Byla 2A-1011-553/2015
Dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-990-272/2014 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei V. M. dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. M. 4 777,01 Lt turtinės ir 5 222,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2011-09-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK pagal atsakovės V. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu, įtarus, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Nurodė, kad pagal atsakovės melagingą pranešimą ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovas 2013-05-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme bei patenkintas atsakovės civilinis ieškinys. 2013-10-31 Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu R. V. išteisino visiškai, nustatęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir kasacine tvarka nebuvo skųstas. Nurodė, kad dėl nuteisimo pagal melagingą atsakovės pranešimą ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl už ją atsakingas asmuo turi už tai atsakyti ir ją atlyginti. Ieškovas mano, kad už turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą atsakingas asmuo yra atsakovė, nes pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas buvo nuteistas, vėliau išteisintas. Atsakovė aktyviais veiksmais siekė ieškovo nuteisimo, Elektrėnų PK buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą, tačiau atsakovei apskundus šį sprendimą, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Žalos dydį ieškovas vertina 10 000 Lt, kurią sudaro 4 777,01 Lt turtinė žala ir 5 222,99 Lt neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, kelionės išlaidos į teisėsaugos institucijas apklausai, teismus. Neturtinę žalą sudaro ieškovo patirti išgyvenimai ir stresas, nepatogumai bendraujant su aplinkiniais, giminėmis, depresija dėl nepagrįsto apkaltinimo ir nuteisimo, laikotarpiu nuo 2012-08-07 iki 2013-10-31, t.y. daugiau nei metus, ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė, nes buvo jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų labai sutriko ieškovo sveikata, dėl ko jam teko kreiptis į gydytojus. Nurodė, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (melagingo pareiškimo) yra priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų melagingo (išgalvoto) ir nepagrįsto pareiškimo teisėsaugos institucijoms, nebūtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nebūtų atsiradę neigiamų padarinių ieškovui.

6Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovės 2011-09-05 pareiškimo, adresuoto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui, ieškovas patyrė materialinę ir moralinę žalą, nes pagal pareiškimą pradėto ir atlikto ikiteisminio tyrimo metu jis nepagrįstai buvo apkaltintas nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., padarymu, už ką 2013-05-03 nepagrįstai nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę (deliktinę) atsakomybę pagal CK normas, pagal kurias civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas įstatymo numatytas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Nurodė, jog R. V. ieškinyje nėra konkretizuojama, kuo pasireiškė atsakovės veiksmų, pateikiant policijos įstaigai pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą, neteisėtumas, bet iš ieškinio teksto galima spėti, kad taip yra įvardijamas atsakovės pateikto pareiškimo tariamas „melagingumas“, kurį neva konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 ieškovą išteisinusiame nuosprendyje. Nurodė, kad kreipimasis į teisėsaugos institucijas, pranešant apie padarytą arba daromą nusikaltimą, gali būti vertinamas kaip neteisėtas tik tuo atveju, jei pranešama apie nebūtą nusikaltimą arba įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, įskundžiamas nekaltas asmuo ir dėl to šis asmuo pradėdamas persekioti. Kadangi toks neteisėtas veikimas sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. sudėtį, darytina išvada, jog pareiškimo melagingumą ir jį padavusio asmens veiksmų neteisėtumą gali konstatuoti tik teismas, baudžiamojo proceso tvarka priimdamas atitinkamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Iki šiol joks teismas nėra atsakovės atžvilgiu priėmęs nuosprendžio, kuriuo ji būtų pripažinta kalta dėl to, kad 2011-09-05 kreipdamasi į Elektrėnų PK pranešė apie nebūtą nusikaltimą arba įskundė nekaltą asmenį. Pažymėjo, kad priešingai nei savo ieškinyje teigia ieškovas, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nuosprendyje nėra konstatuotas atsakovės kreipimosi į Elektrėnų PK melagingumas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas savo nuosprendyje yra nurodęs, jog „ ...visi neaiškumai, abejonės, kurių nėra galimybės paneigti objektyviaisiais bylos įrodymais, traktuojami kaltinamo asmens naudai. Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. V. padarė nusikalstamų veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.“. Taigi, išteisinamasis nuosprendis teismo buvo priimtas, nesurinkus įrodymų, kurie paneigtų visas abejones dėl ieškovo kaltumo. Nurodė, kad, nors pagal atsakovės pranešimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tiek jo eigos, tiek jo metu priimtų sprendimų, tiek jo rezultatų atsakovė įtakoti negalėjo, nes nusikaltimas, pagal kurį buvo pradėtas ir atliktas tyrimas - grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas - yra priskirtas nusikalstamoms veikoms, dėl kurių palaikomas valstybinis kaltinimas. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo prokuratūros, o atliko - policijos atitinkamos įstaigos. Būtent šių įstaigų pareigūnai sprendė dėl surinktų duomenų ir įrodymų pakankamumo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, įteikti jam įtarimą, skirti kardomąją priemonę ir surašyti kaltinamąjį aktą. Ieškovo kaltumo ir nuteisimo klausimą sprendė teismas. Tai įrodo, kad ne atsakovė, bet teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo veiksmai nulėmė neigiamų pasekmių, kurias ieškovas įvertina kaip turtinę ir neturtinę žalą, atsiradimą, todėl ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Be to, atsakovė pažymėjo, kad išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti negali būti traktuojamos kaip žala (nuostoliai). Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai patikimų įrodymų jo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiui pagrįsti, todėl ieškinys ir dėl to turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš R. V. V. M. 1 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 19, 49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (2014-03-05 turto arešto aktas 2014013308).

9Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildino iš atsakovės inicijuoto ieškovo baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiosios pareiškimą. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, jog vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėjo, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, neįrodo atsakovės anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio atsakovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Teismas nenustatė, jog ieškovas būtų pateikęs įrodymų, kad atsakovė melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie nusikaltimą (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovo argumentas, kad civilinėje byloje, siekiant nustatyti patirtą žalą dėl nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, turi būti teismo nuosprendžiu patvirtintas nusikaltimo, nustatyto BK 236 straipsniu, faktas, yra nepagrįstas: deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose toks reikalavimas neįtvirtintas; asmenų veiksmai civilinėje byloje vertintini civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Teismas nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pradeda, jį atlieka ir priima atitinkamus sprendimus, taip pat ir dėl kardomosios priemonės skyrimo, ne asmuo, kuris kreipėsi gynybos, pateikdamas atitinkamą informaciją apie galbūt padarytą nusikaltimą, o ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurie ir atsako už tyrimo eigą. Ieškovas neįrodinėjo ikiteisminio tyrimo, prokurorų, o taip pat ir teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmoje instancijoje, veiksmų neteisėtumo, ieškinio dėl šių institucijų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos nepareiškė, o atsakovė nėra atsakinga už minėtų institucijų veiksmus. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nenustačius atsakovės kaltės, teismas konstatavo, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, todėl ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, neanalizuojant ir nevertinant žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atmetus pagrindinį reikalavimą atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo: Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

11Nurodo, kad:

  1. Teismo motyvai, kuriais buvo atmestas ieškinys yra nepagrįsti ir atmestini. Būtent pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, įtarus, kad įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalimi. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodant, kad ieškovo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, tačiau atsakovės aktyviais veiksmais ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir pirmosios instancijos teismas nuteisė ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovą, nurodė, kad pačios V. M. parodymai yra nenuoseklūs ir keliantys abejones;
  2. Teismas ne tik netinkamai vertino, bet ir nevisus byloje esančius įrodymus įvertino. Baudžiamasis įstatymas nurodo, kad jeigu kyla abejonės dėl vienokių ar kitokių faktų buvimo, tai šios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, nes baudžiamojoje teisėje nekaltumo prezumpcija nėra panaikinta. Viskas turi būti įrodyta neginčijamais įrodymais, negali kilti jokių abejonių. Byloje yra žymiai daugiau įrodymų, pabrėžtina objektyvių ir nenuginčytų, kad ieškovas nevykdė jam inkriminuojamos veikos;
  3. Teismo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad aplamai buvo tariamas įvykis;
  4. Teismo argumentas, kad atsakingi už ieškovo atsiradusią žalą yra teisėsaugos institucijos nepagrįstas, nes teisėsaugos institucijos savo darbą visuomet atlieka nepriekaištingai, tačiau matomai pirminiai duomenys pateikti iš atsakovės ir jos draugių bei giminių rato nebuvo teisingi.

12Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nenustatęs atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas bei nenustatė teisinio pagrindo ieškovo prašomai turtinei ir neturtinei žalai priteisti;
  2. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, todėl jais negalėjo būti grindžiamas ieškovo apeliacinis skundas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

20Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus, tačiau vertino ne visus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pasak apelianto, būtent dėl atsakovės pateikto melagingo pranešimo policijai, o ne teisėsaugos institucijos veiksmų, apeliantas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

22Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

23Apeliantas savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo grindžia argumentais, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas pagal atsakovės pareiškimą, kad atsakovė dėjo pastangas, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas būtų atnaujintas ir byla nukeliautų į teismą, kad tuo tikslu atsakovė įtakojo giminaičius ir artimus draugus duoti jai palankius parodymus, t. y. piktnaudžiavo teise. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nevykdė jam inkriminuojamos veikos, ir nepagrįstai sprendė, kad atsakomybė tenka teisėsaugos institucijoms, o ne atsakovei. Išdėstytus apelianto argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina nepagrįstais. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis apie atsakovės melagingą pranešimą, kurio pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino tokius atsakovės veiksmus ir išdėstė motyvus, kodėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo klausimą, vertino įrodymus, reikšmingus jos deliktinės atsakomybės sąlygų konstatavimui. Kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumą, o ne tai, ar ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymai nėra reikšmingi. Todėl daroma išvada, kad teismas pagrįstai nevertino šių liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis dėl deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo nei vieno argumento, kuriuo jis siektų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės veiksmų nepripažinimo neteisėtais ir deliktinės sąlygų nebuvimo. Nusikaltimo sudėties neįrodymas baudžiamajame procese savaime nereiškia neteisėto baudžiamosios bylos iškėlimo ar tuo labiau neteisėto pareiškimo padavimo. Aplinkybė, kad teismas nuosprendžiu kitaip įvertino tiek kaltinamajame akte, tiek apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, negali būti laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, šios aplinkybės neginčijo ginčo šalys ir ją patvirtino. Tikėtina, kad atsakovė, atsižvelgusi į anksčiau buvusias situacijas, pagrįstai tikėjosi, jog ieškovo tam tikri veiksmai gali jai padaryti žalos. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovė, savaip suvokdama ir vertindama situaciją, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo teisę jas ginti, pasirinkdama, jos nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą (ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nenustatė, jog atsakovė savo teise būtų piktnaudžiavusi ar kaip nors kitaip būtų pažeidusi atidumo ir rūpestingumo principus. Todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus ir taip priėmė netinkamą sprendimą yra nepagrįsti ir atmetami.

24Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

25Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

26Atsakovė V. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 173,77 EUR (600,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 5 punktą (už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojamas 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovei V. M. iš apelianto priteisiama 173,77 EUR (600,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str. 2 d.)

27Ieškovas teikdamas apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo (apelianto) į valstybės biudžetą priteisiamas ieškovo nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo R. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovės V. M. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai 173,77 EUR (600,00 Lt) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovo R. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) į valstybės biudžetą 86,89 EUR (300,00 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Nurodė, kad 2011-09-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato... 6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovės... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu ieškinį atmetė:... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos... 10. Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo: Trakų rajono apylinkės teismo... 11. Nurodo, kad:
  1. Teismo motyvai, kuriais buvo atmestas ieškinys... 12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą,... 14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas... 23. Apeliantas savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai... 25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 26. Atsakovė V. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 173,77 EUR... 27. Ieškovas teikdamas apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo R. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovės V. M. (a.k. ( -... 31. Priteisti iš ieškovo R. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) į valstybės biudžetą...