Byla e3K-3-250-611/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė AB SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė UAB „Turto valdymo centras“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski (pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RE FACTOR“kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RE FACTOR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RECOMM GROUP“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė AB SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė UAB „Turto valdymo centras“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 96 800 Lt (28 035,22 Eur) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. ir 2014 m. sausio 14 d. su atsakove sudarė sutartis dėl konsultacinių paslaugų teikimo (toliau – Konsultacinių paslaugų teikimo sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo ieškoti patalpų pagal ieškovės nustatytas sąlygas, nuomininkų ieškovės įsigytoms patalpoms ir teikti su tuo susijusias paslaugas. 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovė, tarpininkaujant atsakovei, su AB „SEB lizingas“ sudarė negyvenamųjų patalpų (kavinės-restorano) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią AB „SEB lizingas“ ieškovei už 2 662 000 Lt (770 968,49 Eur) pardavė 444,68 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas Vilniuje, Gedimino pr. 37 (toliau – Patalpos). 2014 m. spalio mėn. su atsakovės surastais Patalpų nuomininkais ieškovė sudarė Patalpų nuomos sutartis. Ieškovė atsakovei už Patalpų ir nuomininkų suradimą sumokėjo 96 800 Lt (28 035,22 Eur). Ieškovė nurodė, kad prieš Patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą buvo prašiusi atsakovės surinkti ir pateikti informaciją apie planuojamų įsigyti negyvenamųjų Patalpų ir pastato, kuriame šios patalpos, (toliau – ir Pastato) yra būklę. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 8 d. pateikė orientacinį skaičiavimą, pagal kurį Pastato remonto darbai kainuotų 120 540,20 Lt (34 910,85 Eur). 2014 m. sausio mėn. Pastato bendraturtė UAB „Lietkompexim“ informavo ieškovę, kad yra pradėta civilinė byla, kurioje pateikti duomenys rodo avarinę Pastato būklę, jos šalinimas kainuotų 1 047 564 Lt (303 395,51 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovė paslaugas teikė netinkamai, nesurinko ir nepateikė esminę reikšmę turinčios informacijos, kuri lėmė ieškovei nenaudingos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir taip pažeidė jos interesus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 7018,02 Lt (2032,55 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad pagal Konsultacinių paslaugų teikimo sutarčių 4.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo konsultuoti ieškovę nekilnojamojo turto pirkimo klausimais, tačiau šiame punkte nėra kalbama apie jos pareigą rinkti informaciją, susijusią su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto statybine-technine būkle. Teismas nustatė, kad Konsultacinių paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos atgaline data, po nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovės vadovas, kartu su atsakovės vadovu apžiūrinėdamas perkamas Patalpas ir matydamas, kad Pastato fasadas uždengtas, turėdamas sąmatą, galėjo kreiptis į statinių ekspertus ir užsakyti techninį statinio vertinimą ar auditą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tarpininkavo įsigyjant Patalpas, o ne visą Pastatą, ieškovės nurodomos išlaidos reikalingos Pastatui, o ne Patalpoms tvarkyti. Įrodymų, kad atsakovė tarpininkavo parduodant techniškai netvarkingas ar avarinės būklės Patalpas, byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl, neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.
  2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės pritardama jame išdėstytiems motyvams.
  3. Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo pranešti jai apie Pastato techninę būklę, kad nuslėpė informaciją apie avarinę būklę, laikė nepagrįstais ir neįrodytais, nes pagal Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties 4.1.1.–4.1.2 punktų nuostatas atsakovė buvo įsipareigojusi konsultuoti ieškovę nekilnojamojo turto klausimais, ieškoti jos pageidaujamo nusipirkti nekilnojamojo turto, informuoti apie kiekvieną surastą nekilnojamąjį turtą ir jį aprodyti. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi teikti informacijos apie Pastato techninę būklę, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už tokios informacijos nepateikimą.
  4. Teismas pažymėjo, kad informaciją apie nekilnojamojo daikto kokybę ir jo trūkumus pirkėjui privalo pateikti nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.333, 6.334, 6.399 straipsniai), o pirkėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą tokios informacijos reikalauti iš daikto pardavėjo ir pagal ją spręsti dėl sandorio sudarymo, įsigyjamo daikto kainos, kokybės ir kitų sutarties sąlygų. Dėl šios priežasties ieškovės siekis savo pareigas perkelti atsakovei, kuri nebuvo Patalpų pirkimo–pardavimo sandorio šalis, neturi teisinio pagrindo. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė negalima.
  5. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad ieškovės pateikti procesiniai dokumentai didelės apimties, jiems analizuoti prireikė daug laiko ir tai padidino atsakovės išlaidas už advokato pagalbą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 7018,02 Lt (2032,55 Eur) sumą už advokato pagalbą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, priešingai nei Lietuvoje, nekilnojamojo turto brokerių veikla yra aiškiai ir išsamiai reglamentuota. Nors nacionalinis nekilnojamojo turto brokerių veiklos teisinis reguliavimas skiriasi, tačiau bendrai yra vadovaujamasi Europos standartu EN 15733:2009 Services of real estate agents - Requirements for the provision of services of real estate agents, kuris parengtas Europos standartizacijos komiteto (CEN) technikos komiteto CEN/TC 373 Project Committee - Services of Real Estate Agents. Lietuva 2010 metais taip pat perėmė Europos standartą EN 15733:2009, jis Lietuvoje turi Lietuvos standarto LST EN 15733:2010 statusą, tačiau jo nuostatos Lietuvoje nėra visuotinai privalomai įgyvendinamos dėl nekilnojamojo turto brokerių veiklos teisinio reguliavimo nebuvimo. Nesant nekilnojamojo turto brokerių veiklos teisinio reguliavimo, įvertinti nekilnojamojo turto brokerių teikiamų paslaugų kokybę jų profesinio rūpestingumo standartų aspektu, lyginant juos su kitais atlygintinas paslaugas teikiančiais subjektais, yra sudėtinga, tačiau teismai vis vien turėjo įvertinti atsakovės veiksmus profesinės veiklos aspektu. Kasacinis teismas šioje byloje turėtų išaiškinti ir apibrėžti, kokie nekilnojamojo turto brokerių profesinės veiklos standartai yra vienodai taikytini teismų praktikoje bei kokios nustatytinos nekilnojamojo turto brokerių profesinės civilinės atsakomybės ribos už paslaugų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
    2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paslaugų teikėjo pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: 1) nustatytus teisės normų ar sutarčių, 2) kylančius iš profesinės ar verslo praktikos, ir 3) kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). CK yra nurodyta, kad paslaugų teikėjas turi veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, paslaugas turi teikti pagal sutarties sąlygas (CK 6.718 straipsnis), suteikti visą sutarties sudarymui ir vykdymui reikšmingą informaciją (CK 6.719 straipsnio 1 dalis), tačiau bylą nagrinėję teismai šių teisės normų netaikė. Atsakovė, kaip savo veiklos srities profesionalė, turėjo imtis visų priemonių, kad surinktų ir pateiktų ieškovei šios prašomą informaciją apie Patalpų ir Pastato būklę. Atsakovė pateikė tik sąmatinį skaičiavimą ir užtikrino, kad kitų problemų, susijusių su Pastatu, nėra. Taigi, atsakovė netinkamai vykdė pareigą surinkti ir pateikti Patalpų pirkimo sandoriui sudaryti reikšmingą informaciją ir tai nulėmė žalingas pasekmes.
    3. CK 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Taigi, šiuo atveju bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti nekilnojamojo turto brokerių veiklai taikomus reikalavimus ir jų pagrindu spręsti dėl atsirandančios ar neatsirandančios civilinės atsakomybės taikymo, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl CK 6.38 straipsnio 2 dalies taikymo konkrečiose profesinėse srityse ir nurodęs, kad sprendžiant, ar skolininkas elgėsi neteisėtai ir ar jis kaltas dėl žalos (nuostolių) atsiradimo tuo atveju, kai žala (nuostoliai) atsirado iš profesinės skolininko veiklos, turi būti nustatoma įvertinus ne tik skolininko elgesio atitiktį konkrečioms įstatymo ar sutarties nuostatoms, bet ir tikėtiną rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalo elgesį atitinkamoje situacijoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002).
    4. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o jas aiškinant, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, tačiau to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į šalių žodinius susitarimus dėl atsakovės įsipareigojimo surinkti informaciją apie Pastato techninę būklę ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų atsakovės veiksmų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje turėjo: arba 1) pripažinti Konsultacinių paslaugų teikimo sutarčių formalumą bei įvertinti šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytas Konsultacinių paslaugų teikimo sutartis, nustatydamas tikrąsias šių sutarčių žodines sąlygas dėl teikiamų paslaugų apimties, arba 2) paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutartys buvo formalios.
    5. Teismai nepagrįstai sudarytas sutartis kvalifikavo kaip tarpininkavimo, o ne kaip konsultacinių paslaugų teikimo. Atlygintinų paslaugų sutarčių rūšių (konsultavimo ir tarpininkavimo) atskyrimas nagrinėjamu atveju svarbus tuo, kad, esant tarpininkavimo santykiams, teikdamas paslaugas nekilnojamojo turto brokeris gali apsiriboti vien nekilnojamojo turto objekto klientui suradimu, nes tarpininkavimo paslaugų esmė yra faktinis kliento poreikius atitinkančio nekilnojamojo turto suradimas, taip pat kitokio pobūdžio veiksmų, kuriuos tarpininkas turi atlikti kliento interesais, jog būtų sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, atlikimas. O kliento konsultavimas nekilnojamojo turto pirkimo klausimais, be perkamo ar parduodamo turto objekto suradimo, apima ir nekilnojamojo turto brokerio pareigą surinkti visą tinkamos kokybės paslaugoms suteikti būtiną informaciją, taip pat tą informaciją, kurios nori klientas, nagrinėjamu atveju – tai informacija apie Pastato techninę būklę ir reikiamų investicijų Pastato remontui dydį. Taigi, konsultavimo paslaugų apimtis yra platesnė nei tarpininkavimo paslaugų, tačiau teismai nesiaiškino, ką apima konsultavimo nekilnojamojo turto pirkimo klausimais paslaugos, ir konsultavimo nekilnojamojo turto pirkimo klausimais sutarties apimtį susiaurino iki nekilnojamojo turto objekto suradimo.
    6. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Bylą nagrinėję teismai nesiejo atsakovės prisiimto įsipareigojimo surinkti informaciją apie Pastato techninę būklę su jos pareiga veikti kliento interesais. Tai, kad kliento interesų prioriteto principas neatsiejamas nuo paslaugų kokybės, yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).
    7. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovės neveikimas buvo pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Nors atsakovės įsipareigojimas teikti informaciją apie Pastato techninę būklę nebuvo tiesiogiai nurodytas ir aptartas Konsultacinių paslaugų teikimo sutartyje, tačiau sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nurodyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė turėjo pareigą dėti maksimalias pastangas, t. y. tokias, kokių imtųsi tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis), siekdama užtikrinti sutarties tikslų įgyvendinimą ir kliento interesų tenkinimą.
