Byla e2-12907-1032/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 24,91 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 570,53 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. kovo 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 805699004, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 217,22 Eur (750,00 Lt) sumą 30 dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. 2013 m. balandžio 3 d. ieškovė atsakovės prašymu suteikė šiai papildomą 72,41 Eur (250,02 Lt), paskolos sutarties terminas – 30 dienų. Iš viso ieškovė atsakovei paskolino 289,62 Eur bei 24,91 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki kredito grąžinimo termino. Atsakovė nustatytu terminu savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, skolos ieškovei negrąžino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 24,91 Eur palūkanų, kaip pagrįstas, tenkintinas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 570,53 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino už vėlavimą grąžinti paskolą, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 199,80 procentų. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų Vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Ieškovė prašo priteisti 570,53 Eur palūkanas po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjai praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013-06-02 iki 2014-05-06, t.y. už 9 mėnesius, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinė normą – 199,80 procentų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų normą, palūkanų sumą,- už devynis mėnesius paskaičiuotų palūkanų suma,- 570,53 Eur, yra neprotingai didelė, nes palūkanos sudaro beveik dvigubai daugiau atsakovei suteiktos paskolos sumos. Esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant, - taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas 10 kartų,- iki 57,05 Eur. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimus, kurių suma yra 371,58 Eur (patenkinta ieškinio reikalavimo suma) mokamas 15,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

3ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės V. P. 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 24,91 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 57,05 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso 81,96 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 371,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovei UAB „( - )“. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai