Byla 2A-616-450/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „ECOCOCON“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „ECOCOCON“ priešieškinį ieškovui V. P. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ecococon“ 24 974,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas užsiima šiaudinių namų gamyba. 2014 m. ieškovas ir atsakovo direktorius komercijai bei direktorius sudarė žodinį sandorį, kuriuo ieškovas įsipareigojo už sutartą kainą teikti atsakovui šiaudų supresavimo į rulonus laukuose ir pristatymo į atsakovo gamybos bazę paslaugą. Ieškovas sutartas paslaugas atliko, už jas atsakovas atsiskaitė, todėl bendradarbiavimas tęsėsi. 2015 m. liepos mėn. ieškovas su atsakovo direktoriumi sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, jog jis 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsakovui supresuos laukuose nupjautus šiaudus į rulonus ir suveš atsakovui iš laukų, esančių ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo atsakovo gamybos bazės; atsakovas už vieną supresuotą šiaudų ruloną sumokės po 11,60 Eur, esant didesniam nei 5 km. atstumui, supresuotų šiaudų rulonų pristatymą savo sąskaita ir pajėgomis organizuos pats atsakovas; už atliktas paslaugas atsakovas atsiskaitys iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovas, pasinaudodamas jo žmonos ūkiui priklausančiu traktoriumi bei atsakovo presu, atliko sutartas paslaugas. Iš viso buvo supresuoti 2 153 vnt. šiaudų rulonų, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė. Ieškovas nėra pasirašęs jokios nuomos sutarties su atsakovu, todėl atsakovas nepagrįstai ja remiasi. Kadangi atsakovui reikėjo didelio kiekio šiaudų, ieškovas paaiškino, kad reikiamo kiekio nesuveš tik su savo turima technika, todėl pasiūlė įsigyti papildomą traktorių. Atsakovas su tokiu siūlymu sutiko ir įsigijo ratinį traktorių už 30 803,90 Eur. Traktorių surado ir 5 000 Lt avansą pardavėjui paliko ieškovas. Kai reikėjo mokėti pradinį įnašą atsakovas pareiškė, kad nėra įmonėje pinigų ir paprašė ieškovą įnešti pradinį įnašą. Ieškovas, palikęs 5 000 Lt avansą buvo priverstas ieškoti pradinio įnašo ir dar papildomai sumokėjo 16 000 Lt. Ieškovas atsakovui už ratinį traktorių sumokėjo papildomai 2014 m. darbu, t. y. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą. 2016 m. sausio 4 d. atsakovas pardavė traktorių ūkininkei už 10 650,39 Eur, kas patvirtina, kad atsakovas dėl traktoriaus įsigijimo nepatyrė jokių išlaidų, o 2015 m. gavo 24 974,80 Eur naudą. Taigi traktoriaus pirkimas ir 2015 m. atlikti ieškovo darbai atsakovui yra visiškai skirtingi dalykai. Dėl šiaudų kokybės ieškovas niekada nebuvo atsakingas, atsakovo darbuotojai turėjo išsirinkti tinkamus šiaudus ir parodyti, kuriuos ieškovui rulonuoti, atsakovas nei šiaudų rulonų priėmimo, nei pristatymo metu ieškovui jokių pretenzijų dėl jų tinkamumo ir kokybės nereiškė.