    8. Nagrinėjamu atveju dėl savo nepakankamo rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. dėl netinkamai suteiktų paslaugų, atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro atsakovei sumokėtas atlyginimas. Konsultacinių paslaugų teikimo sutarčių 5.2 punkte nustatyta, kad pagrindas sumokėti už atsakovės suteiktas paslaugas atsiranda tik ieškovei įsigijus atsakovės surastą nekilnojamojo turto objektą. Taigi, jeigu atsakovė būtų surinkusi ir pateikusi visą informaciją apie Patalpų ir Pastato būklę, ieškovė, žinodama apie avarinę Pastato būklę ir būtinybę investuoti į remontą, nebūtų Patalpų pirkusi, o jei ieškovė nebūtų pirkusi Patalpų, atsakovė nebūtų gavusi jokio atlyginimo. Ieškovės atsisakymas pirkti Patalpas atsakovei būtų reiškęs 96 800 Lt (28 035,22 Eur) atlyginimo praradimą. Taigi, neteisėti atsakovės veiksmai lėmė ne mažesnių kaip 96 800 Lt (28 035,22 Eur) dydžio nuostolių atsiradimą ieškovei, todėl privalo būti atlyginti.
    9. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismų išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik neišvardijo byloje surinktų įrodymų, bet ir visiškai neatskleidė jų turinio, nepasisakė, kodėl atmeta ieškovės pateiktus įrodymus.
    10. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 7018,02 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo priteistas dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, nes bylinėjimosi išlaidų suma negalėjo viršyti 4916,25 Lt (1423,84 Eur).
  1. Atsiliepimu atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti,Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė pateikė CPK 347 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantį kasacinį skundą, todėl kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tenka atsikirsti į argumentus, kurie nėra aiškiai suformuluoti. Be to, nors kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, jame nėra lyginami skundžiamuose teismo sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės bei išdėstyti teisiniai motyvai su kasaciniame skunde nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl kasacinio skundo dalis dėl kasacijos CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra nemotyvuota ir aiškiai nepagrįsta. Pasisakydama dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo ieškovė tiesiog nurodė visas pagrindines CK normas, susijusias su sutarčių aiškinimu ir vykdymu, tačiau nepateikė išsamių argumentų, patvirtinančių šių normų pažeidimą.
    2. Ieškovė teigia, kad teismai pažeidė CK 6.38 straipsnio 2 dalį, tačiau jos argumentai yra deklaratyvūs, nes nenurodoma, kokia yra nusistovėjusi profesinė praktika, standartai ir profesinė veiklos etika, kuriai tariamai prieštarauja teismų pateikti aiškinimai. CK 6.38 straipsnis galėtų būti taikomas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovė buvo prisiėmusi ieškovės nurodomą prievolę, tačiau to šiuo atveju nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.38 straipsnį. Ieškovė nepateikia argumentų, kodėl pareiga rinkti privačių asmenų iniciatyva parengtą ir turimą informaciją, kurios nekilnojamojo turto brokeris nėra kompetentingas nei įvertinti, nei pakomentuoti, turėtų būti priskirta nekilnojamojo turto agento prievolių esmei.
    3. Vien tai, kad sutarties tekstas buvo pasirašytas vėliau, nei ji pradėta vykdyti, niekaip nepaneigia to, kad jis atspindėjo tikrąją šalių valią ir į jį pagrįstai atsižvelgė teismai, aiškindami šalių prisiimtas pareigas. Ieškovės atstovo paaiškinimai, elektroniniai laiškai nepatvirtina, kad šalių tikroji valia buvo susitarti dėl atsakovės pareigos kreiptis į asmenis, turinčius patalpas tame pačiame Pastate, ir surinkti visus jų turimus dokumentus apie Pastato būklę prisiėmimo. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina, kad dėl šios pareigos buvo sudaryti žodiniai susitarimai. Pagal įprastą praktiką nekilnojamojo turto agentai tik atskleidžia jiems žinomą arba atskleistą informaciją, susijusią su perkamu nekilnojamuoju turtu, tačiau neatlieka turto ar statybų vertinimo, nekonsultuoja šiais klausimais, nes paprastai neturi specialiųjų žinių, nėra atestuoti turto vertintojai ar statybų ekspertai.
    4. Pati ieškovė yra nurodžiusi, kad šalys buvo susitarusios tiek dėl tarpininkavimo, tiek dėl konsultavimo paslaugų. Nėra ginčo, kad nekilnojamojo turto brokeriai, teikdami tarpininkavimo paslaugas, taip pat konsultuoja ir savo klientus, tačiau tik tose srityse, kurios susijusios su jų tarpininkavimo paslaugomis. Tai bendros konsultacijos dėl nekilnojamojo turto kainos (ne vertės), objekto atitikties kliento planuojamai veiklai (poreikiams), pagrindinių techninių charakteristikų, sandorio finansavimo principų ir procesų, kt. Brokeriai neturi teisės užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla, techninio audito atlikimu, nes tokioms veikloms vykdyti reikalingos atskiros licencijos ir pažymėjimai. Be to, atlygintinų paslaugų skirstymas į tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas neturi jokios teisinės reikšmės, nes šių abiejų sutarčių vykdymą reglamentuoja tos pačios teisės normos.
    5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė užtikrino, jog kitų problemų, susijusių su Pastatu, nėra, nes atsakovė niekada jokių patvirtinimų dėl Pastato techninės būklės ieškovei nėra teikusi. Ji, nors ir nebuvo prisiėmusi tokios pareigos, bandė rinkti ieškovės prašytą informaciją, t. y. dėjo protingas pastangas, kad gautų kitų patalpų Pastate savininkų kontaktus, pasiaiškintų jų turimą informaciją apie planuojamas Pastato remonto išlaidas ir Pastate esančių patalpų savininkų priimtus sprendimus dėl Pastato remonto. Taigi, atsakovė veikė sąžiningai ir protingai, taip, kad labiausiai užtikrintų kliento interesus.
    6. Ieškovė Patalpas pirko nuomos verslui, jų būklė netrukdė ir netrukdo ieškovei sėkmingai šį verslą vykdyti. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi atsakovei, kad siekia įsigyti tik tvarkingos techninės būklės, papildomų investicijų nereikalaujančias patalpas. Ginčo Patalpas ji įsigijo gerokai mažesne nei rinkos kaina (nusiderėjo 1 mln. Lt), o išnuomojo atsakovės surastiems nuomininkams labai pelningai. Be to, ieškovė yra savo srities profesionalė, jos teisininkai prieš pasirašant sutartį buvo informavę, kad yra būtina išsiaiškinti dėl Pastato remonto ir būklės, taigi, rizika ieškovei buvo žinoma, tą patvirtina 2013 m. lapkričio 14 d. E. Remeikio el. laiškas. Taigi ieškovei atstovaujantys teisininkai labai aiškiai suprato riziką patirti papildomų didelių Pastato remonto išlaidų, todėl kategoriškai rekomendavo savo klientei iš anksto tiksliai įsivertinti būsimas remonto išlaidas. Be to, Patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte aiškiai nurodyta, kad „pirkėjo atstovas taip pat patvirtina, jog Pirkėjui yra atskleista aplinkybė, jog Pastatas, kuriame yra Turtas, yra techniškai netvarkingas ir kad yra reikalingos papildomos investicijos, siekiant užtikrinti tinkamą Pastato techninę būklę“.
    7. Ieškovės sumokėtas atlygis atsakovei nelaikytinas nuostoliais, patirtais dėl netinkamai suteiktų paslaugų, nes tai yra kaina, sumokėta vykdant pareigą atsiskaityti. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamo pažeidimo ir reikalaujamos priteisti sumos. Patalpas, kurias įsigijo padedama atsakovės, ieškovė tebeturi, be to, ji nenurodė, kad dėl netinkamai suteiktų paslaugų mokėtinas atlygis turėtų būti mažinamas. Taigi, ieškinys negali būti tenkinamas.
    8. Teismai pagrįstai nustatė, kad šioje byloje civilinės atsakomybės sąlygas privalėjo įrodyti ieškovė, bet to nepadarė, todėl pagrįstai, nepažeisdami CPK 177 ir 185 straipsnių, ieškinį atmetė.
    9. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus, todėl argumentai dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvavo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, rodydamas, kad priteista suma visiškai atitinka bylos sudėtingumą, jos apimtį bei teisės aktuose nurodytas rekomendacijas dėl priteistinų dydžių.
