina 57,98 Eur kompensacija, kurią ieškovas savo iniciatyva padidina iki 100,00 Eur.

42Atitinkamai trečiasis asmuo A. R. prašo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, atidalinti į du atskirus turtinius vienetus, pagal pateiktą UAB „Archiplius” projektą Nr. 17/08-01, kuriuo siekiama pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , paskirtį iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus, t. y. du butus: ( - ) bendras plotas 105,23 m2, butui priklausytų 7 patalpos, pažymėtos nuo 1-1 iki 1-7 bei ( - )., bendras plotas 48,53 m2, butui priklausytų 3 patalpos, pažymėtos nuo 2-1 iki 2-3. Butą ( - ), paskiriant trečiojo asmens A. R. asmenine nuosavybe. Butą ( - ), paskiriant atsakovų S. R. ir J. K. R. asmenine nuosavybe. Trečiasis asmuo A. R., kaip kompensaciją už tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį nei jam priklauso, atsisakytų jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 1/14 dalies visuose ūkiniuose pastatuose ieškovo G. Š. bei atsakovų S. R. ir K. R. naudai. Taip pat trečiasis asmuo už tenkančią didesnę turto dalį nei jam priklauso, išmokėtų 900,00 Eur piniginę kompensaciją atitinkamai pagal priklausančias dalis, ieškovui G. Š. - 19,35 Eur, atsakovams S. R. ir J. K. R. - 880,65 Eur.

43Teismo vertinimu, tai teisingiausias mišrus atidalijimo būdas, ieškovui ir trečiajam asmeniui, pasitraukiant į tolimiausius gyvenamosios valdos kraštus bei užimant statinius, jų dalis adekvačiai atitinkančias jiems pagal įstatymą priklausančio turto dalis, už tam tikrus dalių neatitikimus išmokant kompensacijas. Teismas įvertinęs ieškovo bei trečiojo asmens pateiktus planus (t. 4 b. l. 78, 88), paskaičiavimus (t. 4 b. l. 95), tai kokiu būdu jie siekia išspręsti įsisenėjusią problemą, apžiūrėjęs statinius vietoje, jų išsidėstymą namų valdoje, daro išvadą, kad šiuo atveju įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį. Dėl ko teismas atmeta atsakovų teiginį, jog turto atidalinti natūra nėra galimybės. Atsakovų tvirtinama aplinkybė, jog visas turtas turėjo atitekti atsakovui, nes dar būdamas gyvas A. R. žadėjo gimtinę palikti sūnui J. K. R., nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog šiai dienai turtas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui, nei vienos iš šalių nuosavybės teisė nėra nuginčyta. Todėl atsakovų argumentas, jog turtas jiems buvo pažadėtas, atmetamas kaip nepagrįstas, neturintis teisinės reikšmės. Atsakovų nuomone, kadangi jiems priklauso didesnė turto dalis, todėl tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nuosavybės dalys taip pat turėtų natūra atitekti atsakovams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mirusysis A. R. turėjo dvylika vaikų. Kaip tvirtina patys atsakovai, visą palikėjo turtą po jo mirties paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą paveldėjo vaikai ir vaikaičiai (t. 1 b. l. 58-59). Tai reiškia, kad visi paveldėtojai lygiomis teisėmis paveldėjo jiems pagal įstatymą priklausančias dalis, nei daugiau, nei mažiau. Atsakovas J. K. R. tapo didesnės turto dalies savininku, paveldėtojams perleidus savo turto dalis atsakovui. Tačiau, teismo nuomone, faktas, jog dalis paveldėtojų perleido savo nuosavybės teises atsakovui, nesudaro teisinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovas bei trečiasis asmuo taip pat privalo atsisakyti savo nuosavybės natūra atsakovų naudai. Atsakovai tvirtina, kad J. K. R. seniai gyvena sodyboje, ja visą laiką rūpinosi, myli savo tėviškę. Tačiau tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui tai yra senolio ir tėvo žemė. Visas šalis su sodyba sieja istorija, giminystės ryšiai, J. K. R., A. R. bei G. Š. motina augo ir kurį laiką gyveno ginčo sodyboje. Todėl, teismo nuomone, šis turtas įgytas vienodomis teisėmis bei jo nepraradimo moralinė svarba vienoda visoms šalims.

44Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai.

45Atsakovai, žinojo, kad yra bendraturčiai, tačiau nusprendė jog jie turi daugiau teisių už kitus bendraturčius ginčo sodyboje, nesigilino į pasekmes, pasistatė kitą gyvenamąjį namą ginčo namų valdoje, kuris yra savavalinė statyba. Šį faktą patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-110-835/2013 (t. 4 b. l. 45-46). Tai, teismo nuomone, parodo, jog atsakovams nėra svarbios kitų bendraturčių teisės bei teisėti interesai. Atsakovų argumentai, kad namų valdoje esantis nekilnojamasis turtas natūra turi atitekti atsakovams, priešingu atveju būtų pažeistas sodybos vientisumas, atsakovai neteks privatumo, šalys konfliktuos, atmestini kaip nepagrįsti ir niekaip nepaneigiantys ieškovo ir trečiojo asmens teisių į jiems priklausančią nuosavybę. Apie privatumą ir galimus konfliktus atsakovai turėjo pagalvoti atlikdami vienasmeniškus ir savavališkus sprendimus ginčo sodyboje. Ieškovui prašomas atidalinti pastatas nuo atsakovų gyvenamojo namo atitolęs apie 16-17 metrų, ieškovas neketina statytis sau gyvenamojo namo ir ten gyventi. Ieškovo paaiškinimais, jo pagrindinis tikslas atkurti griūvantį ir išsaugoti senolių paveldą, pastatyti statinį vietoje esančio, kuriame retkarčiais galėtų susitikti giminės. Visus rekonstrukcijos darbus ketina atlikti savo lėšomis. Ieškovo atstovė paaiškino, kad niekur kitus, taip pat ir atsakovų siūlomame žemės sklype statybos neįmanomos, nebent įkuriant ūkininko ūkį, kas kainuoja nemažas investicijas. Tačiau net ir pastarąjį variantą realizuoti nėra fizinės galimybės, kadangi norint įkurti ūkininko ūkį, reikia turėti 50 arų žemės, kurių ieškovas neturi. Šias ieškovo atstovės nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas (t. 4 b. l. 159-160). Todėl, teismo vertinimu, ieškovo ketinimai nepažeidžia bendraturčių interesų. Atitinkamai ir trečiojo asmens prašoma atidalinti statinio dalis išsidėsčiusi priešingoje kiemo pusėje, pačiame namų valdos gale, nuo atsakovų gyvenamojo namo nutolusi apie 20 metrų atstumu. Trečiasis asmuo naudotųsi įėjimu ne iš kiemo pusės, visas rekonstrukcijas ketina atlikti savo lėšomis, turi atskirą elektros įvadą. Teismo nuomone, senąjį gyvenamąjį namą atidalijus į du atskirus butus, problemų neturėtų padaugėti dar ir dėl to, kad atsakovai savo dalimi neketina naudotis, jiems pastarasis statinys nereikalingas. Teismas apžiūrėjęs statinius vietoje - ginčo namų valdoje pastebėjo, kad statiniai apleisti, neprižiūrimi, būklė prasta. Atsakovo atstovas V. R. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad statinių jie netvarko, neprižiūri ir neketina nei rekonstruoti, nei investuoti lėšų į juos, senąjį namą, kol dar stovi, kartais naudoja kaip sandėlį. Faktą, kad atsakovams senasis gyvenamasis namas nereikalingas ir nenaudojamas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai Alytaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1063-179/2015 siekė pakeisti gyvenamojo namo paskirtį į pagalbinio ūkio paskirties pastatą be bendraturčių sutikimo, tačiau teismas šio atsakovų reikalavimo netenkino (t. 2 b. l. 95-97). Dėl to teismas daro išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens prašomas atidalijimo būdas nepažeis atsakovų interesų. Kuomet tarp šalių paaiškės jų nuosavybės dalys bei ribos, atsiras aiškumas, galbūt nebus priežasties konfliktuoti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovų ir trečiojo asmens santykiai nėra draugiški, tačiau rimti nesutarimai buvo gana seniai, paskutiniai įrodymai susiję su 2012 metais (t. 4 b. l. 59-71). Pati atsakovė S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R. šiuo metu nekonfliktuoja. Tiek atsakovė, tiek atsakovų atstovas advokatas Laimius Platūkis aiškino teismui, kad J. K. R. yra labai nervingas, turi psichikos sveikatos problemų ir dėl atsiradusios kaimynystės galima tik įsivaizduoti kuo viskas baigsis. Teismo vertinimu, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo sveikatos būkle ir imtis priemonių, kad nesudarytų neprognozuojamų, problemiškų situacijų aplinkiniams. Tai nėra argumentas sudarantis pagrindą bendraturčiams netekti nuosavybės natūra. Atsakovai kaip dar vieną iš argumentų nurodo dėl ko turėtų būtų atmesti ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimai, tai kad neliks sodybos vientisumo. Teismo nuomone, vientisumo išsaugojimas galėtų būti svarus argumentas, jeigu ginčo sodyba būtų saugomas kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros reikmėms. Tuomet galima būtų vertinti gyvenamojo namo bei jo priklausinių, kaip vientiso komplekso, istorinę svarbą. Šiuo atveju ginčo objektas yra fiziniams asmenims priklausanti, neturinti kultūrinės reikšmės, šalių tėvo ir senolio pastatyta sodyba, kurioje senasis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai apleisti, palikti likimo valiai. Be to, atsakovai namų valdoje pastatydami dar vieną gyvenamąjį namą (mūrinį), teismo nuomone, tam tikra prasme patys pažeidė senosios sodybos vientisumą. Atsakovai taip pat remiasi aplinkybe, kad statiniai yra avarinės būklės, pasibaigusi jų gyvavimo trukmė, savo argumentus grindžia Alytaus rajono savivaldybės administracijos Krokialaukio seniūnijos raštais (t. 2 b. l. 64, t. 4 b. l. 55) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 ,,Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Teismas apžiūrėjęs pastatus vietoje pastebėjo, kad pastatų būklė prasta, jie apleisti, neprižiūrėti. Tokias pačias faktines aplinkybes patvirtina ir Krokialaukio seniūnijos raštai, tačiau seniūnas nėra kompetetingas ekspertuoti nekilnojamojo turto – statinių būklę ir teikti objektyvią, neginčijamą išvadą. Į bylą nėra pateikta kompetentingo specialisto išvados, kuri paneigtų ieškovo ir trečiojo asmens galimybę remontuoti, rekonstruoti ar eksploatuoti statinius. Pirmiau atsakovų paminėto Reglamento tikslas – padėti statytojams (užsakovams), teritorijų planavimo organizatoriams bei teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, statinių projektuotojams, viešojo administravimo subjektams, dalyvaujantiems teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos veikloje, prognozuoti statinių gyvavimo trukmę jų normalaus naudojimo sąlygomis. Reglamentas taip pat taikomas statytojams (užsakovams) pasirenkant statybos produktus statiniui statyti, atsižvelgiant į jų pageidaujamą statinio gyvavimo trukmę. Reglamento priede nustatyta statinio gyvavimo trukme negali būti vadovaujamasi, jei statinys naudojamas pažeidžiant normalaus naudojimo sąlygas. Be to, Reglamentas negali būti taikomas statinių vidutinei rinkos ar statinių vidutinei statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti ir vertei sumažinti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002, 1, 2 punktai). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, teismo nuomone, šioje byloje, atsakovų pageidaujamu tikslu Reglamentas netaikytinas. Be to, teismo vertinimu, pastato (statinio) ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė kintantis reiškinys, kuris gali keistis priklausomai nuo jo naudojimo, nuo fizinio poveikio statiniui. Pastato, statinio, įrenginio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, per kurį pastatas, statinys ar įrenginys atitinka esminius statinio reikalavimus. Tik teoriškai apskaičiuoto pastato naudojimo trukmės termino pasibaigimas nėra teisinis pagrindas tvirtinti, kad statinys negali būti remontuojamas, rekonstruojamas ir naudojamas.

46Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, turi parinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, užtikrintų tolesnį turto naudojimo racionalumą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Tiek teismas, tiek ginčo šalys turi veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys). Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, teismas kritiškai įvertintino ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentus, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymų nuostatomis, suformuota kasacinio teismo praktika, teismo išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog ieškovo ir trečiojo asmens atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus.

47Kaip jau minėta šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir šioje byloje siekia, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams.

48Dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos tarp ieškovo ir trečiojo asmens ginčo nėra, jie žemės sklypus formuoja prie siekiamų atidalinti ir disponuoti statinių, jų pateikti planai ir naudojimosi tvarkos nustatymo siūlymai yra identiški. Atsakovai su ieškovo ir trečiojo asmens siūloma žemės sklypų naudojimo tvarka nesutinka. Teismas pirmiau konstatavo, jog ieškovo ir trečiojo asmens statinių atidalijimo planai techniškai įmanomi, racionalūs, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Teismas taip pat vertina, jog ieškovo ir trečiojo asmens siūloma žemės sklypų naudojimo tvarka yra protinga, praktiška, nepažeidžianti nei vienos iš šalių interesų, atitinkanti teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas kelias ir patekimas prie žemės sklype esančio elektros stulpo. Atsakovų atstovas teigia, kad trečiojo asmens planas yra ydingas, kadangi trečiajam asmeniui priskirtina naudotis žemės sklypo riba kerta statinį. Teismas atmeta šį atstovo argumentą kaip nepagrįstą, tuo atveju jeigu statinys butų suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negalėtų būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tačiau šiuo atveju trečiasis asmuo prašo vienbutį statinį padalinti į du butus, žemės sklypo riba kertanti statinį, siejama su buto riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Todėl įvertinus pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismo išdėstytus motyvus ieškovo ir trečiojo asmens prašymai nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , ( - )., naudojimo tvarką pagal ieškovo ir trečiojo asmens planus tenkintini (t. 4 b. l. 78, 88). Ieškovo bei trečiojo asmens parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai šiek tiek keičia faktinį naudojimą, tačiau siekiant, kad planai atitiktų kitus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, nukrypimai nuo faktinio naudojimo neišvengiami.

49Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas bei trečiasis asmuo įrodė visas sąlygas, būtinas tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus bei trečiojo asmens patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl ieškovo patikslintas ieškinys bei trečiojo asmens patikslintas ieškinys tenkinami, atsakovų patikslintas priešieškinis atmetamas (CPK 185 straipsnis).

50Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens patikslintą ieškinį, atsakovų patikslintas priešieškinį atmetus, iš atsakovų priteistinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

51Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovas byloje patyrė 1312,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 4 b. l. 109-114). Trečiajam asmeniui A. R. buvo teikiama valstybės garantuojama 100 procentų antrinė teisinė pagalba (t. 2 b. l. 59, t. 3, b. l. 16), dėl to valstybė patyrė 752,34 Eur išlaidas (t. 4 b. l. 152-153). Taip pat trečiojo asmens atstovė V. R. iki baigiamųjų kalbų pateikė teismui sąskaitą faktūrą ARCH 17/08-01 30,00 Eur sumai bei UAB „Dzūkijos valdos” kasos pajamų orderį 50,00 Eur sumai (t. 4 b. l. 160, 161). Todėl atitinkamai atsakovai turi atlyginti ieškovui 1312,00 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui – 80,00 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 752,34 Eur išlaidas.

52Teismas šioje byloje patyrė 54,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovų (CPK 92 straipsnis).

53Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, trečiojo asmens atstovė pateikė papildomus dokumentus į bylą. Tačiau teismas nesprendė šių dokumentų priėmimo klausimo, kadangi teismas jų pateikimo metu jau buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 251 straipsnis) ir buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis).

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

55ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį tenkinti.

56Atsakovų S. R. ir J. K. R. patikslintą priešieškinį atmesti.

57Trečiojo asmens A. R. patikslintą ieškinį tenkinti.

581. Atidalinti G. Š., a. k. ( - ), nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose ( - )., - gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės - priskirti G. Š., a. k. ( - ), asmeninėn nuosavybėn pastatus: ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės ir ūkinis pastatas 10I1m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, trečiajam asmeniui A. R., a. k. ( - ) atsakovams J. K. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) palikti pastatus: gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3Glp, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

592. Priteisti iš G. Š., a. k. ( - ), už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį, 100,00 Eur kompensaciją, proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: A. R., a. k. ( - ) 7,00 Eur (septynis eurus), J. K. R., a. k. ( - ) 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus), bendrai J. K. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) 6,00 Eur (šešis eurus).

603. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančią 1/14 dalį pastatuose: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. ( - ) , 154,32 m2 bendrojo ploto, 4580,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės - pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) , paskirtį, pagal pateiktą UAB „Archiplius” 2017 metų projektą Nr. 17/08-01, iš vieno buto gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą bei suformuoti du atskirus turtinius vienetus: butą ( - )., bendras plotas 105,23 m2, patalpos nuo 1-1 iki 1-7, priteisti atsakovų S. R., a. k. ( - ) ir J. K. R. , a. k. ( - ) asmenine nuosavybe; butą ( - ) bendras plotas 48,53 m2, patalpos nuo 2-1 iki 2-3, priteisti trečiojo asmens A. R., a. k. ( - ) asmenine nuosavybe.

614. Trečiasis asmuo A. R., a. k. ( - ) kaip kompensaciją už tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį nei jam priklauso, atsisako jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų 1/14 dalies: ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. ( - ) , 49,35 m2 ploto, 652,00 Eur vidutinės rinkos vertės, garažas 3G1p, unikalus Nr. ( - ) , 73,53 m2 ploto, 512,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. ( - ) , 94,32 m2 ploto, 410,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. ( - ) , 85,68 m2 ploto, 334,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 6I1m, unikalus Nr. ( - ) , 17,63 m2 ploto, 81,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ) , 5,74 m2 ploto, 35,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 8I1m, unikalus Nr. ( - ) , 55,51 m2 ploto, 229,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 9I1m, unikalus Nr. ( - ) , 20,25 m2 ploto, 173,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 10I1 m, unikalus Nr. ( - ) , 2,38 m2 ploto, 11,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 11I1m, unikalus Nr. ( - ) , 68,37 m2 ploto, 520,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šiltnamis 12Š1g, unikalus Nr. ( - ) , 45,00 m2 ploto, 92,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ) , 16,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovo G. Š., a. k. ( - ), ir atsakovų S. R., a. k. ( - ) ir J. K. R. , a. k. ( - ) naudai.

625. Priteisti iš A. R., a. k. ( - ) už tenkančią didesnę turto dalį piniginę kompensaciją 900,00 Eur proporcingai bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje: G. Š. a. k. ( - ) - 19,35 Eur (devyniolika eurų 35 ct), atsakovams S. R., a. k. ( - ) ir J. K. R., a. k. ( - ) - 880,65 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 65 ct).

636. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , ( - ), naudojimosi tvarką pagal UAB „ Pasoda” 2017-10-09 parengtą projektą: trečiajam asmeniui A. R., a. k. ( - ) priskirti naudotis 0,3834 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribos yra tarp taškų 9-10-11-12-28-29-9, ieškovui G. Š., a. k. ( - ), priskirti naudotis 0,1278 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribos yra tarp taškų 18-19-20-21-22-23-24-25-18, atsakovams J. K. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) priskirti naudotis 4,8570 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribos yra tarp taškų 8-9-29-28-12-1-2-3-4-5-6-7-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-8, G. Š., a. k. ( - ), A. R., a. k. ( - ) J. K. R., a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) priskirti bendrai naudotis 0,0318 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribos yra tarp taškų 7-27-26-25-18-17-16-15-14-13-8-7.

64Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) ieškovui G. Š., a. k. ( - ), 1312,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 656,00 Eur.

65Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui A. R., a. k. ( - ) 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 40 Eur.

66Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ), valstybei 752,34 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 34 ct) išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 376,17 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

67Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ), valstybei 54,10 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 27,05 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

68Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas G. Š. patikslintu ieškiniu prašo:... 5. 1. Atidalinti G. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį pastatuose (... 6. 2. Priteisti iš G. Š., už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį,... 7. 3. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis Nr. ( -... 8. 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4 b. l. 76-77).... 9. Ieškovas G. Š. patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal Nekilnojamojo... 10. Ieškovo G. Š. atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdžio metu... 11. Atsakovai J. K. R. ir S. R. patikslintu priešieškiniu prašo:... 12. 1. Atidalinti ieškovui G. Š. ir atsakovams S. R. ir J. K. R. bendrosios... 13. 2. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R. ir atsakovams S. R. ir J. K. R.... 14. 3. Nustatyti 5,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris ( - ) ,... 15. 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 26-28).... 16. Atsakovai S. R. ir J. K. R. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad pagal... 17. Atsakovas J. K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ir... 18. Atsakovo J. K. R. atstovas pagal įgaliojimą V. R. teismo posėdžio metu... 19. Atsakovė S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kol dar jie gyveno... 20. Atsakovų S. R. ir J. K. R. atstovas advokatas Laimius Platūkis prašė... 21. Trečiasis asmuo A. R. patikslintu ieškiniu prašo:... 22. 1. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 23. 2. Trečiasis asmuo A. R. kaip kompensaciją už tenkančią didesnę... 24. 3. Priteisti iš A. R. už tenkančią didesnę turto dalį nei jam priklauso,... 25. 4. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , ( - )., naudojimosi... 26. 5. Nustatyti, kad bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas esamas... 27. 6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 84-87).... 28. Trečiasis asmuo A. R. patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal... 29. Trečiasis asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neturi kur... 30. Trečiojo asmens atstovė pagal įgaliojimą V. R. teismo posėdžio metu... 31. Trečiojo asmens atstovas advokatas Virginijus Batulevičius teismo posėdžio... 32. Ieškovo G. Š. patikslintas ieškinys tenkinamas.... 33. Atsakovų S. R. ir J. K. R. patikslintas priešieškinis atmetamas.... 34. Trečiojo asmens A. R. patikslintas ieškinys tenkinamas.... 35. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 36. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl... 38. Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų, suformuotos kasacinio teismo... 39. Taip pat įstatymų nedraudžiamas ir mišrus atidalijimo būdas, todėl tais... 40. Tarp ieškovo G. Š. ir trečiojo asmens A. R. ginčo dėl statinių... 41. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui... 42. Atitinkamai trečiasis asmuo A. R. prašo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( -... 43. Teismo vertinimu, tai teisingiausias mišrus atidalijimo būdas, ieškovui ir... 44. Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo yra išsamiai pasisakęs Lietuvos... 45. Atsakovai, žinojo, kad yra bendraturčiai, tačiau nusprendė jog jie turi... 46. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 47. Kaip jau minėta šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės... 48. Dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos tarp ieškovo ir trečiojo asmens ginčo... 49. Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos... 50. Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens patikslintą... 51. Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovas byloje patyrė 1312,00 Eur... 52. Teismas šioje byloje patyrė 54,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo... 53. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, trečiojo asmens atstovė... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 55. ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį tenkinti.... 56. Atsakovų S. R. ir J. K. R. patikslintą priešieškinį atmesti.... 57. Trečiojo asmens A. R. patikslintą ieškinį tenkinti.... 58. 1. Atidalinti G. Š., a. k. ( - ), nuosavybės teise priklausančią 1/42 dalį... 59. 2. Priteisti iš G. Š., a. k. ( - ), už jam tenkančią didesnę atidalinamo... 60. 3. Atidalinti trečiajam asmeniui A. R., a. k. ( - ) nuosavybės teise... 61. 4. Trečiasis asmuo A. R., a. k. ( - ) kaip kompensaciją už tenkančią... 62. 5. Priteisti iš A. R., a. k. ( - ) už tenkančią didesnę turto dalį... 63. 6. Nustatyti 5,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , ( - ), naudojimosi... 64. Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) ieškovui... 65. Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ) trečiajam... 66. Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ), valstybei... 67. Priteisti iš atsakovų J. K. R. , a. k. ( - ) ir S. R., a. k. ( - ), valstybei... 68. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...