  3. Atsakovas UAB „Ecococon“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 336,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  4. Priešieškinį grindė tuo, kad su ieškovu 2014 m. gegužės 2 d. sudarė ratinio traktoriaus LS Mtron, Plus 70 nuomos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas nuomoja ieškovui traktorių, o nuomininkas moka nuomos mokestį, kuris yra lygus SIA „Unicredit Leasing“ sudarytame mokėjimų grafike nustatytoms periodinėms įmokoms. Šalys taip pat susitarė dėl alternatyvaus nuomos mokesčio mokėjimo būdo – nuomos mokestis gali būti mokamas nuomininko teikiamomis paslaugomis/prekėmis, t. y. už tiekiamus šiaudų rulonus, skaičiuojant, kad vieno šiaudų rulono (įskaitant rulonavimą, suvežimą i nuomotojo sandėlį, sukrovimą) vertė yra 40 Lt. Nuomos sutartį šalys vykdė nuo jos sudarymo iki traktoriaus pardavimo – 2016 m. sausio 4 d. Atitinkamai iš viso už 2014 metus ieškovas šiaudų rulonais turėjo sumokėti 10 078,51 Eur (9 933,70 + 144,81 lizingo sutarties sudarymo mokesčio), tačiau ieškovas pateikė iš viso 500 vnt. šiaudų rulonų, t. y. sumokėjo nuomotojui iš viso 5 792,40 Eur, todėl liko skolingas 4 286,11 Eur. Už 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. V. P. šiaudų rulonais turėjo sumokėti nuomotojui 5 459,13 Eur nuomos mokesčio ir kompensuoti 333,62 Eur traktoriaus remonto išlaidų. Nuo 2015 m. spalio mėn. iki Nuomos sutarties pabaigos ieškovas nuomos mokestį mokėjo pinigais, todėl pretenzijų dėl šių sumų atsakovas neturi. Ieškovas buvo įsipareigojęs tiekti atsakovui rulonus už vienetą mokant iš viso 40 Lt, į ką įėjo visos galimos išlaidos rulonams, įskaitant šiaudų išrinkimą (suradimą) rinkoje, jų rulonavimą, transportavimą ir sukrovimą / iškrovimą, tačiau jis tinkamai šių pareigų neatliko, neinformavo tiekėjų, kad reikalingi nesmulkinti šiaudai, todėl dalis ieškovo pristatytų šiaudų buvo netinkamos kokybės. Netinkamos kokybės šiaudų buvo pagaminta 125 t. rulonų, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovo sumokėtas sumas už netinkamos kokybės šiaudus - 1 512,50 Eur sumokėtų tiekėjui UAB „Šaka“. Taip pat, susidūręs su finansiniais sunkumais 2015 m., ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas apmokėti už jį dalį šiaudų rulonų transportavimo išlaidų, kurias priklausė apmokėti ieškovui nepaisant kokiu atstumu yra šiaudai, dėl ko atsakovas patyrė 4 913,20 Eur išlaidų. 2015 m. ieškovas atsakovui pateikė 1 223 vnt. tinkamos kokybės rulonų, tačiau iš šios sumos reikia atskaityti atsakovo už ieškovą sumokėtas sumas už netinkamos kokybės šiaudus ir rulonų transportavimą. Iš viso tokios išlaidos yra lygios 6 425,70 Eur (1 512,50 + 4913,20 = 6 425,70 Eur). Ieškovas atsakovui 2015 m. šiaudų rulonais turėjo sumokėti 10 078,86 Eur, tačiau realiai šiaudų rulonais sumokėjo tik 7 742,51 Eur.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo V. P. atsakovo UAB „Ecococon“ naudai 2 336,35 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 336,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 994,23 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 53 Eur žyminį mokestį; valstybės naudai iš ieškovo priteisė 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
  2. Teismas nustatė, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovas teiks į rulonus supresuotus šiaudus į atsakovo gamybos bazę (sandėlius), o atsakovas pagal šį žodinį susitarimą įsipareigojo sumokėti ieškovui 40 Lt (11,60 Eur) už vieną supresuotą šiaudų ruloną. Ieškovo teigimu, jis 2015 m. surulonavo ir pristatė atsakovui 2 153 rulonus, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 24 974,80 Eur (2 153 rul. x 11,60 Eur). Šalys 2014 m. gegužės 2 d. sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 2014/05/02-01 dėl ratinio traktoriaus LS Mtron, Plus 70 nuomos, kurios preambulėje nurodyta, kad nuomotojas nuosavybės teise turi turtą, kurį pageidauja išsinuomoti nuomininkas, nes turtą nuomotojas įsigyja nuomininko prašomas. Nuomos sutartimi šalys susitarė, jog UAB „Ecococon“ nuomoja V. P. traktorių, o nuomininkas už naudojimąsi turtu moka nuomotojui SIA „Unicredit Leasing“ nustatytą turto išpirkimo mokestį (pridedamas mokėjimo grafikas) bei apmokėti visas kitas su lizingu susijusias išlaidas (Nuomos sutarties 3.1. p.), t. y., ieškovo mokamos periodinės įmokos yra lygios sumoms, kurias atsakovas moka SIA „Unicredit Leasing“ pagal traktoriaus lizingo sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis gali būti užskaitomas už nuomininko nuomotojui suteiktas paslaugas (sutartyje vietoje „nuomininko“ nurodyta „nuomotojo“, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad šiaudų rulonų surulonavimą, suvežimą ir sukrovimą vykdė nuomininkas – V. P., ir, kad taip buvo susitarta dėl atsiskaitymo pagal Nuomos sutartį), skaičiuojant, kad vieno šiaudų rulono (įskaitant rulonavimą, suvežimą į nuomotojo sandėlį, sukrovimą) vertė yra 40 Lt (Nuomos sutarties 3.2. p.).
  3. Byloje, be kitų, kilo ginčas dėl Nuomos sutartyje esančio ieškovo parašo tikrumo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę. Rašysenos ekspertas A. B. 2016 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 20161114/01, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad 2014 m. gegužės 2 d. turto nuomos sutartyje Nr. 2014/05/02-01 4 puslapyje po nuomininko šalies rekvizitais pasirašė pats V. P..
  4. Taigi, teismas laikė, kad byloje nustatyta, jog šalys susitarė, kad ieškovas iš UAB „Ecococon“ nuomojasi traktorių ir už nuomą gali mokėti tiekdamas šiaudų rulonus, kurių vieno vertė (įskaitant šiaudų rulonavimą, transportavimą, sukrovimą) sudaro 40 Lt, t. y. 11,58 Eur. Nuomos sutartį, už nuomą atsiskaitant šiaudų rulonais arba pinigais sumokant atitinkamas SIA „Unicredit Leasing“ mokėtinas įmokas, šalys vykdė nuo jos sudarymo iki Traktoriaus pardavimo (Nuomos sutarties 8.1. p.). Traktorius buvo parduotas 2016 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal Nuomos sutartį 2014 m. ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 9 933,70 Eur nuomos mokesčio, kurį pagal lizingo sutartį SIA „Unicredit Leasing“ bei 144,81 Eur lizingo sutarties mokestį sumokėjo atsakovas UAB „Ecococon“. Atsakovo teigimu, ieškovas jam už 2014 m. sumokėjo 5 792,40 Eur (pateikė 500 rulonus šiaudų), ir liko skolingas 4 286,11 Eur; už 2015 m. ieškovas liko skolingas 5 459,13 Eur nuomos mokesčio ir 333,62 Eur už traktoriaus remontą, taigi už 2014 ir 2015 m. skola sudarė 10 078,86 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas už sutartą įkainį buvo įsipareigojęs atlikti tinkamos kokybės šiaudų paieškos organizacinius darbus – surasti šiaudų tiekėjus, užtikrinti (susitarti su tiekėjais), kad šiaudai nebus susmulkinti (nebus pernelyg smulkūs ir netinkami UAB „Ecococon“ gaminamai produkcijai pagaminti), suderinti su tiekėjais šiaudų kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo pateikęs 125 rulonus netinkamos kokybės šiaudų, atsakovas, patyrė 1 512,50 Eur išlaidų (nuostolių) (10 Eur * 125 t + PVM). Atsakovas taip pat patyrė 4 913,20 Eur transportavimo išlaidų, kurios pagal šalių susitarimą, turėjo būti apmokėtos ieškovo. Taigi, 2015 m. ieškovas atsakovui pateikė 1 223 vnt. tinkamos kokybės rulonų, kurių kaina – 14 168,21 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovo skola pagal Nuomos sutartį atsakovui yra 2 336,35 Eur.
  5. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos žodinės supresuotų šiaudų pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Teismas konstatavo, kad šalys buvo sudariusios žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas teikė atsakovui supresuotus šiaudus (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys šios aplinkybės neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal nusistovėjusią praktiką (nuo 2014 m.) tarp šalių ieškovas pristatydavo supresuotus šiaudus į atsakovo sandėlį, o atsakovas atsiskaitydavo su juo. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesumokėjo jam už 2 153 rulonus ir liko skolingas 24 974,80 Eur. Ieškovas, be kita ko, teigė, kad 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsakovui supresavo (surulonavo) laukuose nupjautus šiaudus į rulonus ir pristatė iš laukų, esančių ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo atsakovo gamybos bazės; kad esant didesniam nei 5 km atstumui tarp šiaudų laukų ir atsakovo gamybos bazės, supresuotų šiaudų rulonų pristatymą savo sąskaita ir pajėgomis organizuoja pats atsakovas; kad atsakovas už šiaudų rulonų supresavimą ir suvežimą atsiskaito iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti ir pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ir, priešingai, iš paties ieškovo byloje esančių parodymų teismas sprendė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl atstumo tarp šiaudų laukų ir atsakovo gamybos bazės, jų pristatymo ir organizavimo – ieškovas vykdė savo pareigą pristatyti šiaudų rulonus, esant ir 14 km atstumui nuo atsakovo sandėlių ir kad nė vienas laukas, iš kurio jis veždavo šiaudų rulonus, nebuvo mažesniu nei 5 km atstumu; taip pat, kad 2015 m. ieškovas, susidūręs su finansiniais sunkumais, kreipėsi į atsakovą su prašymu apmokėti už jį dalį šiaudų rulonų transportavimo išlaidų. Taigi, paminėtos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai, pasak teismo, paneigė aukščiau paminėtus ieškovo argumentus bei teiginius.