  1. Atsiliepimu trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą atmesti,Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 4.5. punkte buvo nustatyta, kad faktinė Patalpų valdytoja ir naudotoja yra UAB „Turto valdymo centras“, todėl pardavėjas (trečiasis asmuo) neatsako už jokius matomus ar paslėptus Patalpų trūkumus. Kadangi net pardavėjui nebuvo nustatyta pareiga atsakyti už matomus ar paslėptus turto trūkumus, tai, nustatant atsakovės pareigą atlikti ekspertinį įsigyjamo nekilnojamojo turto vertinimą bei apskaičiuoti viso Pastato, kuriame yra Patalpos, remonto išlaidas, būtų nepagrįstai išplečiamos atsakomybės ribos, o to nei teisės aktuose, nei sutartyse nenustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė skundžiasi ne įsigytų Patalpų, o Pastato prasta būkle.
    2. Patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad pirkėjos atstovas pareiškia ir garantuoja, jog iki sutarties pasirašymo pirkėjas turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti ir apžiūrėjo visas Patalpas ir Pastatą; įvertino jų techninę būklę ir jokių pretenzijų pardavėjui dėl Patalpų ir Pastato būklės, nusidėvėjimo, kokybės, baigtumo, naudojimo, paskirties neturi bei neturės ateityje. Pirkėjos atstovas patvirtino, kad pirkėjai atskleista aplinkybė, jog Pastatas, kuriame yra Patalpos, yra techniškai netvarkingas ir kad reikia papildomų investicijų, siekiant užtikrinti tinkamą Pastato techninę būklę. Tokių nuostatų įtvirtinimas sutartyje nėra atsitiktinis, jos nenuginčytos ir galioja, todėl atsakovė, vien iš jų žinodama apie netvarkingą Pastato būklę, turėjo atidžiai ir kritiškai vertinti su sutarties objektu susijusius dokumentus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus dėl investicijų poreikio įvertinimo. Sutarties sąlygos tiesiogiai įpareigojo atsakovę aktyviai domėtis Patalpomis, todėl jos neveikimas ir aplaidumas turi būti laikomas nesąžiningu elgesiu ir negali būti pateisinamas.
    3. Reikšminga aplinkybė, liudijanti, kad į Pastato būklę buvo atsižvelgta sutarties sudarymo metu, yra tai, jog pirkimo kaina buvo 2 200 000 Lt be PVM. UAB Baltijos turto vertinimo agentūra sutarties sudarymo metu pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta Patalpų vidutinė rinkos vertė yra 2 150 000 Lt. Taigi, pirkėja įsigijo turtą, kurio kaina buvo nustatyta atsižvelgiant ir į Pastato vertę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl nekilnojamojo turto brokerio pareigas ir atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
  2. Šio skyriaus normos pagal CK 6.716 straipsnio 3 dalį taikomos teikiant, be kita ko, ir konsultacines bei kitokias atlygintinas paslaugas (pvz., tarpininkavimo), išskyrus CK šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
  3. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis).
  4. Šios paslaugų teikėjo pareigos iš esmės atitinka CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį prievolės ir CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąjį sutarčių vykdymo principą, kad kai vienai iš šalių prievolės (sutarties) vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę (sutartį) taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Be to, bendrieji sutarčių teisės principai įpareigoja abi sutarties šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
  5. Nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos pirmiau aptartos CK nuostatos. Taigi, nekilnojamojo turto agentas, teikdamas paslaugas, visų pirma turi vadovautis jo su klientu sudaryta sutartimi, be to, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir savo profesijos standartų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas).
  6. Pirmiau nurodytus atidaus ir rūpestingo, kliento interesų prioritetiškumo paslaugų teikimo standartus atitiks toks paslaugų teikimas, kai nekilnojamojo turto agentas, konsultuodamas klientą ar jam tarpininkaudamas, klientui pateiks visą jam žinomą teisingą informaciją apie klientą dominantį nekilnojamojo turto objektą, kurią jis sužinojo ar gali sužinoti jam įprastai prieinamomis teisėtomis priemonėmis ir kurios gavimas nesusijęs su nekilnojamojo turto agento kvalifikacijai nebūdingomis, specifinėmis žiniomis. Prie tokių specifinių, nekilnojamojo turto agentui nebūdingų žinių galėtų būti priskirtas nekilnojamojo turto objekto techninės būklės įvertinimas, remontui (atstatymui) būtinų išlaidų apskaičiavimas, kai reikia specialiųjų mokslo ir techninių žinių.
  7. Paprastai nekilnojamojo turto agento paslaugos, priklausomai nuo šalių sudarytos sutarties, gali apimti kliento konsultavimą dėl nekilnojamojo turto kainos, objekto atitikties kliento planuojamai veiklai (poreikiams), pagrindinių objekto techninių charakteristikų, objekto teisinio statuso ir teisių į jį nustatymą, teisiniais klausimais perkant ar paduodant nekilnojamąjį turtą, pirkėjo ar pardavėjo suradimą, sutarčių sudarymą, turto tikrinimo ar apžiūros organizavimą ir kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokio pobūdžio paslaugų teikimo, kurios nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, bet kurios reikalauja specifinių žinių, tačiau tokios paslaugos turi būti konkrečiai nurodomos sutartyje. Jeigu šalys sutartyje susitaria dėl tokių specifinių paslaugų teikimo, agentas privalo jas teikti vadovaudamasis pirmiau aptartais kriterijais.
  8. Kalbant apie nekilnojamojo turto agento profesijos standartus, Lietuvos teisės sistemoje jie nėra įtvirtinti, todėl, juos nustatant, turėtų būti atsižvelgiama į šiame versle per ilgą laikotarpį faktiškai nusistovėjusį profesijos standartą ir gerąją praktiką. Kasatoriaus kasaciniame skunde minimas Lietuvos standartas LST EN 15733:2010 „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ nėra pozityviosios teisės šaltinis. Tai yra taip vadinamos negriežtosios teisės soft law teisės šaltinis, kuris nėra privalomas, tačiau į kurio nuostatas teismai, vertindami konkrečios bylos faktines aplinkybes, gali atsižvelgti, nustatydami nekilnojamojo turto agentų profesinį standartą ir elgesio taisykles. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ir šis standartas nenustato kaip įprastų nekilnojamojo turto agento paslaugų dėl surasto klientui nekilnojamojo turto objekto techninės būklės ar būsimų turto remonto (rekonstrukcijos) išlaidų įvertinimo.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlygintų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos, kurios taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Bespalenko firma „Beskus“ v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-564/2012).
  10. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant, ar yra skolininko kaltė, taikytini atidaus ir rūpestingo asmens elgesio konkrečioje situacijoje kriterijai. Ar skolininkas elgėsi neteisėtai ir ar jis kaltas dėl žalos (nuostolių) atsiradimo tuo atveju, kai žala (nuostoliai) atsirado iš profesinės skolininko veiklos, turi būti nustatoma įvertinus ne tik skolininko elgesio atitiktį konkrečioms įstatymo ar sutarties nuostatoms, bet ir tikėtiną rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalo elgesį atitinkamoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Jūrų prekyba” v. AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė”, bylos Nr. 3K-3-390/2002).
  11. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų atribojimo pagal teikiamų paslaugų apimtį, pažymi, kad tiek tarpininkavimo, tiek konsultavimo paslaugų sutartys priskiriamos prie paslaugų sutarčių, kurioms taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Todėl ne sutarties pavadinimas, o būtent jos turinys atskleidžia paslaugų teikėjo pareigų ir teikiamų paslaugų apimtį. Tokiu atveju, nustatant teikiamų paslaugų apimtį, turi būti vadovaujamasi CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl kurių aiškinimo ir taikymo yra suformuota aiški kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kredo“ v. S. Jurgelienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-138-686/2015; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Domus Palanga“ v. UAB „Palangos projektas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2013; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.).
  12. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs rinkti informacijos, susijusios su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto statybine-technine būkle. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų padaryta išvada, nes kasatorės ir atsakovės sudarytose sutartyse tokia atsakovės pareiga nebuvo tiesiogiai įtvirtinta ir neišplaukia netiesiogiai, nes tokios informacijos rinkimo, kaip jau minėta šios nutarties 16–17 punktuose, nekilnojamojo turto agento paslaugos įprastai neapima. Tai, kad atsakovė elektroniniuose laiškuose sutiko pabandyti kasatorės prašymu nustatyti kitų Pastato, kuriame kasatorė ketino įsigyti ir įsigijo Patalpas, savininkų telefonus ir pasiaiškinti dėl galimų Pastato rekonstrukcijos išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais prisiėmė įsipareigojimą surinkti informaciją apie Pastato techninę būklę, nes jos valia prisiimti tokį įsipareigojimą ar šio įsipareigojimo apimtis šalių susirašinėjime nėra aiškiai išreikšta. Aplinkybė, kad teismai ginčo šalių sudarytas sutartis kvalifikavo kaip tarpininkavimo, o ne kaip konsultavimo sutartis, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes jų turinį ir prisiimtas pareigas nustatė teisingai.
  13. Kita vertus, 2013 m. lapkričio 19 d. negyvenamųjų patalpų kavinės-restorano pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad prieš pirkdama Patalpas kasatorė apžiūrėjo jas ir Pastatą, kuriame Patalpos yra, ir kad ji yra informuota apie Pastato trūkumus, t. y. kad Pastatas, kuriame yra Patalpos, yra techniškai netvarkingas ir reikia papildomų investicijų, siekiant užtikrinti tinkamą Pastato techninę būklę. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad kasatorei žinomas Pastato nusidėvėjimo laipsnis ir būklė. Ši aplinkybė paneigia kasatorės teiginius, kad dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų jai nebuvo žinoma tikroji Pastato būklė.

13Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Markevič ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
  2. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
  3. Kasatorė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teiginių apie teismų padarytus teisės normų pažeidimus vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Taigi iš esmės kasatorė siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su atsakovės prisiimtų prievolių apimtimi susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai. Sutartimi prisiimtų prievolių nustatymas ir sutarties sąlygų aiškinimas yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  4. Kasatorei nenurodant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir pagrindas naikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Bylą nagrinėję teismai vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  5. Kasatorei neįrodžius atsakovės netinkamo paslaugų pagal šalių sudarytas sutartis suteikimo ar to, kad atsakovė perdavė ne visą jai žinomą informaciją apie Pastato, kuriame kasatorė įsigijo Patalpas, techninę būklę, netenka teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų aiškinimo ir taikymo. Kiti kasatorės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė per didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistino maksimalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžius 2014 metais reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šių rekomendacijų 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
  3. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 63), tripliką (t. 1, b. l. 128) bei paaiškinimus (t. 2, b. l. 23), jos atstovas dalyvavo teismo 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. posėdžiuose (iš viso 3,5 val.). 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudarė 1000 Lt (289,62 Eur).
  4. Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodomi tokie koeficientai: už atsiliepimą į ieškinį – 3; už tripliką – 1,75; 8.15 punkte nurodoma, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,5 koeficientas; 8.18 punkte nurodoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,15 koeficientas. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo maksimalus dydis sudaro: 289,62x3 + 289,62x1,75 + 289,62x0,5 + 289,62x3,5x0,15 = 868,86 + 506,84 + 144,81 + 152,05 = 1672,56 Eur.
  5. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, kasacinio skundo argumentai dėl išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo laikytini pagrįstais, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, keistina, atsakovei iš ieškovės priteistą sumą sumažinant iki 1672,56 Eur.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pakeisti, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 7018,02 Lt (2032,56 Eur) iki 1672,56 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt dviejų Eur 56 ct).

17Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

18Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

19Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai).

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai