Byla 2K-574/2012

Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistosios gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutarties.

2Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistosios R. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. B. nuteista už tai, kad nužudė savo šeimos narį – sutuoktinį V. B.. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: 2011 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., R. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namo, esančio ,,duomenys neskelbtini“, prieškambaryje peiliu dūrė vieną kartą į krūtinės sritį sutuoktiniui V. B., taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl to nukentėjusysis mirė.

6Kasaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo teismų sprendimus pakeisti ir paskirti švelnesnės rūšies bausmę.

7Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., esant sąlygoms ir pagrindams taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jų nepritaikė ir tai lėmė neteisingos bausmės rūšies paskyrimą. Anot kasatorės, teismai nepakankamai įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę, dėl to netinkamai taikė ir BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes bausmės tikslai efektyviau gali būti pasiekti paskiriant jai kitą bausmės rūšį. Taip buvo pažeistas bausmių skyrimo proporcingumo principas ir nevisiškai atsižvelgta į BK 54 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti. Šiuo atveju paskirta bausmė laikytina per griežta ne savo dydžiu, o rūšimi, nes ji neatitinka vienos iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

8Kasatorė nurodo, kad nors teismų sprendimuose analizuota švelnesnės bausmės rūšies paskyrimo galimybė, tačiau tai padaryta atskirai vertinant bylos duomenis. Kasatorė teigia, kad be jos daugiau nėra kam iki pilnametystės pasirūpinti jos 16 metų dukterimi Diana (K. P. gimnazijos 10 klasės mokine), nes dvi jos vyresnės, tačiau dar itin jauno (18 ir 19 metų) amžiaus seserys šiuo metu nėščios (Ivonai iki gimdymo liko du mėnesiai, Oksanai – dvi savaitės). Be to, Oksana dar augina trejų metų neturinčią dukterį Gabiją. Beje, kasatorė buvo paskirta anūkės globėja nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. birželio 22 d. Senelė E. B. dėl sveikatos būklės negali pasirūpinti savo nepilnamete anūke, o Diana po tėvo mirties su močiute nebendrauja, nes jos bijo. Taigi, esant tokiai situacijai, nėra kam tinkamai rūpintis ir išlaikyti nepilnametę Dianą. Kasatorės gaunamas atlyginimas (apie 1500 Lt) yra vienintelis Dianos išlaikymo šaltinis, be to, artimiausiais metais laisvėje ji labai bus reikalinga ir dviem vyresnėms dukterims su anūkais, kuriems gyvybiškai svarbi jos visapusiška pagalba buityje, taip pat ir materialinė parama.

9Kasatorės teigimu, nors dalis nurodytų aplinkybių, susijusių su jos dukterų nėštumu, paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau ji jų neakcentavo, nes jos nebuvo susijusios su apeliaciniu skundu. Tačiau, kasatorės manymu, šios aplinkybės, nors ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji nuteista pirmą kartą, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nenustatyta kokių nors neigiamai ją apibūdinančių aplinkybių. Visa tai rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant jai laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kasatorė prarastų darbą, galimybę aprūpinti šeimą, t. y. būtų pažeisti šeimos ir kiti teigiami socialiniai santykiai. Kasatorės įsitikinimu, bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas labiau atitiktų jos šeimos narių, valstybės, visuomenės ir įmonės, kurioje ji dirba, interesus. Kartu taip būtų suteikta galimybė įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių.

10Kasacinis skundas netenkintinas.

11Dėl paskirtos bausmės

12Kasatorės teigimu, teismas, skirdamas jai bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant sąlygoms ir pagrindams taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jų nepritaikė ir tai lėmė neteisingos bausmės rūšies paskyrimą. Šie teiginiai nepagrįsti.

13BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt).

14Nagrinėjamoje byloje nuteistajai paskirta minimali sankcijoje nustatyta bausmė – aštuoneri metai laisvės atėmimo. Turint galvoje, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės netraktuotinos kaip išimtinės, dėl kurių paskirta bausmė galėtų būti vertinama kaip prieštaraujanti teisingumo principui.

15Teismas, motyvuodamas skirtinos bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji nėra teista, nėra iš esmės apibūdinama neigiamai, yra nustatytos jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, šeimoje liko 3 dukterys, iš kurių viena yra nepilnametė. Kita vertus, teismas nesutiko su tuo, kad nepilnametės dukters nebus kam prižiūrėti ir ja pasirūpinti, nes ji turi dvi suaugusias seseris ir močiutę, taip pat apie susidariusią padėtį šeimoje yra informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios atstovė dalyvavo nagrinėjant bylą teisme. Vadovaudamasis bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 ir 54 straipsniai), teismas padarė išvadą, kad teisinga bei protinga būtų kaltinamajai skirti minimalią įstatymo numatytą bausmę, kuri šioje byloje visiškai užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam vertinimui. Kasacinis teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

16Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Nuteistosios R. B. kasacinį skundą atmesti.