  6. Pasak teismo, iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos matyti, kad nors su atsakovu ieškovas bendradarbiauja nuo maždaug 2006 m., atsakovas niekada neatsiskaitydavo su ieškovu už pristatytus tinkamos kokybės šiaudų rulonus pinigais. Pats ieškovas pripažino, kad atsakovas jo prašymu lizingo būdu pirkdavo įrangą, kurią perduodavo jam naudotis, o jis už įrangą atsiskaitydavo šiaudų rulonais, t. y. produkcija. Šias aplinkybes patvirtino ir faktas, kad ieškovas į bylą nepateikė nei vieno jo atsakovui išrašyto apmokėjimui skirto dokumento, dėl ko nėra galimybės nustatyti ieškovo teiginių pagrįstumo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas savo pareigos įrodyti, jog atsakovas neatsiskaitė su juo už pateiktus supresuotus šiaudus, neįvykdė ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  7. Byloje taip pat kilo ginčas dėl skolos pagal rašytinę traktoriaus nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas išnuomojo nuosavybės teise turimą turtą – traktorių, kurį įsigijo nuomininko prašomas. Nuomos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas už naudojimąsi turtu moka atsakovui SIA „Unicredit Leasing“ nustatytą turto išpirkimo mokestį bei apmoka visas kitas su lizingu susijusias išlaidas. Šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis gali būti užskaitomas už nuomininko nuomotojui suteiktas paslaugas, skaičiuojant, kad vieno šiaudų rulono (įskaitant rulonavimą, suvežimą į nuomotojo sandėlį, sukrovimą) vertė yra 40 Lt.
  8. Teismas laikė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai nuomos santykiai. Nustatyta, kad atsakovas lizingo būdu įsigijo traktorių už 30 803,90 Eur sumą. Taip pat nustatyta, ir tai teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, kad traktorių surado, už jį 5 000 Lt dydžio avansą bei 16 000 Lt pradinį įnašą atsakovui perdavė būtent ieškovas. Pats ieškovas patvirtino, kad naudojosi traktoriumi, todėl ir dėl šių aplinkybių teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2014 m. gegužės 2 d. tarp šalių sudarytoje Nuomos sutartyje yra ne jo parašas.
  9. Ieškovas teigė, kad jam nebuvo reikalingas traktorius, tačiau teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė priešingą išvadą, nes Turto nuomos sutartis patvirtina nuomos, kaip atlygintinio sandorio, faktą; antra, 2016 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovui tinkamai nevykdant Nuomos sutarties įsipareigojimų, atsakovui nereikalingas daiktas (traktorius) buvo parduotas; trečia, atsakovo pateikti sąskaitos išrašų duomenys patvirtina, kad atsakovas mokėjo už traktorių, už kurį pagal Nuomos sutartį įmokas turėjo mokėti ieškovas; ketvirta, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog skolos faktas ieškovui buvo žinomas. Pasak teismo, ieškovo teiginys, jog „atsakovas sutaręs ieškovui mokėti po 11,60 Eur už ruloną šio savo susitarimo nesilaikė, o teikdamas priešieškinį savo sutarties sąlygų nesilaikymą stengiasi pateisinti kaltindamas ieškovą nekokybiškų šiaudų suvežimu (nors dėl kokybės ieškovas niekuomet nebuvo atsakingas (atsakovo darbuotojai turėjo išsirinkti tinkamus šiaudus ir parodyti, kuriuos ieškovui rulonuoti)), kaltindamas ieškovą, tuo, kad jis nepasirūpino šiaudų transportavimu savo lėšomis iš didelių (30-40 km) atstumų, kaltindamas ieškovą, kad reikėjo susimokėti už šiaudus“, nepaneigia tos aplinkybės, kad atsakovui buvo pateikta dalis netinkamos kokybės šiaudų rulonų, bei to fakto, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino jų kainą, todėl atmetė kaip neįrodytą. Tuo tarpu atsakovo pateiktus įrodymus teismas laikė kaip patvirtinančius jo argumentus bei dėstomas aplinkybes, t. y., kad į šalių sutartą 40 Lt (11,58 Eur) kainą, kaip ir tiekiant rulonus 2014 m., įėjo visos galimos ieškovo išlaidos rulonams, įskaitant šiaudų išrinkimą (suradimą) rinkoje (tinkamus ir kokybiškus šiaudus surasti buvo įsipareigojęs ieškovas, už juos apmokėti – atsakovas), jų rulonavimą, transportavimą ir sukrovimą/iškrovimą. Tokią kainą patvirtina į bylą pateiktas 2016 m. birželio 1 d. UAB „Baltic Straw“ komercinis pasiūlymas, kad 2015 metais vieno šiaudų rulono, kurio svoris apie 230-250 kg kaina, įskaitant surulonavimo, šiaudų ir pristatymo kainą atsakovo adresu iš aplinkinių laukų, nutolusių iki 25 km. nuo pristatymo vietos yra 12 Eur už ruloną plius PVM. Aplinkybę, kad atsakovui buvo pateikta dalis (125 tonos) netinkamos kokybės šiaudų rulonų ir tuo pagrindu atsakovas su ieškovo žinia sumažino jų kainą, patvirtino tai, kad ieškovas surado ir tiekėjui UAB „Šaka“ įsipareigojo nupirkti šiaudus, iš kurių pagaminti rulonai buvo netinkami atsakovui, atitinkamai tiekėjas UAB „Šaka“, sužinojęs šią aplinkybę, sutiko gera valia už netinkamus šiaudus taikyti mažesnį įkainį nei buvo suderinęs (pažadėjęs) ieškovas ir atsakovas tiekėjui sumokėjo po 10 Eur už toną vietoje 15 Eur.
  10. Esant aukščiau paminėtoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovas nepaneigė fakto, jog jis naudojosi atsakovo išnuomotu traktoriumi, priešingai – ieškovas pripažino, jog faktiškai naudojosi išnuomota technika, nenuginčijo, kad atsakovo nurodyta kaina už traktoriaus nuomą yra neteisinga ir nenurodė kito, nei nurodė atsakovas, nuomos mokesčio paskaičiavimo, todėl konstatavo, kad atsakovo priešieškinis dėl 2 336,35 Eur skolos pagal Turto nuomos sutartį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
  11. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkino atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas; remdamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, iš ieškovo atsakovui priteisė 3 047,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismo patirtas pašto išlaidas – 10,14 Eur priteisė iš ieškovo.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Sutartis negali būti laikoma transporto priemonės nuomos sutartimi, nes ji neatitinka imperatyvių įstatymo nustatytų normų. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas ir ieškovas būtų siekę tarpusavyje sudaryti turto nuomos sutartį (tai tebuvo nepagrįstas atsakovo teiginys, kurį neigė tiek ieškovas, tiek liudininkas). Sutarties šalių elgesys niekada nebuvo panašus į santykius tarp turto nuomotojo ir nuomininko, tarp šalių buvo darbo santykiai, dėl kurių apmokėjimo vis dar vyksta ginčai. Ieškovas dalį pradinio įnašo už traktorių sumokėjo lizingo bendrovei kaip savo įnašą į bendrovę (atsakovą), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis siekė nuomotis traktorių.
    2. Tariamos sutarties, kurią ieškovas neigia pasirašęs, sudarymo metu atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į nuomojamą turtą, todėl atsakovas, norėdamas išnuomoti turtą ieškovui, privalėjo turėti rašytinį lizingo davėjo leidimą atlikti tokiam veiksmui. Atsižvelgiant į tai, teismo aiškinimas, kad iš šios sutarties, kaip turto nuomos sutarties, gali kilti teisės ir pareigos ieškovui neatitinka tikrovės, prieštarauja CK imperatyvioms normoms. Teismas turėjo pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia ab initio.
    3. Siekiant teisingai išspręsti ginčą, teismas privalėjo apklausti asmenis, galinčius paliudyti tam tikras šios bylos aplinkybes, t. y. SIA „Unicredit Leasing“ atstovą, kuris būtų galėjęs patvirtinti arba paneigti informaciją, kad atsakovas turėjo lizingo davėjo sutikimą nuomoti turtą ieškovui. Teismas taip pat netyrė Sutarties sudarymo aplinkybių, pačios sutarties, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nors ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tokios sutarties jis nebuvo sudaręs. Tokiu būdu teismas nusižengė CK 6.193 str. reikalavimams.
    4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į ieškovo argumentus bei paaiškinimus, kuriuose jis teigė, kad nepasirašinėjo turto nuomos sutarties, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, kuriuo patenkino atsakovų priešieškinį. Ieškovui įsigyti traktorių iš atsakovo buvo ekonomiškai nenaudinga. Ieškovas prašė teismo skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę, nes ir toliau laikosi pozicijos, kad jis sutarties nepasirašinėjo, o jo parašas ant sutarties yra suklastotas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ecococon“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nuomotojas, nors ir nebuvo transporto priemonės savininkas, tačiau jam buvo perduotos visos traktoriaus valdymo ir naudojimo teisės (CK 6.567 str. 1 d.), todėl jis pagrįstai ir veikdamas savo teisių ribose išnuomojo traktorių ieškovui. Visą lizingo sutarties laikotarpį atsakovas buvo atsakingas lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį ir tinkamai vykdė visus savo įsipareigojimus lizingo bendrovei.
    2. Su ieškovu niekada nebuvo sudaryta jokių susitarimų ir nebuvo vedama jokių derybų dėl ieškovo tapimo atsakovo akcininku. Ieškovas niekaip negebėjo paaiškinti, kodėl jis sumokėjo pradinę įmoką už traktorių, jei neva jis nesiekė traktoriaus naudoti. Pats ieškovas patvirtino, kad mokėjimas buvo būtent už traktorių.
    3. Ieškovo pozicija, kad jis neva nepasirašė Nuomos sutarties yra paneigta teismo eksperto išvada, kuria teismo ekspertas patvirtino, kad parašas yra būtent paties ieškovo. Teismo ekspertizę atliko ekspertas, pasiūlytas paties ieškovo. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvada, ir reikalaudamas skirti pakartotinę ekspertizę, nepateikė nei vieno argumento, kuo grindžia jau atliktos teismo ekspertizės ydingumą.
    4. Teismas ypatingai išsamiai nagrinėjo bylą, bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiką, įvyko net keli teismo posėdžiai, teismas prašė šalių aiškiai išdėstyti savo kertinius argumentus, taip pat skyrė teismo ekspertizę, šaukė liudytojus, kad nustatytų bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendimas yra plačiai motyvuotas, jame aiškiai išdėstyta teismo pozicija, kodėl ieškovo ieškinys atmestinas, o priešieškinis patenkintas, taip pat pasisakoma ir dėl byloje atsakovo pateikto pozicijų nepagrįstumo.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė SIA „Unicredit Leasing“ 2017 m. birželio 20 d. raštą. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.
  4. Dėl rašytinių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. gegužės 18 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės nurodoma apelianto nuomonė dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų bei patikslinami apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
  5. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus.
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 22 punkte nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad apelianto rašytinius paaiškinimus priimti atsisakytina.
  7. Dėl nuomos sutarties. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ecococon“ ir V. P. 2014 m. gegužės 2 d. sudarė ratinio traktoriaus LS Mtron, Plus 70 nuomos sutartį, kuria susitarė, kad UAB „Ecococon“ nuomoja ieškovui traktorių, o nuomininkas moka nuomos mokestį, kuris yra lygus SIA „Unicredit Leasing“ sudarytame mokėjimų grafike nustatytoms periodinėms įmokoms (Nuomos sutarties 3.1. p.), t. y. lygus sumoms, kurias UAB „Ecococon“ moka SIA „Unicredit Leasing“ pagal Traktoriaus lizingo sutartį. Šalys taip pat susitarė dėl alternatyvaus nuomos mokesčio mokėjimo būdo, kad nuomos mokestis, lygus Mokėjimų grafike nurodytoms sumoms, gali būti mokamas ieškovo teikiamomis paslaugomis/prekėmis, t. y. šalys susitarė, kad nuomos mokestis gali būti užskaitomas už nuomininko nuomotojui tiekiamus šiaudų rulonus, skaičiuojant, kad vieno šiaudų rulono (įskaitant rulonavimą, suvežimą į nuomotojo sandėlį, sukrovimą) vertė yra 40 Lt (Nuomos sutarties 3.2. p.). Traktorius buvo parduotas 2016 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2016/01/04-01.
  8. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo argumentu, kad tarp jo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis yra negaliojanti, nes traktoriaus nuosavybė priklausė lizingo bendrovei, todėl atsakovas, norėdamas išnuomoti turtą ieškovui, privalėjo turėti rašytinį lizingo davėjo leidimą atlikti tokiam veiksmui. CK 6.568 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad lizingo davėjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Šis teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių, kurių įvykdymo terminas iki prievolių perdavimo tretiesiems asmenims buvo suėjęs, pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. Lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą (CK 6.568 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su apeliantu, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurios (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai, todėl lizingo gavėjas visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti savo prievolines teises. Nagrinėjamoje byloje analizuojama nuomos sutartimi lizingo gavėjas UAB „Ecococon“ perleido ieškovui teisę naudotis lizingo dalyku – traktoriumi. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie lizingo davėjo rašytinį sutikimą subnuomoti traktorių, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visą lizingo sutarties laikotarpį atsakovas buvo atsakingas ir tinkamai vykdė visus savo įsipareigojimus lizingo davėjui, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju rašytinio lizingo davėjo leidimo nuomoti traktorių nebuvimas nedaro ginčo sutarties negaliojančios ab initio.
  9. Papildomai pažymėtina ir tai, kad CK 6.568 straipsnio 3 dalies tikslas yra lizingo davėjo teisių apsauga, tačiau nagrinėjamu atveju lizingo davėjas atsakovui neturi jokių pretenzijų dėl lizingo sutarties vykdymo. Šias aplinkybes pagrindžia SIA „Unicredit Leasing“ 2017 m. birželio 20 d. raštas, kuriuo lizingo davėjas patvirtino, kad UAB „Ecococon“ tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, todėl sutartis yra laikoma pasibaigusia, o nuosavybės teisė į traktorių perleista atsakovui.
  10. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, šalių elgesio, nes jam traktorius nebuvo reikalingas, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, o 2 d. numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015). Bylos duomenis nustatyta, kad traktorių surado, už jį 5000 Lt avansą bei 16 000 Lt pradinį įnašą sumokėjo būtent apeliantas. Byloje ginčo dėl to, kad traktoriumi naudojosi būtent ieškovas taip pat nėra. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, kad ieškovui tinkamai nevykdant Nuomos sutarties įsipareigojimų, atsakovui nereikalingas daiktas (traktorius) buvo parduotas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškinosi nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo faktines aplinkybes, analizavo sutarties turinį, šalių veiksmus iki sutarties sudarymo, tiek ir ją vykdant, vertino tikruosius sandorio šalių ketinimus, vadovavosi įstatymo leidėjo įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. vertino byloje esančių įrodymų visetą.
  11. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis dalį pradinio įnašo už traktorių sumokėjo kaip savo įnašą į atsakovo bendrovę, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis siekė nuomotis traktorių. Pats ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad pradinis įnašas buvo sumokėtas už traktorių. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad su juo buvo sudaryti susitarimai ar vedamos derybos dėl tapimo atsakovo akcininku.
  12. Dėl pakartotinės ekspertizės. Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012). CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę. Rašysenos ekspertas A. B. 2016 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 20161114/01, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad 2014 m. gegužės 2 d. turto nuomos sutartyje Nr. 2014/05/02-01 4 puslapyje po nuomininko šalies rekvizitais pasirašė pats V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ekspertizės akto turinio nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės išvados pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Be to, apelianto argumentas, jog jis nuosekliai teigė, kad nepasirašinėjo nuomos sutarties, esant nustatytoms aplinkybėms, kad 2014 m. gegužės 2 d. turto nuomos sutartyje Nr. 2014/05/02-01 4 puslapyje po nuomininko šalies rekvizitais pasirašė jis pats, taip pat, kad ieškovas faktiškai naudojosi atsakovo išnuomota technika, nesudaro pagrindo skirti byloje pakartotinę ekspertizę.
  13. Dėl įrodymų vertinimo. Pasisakydama dėl apelianto argumentų įrodymų vertinimo klausimais, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
  14. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
  15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartinius santykius, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  16. Ieškovas prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovas taip pat prašė iš ieškovo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai